A. M. pagal BK 225 str., 61 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-697/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00007-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. spalio 1 d. veikos), už kiekvieną iš penkių nusikalstamų veikų paskiriant 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą, pagal 225 straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 24 d. veika), paskiriant už šią veiką 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – 1250 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams;

L. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 17 d. veika), paskiriant jai 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą, 225 straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 24 d. veika), paskiriant jai 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 66 straipsnio 2 dalį, į paskirtą bausmę įskaitytas L. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. 11.19 val. iki 2021 m. kovo 3 d. 18.55 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatytas galutinis bausmės dydis – 298 MGL (14 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – 1700 Eur konfiskavimas.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas:

A. M. įvykdytos šešios nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos į vieną nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – 300 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams.

L. M. įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos į vieną nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 66 straipsnio 2 dalį, į paskirtą bausmę įskaitytas L. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. 11.19 val. iki 2021 m. kovo 3 d. 18.55 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatytas galutinis bausmės dydis – 298 MGL (14 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – 1700 Eur konfiskavimas.

Nuteistojo A. M. gynėjos G. Leškevičienės, nuteistosios L. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. pagal 2017 m. birželio 19 d. darbo sutartį Nr. A33-96 dirbdamas viešąsias paslaugas teikiančioje įstaigoje – ligoninėje direktoriumi, vykdydamas jam pavestas ligoninės vadovo funkcijas, savo naudai tiesiogiai iš V. K., veikiančio MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ interesais, priėmė kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad veikdamas ligoninės vardu pasirinktų V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ prekes ir paslaugas ir už jas sumokėtų.

2. L. M. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį Nr. 1586 dirbdama viešąsias paslaugas teikiančioje įstaigoje – ligoninėje vyriausiąja finansininke, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad ji, vykdydama savo pareigas, laiku įformintų V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ pateiktus apmokėjimo dokumentus, nevilkintų ir patvirtintų jų apmokėjimą.

3. Kyšiai priimti ir duoti šiomis aplinkybėmis:

3.1. V. K. 2019 m. lapkričio 28 d. 13.49 val. picerijoje „Submarinas“, esančioje Gynėjų g. 2, Vilniuje, davė ne mažiau negu 50 Eur kyšį A. M., o šis kyšį priėmė.

3.2. V. K. 2020 m. sausio 27 d. 14.33 val. kavinėje „Distilerija“, esančioje Vilniaus g. 28, Vilniuje, davė ne mažiau negu 50 Eur kyšį A. M., o šis kyšį priėmė.

3.3. V. K. 2020 m. kovo 10 d. 16.34 val. picerijoje „Can Can“, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, davė ne mažiau negu 50 Eur kyšį A. M., o šis kyšį priėmė.

3.4. V. K. 2020 m. balandžio 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, po 16 val., prie prekybos centro „Iki“, esančio Senamiesčio a. 1, Plungėje, davė 200 Eur kyšį L. M., o ši kyšį priėmė.

3.5. V. K. 2020 m. gegužės 6 d. 14.54 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, davė ne mažiau negu 50 Eur kyšį A. M., o šis kyšį priėmė.

3.6. V. K. 2020 m. spalio 1 d. restorane „Leleko“, esančiame Gedimino pr. 49, Vilniuje, 13.33 val. davė ne mažiau negu 50 Eur kyšį A. M., o šis kyšį priėmė.

3.7. V. K. 2021 m. vasario 24 d. apie 12 val. A. M. tarnybiniame automobilyje „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Stoties g. 29, Plungėje, A. M. tiesiogiai davė ne mažiau negu 50 Eur, o šis kyšį priėmė. Be to, 2021 m. vasario 24 d. apie 12 val. L. M. tarnybiniame kabinete, J. Tumo-Vaižganto g. 89, Plungėje, kai ji pareikalavo iš V. K. duoti jai kyšį, V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną nuo 12 iki 13 val. L. M. automobilyje „Opel Mokka“, valst. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Iki“, esančio Vytauto g., Plungėje, L. M. tiesiogiai davė 500 Eur kyšį, o L. M. kyšį priėmė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų A. M. ir L. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, perkvalifikavo pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas kaip realiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias pavienes nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, motyvuodamas tuo, kad pagal byloje surinktus įrodymus, įvertinus bendrą susiklosčiusią situaciją tarp V. K. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės darbuotojų, darytina išvada, jog kyšiai buvo duodami ir priimami už bendrą palankumą ir gerų santykių palaikymą, t. y. šioje byloje nustatytus nuteistųjų veiksmus siejo bendras sumanymas ir bendra tyčia, todėl jie kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėja advokatė G. Leškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. M. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti A. M. mažesnę baudą. Kasatorius skunde nurodo:

6. Bylą nagrinėję teismai savo išvadas apie bylos aplinkybes padarė daugiausia pagal kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gautus duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalių reikalavimus. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė A. M. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje.

6.1. Pagal teismų praktiką, tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą galima tik nustačius jų teisinį ir faktinį atlikimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-1073/2020">2K-154-1073/2020</a>, 2K-168-594/2023 ir kt.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino faktinio pagrindo vykdyti kriminalinę žvalgybą dėl A. M. veikų, o apeliacinės instancijos teismas, nors ėmėsi veiksmų faktiniam pagrindui patikrinti, tačiau, vertindamas gautus duomenis kaip suteikiančius pagrindą sankcionuoti ir tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl A. M. veikų, padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, nukrypo nuo nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje susiklosčiusių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo standartų. Remiantis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje suformuluotais kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo standartais, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti nurodoma aiški informacija (faktiniai duomenys), leidžiantys spręsti, kad tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas, t. y. turi būti nurodytos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami; draudžiama atlikti bendro pobūdžio ar žvalgomuosius tyrimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Adomaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14833/18; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, 2K-7-266-942/2015, 2K-P-94-895/2025 ir kt.). Pagal bylos duomenis, kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. M. pirmą kartą sankcionuoti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. RS4-718RN, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad joje tik išvardyti BK straipsniai bei jų dalys, tačiau nenurodoma jokia konkreti informacija, kuri atitiktų daromų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir iš kurios matytųsi, kad A. M. galimai daro tokias nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. spalio 24 d. teikime Nr. S1-315RN tik abstrakčiai nurodoma, kad yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog A. M., pasinaudodamas einamomis pareigomis, atliks UAB „Limeta“ naudai šios įmonės interesais veikiančių asmenų pageidaujamus veiksmus, diskriminuodamas konkurentus atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtojus, tačiau nenurodomi jokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaujantis tai teigiama, nei galimos tokių veikų faktinės aplinkybės, nei kokius galimai neteisėtus veiksmus A. M. atliks, nors pagal teismų praktiką tokie duomenys privalo būti nurodyti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>). Savo išvadą, kad faktiniai duomenys, leidžiantys sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo, apeliacinės instancijos teismas grindė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 22 d. pranešimų duomenimis, tačiau, nuteistojo gynėjos manymu, teismas iškreipė pranešimų turinį, kad sudarytų įspūdį apie galimas A. M. veikas, o iš pranešimų turinio matyti tik tai, kad kalbantys asmenys galimai ketina vykdyti nusikalstamas veikas, nurodytas BK 227 straipsnyje, tačiau nėra duomenų, kad nusikalstamas veikas daro A. M., tik kalbama apie tai, kad šie asmenys ketina susitikti su A. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad STT pranešimuose nurodyti duomenys, jog A. M. galimai daro nusikalstamas veikas UAB „Limeta“ interesais, nepasitvirtino tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą. Dėl to STT pateikti pranešimai nesuteikia faktinio pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, priešingu atveju būtų susidurta su situacija, kai kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti sankcionuojami remiantis gandais, kitų asmenų nusikalstamais ketinimais, su kuriais sekti numatomas asmuo neturi nieko bendro, o tai atitinkamai peržengtų to, kas iš tikrųjų būtina demokratinėje visuomenėje, ribas, nesuteiktų asmeniui veiksmingų garantijų, kad bus užkirstas kelias valstybės institucijų savivalei ir piktnaudžiavimui, ir rodytų policinės valstybės įsitvirtinimą. Pažymėtina, kad faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti sankcionavimo metu, o ne atsirasti po to, kai kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti. Kadangi jokių konkrečių duomenų, rodančių, jog A. M. daro BK 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, nebuvo, kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas šioje byloje neturėjo faktinio pagrindo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-291-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>). Lygiai taip pat turėtų būti vertinami ir duomenys, kurie gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl V. K. veikų, kurie gauti remiantis kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl A. M. veikų gautais duomenimis, nes tai prieštarautų teisės principui, pagal kurį iš neteisės teisė nekyla (lot. ex iniuria ius non oritur).

6.2. Pagal teismų praktiką, sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus daro teisėtus ne tik sankcionavimo pagrindų buvimas, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-549/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-549/2006">2K-549/2006</a>, 2K-7-315/2009, 2K-7-696/2016, 2K-209-699/2017 ir kt.). Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties Nr. RS4-718RN, 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties Nr. RS4-783RN, 2020 m. sausio 23 d. nutarties Nr. RS4-43RN, 2020 m. balandžio 23 d. nutarties Nr. RS4-262RN matyti, kad jomis buvo sankcionuotas ar pratęstas techninių priemonių – vaizdo, garso fiksavimo įrenginių – panaudojimas tik vykdant slaptą patekimą į A. M. kabinetą, o A. M. ar V. K. sekimo atvejais leidimas panaudoti garso ir vaizdo įrašymo įrenginius nebuvo suteiktas, buvo apsiribota tik abstrakčios frazės – „sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka“ – nurodymu. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad A. M. sekimo metu vaizdo ir garso įrašymo įranga užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtai ir atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, motyvuodami tuo, kad vaizdo ir garso įrašai buvo daromi asmenims esant viešose vietose, todėl techninės priemonės buvo panaudotos ne specialia, bet bendra tvarka, o šiuo atveju teismo sankcija veiksmams atlikti nėra reikalinga. Be to, teismai atsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią tokie duomenys pripažinti gautais teisėtu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai pernelyg sureikšmino šią teismų praktiką ir ignoravo teismų praktiką, suformuotą kitose baudžiamosiose bylose, pagal kurią nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyti sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-180-976/2017, 2K-85-976/2018, 2K-285-976/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-1073/2020">2K-154-1073/2020</a>, 2K-168-594/2023, 2K-233-387/2024), taip pat neatsižvelgė į tarptautinių teismų praktiką, kurioje laikomasi to paties požiūrio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Hambardzumyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 43478/11; 2021 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Azer Admadov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 3409/10). Nukrypti nuo šios teismų praktikos nėra pagrindo, juolab kad ir kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, pripažinta, kad, sankcionavus sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nėra automatiškai leidžiama naudoti tam tikras priemones (vaizdo, garso, vaizdo ir garso, kitas), jeigu tam konkrečiai nėra suteikta teismo sankcija, be to, nutartyje tokia situacija, kaip susidariusi šioje byloje, vertinta kaip BPK pažeidimas, nors ir neesminis. Taigi, atsižvelgus į tai, kad Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. M. ir V. K., leidžia kriminalinės žvalgybos subjektams patiems savarankiškai spręsti, kokias technines priemones ir kokia apimtimi jie naudos, jos vertintinos kaip neatitinkančios teisinio aiškumo ir nuspėjamumo reikalavimų, suformuluotų pirmiau nurodytoje nacionalinėje ir tarptautinių teismų praktikoje tokio pobūdžio nutartims. Atitinkamai šių nutarčių pagrindu surinkti duomenys negali būti laikomi leistinais, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>).

6.3. Bylą nagrinėję teismai tinkamai nepatikrino ir nepagrindė išsamia aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu išvados, kad A. M. taikytų slapto pobūdžio veiksmų trukmė atitiko pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Pagal BPK 1 straipsnį, baudžiamojo proceso paskirtis greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, o pagal BPK 2 straipsnį, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, vos tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, privaloma nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų nebuvo paisoma, nes pirmą kartą kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. M. sankcionuoti 2019 m. spalio 24 d., o pirmoji nusikalstama veika, dėl kurios A. M. ir V. K. buvo pateikti kaltinimai, buvo užfiksuota dar 2019 m. lapkričio 28 d., tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami, kol buvo padarytos kitos galimos nusikalstamos veikos, kurios užfiksuotos 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. birželio 11 d. ir kuriose galimai dalyvavo L. M., E. B., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2020 m. birželio 11 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo pirmos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tai daryta sąmoningai, laukiant, kol bus padarytos galimai sunkesnės nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pratęsiant kriminalinės žvalgybos priemones turi įvykti naujų įvykių, rodančių asmens dalyvavimą neteisėtoje veikloje, o informacija apie naujus įvykius turi pasitvirtinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Adomaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14833/18), tačiau jokia nauja informacija apie naujus įvykius tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, kad, teismui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą tiek dėl A. M., tiek dėl kitų kaltinamųjų, teismų nutartys savo turiniu buvo identiškos pirmesnėms nutartims, o tai rodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas buvo tęsiamas automatiškai, tiesiog nukopijuojant pirmesnės nutarties tekstą. Dėl to darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimas be jokios motyvacijos buvo neteisėtas. Nesutiktina su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimas buvo teisėtas remiantis teismų praktikos precedentu, suformuluotu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>, nes šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a> aplinkybės yra skirtingos. Baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a> kriminalinės žvalgybos metu buvo renkami duomenys apie kelių skirtingų asmenų grupių galimai rengiamas ir daromas kelias skirtingas nusikalstamas veikas, be to, pradėti ikiteisminį tyrimą iš karto, kai buvo nustatyti nusikalstami veiksmai, nebuvo galima, nes būtų padaryta žala kitoms tyrimo kryptims dėl kitų asmenų kitų galimai daromų nusikalstamų veikų; nutartyje taip pat nurodyta, kad dėl ilgos kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmės nebuvo pasunkinta asmens teisinė padėtis, nes abu jam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti tą pačią dieną. Kitaip nei pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje, šioje byloje tokių pat aplinkybių nėra. Svarbu ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą slaptos procesinės priemonės dėl A. M. ir kitų kaltinamųjų buvo sankcionuotos trims mėnesiams BPK nustatyta tvarka ir be jokių naujų duomenų jų taikymas pratęstas dar trims mėnesiams. Aplinkybė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir slaptos procesinės priemonės buvo tęsiamos siekiant pasunkinti kaltinamųjų teisinę padėtį, pripažįstama STT specialisto 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime „Dėl prievartos priemonių sankcionavimo pratęsimo“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vertinant kriminalinės žvalgybos ir slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumą, tikslingumą ir proporcingumą, turi būti vertinamas visas slapto pobūdžio veiksmų taikymo laikotarpis, tačiau bylą nagrinėję teismai analizavo tik laiką, per kurį taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai (bendras slaptų veiksmų atlikimo laikas – pusantrų metų). Esant tokioms aplinkybėms, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir taikant slaptas procesines priemones surinkti duomenys laikytini gautais neteisėtu būdu ir vertintini kaip neatitinkantys BPK 20 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalių reikalavimų. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes iš esmės suvaržė A. M. teises, sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą byloje. Pažymėtina ir tai, kad paduotame apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai dėl pirmiau nurodyto STT specialisto tarnybinio pranešimo duomenų, tačiau į juos apeliacinės instancijos teismas neatsakė, todėl nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.

7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą dėl A. M. kaltumo padarė neištyrę ir neįvertinę visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino fragmentiškai ir selektyviai, darė klaidų dėl jų turinio, ypatingą prioritetą suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems abstraktiems V. K. parodymams, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti jų išvadas, padarė įrodymų vertinimo spragų, dėl to iš nuosprendžių neaišku, kokiais įrodymais remiantis nustatytos atskiros faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remiantis padarytos išvados dėl A. M. kaltumo, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, lėmė netinkamą BK 225 straipsnio 1 dalies taikymą.

7.1. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad kyšiai priimti už teisėtą A. M. veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad veikdamas ligoninės vardu pasirinktų V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ prekes ir paslaugas ir už jas sumokėtų (83.2 papunktis), o kita vertus, prieštaraujant pirmiau nurodytai išvadai, teigiama, kad A. M. priėmė kyšį tik už išimtinę padėtį ir palankumą V. K. ir jo atstovaujamoms įmonėms (82 punktas). Kadangi nuosprendis yra vientisas teisės aktas, kurio dalys negali viena kitai prieštarauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>), iš nuosprendžio turinio neįmanoma suprasti, kokios yra teismo byloje surinktais įrodymais nustatytos A. M. veikos padarymo aplinkybės, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų, iš nuosprendžio neaiškios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pažeidžia A. M. teisę į gynybą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta jokių pagrįstų teisinių argumentų ir motyvų, pagrindžiančių išvadą, kad V. K. atstovaujamos įmonės turėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninėje išimtinę padėtį ir palankumą ir kad šią padėtį bei palankumą rodė būtent A. M. Nuosprendyje nurodyti teisiniai argumentai yra nepagrįsti, nes aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninė nuolat pirkdavo prekes ir paslaugas iš MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“, savaime nepatvirtina jokio išskirtinio A. M. palankumo V. K. atstovaujamoms įmonėms, nes tai nebuvo vieninteliai Plungės rajono savivaldybės ligoninės tiekėjai, o pirkimai iš V. K. atstovaujamų įmonių sudarė tik nedidelę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės pirkimų dalį, iš jų buvo įgyjamos smulkios medicininės paskirties prekės.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nepatikrinęs V. K. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų davimo aplinkybių, keitimo priežasčių, suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems A. M. ir V. K. parodymams išskirtinę reikšmę, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat padarė kitų BPK pažeidimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas apie bylos aplinkybes pagrindė A. M. ir V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeisdami BPK 276 straipsnį ir nukrypdami nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>), juolab kad nagrinėjant bylą teisme A. M. ir V. K. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino parodymų keitimo priežastis. Priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus V. K. parodymus, kad pareigūnai būtų darę jam kokį nors spaudimą. Ši išvada nepagrįsta, nes yra padaryta išsamiai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Pagal bylos duomenis, V. K. buvo sulaikytas Vilniuje, o apklaustas Klaipėdoje, taigi jis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų buvo tris valandas vežamas į apklausos vietą, todėl neįtikėtina, kad kelionės metu pareigūnai su V. K. nekalbėjo apie bylos aplinkybes. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme tai nurodė ir pats V. K., jis pažymėjo, kad jam buvo grasinama, kad, nedavus pareigūnus tenkinančių parodymų, jis bus suimtas keliems mėnesiams, taip manipuliuojant jo sunkia psichologine būsena ir nerimu dėl namuose paliktos sergančios motinos. Pažymėtina, kad byloje nebuvo jokio reikalo V. K. vežti apklausti į Klaipėdą, nes jį apklausti ir laikyti sulaikytą buvo galima ir Vilniuje. Išvadą, kad su V. K. pareigūnai bendravo neformaliai, patvirtina ir 2021 m. kovo 3 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad pareigūnė užduoda V. K. klausimą atsižvelgdama į jų pirmesnį pokalbį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iškreipė V. K. parodymų turinį, nes iš apklausos vaizdo įrašo ir apklausos protokolo palyginimo matyti, kad V. K. kaip įtariamojo parodymai nėra fiksuoti pažodžiui, jie skiriasi nuo vaizdo įraše užfiksuotų V. K. parodymų, apklausdama V. K. tyrėja ne tik uždavė jam menančius klausimus, bet ir daugiausia pati modeliavo V. K. parodymus, apklausos protokolas yra surašytas ne iš V. K. parodymų, o iš pačios tyrėjos teiginių. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

7.4. Apie tai, kad V. K. prieš apklausą taikytas spaudimas, liudija ir aplinkybė, kad po to, kai jis davė pareigūnus tenkinančius parodymus, jis buvo paleistas, nors sulaikant konstatuoti pagrindai taikyti jam suėmimą paleidimo metu dar nebuvo išnykę. Vien tai, kad V. K. ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotus parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nereiškia, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu spaudimas V. K. nebebuvo taikomas. Pažymėtina, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo itin abstraktūs, jų nepatvirtino kitų kaltinamųjų byloje V. R., S. P., E. B. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau nurodyti asmenys siekė švelnesnės atsakomybės pripažindami padarytas nusikalstamas veikas, todėl tiesiog sutiko su surašytais protokole parodymais. Šią aplinkybę tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu patvirtino E. B. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nevertino. Iš A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad juose nėra jokių konkrečių duomenų apie tariamų kyšių davimo aplinkybes, taip pat duomenų apie tai, kaip jo palankumas V. K. ir jo atstovaujamoms įmonėms buvo išreikštas, nes jais siekta tiesiog kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą.

7.5. Darydami išvadą apie tai, kad V. K. davė kyšius A. M., bylą nagrinėję teismai ją pagrindė abejotinais faktais, spėjimu ir prielaidomis. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų ir slapto sekimo protokolų, prie jų esančių vaizdo įrašų, padarytų dėl 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. spalio 1 d. veikų, turinio matyti, kad juose nėra užfiksuota, kad V. K. perdavė A. M. būtent pinigus, kad šie pinigai buvo kyšis. Ši išvada yra padaryta tik tyrėjų surašytuose protokoluose, tačiau teismas negali daryti išvados apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes remdamasis subjektyvia ikiteisminio tyrimo tyrėjo interpretacija. V. K. dėl šių veikų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nepatikimi. Vertindami byloje surinktus įrodymus dėl 2021 m. vasario 24 d. veikos, bylą nagrinėję teismai, viena vertus, rėmėsi V. K. parodymais kaip patikimais, o kita vertus, dėl kyšio sumos vertino juos kritiškai, taigi, prieštaringai vertino to paties asmens parodymus. Negana to, V. K. parodymai nepatvirtinta, kad jis ir A. M. buvo susitikę kaltinime nurodytą dieną. Apeliacinės instancijos teismo nurodyto pokalbio telefonu duomenys rodo tik tai, kad V. K. ir A. M. susitarė susiskambinti dėl susitikimo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šio telefoninio pokalbio metu buvo susitarta dėl sutikimo, iškreipia įrodymo turinį. Pažymėtina, kad joks telefono skambutis tarp V. K. ir A. M. 2021 m. vasario 24 d. nėra fiksuotas, todėl liko neaišku, kaip šie susitarė susitikti ir susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Plungės geležinkelio stoties, kodėl jų susitikimas nėra užfiksuotas stoties vaizdo kamerų. Jokiais bylos duomenimis nepagrįsta teismo išvada, kad V. K. susitarė susitikti artimiausią A. M. darbo ligoninėje dieną, t. y. trečiadienį, nors tokia diena pagal A. M. žodžius pokalbio metu galėjo būti ir pirmadienis. Vien faktas, kad V. K. buvo 2021 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, savaime nepatvirtina, kad tą dieną jis buvo susitikęs su A. M. ir davė jam kyšį.

7.6. Bylą nagrinėję teismai preziumavo A. M. kaltę, nors, pagal teismų praktiką, kaltė (jos forma, rūšis), kaip ir bet kuris kitas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti ne preziumuojama, o nustatyta ir įrodyta patikimais byloje surinktais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-895/2017">2K-7-2-895/2017</a>). Išvadą apie tai pagrindžia aplinkybė, kad A. M., pagal teismų nustatytas aplinkybes, per pusantrų metų iš V. K. per šešis kartus paėmė iš viso 300 Eur kyšį, o tai labai nedidelė pinigų suma, todėl neįtikėtina, kad tokio simbolinio dydžio tariamas kyšis galėjo jo veiksmams turėti esminę įtaką, kad dėl to A. M. būtų rodęs išskirtinį palankumą V. K. atstovaujamoms įmonėms.

7.7. Paskirdamas A. M. bausmę, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kitas bausmių skyrimo taisykles (BK 41, 54, 61 straipsniai), BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalaujančias nuosprendyje motyvuoti ir nurodyti išvadas dėl konkrečios bausmės skyrimo, ignoravo pamatinius baudžiamosios teisės principus – bausmės teisingumą ir tinkamą jos individualizavimą, pažeidė draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principą. Nors apeliacinės instancijos teismas šešias A. M. veikas perkvalifikavo į vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat nustatė, kad 2021 m. vasario 24 d. veika paimtas ne 1000 Eur, bet ne mažiau kaip 50 Eur kyšis, taigi realiai pripažino A. M. kaltu dėl 300 Eur kyšio paėmimo, t. y. susiaurino kaltinimo apimtį, teismas paskyrė tokią pat bausmę, kaip ir buvo skyręs pirmosios instancijos teismas, kuris skyrė ją už šešis apysunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, laikėsi pozicijos, kad A. M. skirtina artima minimaliai baudai bausmė. Į šį pirmosios instancijos teismo nurodytą kriterijų, nesant dėl to paduoto prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir už tris kartus mažesnio kyšio paėmimą skyrė pusketvirto karto didesnę baudą. Dėl to buvo pažeistas draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principas, BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalys. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimo motyvas, kad A. M. veika yra pavojingesnė, nes ja pasireiškia ilgalaikė, nusistovėjusi korupcija, nepagrįstas. Neturi jokios teisinės motyvacijos teiginys, kad vos 300 Eur kyšio paėmimas per šešis kartus yra pavojingesnis nei tokio kyšio priėmimas vienu metu. Paskirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad kyšio dydis tik nežymiai viršijo minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kad dėl A. M. veikos (duomenys neskelbtini) ligoninės veikla nebuvo sutrikdyta, jokios realios žalos nepadaryta, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas ir per jį A. M. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra apibūdinamas teigiamai. Dėl to darytina išvada, kad, paskirdamas griežtą bausmę tik dėl vieno motyvo, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas ignoravo teismų praktiką, pagal kurią už tokio pobūdžio veiką paprastai skiriamos daug švelnesnės bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-8-626/2025, 1A-198-579/2025, 1A-223-579/2025). Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo šios teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas nenurodė. Dėl to, net ir pripažinus, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė turėtų būti sušvelninta.

8. Kasaciniu skundu nuteistoji L. M. ir jos gynėjas advokatas E. Karbauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują L. M. išteisinantį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

9. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino išsamiai ir nešališkai neištyrę bylos aplinkybių, selektyviai rėmėsi tik kaltinimą patvirtinančiais duomenimis, taip pat duomenimis, neišnagrinėtais teismo posėdyje, sprendimą pripažinti L. M. kalta grindė abejonėmis ir prielaidomis, abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, todėl pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, BPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 331 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą teismui nuosprendį grįsti tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

9.1. Įvertindami V. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo tyrėjui, o vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus kaip patikimus, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas apklausė V. K. nedalyvaujant gynėjui, nakties metu, apklausos garso ir vaizdo įrašo, nors šis buvo daromas, STT nepateikė, V. K. davė šiuos parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, o vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui siekdamas išvengti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, jo parodymai nėra konkretūs, nes jis negalėjo tiksliai nurodyti, kam, kokio dydžio, kurioje vietoje davė kyšius, o parodymai pagal savo turinį dėl to, kiek kartų perdavė kyšius, kokio dydžio, prieštaravo kriminalinės žvalgybos duomenims, V. K. banko sąskaitos išrašo duomenims. Dėl to ikiteisminio tyrimo tyrėjui, o vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti V. K. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Pažymėtina, kad jau ikiteisminio tyrimo metu V. K. šiuos parodymus pakeitė, kitaip aiškino bylos aplinkybes ir pakeisto bylos aplinkybių aiškinimo nuosekliai laikėsi bylą nagrinėjant teisme. Jo pakeistus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys, tačiau bylą nagrinėję teismai to apskritai nevertino, prieštaravimų nešalino, taip pažeisdami pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad V. K. davė parodymus apie savo ir kitų asmenų darytas nusikalstamas veikas būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl, pagal teismų praktiką, teismai turėjo patikrinti jų savarankiškumą ir objektyvumą, o remtis šiais parodymais galėjo tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006).

9.2. Darydami išvadas dėl L. M. kaltumo padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą 2020 m. balandžio 17 d., bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą. Kasatorių manymu, tai nėra įrodyta. Pirma, teismai nepagrįstai nustatė, kad L. M. priimdama 200 Eur su gėlėmis iš V. K. priėmė kyšį. Pažymėtina, kad visuomenėje yra įprasta, kad draugai sveikindami gimtadienio proga dovanoja ne tik gėles, bet ir pinigines dovanas. L. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ją ir V. K. siejo draugiški santykiai, todėl, kasatorių teigimu, L. M. priimti V. K. jai perduoti daiktai turėjo būti vertinami kaip gimtadienio dovana, tačiau teismai kaip dovaną vertino tik gėlių puokštę, o vokelį vertino kaip kyšį. Jokių motyvų šiai išvadai pagrįsti jie nenurodė. Antra, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė, kad L. M. kyšis buvo perduotas už tai, kad ji, vykdydama savo pareigas, laiku sutvarkytų MB „Lusanus“ pateiktus apmokėjimo dokumentus, nevilkintų mokėjimo ir sumokėtų už ligoninės iš MB „Lusanus“ nupirktas medicinos priemones, nes tai nebuvo L. M. pareigų dalis ir ji tokių veiksmų neatlikdavo. Jokių motyvų savo išvadai pagrįsti teismai nenurodė. Trečia, nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad dėl L. M. ir V. K. tarpusavio santykių, jo finansinės padėties V. K. negalėtų įteikti gėlių ir piniginės dovanos L. M. gimtadienio proga, nes tai yra įprasta tarp draugų. Ketvirta, L. M. neatliko veiksmų, už kuriuos jai, teismo vertinimu, buvo duotas kyšis, todėl V. K. neturėjo jokio tikslo duoti kyšį L. M., o ši atitinkamai neturėjo jokio tikslo priimti kyšį. Išvados, kad L. M. priėmė kyšį, nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo teiginiai apie V. K., E. B., S. P., V. R. santykius, nes jie nėra susiję su L. M. Kasatoriai pažymi, kad L. M. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kad priėmė gėles ir pinigus iš V. K. kaip dovaną gimtadienio proga, o V. K. jau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad davė gėles ir pinigus L. M. kaip dovaną, ir šių parodymų laikėsi nagrinėjant bylą teisme. Dėl to byloje nėra neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad L. M. 2020 m. balandžio 17 d. padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Susiklosčius tokiai situacijai, visos abejonės turėjo būti aiškinamos L. M. naudai ir apkaltinamasis nuosprendis, kaip grindžiamas prielaidomis, negalėjo būti jai priimtas.

9.3. Darydami išvadas dėl L. M. kaltumo padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą 2021 m. vasario 24 d., bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą. Byloje nėra duomenų, išskyrus nepatikimus ir vėliau pakeistus ikiteisminio tyrimo metu duotus V. K. parodymus, kad L. M. reikalavo duoti kyšį ir jį priėmė iš V. K.. Negana to, kitaip nei nustatė bylą nagrinėję teismai, L. M. negalėjo susitikti su V. K. 2021 m. vasario 24 d. 12 val. savo darbo kabinete. Į šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas neatsakė, šios aplinkybės išsamiai netyrė, atmetė šį argumentą remdamasis atlikta paieška interneto svetainėje https://www.google.lt/maps, nors šie duomenys teismo posėdyje nebuvo ištirti, taigi, teismas rinko ir vertino įrodymus pabaigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais, taip pažeisdamas ir BPK 301 straipsnio 1 dalį. Išvadai, kad L. M. ir V. K. buvo susitikę L. M. tarnybiniame kabinete 2021 m. vasario 24 d. 12 val., prieštarauja kitos teismo išvados, pagal kurias tuo pat metu V. K. buvo susitikęs su A. M. ir davė jam kyšį. L. M. negalėjo priimti kyšio kaltinime nurodytoje vietoje, nes joje nėra prekybos centro „Iki“, prie kurio, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, įvyko antras L. M. ir V. K. susitikimas dėl kyšio perdavimo. Pažymėtina ir tai, kad V. K. nebuvo išsigryninęs iš bankomato tiek pinigų, kad galėtų duoti kaltinime nurodyto dydžio kyšį L. M., nes didžioji dalis šių pinigų, kaip nustatė teismai, buvo perduoti S. P. ir V. R., taigi nėra kyšininkavimo dalyko. Byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų perduota iš MB „Lusanus“ grynųjų pinigų, kuriais jis galėjo duoti kyšį. Dėl to išvada, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis L. M. padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, yra pagrįsta prielaidomis. Nors bylą nagrinėję teismai laikė, kad L. M. kaltę dėl to, jog ji padarė nusikaltimą, patvirtina kriminalinės žvalgybos duomenys, iš teismų nurodytų duomenų turinio matyti, kad juose nėra užfiksuota jokių konkrečių L. M. kaltumą patvirtinančių duomenų. Vien tai, kad viename iš užfiksuotų A. M. ir V. K. pokalbių kalbama apie asmenį vardu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad kalbama apie L. M. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kyšio L. M. perdavimo įvykis nėra užfiksuotas. Jokių motyvų, kodėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad kriminalinės žvalgybos duomenys nieko neįrodo, apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Kaip pirmiau nurodyta, bylą nagrinėję teismai rėmėsi V. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotais, o vėliau pakartotais ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymais, kurie yra nepatikimi, be to, buvo pakeisti nagrinėjant bylą teisme. Savo ruožtu L. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir logiškus parodymus. Vien tai, kad, ikiteisminiam tyrimui tęsiantis, ji patikslino kai kurias parodymų detales, nereiškia, kad jos parodymai nenuoseklūs. Ši situacija yra susijusi su tuo, kad pirminėje apklausoje dalyvavo ne jos pagal sutartį samdyta gynėja, bet jai buvo paskirta gynėja, kuri neatliko savo kaip gynėjos pareigų. Kasatoriai teigia, kad pirminės apklausos metu duoti parodymai yra netikslūs, nes ikiteisminio tyrimo tyrėja nesiekė užrašyti parodymų pažodžiui, į protokolą įrašė savo samprotavimus apie bylos aplinkybes.

10. Surašydami byloje skundžiamus nuosprendį ir nutartį, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 307 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas – ir reikalavimus, nurodytus BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Iš pirmiau išdėstytų argumentų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės preziumavo L. M. kaltę, išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje surinktų įrodymų, kurie turi būti siekiant įrodyti, kad asmuo padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų nepašalino, nors paduotame apeliaciniame skunde buvo išdėstyti detalūs argumentai, pagrindžiantys išvadą, kad L. M. nepadarė jai inkriminuojamų nusikaltimų (L. M. paėmė gimtadienio dovaną, o ne kyšį; V. K. neturėjo reikiamos pinigų sumos kyšiui duoti; L. M. negalėjo atlikti jokių V. K. naudingų veiksmų, už kuriuos jai galėtų būti duodamas kyšis; nenustatyta, kokiam asmeniui siekta naudos duodant kyšį L. M.; kito asmens gauta nauda dėl kyšio davimo nėra įrodyta; nesiaiškinta, kam panaudoti pinigai, gauti kaip kyšis (gali būti netinkama forma skirta parama)), kad neįrodyti esminiai BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymiai, tačiau į šiuos argumentus priimtoje nutartyje motyvuotai neatsakė.

11. Paskirdami L. M. bausmę, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2, 3 dalis, 61 straipsnį, pagal kuriuos kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuri leistų įgyvendinti bausmės tikslus ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. L. M. yra nuteista pirmą kartą, tačiau teismas už dviejų nusikaltimų padarymą jai skyrė net 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

12. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis (J. Michailovskij) atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo A. M. gynėjos advokatės G. Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato E. Karbausko kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

12.1. Nesutiktina su nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentu, kad apkaltinamasis nuosprendis A. M. daugiausia grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, nes, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, bylą nagrinėję teismai rėmėsi ir kitais byloje surinktais įrodymais: procesinių prievartos priemonių, nustatytų BPK, taikymo metu surinktais duomenimis, liudytojų parodymais, teisme kaip liudytojų apklaustų V. R., S. P., E. B. parodymais, duotais teisme pačių nuteistųjų parodymais, perskaitė teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka kitus duomenis. Nesutiktina ir su kasacinio skundo teiginiu, kad kriminalinės žvalgybos duomenys yra neleistini. Byloje esantys duomenys leido teismui tarnybiniuose pranešimuose nurodytą pirminę informaciją apie A. M. tuo metu galimai vykdytą bei vykdomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką laikyti sudarančia faktinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl A. M. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kruopščiai patikrino, ar teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, atitinka nuteistojo A. M. gynėjos kasaciniame skunde nurodytus teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijus, ir padarė motyvuotas išvadas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti turint tinkamą faktinį ir teisinį pagrindą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 12–16 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio ir teisinio pagrindo patikrinimas nebuvo formalus, nes teismai pripažino neleistinais dalį atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus surinktų duomenų ir jais nesirėmė priimdami skundžiamus nuosprendžius. Vien tai, kad nuteistojo A. M. gynėja nesutinka su pranešimuose užfiksuotos informacijos vertinimu, nesant esminio BPK 20 straipsnio pažeidimo, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

12.2. Nesutiktina su A. M. gynėjos kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad vaizdą ir garsą fiksuojančių priemonių panaudojimas, fiksuojant A. M. ir kitų nuteistųjų veikas, buvo neteisėtas. Pažymėtina, kad teismo nutartimis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ar pratęstas jų sankcionavimo terminas dėl A. M. ir V. K., buvo leista ne tik atlikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, bet ir to paties įstatymo 10 straipsnyje nurodytus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar tokie veiksmai būtų atliekami sekimo metu, ar kontroliuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą gyvai ar elektroninio ryšio priemonėmis. Akivaizdu, kad sankcionavus dėl asmens techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, atskirai nenurodant, kad tokius veiksmus leidžiama atlikti ir sekimo metu, techninių priemonių panaudojimas tokio veiksmo (sekimo) metu yra teisėtas ir pagrįstas. Būtent šią išvadą leidžia daryti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis. Dėl to visi vaizdo ir garso įrašai, gauti panaudojus technines priemones specialia tvarka, laikytini gautais teisėtu būdu. Vadovaudamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymu, teismų praktika, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 21 punktas). Nesutikti su šia išvada prokuroras neturi pagrindo.

12.3. Priešingai nei teigiama A. M. gynėjos kasaciniame skunde, kriminalinės žvalgybos bei BPK nustatyti slapto pobūdžio veiksmai dėl A. M. ir kitų kaltinamųjų buvo atliekami griežtai laikantis įstatymo reikalavimų bei tokių veiksmų taikymo proporcingumo principo. Nė vienu atveju nė vienas iš kaltinamųjų nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jie nuteisti. A. M. (kaip ir kiti kaltinamieji) pats pasirinko elgtis nusikalstamai. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas po 2019 m. lapkričio 28 d. užfiksuoto A. M. susitikimo su V. K., logiškai ir teisiškai paaiškinama – kriminalinės žvalgybos tyrimas tuo metu buvo atliekamas ne tik dėl šios bylos kaltinamųjų, bet ir dėl kitų asmenų, buvo pagrįstai manoma, kad ne tik šios bylos kaltinamieji, bet ir kiti asmenys galėjo veikti korumpuotai. Ši prielaida pasitvirtino vėlesnėse kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo stadijose – nustatyta, kad šioje byloje liudiję E. B., V. R., S. P. taip pat ėmė kyšius iš V. K.. Be to, tam, kad būtų įvertintas užfiksuoto susitikimo duomenų pakankamumas ikiteisminiam tyrimui pradėti, jie buvo analizuojami ir vertinami ne vien tik šios veikos kontekste, bet ir visų kitų užfiksuotų kaltinamųjų padarytų nusikaltimų kontekste. Akivaizdu, kad A. M. teisinę padėtį pasunkino ne aplinkybė, jog ne iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tai, kad A. M. pats savo valiniais, tyčiniais nusikalstamais veiksmais neveikiamas pareigūnų padarė daugiau veikų imdamas kyšius. Nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentai atitinka išdėstytus apeliaciniame skunde, o dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23–26 punktai). Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis prokuroras neturi pagrindo.

12.4. Prokuroro nuomone, visiškai nepagrįsti A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad teismų padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai nulėmė netinkamą BK 225 straipsnio 1 dalies taikymą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. gynėjos argumentai dėl A. M. ir V. K. teisių neužtikrinimo, dėl V. K. apklausos vaizdo įrašo nutrūkimo yra klaidingi (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33–34 punktai). Priešingai nei nurodoma A. M. gynėjos kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose išsamiai nurodė, kokie konkrečiai bylos įrodymai pagrindžia A. M. kaltę priėmus kyšius, kodėl pinigai, kuriuos jis priėmė iš V. K., yra vertinami kaip kyšių pinigai ir už kokį konkrečiai teisėtą (ne)veikimą kyšiai buvo paimti, t. y. kodėl A. M. (kaip ir kitos nuteistosios L. M.) veiksmai atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius. Bylą nagrinėję teismai išnagrinėjo visus bylos įrodymus, atliko išsamų jų vertinimą, palygindami įrodymus vienus su kitais, ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų pakankamumo A. M. ir kitų kaltinamųjų kaltei pagrįsti (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 52 lapas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27–53 punktai). Nors A. M. gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad jokie konkretūs įrodymai nepatvirtina, jog pinigai, kuriuos A. M. buvo gavęs iš V. K., yra kyšis, kad nėra detalizuota pinigų kaip kyšio perdavimo paskirtis, tačiau šiuos teiginius paneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikta išsami įrodymų analizė (nuosprendžio 52, 56–62, 63 punktai), kuri atlikta palyginant ir vertinant byloje esančių teisme išnagrinėtų įrodymų visetą. Prokuroro vertinimu, A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų.

12.5. Nesutiktina su A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentais dėl paskirtos nuteistajam per griežtos bausmės. Kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos dėl baudų dydžių analogiško pobūdžio bylose, motyvuotai pasisakė, kodėl būtent tokio dydžio bauda – 700 MGL (35 000 Eur) yra teisinga, atitinka A. M. atliktų veiksmų pavojingumą bei jo asmenybę. Svarbu tai, kad BK 47 straipsnis nustato už apysunkio nusikaltimo padarymą nuo 100 iki 4000 MGL dydžio baudą, t. y. A. M. paskirta bausmė tik nežymiai viršija įstatyme nustatytą baudos už tokio nusikaltimo padarymą minimumą. Perkvalifikavęs visų kaltinamųjų veikas, apeliacinės instancijos teismas argumentavo bausmių skyrimą: A. M. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; nors bendra kyšių vertė nėra didelė, bet nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jis truko ilgą laiką, kad įvykdytas per šešis etapus, t. y. byloje vertinama ne vienkartinio pobūdžio, situacinė, o ilgalaikė, nusistovėjusi struktūrinė korupcija. Visi nuteistieji, įskaitant ir A. M., veikė tiesiogine tyčia. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad už vieną tęstinę veiką apeliacinės instancijos teismo nustatoma bausmė yra griežtesnė nei pirmosios instancijos teismo paskirta už atskirą veikos epizodą, tačiau galutinė bausmė nuteistiesiems (įskaitant ir A. M.) nėra griežtesnė nei už tuos pačius veiksmus pirmosios instancijos teismo skirta bausmė, todėl draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principas išlieka nepažeistas. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir A. M. gynėjos pateiktus teismui duomenis apie A. M. sveikatą, taip pat įvairias charakteristikas, kuriose apie jį atsiliepiama išimtinai teigiamai, ir konstatavo, kad ši informacija nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtą bausmę. A. M. paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuriai atlikti sveikatos būklė esminės įtakos neturi, baudos dydis yra gerokai artimesnis minimaliam, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o veika tęstinė, trukusi ilgą laiką. Prokuroras neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išdėstytais bausmės A. M. skyrimo argumentais ir teigia, kad A. M. gynėjos kasacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga ar paskirta pažeidžiant draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principą.

12.6. Nesutiktina su nuteistosios L. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo darant išvadą dėl nuteistosios kaltumo padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokuroro vertinimu, šie argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, tačiau, atsakant į esminius iš jų, pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai detaliai išnagrinėjo visus L. M. kaltę pagrindžiančius įrodymus, palygino juos tarpusavyje ir padarė logiškas, ne tik vidiniu įsitikinimu, bet ir įrodymų analize pagrįstas išvadas, kad jų pakanka pagrįsti išvadai dėl L. M. kaltumo 2020 m. balandžio 17 d. priėmus iš V. K. 200 Eur kaip kyšį, o ne dovaną, už mokėjimo dokumentų įforminimą ir atsiskaitymą laiku su V. K. atstovaujamomis įmonėmis už jų pateiktas prekes ir paslaugas, kad L. M. ėmė kyšius atlikdama darbo funkcijas, nurodytas jos darbo sutartyje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 60–62, 70–74 punktai). Priešingai nei nurodoma L. M. ir jos gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrindė, kodėl laiko įrodyta, jog L. M. 2020 m. balandžio 17 d. paėmė 200 Eur kyšį, o 2021 m. vasario 24 d. – 500 Eur kyšį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 77.3 ir 77.5 papunkčiai). L. M. ir jos gynėjo kasaciniame skunde nurodytos abejonės dėl to, ar V. K. galėjo turėti pakankamai pinigų kyšiams duoti, pašalintos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 77.3 ir 77.5 papunkčiuose atlikta įrodymų analize, įskaitant ir V. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, teigdamas, kad dalį pinigų turėjo grynaisiais, o dalį išgrynino iš kortelių, iš kokių – negali tiksliai pasakyti. Nesutiktina su L. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo teiginiais, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais gauti duomenys nėra susiję su L. M. veikomis, todėl neįrodo jos kaltumo. Pažymėtina, kad kitomis datomis, negu L. M. buvo paėmusi kyšius, užfiksuoti V. K. ir A. M. susitikimai ir pokalbiai, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 72–75 punktų, buvo ir yra reikšmingi vertinant L. M. kyšių priėmimo veiksmus, atliktus 2020 m. balandžio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. Prokuroro nuomone, nesutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Prokuroras pažymi, kad išvada dėl L. M. kaltumo padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprieštarauja logikai, o yra grindžiama loginę grandinę sudarančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas ne tik iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, bet ir, siekdamas atsakyti į nuteistųjų bei jų gynėjų apeliaciniuose skunduose suformuluotus argumentus, išreikalavo papildomus duomenis, susijusius su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrįstumu ir teisėtumu, atliko nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. atliktos apklausos vaizdo bei garso įrašo peržiūrą, nuosprendyje pateikė išsamią šios apklausos analizę bei vertinimą, palyginęs su kitais įrodymais, tarp jų ir su V. K. tą pačią dieną duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat L. M. 2021 m. kovo 2 d. bei 2022 m. vasario 22 d. apklausų duomenimis.

12.7. Priešingai nei teigiama L. M. ir jos gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 84–85 punktuose išsamiai išdėstė bausmių skyrimo argumentus ir motyvavo, kodėl pirmą kartą teisiamai L. M. jis paskyrė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Prokuroras neturi pagrindo nesutikti su teismo paskirta bausme. Paskyrus ją, nebuvo pažeistas draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principas.

12.8. Kiti L. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentai, prokuroro vertinimu, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Nuteistojo A. M. gynėjos advokatės G. Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato E. Karbausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

14. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). A. M. gynėjos advokatės G. Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato E. Karbausko kasaciniuose skunduose, be kitų argumentų, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos vienpusiškos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

15. A. M. gynėjos advokatės G. Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato E. Karbausko kasaciniuose skunduose didelė dalis skundo teiginių yra skiriama V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, analizei, atkartojant jo apeliacinio skundo argumentus. Skunduose taip pat plačiai aptariama V. K. psichologinė būsena ikiteisminio tyrimo apklausų metu, deklaruojami pažeidimai apklausiant V. K. kaip įtariamąjį. Pateiktuose skunduose keliami klausimai negali būti nagrinėjami ta apimtimi, kuria jie išdėstyti kasaciniuose skunduose, nes V. K. kasacinio skundo nepateikė ir neginčijo apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl savo kaltės ar tariamai padarytų procesinių pažeidimų jo atžvilgiu, todėl pirmiau nurodyti kasacinių skundų teiginiai gali būti nagrinėjami tik patikrinant A. M. gynėjos advokatės G. Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato E. Karbausko gynybinės pozicijos argumentų pagrįstumą, o ne pridedant V. K. apeliacinio skundo teiginius prie pateiktų kasacinių skundų ir reikalaujant juos patikrinti teisėtumo aspektu.

16. Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo įgaliojimų ribos yra nustatytos BPK 376 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas vienintelis atvejis, kai gali būti peržiūrėtas nuosprendis dėl asmenų, kurie nepadavė skundų, t. y. tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas, buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas ir tai gali turėti reikšmės kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis pastarųjų atžvilgiu. Šios bylos atveju V. K. nuosprendis būtų peržiūrimas, jei būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas pagal pateiktus skundus.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo

17. A. M. gynėjos kasaciniame skunde iš esmės yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl šioje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, ginčijant faktinį pagrindą atlikti šiuos veiksmus, pritaikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimties, trukmės ir jų proporcingumo.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. M. gynėjos keliamais klausimais, kuriais reiškiamos abejonės dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, teismas šių duomenų leistinumą patikrina įvertindamas, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo įtvirtintos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).

19. Nesutiktina su kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nukrypta nuo nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje susiklosčiusių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo standartų. Sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus pasiremta ne bendro pobūdžio informacija, o kaip tik buvo nurodyta konkreti informacija (faktiniai duomenys), leidžianti spręsti, koks tyrimas bus atliekamas, nurodant tą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas. Tai, kad ne visos faktinės aplinkybės vėliau pasitvirtino, negali būti priežastis kvestionuoti visus kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes veiksmai buvo atliekami kryptingai dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, kurių tyrime leidžiami kriminalinės žvalgybos metodai, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog šioje byloje buvo atlikti bendro pobūdžio ar žvalgomieji tyrimai, neturint informacijos apie nusikaltimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 10–16 punktuose į gynėjo apeliaciniame skunde keltus klausimus, susijusius su kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu, atsakė. Šis teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimus, kreipėsi į STT, prašydamas pateikti išslaptintus dokumentus, susijusius su atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais, atliko šių duomenų tyrimą ir jais pasiremdamas padarė išvadą, jog tokie duomenys sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad A. M. galimai daro nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Todėl, pagal prokuroro 2019 m. spalio 24 d. teikimą, tos pačios dienos Kauno apygardos teismo nutartimi buvo visiškai pagrįstai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl A. M.

20. A. M. gynėjos kasaciniame skunde nepateikiant jokių teisinių argumentų teigiama, jog teismas iškreipė STT 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 22 d. pranešimų turinį, kad sudarytų įspūdį apie galimas A. M. veikas, tvirtinant, jog iš pranešimų turinio matyti tik tai, kad kalbantys asmenys galimai ketina vykdyti nusikalstamas veikas, nurodytas BK 227 straipsnyje, tačiau nėra duomenų, kad nusikalstamas veikas daro A. M.. Taip teigdama gynėja nutyli dalį užfiksuotos informacijos, kurioje kalbama apie vyriausiąjį daktarą ir užkoduotai užsimenama apie kyšį (plačiau įrašo turinys išdėstytas apeliacinio teismo sprendimo 12 punkte). Pažymėtina ir tai, kad gynėja savo skunde yra nenuosekli, nes motyvuose dėl per ilgos kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės teigia, jog pirmoji nusikalstama veika, dėl kurios A. M. ir V. K. buvo pateikti kaltinimai, buvo užfiksuota dar 2019 m. lapkričio 28 d., tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o kriminalinės žvalgybos veiksmai tęsiami. Taigi pripažįsta, jog informacija apie nusikaltimą buvo pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti.

21. Pirmiau išdėstyti argumentai rodo, kad teismas patikrino tiek teisinį, tiek faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, pasisakė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų, kurios aktualios nagrinėjamai bylai, taikymo. Gynybos teiginiai apie duomenų pakankamumą kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas, nes tai susiję su tokių duomenų įrodomąja verte, o skundo reikalavimas teikime nurodyti duomenis, patvirtinančius konkrečios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, yra aiškiai perteklinis. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami teisėtai, o jų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai patvirtina, jog pritaikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo rezultatyvios atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pateikto skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiai patikrino kiekvieną apeliacinio skundo teisinį argumentą ir pripažino pagrįstu skundo teiginį, jog 2019 m. spalio 24 d. nutartyje sankcionuojant slaptą patekimą į A. M. kabinetą padaryta klaida, nurodant asmenį, dėl kurio taikomos sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės, yra esminis trūkumas, todėl atliktas veiksmas pripažintinas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų ir jo pagrindu gauti duomenys nebuvo pripažinti įrodymais. Ši aplinkybė patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, rėmėsi įstatymo reikalavimais ir nedarė nuolaidų dėl procesinių dokumentų formos trūkumų.

22. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindą bei taikytų priemonių teisėtumą ir dėl kitų byloje nuteistų asmenų nurodydamas, kokie taikant A. M. žvalgybos priemones gauti duomenys sudarė pagrindą įtarti, kad V. K. ir L. M. bei kiti byloje nuteisti asmenys gali vykdyti BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamų slaptų veiksmų apimties trukmės ir proporcingumo

23. Kasaciniame skunde neteisingai vertinamas prokuroro teikimų ir teismo nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų turinys, teigiant, kad, apygardos teismo nutartimis sankcionavus A. M. ir V. K. sekimą, nebuvo suteiktas leidimas sekimo metu naudoti kokias nors konkrečias technines priemones specialia tvarka.

24. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos apibrėžtos Kriminalinės žvalgybos įstatyme. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 22 dalis).

25. Apygardos teismas, sankcionuodamas prokuroro teikimuose nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, teisingai rėmėsi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 15 straipsnių nuostatomis, įtvirtinančiomis techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo tvarką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą, nutartyje nurodant tokių priemonių taikymo motyvus ir būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir pasirėmė tinkamu teismų praktikos pavyzdžiu nurodydamas, jog, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai apygardos teismo nutartimi yra sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, yra leidžiama kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, įskaitant pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, juos sekti ir fiksuoti jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Šiems argumentams pritartina ir atsakant į kasacinio skundo teiginius.

26. Įvertinus nurodytose Kriminalinės žvalgybos įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl konkrečių asmenų ir jų sekimo, turinį, darytina išvada, kad jomis buvo leista kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, įskaitant pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, taip pat juos sekti ir fiksuoti jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Vykdant šias nutartis buvo kontroliuojami ir užfiksuoti A. M., V. K., E. B. ir L. M. pokalbiai telefonu, susižinojimas tarpusavyje ir su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, jų pokalbiai ir pokalbiai su kitais asmenimis viešose vietose. Taigi, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš juos atitiko Kriminalinės žvalgybos įstatymo apibrėžtas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo taikymo ribas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliekant šiuos veiksmus surinkti duomenys yra gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir neteisėtais būdais.

27. Atmetamas kaip nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias ikiteisminis tyrimas pradedamas tuojau pat, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>). Kita vertus, sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą gali nulemti ir tai, kad ne visų rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, kurios yra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, požymiai paaiškėja vienu metu, todėl vėlesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimas gali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimo sėkmei dėl kitų nusikalstamų veiksmų nustatymo.

28. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, jog A. M. teisės į asmeninio gyvenimo privatumą buvo varžomos neproporcingai ilgai, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po septynių mėnesių nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų ir pirmojo užfiksuoto veikos atvejo, o pradėjus ikiteisminį tyrimą slapti tyrimo veiksmai truko dar daugiau nei aštuonis mėnesius. Šiuo aspektu visiškai pritartina teismų išvadoms, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų trukmė nelaikytina nepagrįstai ilga, nes, pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus vieniems asmenims, palaipsniui paaiškėjo kiti galimai nusikalstamas veikas vykdantys asmenys, galimų, tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų požymiai. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos pasižymi konspiraciniu pobūdžiu, todėl kriminalinės žvalgybos bei slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai yra svarbi priemonė tokioms veikoms išaiškinti. Taip pat pažymėtina tai, kad nagrinėjamos bylos kaltinamuosius siejo ne tik verslo, bet ir asmeniniai santykiai, todėl nustatyti galimų nusikalstamų veikų požymius užtruko laiko, tačiau, atsižvelgiant į bendrą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo kontekstą, septynių mėnesių laikotarpis nelaikytinas labai ilgu. Vertinant bylos sudėtingumą ir jos dinamiką, nuteistų asmenų skaičių, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, o pati kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė buvo neproporcinga. Šiuo aspektu svarbu tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo renkami duomenys apie keletą skirtingų asmenų galimai rengiamų ir daromų nusikalstamų veikų. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu teisiškai reikšmingos tiriamų veikų aplinkybės paaiškėjo ne iš karto vienu metu, o palaipsniui, atitinkamai plėtėsi ir ratas asmenų, dėl kurių buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją, o ne siekiant pasunkinti nuteistojo A. M. ar kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Vėliau buvo atliekami slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai ir tokius veiksmus atlikti buvo procesinis poreikis, siekiant iki galo atskleisti nusikalstamų veikų požymius, juos padariusius asmenis ir jų tarpusavio ryšius. Slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai yra pradėto ikiteisminio tyrimo dalis ir neturi būti tapatinami su kriminalinės žvalgybos veiksmais ar vertinami kaip jų tąsa.

29. Įvertinus pirmiau nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo vykdymo aplinkybes, atliktų veiksmų apimtį, kontroliuojamų asmenų tarpusavio sąsajas, jų nusikalstamo veikimo schemą, konspiracijos laikymąsi, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai ar be pagrįsto procesinio poreikio, todėl, žemesnės instancijos teismams savo išvadas grindžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 2 straipsnio ir 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo, 276 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų

30. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, padarė kitų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, surašė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkančius nuosprendžius, o padaryti BPK pažeidimai suvaržė nuteistųjų teises ar sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir nulėmė netinkamą BK 225 straipsnio 1 dalies taikymą, todėl vertintini kaip esminiai. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

31. Nuteistojo A. M. gynėja kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai išvadas apie bylos aplinkybes pagrindė A. M. ir V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeisdami BPK 276 straipsnį ir nukrypdami nuo teismų praktikos.

31.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais A. M. ir V. K. parodymais nesirėmė. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.). Kaip pripažįstama ir nuteistojo A. M. gynėjos kasaciniame skunde, nagrinėjant bylą teisme A. M. ir V. K. parodymus pakeitė, todėl siekiant patikrinti V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nagrinėjant bylą teisme, taip pat A. M. parodymus, duotus teisme, buvo perskaityti ir aprašyti nuosprendžiuose A. M. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kaip nustatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje.

31.2. Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme duoti asmenų parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. K. 2021 m. kovo 3 d. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnui prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jas detalizavo. Dėl to tai, kad teismai pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui V. K. duotus parodymus, o vėliau jais rėmėsi priimdami nuosprendžius, negali būti vertinama kaip BPK 276 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

32. Nuteistojo A. M. gynėja kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nepatikrinęs V. K. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų davimo aplinkybių, keitimo priežasčių, suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems A. M. ir V. K. parodymams išskirtinę reikšmę, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų.

32.1. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos nuteistojo A. M. gynėjos nurodytos A. M. ir V. K. parodymų keitimo priežastys, V. K. apklausos kaip įtariamojo aplinkybės, keliančios abejonių jų patikimumu, tačiau jas išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutiko, todėl papildomai nuosprendyje jų nekartojo. Susipažinusi su bylos medžiaga, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo papildomai aiškintis V. K. kaip įtariamojo pirmosios apklausos aplinkybes, o to nepadaręs, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

32.2. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad V. K. kaip įtariamojo vykdyta apklausa, tęsta ir prasidėjus nakties metui (t. y. nuo 22 val. iki 22.52 val.), nelaikytina tinkama ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo praktika, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įtariamajam V. K. buvo išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus, o V. K. šia teise nepasinaudojo, kad apklausa nakties metu truko palyginti trumpą laiką, o didžioji apklausos dalis (apklausa pradėta 19.41 val.) vyko dienos metu, kaip tai suprantama pagal BPK 27 straipsnį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apklausos atlikimo aplinkybės vertintinos kaip BPK 11 straipsnio 2 dalyje uždraustų poveikio priemonių taikymas įtariamajam.

32.3. Sutiktina su nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo teiginiais, kad V. K. apklausos kaip įtariamojo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas uždavė menančiųjų klausimų. Nors užduoti menančiuosius klausimus draudžia BPK 183 straipsnio 2 dalis, iš V. K. kaip įtariamojo apklausos protokolo turinio matyti, kad jis kai kurių įvykių aplinkybių neprisiminė, o uždavus menančiuosius klausimus, V. K. ne tiesiog pakartojo ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausos metu menančiuosiuose klausimuose nurodytas aplinkybes, bet kai kurias jų neigė, tikslino pareigūno nurodytas aplinkybes. Dėl to V. K. laisvė duoti tikrovę atitinkančius parodymus apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu nebuvo suvaržyta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. K. apklausos metu padarytas BPK 183 straipsnio 2 dalies pažeidimas vertintinas kaip esminis.

32.4. Prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui A. M. gynėjos kasacinio skundo teiginiai, esą bylą nagrinėję teismai suteikė A. M. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams išskirtinę reikšmę. Kaip pirmiau nurodyta nutartyje, bylą nagrinėję teismai, nustatydami bylos aplinkybes, A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesirėmė, o V. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nebuvo išskirtiniai. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus ir nustatydami bylos faktines aplinkybes, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visetu, kurį sudarė kriminalinės žvalgybos veiksmų ir slapto sekimo atlikimo protokolai, asmenų – E. B., L. M., L. D., iš dalies V. R., S. P., V. K., A. M., L. M. parodymai, kitų ikiteisminio proceso veiksmų atlikimo protokolai ir kiti įrodymai. Visus šiuos duomenis bylą nagrinėję teismai analizavo ne tik atskirai, bet ir lygindami jų teikiamus duomenis tarpusavyje bei atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšį, analizuodami jų neatitikimus ir šalindami jų prieštaravimus, t. y. laikydamiesi įrodymų vertinimo kaip visumos principo reikalavimų.

32.5. Kaip išplaukia iš skundžiamų nuosprendžių turinio, būtent remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu, o ne tyrėjų kriminalinės žvalgybos ir slapto sekimo protokoluose pateiktais aprašymais, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad V. K. 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. spalio 1 d. perdavė A. M. kyšį, todėl atmestini nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad teismai savo išvadas apie bylos aplinkybes grindė abejotinais faktais, spėjimu ir prielaidomis, kriminalinės žvalgybos ir slapto sekimo protokoluose pateiktomis subjektyviomis ikiteisminio tyrimo tyrėjo interpretacijomis. Nesutiktina su nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo teiginiais, kad aplinkybė, jog V. K. parodymų dalis apeliacinės instancijos teismo vertintina kritiškai, reiškia jo parodymų nepatikimumą. Priešingai, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dalį V. K. parodymų dėl kyšio dydžio vertino kritiškai būtent atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, todėl tai rodo, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad darydami išvadą dėl A. M. kaltės bylą nagrinėję teismai nesirėmė vien tik faktu, kokio dydžio kyšį iš V. K. gavo A. M., o vertino, ar byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. M. priėmė V. K. jam duodamus pinigus kaip kyšį, kadangi pagal BK 225 straipsnio 1 dalį būtent šie veiksmai, o ne kyšio dydis yra reikšmingi sprendžiant, ar kaltininkas kyšininkavo (BK 225 straipsnio 1 dalis). Dėl to nepagrįsti nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo teiginiai, esą bylą nagrinėję teismai preziumavo A. M. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

32.6. Sutiktina su nuteistojo A. M. gynėjos kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies 82 punkte teigiama, jog V. K. kyšius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės darbuotojams davė, o šie kyšius priėmė už bendrą palankumą ir gerų santykių palaikymą. Kita vertus, kiek tai susiję su konkrečiais A. M. veiksmais, pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytus įrodymų vertinimo motyvus ir apeliacinės instancijos teismo nurodytas nustatytas A. M. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje konkrečiai nurodė, kad A. M. kyšius priėmė už tai, kad, veikdamas ligoninės vardu, pasirinktų V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ prekes ir paslaugas ir už jas sumokėtų, taigi tai, kad kalbėdamas apie visus bylos kaltinamuosius teismas nuosprendyje išdėstė bendresnio pobūdžio teiginius, palyginti su tais, kurie nurodyti dėl A. M. veikų, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, neaiškios juo nustatytos bylos aplinkybės ir tai varžė A. M. teisę į gynybą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo reiškiamos abejonės dėl V. K. parodymų patikimumo, netinkamo šių ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimo, išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl jis daro išvadą, kad V. K. davė kyšį A. M. už tai, kad veikdamas ligoninės vardu šis pasirinktų V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ prekes ir paslaugas ir už jas sumokėtų. Vien tai, kad, nuteistojo A. M. gynėjos vertinimu, šie argumentai nėra įtikinami ar nepakankami išvadoms padaryti, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, kad jame neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimai, nukrypta nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

32.7. Nuteistoji L. M. ir jos gynėjas kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendžio išvadas dėl laiko, per kurį V. K. galėjo nuvykti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į susitikimo su L. M. vietą, prie prekybos centro „Iki“, taip pat spręsdamas, ar teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje L. M. kyšio priėmimo iš V. K. vieta, rėmėsi teisiamajame posėdyje neištirtais tinklalapio https://www.google.lt/maps duomenimis, todėl pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmiau nurodytos nuostatos prasmė sietina su tuo, kad nuosprendis gali būti grindžiamas tik tokiais duomenimis, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme medžiagos, tinklalapio https://www.google.lt/maps duomenys, kuriais nuosprendyje rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti ir patikrinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, nes bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos bylai teisingai išspręsti, buvo nustatytos kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. L. M. parodymais, iš dalies V. K. parodymais, todėl tai nesutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybių ir priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje. Pažymėtina, kad dėl pažeidimo nebuvo iš esmės suvaržytos ir L. M. kaip kaltinamosios teisės, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šie duomenys atliko tik pagalbinį L. M. ir V. K. parodymų patikrinimo priemonių vaidmenį.

32.8. Priešingai nei nurodoma nuteistosios L. M. ir jos gynėjo kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai, priimtuose nuosprendžiuose remdamiesi nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvavo, kodėl gėlių nevertina kaip kyšio, o vokelį su pinigais pripažino kyšiu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad dėl gėlių priėmimo kaip kyšio kaltinimas L. M. nebuvo pateiktas, taigi, teismas šios aplinkybės, neperžengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribų, negali vertinti. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad susiklostę santykiai tarp V. K. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės darbuotojų buvo darbiniai, nes šie V. K. su gimtadieniu ar kitomis progomis nesveikindavo, neužfiksuota, kad šie asmenys būtų bendravę asmeniniais klausimais, o tai būtų užfiksuota, jei ryšiai išties būtų buvę draugiški. Vien tai, kad kyšių davimas buvo derinamas su asmeninėmis šventėmis, nepaneigia išvados, kad V. K. duodavo kyšius, o byloje kaltais pripažinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės darbuotojai juos priimdavo kaip kyšius. Priimtame nuosprendyje, remiantis V. K. parodymais, kriminalinės žvalgybos ir slapto sekimo protokolais, L. M. darbo sutartimi ir pareigine instrukcija, nustatyta, kad L. M., kaip ligoninės vyriausioji buhalterė, spręsdavo dėl atsiskaitymų eiliškumo, turėjo galimybę pagreitinti atsiskaitymus, o V. K. į ją kreipdavosi dėl šių klausimų, taigi, nuteistosios ir jos gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad L. M. pagal savo darbo funkcijas negalėjo spręsti klausimų dėl V. K. atstovaujamų įmonių MB „Lusanus“ ir UAB „Airimedus“ pateiktų apmokėjimo dokumentų laiku sutvarkymo, jų nevilkinimo, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Nepagrįsti ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad L. M. negalėjo padaryti jai inkriminuotos 2021 m. vasario 24 d. veikos, nes tuo metu, pagal teismų nustatytas aplinkybes, V. K. buvo susitikęs su A. M.. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, teismai nenustatė tikslaus A. M. ir L. M. nusikalstamų veikų padarymo laiko 2021 m. vasario 24 d., o laiko apibūdinimas – apie 12 val. – nėra toks konkretus, kad apie šį laiką L. M. nebūtų galėjusi įvykdyti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl to, kad V. K. buvo susitikęs su A. M.. Dėl to atmestini nuteistosios L. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, išvadas pagrindė prielaidomis, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, surašydami byloje skundžiamus nuosprendžius pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 307 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas – ir reikalavimus, nurodytus BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

33. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-147-489/2021, 2K-144-942/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.).

34. Nuteistojo A. M. gynėja nurodo, kad, paskirdamas nuteistajam bausmę, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kitas bausmių skyrimo taisykles (BK 41, 54, 61 straipsniai), iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalaujančias nuosprendyje motyvuoti ir nurodyti išvadas dėl konkrečios bausmės skyrimo, ignoravo pamatinius baudžiamosios teisės principus – bausmės teisingumą ir tinkamą jos individualizavimą, draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principą, neatsižvelgė į teismų praktiką, nes paskyrė tokio pat dydžio baudą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nors pirmosios instancijos teismo nustatytas kelias pavienes kyšininkavimo veikas pripažino viena tęstine nusikalstama veika, sumažino kyšio dydį.

35. Nors nuteistojo A. M. gynėja pagrįstai nurodo, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo sumažintas A. M. priimtas kyšio dydis, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia išvados, kad buvo netinkamai pritaikytos BK normos dėl bausmės skyrimo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. M., vertino bylos duomenis, reikšmingus bausmei paskirti pagal BK 41, 54, 61 straipsnių taisykles, išdėstė priimtame nuosprendyje bausmės skyrimo motyvus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors A. M. padarė vieną tęstinę veiką, jo veika baigtas apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Bendra kyšių vertė nėra didelė, bet veikų pavojingumą didina tai, kad jos truko ilgą laiką ir padarytos ne per vieną kartą – t. y. ne vienkartinio pobūdžio situacinė, o ilgalaikė, nusistovėjusi struktūrinė korupcija. A. M. veikas padarė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo A. M. parinkta bausmės rūšimi – bauda ir individualizavo jos dydį įvertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą (veikos pobūdį, veikos padarymo etapų skaičių, kyšių dydžius, kitas aplinkybes). Įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas paskyrė A. M. 700 MGL (35 000 Eur) dydžio baudą, t. y. tik kiek didesnę nei minimali baudos bausmė už įvykdytą nusikaltimą (BK 43 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Paskirtoji galutinė bausmė nebuvo didesnė nei pirmosios instancijos teismo A. M. paskirta bausmė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl paduoto apeliacinio skundo A. M. teisinė padėtis tapo blogesnė. Pažymėtina, kad skiriant bausmes susiduriama su labai skirtingomis nusikalstamomis veikomis ir jas padariusiais asmenimis, net ir tada, kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą, todėl tai, kad kai kuriose kitose baudžiamosiose bylose buvo paskirtos švelnesnės bausmės kaltininkams, nereiškia, kad šioje byloje baudžiamojo įstatymo normos dėl bausmės skyrimo pritaikytos netinkamai.

36. Nuteistoji L. M. ir jos gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad, paskirdami L. M. bausmę, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2, 3 dalis, 61 straipsnį, nes L. M. yra nuteista pirmą kartą, tačiau teismas už dviejų nusikaltimų padarymą jai skyrė net 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

37. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas kasacinės instancijos teismo praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTY5Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-697/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-697/2024">2K-238-697/2024</a>).

38. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę L. M. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė iš esmės į to paties pobūdžio aplinkybes, kaip ir skirdamas A. M., ir paskyrė jai su areštu ir terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis tik kiek viršijo minimalų už įvykdytą apysunkį nusikaltimą nustatytą baudos bausmės dydį (BK 43 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Dėl to pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. M. už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinius skundus.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis