Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1081

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01117-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. kovo 17 d.

n u s t a t ė :

Ieškovas G. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovams J. Š., E. Š. ir J. T. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pirmumo teisės gynimo bendrosios nuosavybės santykiuose, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neįgyvendino pirmumo teisės pirkti žemės sklypo dalį, nes neva tai neįrodė, jog atsakovai gavo jo sutikimą (akceptą). Ieškovas laiku ir tinkamai išreiškė savo valią (pranešimas buvo išsiųstas nedelsiant, gavus pasiūlymą dėl turto pardavimo), todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmumo teisė nebuvo įgyvendinta.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.96 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas J. T. buvo sąžiningas turto įgijėjas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovo pirmumo teisę įsigyti turto dalį, todėl jo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, o teismų procesiniai sprendimai prieštarauja įstatymams ir pažeidžia ieškovo teises.

3. Teismai pažeidė CPK 12, 13, 17, 178, 179, 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes: neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nepagrįstai ją perkeldami ieškovui, reikalaudami, kad jis įrodytų aplinkybę, jog atsakovai gavo jo pranešimą (akceptą); neįvertino visų reikšmingų įrodymų visumos ir jų tarpusavio sąsajų, neatskleidė bylos esmės. Esminis įrodymas, patvirtinantis ieškovo valią pasinaudoti pirmumo teise, yra atsakovams siųsto pranešimo (akcepto) registruotos siuntos kvitas, tačiau teismai nepagrįstai sumažino šio įrodymo įrodomąją galią; neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo, netinkamai taikė rungimosi principą, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; nukrypo nuo EŽTT suformuotos praktikos, reglamentuojančios teisingo proceso standartus, rungimosi principo laikymąsi ir teismo pareigą būti aktyviam, užtikrinant objektyvių ir visapusiškų aplinkybių ištyrimą. Byla buvo išnagrinėta formaliai, neatskleidus bylos esmės, taikant perteklinius įrodinėjimo standartus ieškovo atžvilgiu.

4. Teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normas, nepasisakė dėl ieškovo prašymo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 167 (vieną šimtą šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 17 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 62, kodas ZO11472.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas