Dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo ir

Civilinė byla Nr. 2-26-786/2015

Proceso N r.2-14-3-00930-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.12; 3.2.3;3.2.3.8;

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant ieškovui A. V., atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

atsakovui V. K.,

atsakovų V. K. ir A. P. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukavičiui,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei, trečiajam asmeniui G. P.,

nedalyvaujant atsakovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams V. K., A. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui G. P. dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo ir,-

n u s t a t ė:

Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškovui 1999 m. rugpjūčio 17 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,4500 ha žemės sklypą, esantį Apykelių km, Kavarsko sen. Anykščių rajone. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atlikus preliminarius matavimus už sklypo ribų liko atsakovui priklausantis garažas 6I1Ž. 2013m. vasario 5d. UAB „Matika“ žemėtvarkininkas D. R. atliko žemės sklypo ribų paženklinimą pagal kadastro nuostatus. Su atliktais matavimais – sklypo riba, nesutiko gretimo sklypo savininkai V. K. ir A. P.. Gretimo sklypo savininkė G. P. su ribomis sutiko ir pasirašė. Išvadoje Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyrius nurodė, jog ribą tarp sklypų ženklina tvora. Pastatas stovi už 0,50 m. nuo sklypo ribos ir nėra būtinybės keisti sklypo ribą. Kadangi nesutaria su gretimo sklypo savininku atsakovu V. K. ir A. P., todėl kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti sklypų ribą pagal UAB „Matika“ atliktą kadastrinių matavimų planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia jo teises. Atsakovas paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Anykščių rajone Apykelių kaime, suformuotas atkuriant nuosavybės teises. Sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Matavimai buvo atlikti 1999 m. vasario 11d. Atsakovei A. P. ir ieškovui A. V. sklypai taip pat buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Jo ir ieškovo sklypo riba yra aiški. Riba yra paženklinta riboženkliais „1“ ir „ 2“, tarp riboženklių yra 330 m. atstumas, kurie yra išlikę. Ieškovas nori paženklinti ribą naujoje vietoje. Kada buvo suformuoti sklypai, ieškovui priklausančiame sklype garažo pastato nebuvo. Garažą jis pasistatė prie sklypo ribos, negavęs atsakovo sutikimo, vėliau. Tai negali būti kliūtis nukrypti jau nuo paženklintos sklypo ribos. Jis nesutiko su A. V. sklypo kadastriniais matavimais, nes planas padarytas ne pagal išlikusius riboženklius.

Atsakovė A. P. paaiškino, kad sklypą įsigijo nuosavybės teise. Su jai patektais ieškovo A. V. atliktais matavimais nesutiko, nes neteisingai nurodytos ribos tarp sklypų taške 11 ir neatitinka ribų pažymėtų abrise ir preliminariame plane. Ribos yra aiškios, nes yra išlikę riboženkliai.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gerda Vaicekauskienė paaiškino, jog tiek ieškovui tiek atsakovams nuosavybės teisė į priklausančius žemės sklypus buvo atkurtos Utenos apskrities sprendimais. Žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Pagal LR žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, vietovėje paženklintos žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Ženklinant žemės sklypą A. V., atsakovo V. K. žemės sklypas jau buvo paženklintas ir parengtas sklypo planas. UAB „Matika“ matininkas atliko A. V. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Skyrius atliko pateiktų matavimų patikrinimą ir nustatė, jog UAB „Matika“ matininkas ženklindamas A. V. sklypą nesivadovavo gretimų sklypų vietovėje esančiais riboženkliais. Pateikė išvadą,jog matininkas neteisingai nustatė ieškovo sklypo Nr.(duomenys neskelbtini ribą, besiribojančią su atsakovo sklypu Nr.(duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodė, jog tikslingą pakartotinai paženklinti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis abrisais, planais ir vietovėje esančiais riboženkliais. Mano, jog ieškinys yra nepagristas, nes sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškios iš esamų dokumentų ir natūroje. Nėra pagrindo keisti ribos, todėl, kad A. V. priklausantis pastatas stovi 0,50m atstumu nuo sklypų ribos.

Tretysis asmuo G. P. paaiškino, jog jos sklypas ribojasi su A. V. žemės sklypu. Riba yra aiški ir ji sutiko su planu. Kitų sklypų ribos yra toliau nuo jos sklypo ribos ir ji nieko negalinti paaiškinti, nes apie tai nieko nežino.

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga ir šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui A. V. priklauso žemės sklypas, kurių kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Apykelių kaime 3, Kavarsko sen., Anykščių rajone. Nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko sprendimu 1999 m. rugpjūčio 17d. Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis sklypas ribojasi su atsakovui V. K. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir A. P. priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai įregistruoti VĮ Nekilnojamojo turto registrų centre (b.t.1.l.39-44, 79-81). Žemės sklypai suprojektuoti Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Dabužių kadastro vietovės žemės reformos projekte, kuris patvirtintas Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 29d. įsakymu Nr. 10-08-80 (b.t.1, l.59-65). Ieškovas atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nesutarė dėl sklypo gretutinės ribos su atsakovais. Kadangi šalys nesutarė dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti sklypų ribas pagal ieškovo pateiktą planą.

CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Teismine tvarka žemės sklypo ribos nustatomos kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų. Kaip nustatyta, sklypo ribas nurodantys dokumentai – planai, yra. Pagal šalių pateiktus planus nesutampa šalims tenkančių sklypų ribos ir šalys nesutaria dėl sklypo ribų. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu, kai nelieka įvažiavimo, priėjimo prie esančių statinių ir jos nebūtinai turi būti nustatytos pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Nustatant sklypų ribas būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Teismo manymu, šių reikalavimų turi laikytis ir žemės sklypų savininkai, teikdami pasiūlymus teismui dėl ribų nustatymo, tai yra teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose taip pat kiek įmanoma turi būti atsižvelgiama žemės sklypo plotą, esamus statinius, išlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Sprendžiant ginčą tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija, tai yra pakeičiant sklypo ribos vietą, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę, sklypo forma, tik negali būti keičiamas sklypo dydis.

Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti

Ieškovas, norėdamas patikslinti žemės klypo ribas, užsakė sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Matika“ matininkas D. R. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas (b.t.1, l.23-25). Atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus.

Šalys nesutaria dėl faktiškai naudojamų sklypų ribų, buvusių riboženklių. Ieškovas nurodo, jog jam preliminariais matavimais suformuotame žemės sklype, už sklypo ribų liko jam priklausantis garažas, plane pažymėtas 6I1Ž. Ieškovas yra nurodęs, jog garažas pastatytas 1986 metais, o preliminarūs matavimai atlikti 1999 metais.

Kaip byloje nustatyta pagal šalių, liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovui A. V. sklypas preliminariais matavimais suformuotas ir paženklintas 1999 m. gegužės 6d. (b.t.1.l.67-69). Atsakovui V. K. sklypas preliminariais matavimais suformuotas ir paženklintas 1999 m. vasario 9d. (b.t.1., l.70-72). Atsakovei A. P. (buvęs V. V.) sklypas preliminariais matavimais suformuotas ir paženklintas 2000 m. balandžio 13 d. (b.t.1., l.73-75). Pagal byloje esamus planus matyti, kad ieškovui ir atsakovams priklausantys sklypai ribojasi.

Pagal ieškovo pateiktą sudarytą žemės sklypo planą, ieškovui priklausantis žemės sklypas su atsakovų žemės sklypais ribojasi taškuose 1,12 ir 9,10,11 (b.t.1. l. 25). Ieškovas paaiškino, jog jis naudodamasi sklypu taip ir laiko ribą. Nurodė, jog atliekant preliminarius matavimus buvo neteisingai atmatuotas atstumas nuo garažo pastato. Atstovai ginčija pateiktą planą ir nurodo, jog ieškovui turėtų būti formuojamas žemės sklypas ir nustatoma riba ne pagal UAB „Matika“ atliktus matavimus, o pagal esamus riboženklius ir preliminarius planus, nes riba yra aiški, o garažą ieškovas pasistatė po 1999 metų, t.y. po sklypų suformavimo ir atliktų preliminarių matavimų.

Kaip nustatyta, šalys nesutaria dėl faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos. Ieškovas teigė, jog jis visą laiką naudojosi plane (t.1,b.l.25) nurodytu sklypu, t.y. ta dalimi, kuri nurodyta šalia garažo pastato, kur su atsakovų žemės sklypais ribojasi taškuose 1,12,9,10,11. Atsakovas V. K. nurodė, jog yra riboženkliai, kurie pastatyti atlikus preliminarius matavimus, o ieškovas garažą prie sklypo ribos pasistatė vėliau, negavęs jo sutikimo. Tada atsakovas V. K., patraukęs į savo pusę nuo ribos su ieškovo sklypu, pastatė tvorą. Yra aiški išlikusi riba. Atsakovė A. P. taip pat patvirtino, jog ribos yra aiškios, nes yra išlikę riboženkliai.

Trečiojo asmens nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, jog pagal ieškovo pateiktą planą, sudarytą UAB „Matika“, pateikiant išvadą, siūlė atlikti pakartotinį ieškovo sklypo ženklinimą, nes riba yra aiški (b.t.1, l. 120-122).

Pagal byloje esamus įsiteisėjusius Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo nutartį (b.t.2., l.24-27,) matyti, kad ieškovo nurodyto garažo, kuris plane pažymėtas 6I1Ž, iki sklypų preliminarių matavimų, t.y. iki 1999m, pastatyta nebuvo. Garažas buvo pastatytas vėliau prie sklypo ribos, be atsakovo V. K. sutikimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog ieškovui formuojamo žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Ieškovo žemės sklypo ribas galima nustatyti pagal esamus planus ir riboženklius.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovo ir atsakovų sklypo ribos yra žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir žinoma, kurioje vietoje yra ieškovo ir atsakovų sklypus skirianti riba. Atsakovų nurodytomis ribomis apibrėžtas žemės sklypo plotas atitinka nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotą ir žemėlapių, planų ištraukose nurodytas ribas. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nenustatyta, kad faktinės žemės sklypo ribos būtų tokios, kaip užfiksuota UAB „Matika“ parengtame plane, pagal kurį ribas prašo nustatyti ieškovas.

Teismas, priimdamas tokį sprendimą vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais, nes byloje nustatyta, jog šalys konfliktuoja, ginčo negali išspręsti taikiai, nors tam nėra jokio gilaus ar neišsprendžiamo ginčo. Ieškovas prašė sklypų ribas nustatyti pagal jo parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius plano nepatvirtino ir prašė ieškinį atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl atsakovams iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.t.2.l.49-55) (CPK 88, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. K. iš ieškovo A. V. 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) teisinės pagalbos atstovavimo išlaidų.

Priteisti atsakovei A. P. iš ieškovo A. V. 449,62 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 62 ct) teisinės pagalbos atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš atsakovo A. V. į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė