Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-413-378/2015

Proceso Nr. 2-55-3-002382-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Asseco Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Sintagma“ ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Sintagma“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ernst & Young Baltic“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ (toliau kartu – ir ieškovės, bendraieškės, kasatorės) teisme pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) dėl 258 249,24 Lt (74 794,15 Eur) žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovės nurodė, kad jungtinės veiklos pagrindu dalyvavo atsakovės skelbtame atvirame konkurse „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 127025) (toliau – Konkursas). Atsakovė ieškoves pripažino atitinkančias kvalifikacijos reikalavimus (įvertino 51,86 balo iš 60), tačiau prašė pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą pasiūlymo kainą – 3 569 500 Lt (1 033 798,66 Eur) su PVM, pateikiant: kainos sudėtinių dalių pagrindimą; ekonominį teikiamų paslaugų aprašymą; darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą; nuolaidų apskaičiavimo detalizavimą ir pagrindimą ir kt. Ieškovės pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą, tačiau atsakovė 2013 m. sausio 16 d. atmetė ieškovių pasiūlymą, nurodydama, kad ieškovės pateikė nepakankamą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Konkurso nugalėtoja buvo pripažinta UAB „Tieto Lietuva“. Ieškovės, nesutikdamos su atsakovės sprendimais 2013 m. sausio 31 d. pateikė pretenziją, ją atsakovei atmetus, kreipėsi į teismą. 2013 m. kovo 15 d. atsakovė su UAB „Tieto Lietuva“ sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių pasiūlymas; panaikino sprendimą atmesti ieškovių pretenziją, sudaryti pasiūlymų eilę, Konkurso laimėtoja pripažinti UAB „Tieto Lietuva“ ir siūlyti Žemės ūkio ministerijai su ja sudaryti viešojo pirkimo sutartį; pripažino sutartį su laimėtoja sudarytą neteisėtai, tačiau nepripažino jos negaliojančia, skyrė atsakovei 100 000 Lt (28 962,00 Eur) baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad atsakovė ieškovių pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą atliko formaliai ir tendencingai, laimėtoju paskelbė tiekėją, kuris Konkurse pasiūlė 40 proc. didesnę nei ieškovių pasiūlymo kainą.

Ieškovių prašomą priteisti 258 249,24 Lt (74 794,15 Eur) žalos atlyginimą sudaro: išlaidos specialistams rengiant pasiūlymą ir paaiškinimą – 41 227,26 Lt (11 940,24 Eur) ir 4081,98 Lt (1182,22 Eur); negautas pelnas – 206 500 Lt (59 806,53 Eur); sutartinių prievolių laidavimo draudimas (ieškovių įvardijamas kaip draudimo garantija) – 390 Lt (112,95 Eur); ekspertizė – 6050 Lt (1752,20 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ 179 941,25 Lt (52 114,59 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos; ieškovei UAB „Sintagma“ priteisė 17 552,50 Lt (5 083,55 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinus, jog atsakovės Viešojo pirkimo komisija neteisėtai atmetė ieškovių pasiūlymą, sudarė pasiūlymų eilę ir Konkurso nugalėtoja pripažino UAB „Tieto Lietuva“, su pastarąja Žemės ūkio ministerijai siūlė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Šie sprendimai lėmė tai, kad viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su ieškovėmis, tikėtinomis Konkurso nugalėtojomis, kurios pasiūlė mažiausią kainą. Tai patvirtina, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovių patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys.

Teismas, pripažinęs, kad prašomų priteisti nuostolių skaičiavimo atsakovė nenuginčijo, spręsdamas dėl žalos, kurią sudarė ieškovių dalyvavimo Konkurse išlaidos ir negauta nauda, atlyginimo, vadovavosi jų pateiktais numatytomis gauti pajamų skaičiavimais – 2 950 000 Lt (854 379,05 Eur) be PVM, kai ieškovių pelnas vidutiniškai sudaro 7 proc., atskaičius 15 proc. pelno mokestį, t. y. 175 525 Lt (50 835,55 Eur). Įvertinęs Konkurso sąlygų techninio pasiūlymo reikalavimus, kad pasiūlymui inicijuoti skiriama ne didesnė kaip 1/2 techninio pasiūlymo kainos dalis, pirmosios instancijos teismas ieškovių apskaičiuotas išlaidas specialistams rengiant pasiūlymo projektą ir vykdymo suderinimą sumažino nuo 41 157,50 Lt (11 920,03 Eur) iki 20 578,75 Lt (5960,02 Eur), o išlaidas specialistų paaiškinimams dėl neįprastai mažos kainos parengti sumažino nuo 4081,98 Lt (1182,22 Eur) iki 1000 Lt (289,62 Eur). Teismas sprendė, kad 390 Lt (112,95 Eur) draudimo garanto išlaidos yra tiesioginiai ieškovių nuostoliai, o reikalavimas priteisti 6050 Lt (1752,20 Eur) išlaidas eksperto darbui apmokėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3559-603/2013 šioje byloje yra nepagrįstas.

Teismas sprendė, kad ieškovių naudai priteistina žalos atlyginimo suma yra 197 493,75 Lt (57 198,14 Eur) ir priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Įvertinęs tai, kad pagal ieškovių susitarimą 10 proc. pasiūlyme nurodytos veiklos atlieka UAB „Sintagma“, o likusią dalį, taip pat projekto valdymą ir įgyvendinimą – UAB „Asseco Lietuva“, paskirstė nuostolių atlyginimą – ieškovei UAB „Sintagma“ – 17 552,50 Lt (5083,55 Eur), ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ – 179 941,25 Lt (52 114,59 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą: priteisė iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ 43 103,92 Lt (12 483,76 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o ieškovei UAB „Sintagma“ – 4789,33 Lt (1387,09 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl priežastinio ryšio teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog, nepaisant skundžiamų veiksmų, dėl teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovėmis vis tiek nebūtų buvusi sudaryta. Atsižvelgiant į visų tiekėjų pasiūlytas kainas ir nustatytus ekonominio naudingumo balus, tikėtina, kad ieškovių pasiūlymas (kaina – 3 579 500 Lt (1 036 694,86 Eur), ekonominio naudingumo balas – 51,80) pasiūlymų eilėje galėjo būti pirmas, kaip nurodė atsakovė 2013 m. gegužės 8 d. rašte Nr. BRK-(15.1)-3215. Atsakovė nepaneigė labiausiai tikėtinos (objektyviai numanomos) aplinkybės, kad, atsižvelgiant į Konkurso eigą, su ieškovėmis būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

Spręsdamas dėl ieškovių prašomo priteisti žalos atlyginimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš esmės ieškovių įrodinėjamą žalą sudaro išlaidos rengiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai (tiesioginiai nuostoliai) ir negautas pelnas (netiesioginiai nuostoliai). Viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju ieškovės apskaičiavo gautiną 206 500 Lt (59 806,53 Eur) pelną, t. y. 7 proc. nuo ieškovių pateikto pasiūlymo kainos – 2 950 000 Lt (854 379,05 Eur) be PVM. Atsakovė, kvestionuodama ieškovių skaičiuojamą negautą pelną, nepateikė savo skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Asseco Lietuva“ 2009 ir 2010 metais vykdytų panašių projektų duomenis (darbų pelningumas buvo 9,5 proc., 12,2 proc.), 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitą (UAB „Asseco Lietuva“ pelnas sudarė 1,91 proc.), sprendė, kad ieškovės nepagrindė planuoto gauti 7 proc. grynojo pelno ginčo pirkimo atveju. Esant abejonių dėl ieškovių pateiktų negautų pajamų apskaičiavimo, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pats nustato jų dydį, remdamasis surinktais įrodymais bei finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Atsižvelgdamas į ieškovių numatytas gauti pajamas – 2 950 000 Lt (854 379,05 Eur) be PVM, kai ieškovių apmokestinamas pelnas 2012 metais buvo 1,91 proc. dydžio, atskaičiavus 15 proc. pelno mokestį, teismas sprendė, kad negautos pajamos sudarytų 47 893,25 Lt (2 950 000 Lt x 1,91 proc.) - 15 proc.) (13 870,84 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės, jei būtų laimėjusios Konkursą, pasiūlymo parengimo bei kainos pagrindimo išlaidas galėjo kompensuoti tik iš gautų pajamų vykdant sudarytą sutartį ir kitaip šios išlaidos nebūtų atlygintinos. Pagal atsakovės vykdyto Konkurso sąlygų aprašą buvo nustatyta bendra objekto pirkimo kaina, į kurią turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (13, 39 punktai). Ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr.01-03S-379 dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nurodė, kad projekto inicijavimo bei vykdymo reglamento suderinimo kaina yra įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą. Nors Konkurso dokumentuose nebuvo detaliai apibrėžta projekto inicijavimo kategorija (tiekėjo darbų apimtis), tačiau, vertinant žodžio inicijavimas lingvistinę prasmę ir reikšmę informacinių technologijų aspektu, projekto inicijavimas apima prašymo (užsakymo) priėmimą ir projekto aprašo parengimą. Įvertinusi tai, kad projekto inicijavimo išlaidos buvo įtrauktos į pasiūlymo kainą, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nepagrįstai šias išlaidas įvardijo kaip tiesioginius nuostolius.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovių pagrįsti atlygintini nuostoliai yra 47 893,25 Lt (13 870,84 Eur). Pagal junginės veiklos sutartimi nustatytas ieškovių dalyvavimo projekte dalis (90 proc. ir 10 proc.) ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ priklausanti negauto pelno dalis – 43 103,92 Lt (12 483,76 Eur), ieškovei UAB „Sintagma“ – 4789,33 Lt (1387,09 Eur).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą, užtikrinantį tiekėjams prieinamus ir efektyvius jų teisių gynybos mechanizmus, realią galimybę jais pasinaudoti, CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 96 straipsnio 2 dalį, CPK 178 straipsnį.

Teismas klaidingai sprendė, kad projekto inicijavimas atitinka pasiūlymo pateikimo, kartu ir parengimo sampratą. UAB „Asseco Lietuva“ 2012 m. gruodžio 19 d. rašto „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ turinys liudija apie tai, kad jame įvardytos veiklų grupės, kurios turėtų būti įgyvendinamos vykdant projektą, t. y. pasirašius pirkimo sutartį. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad iš principo išlaidos, kurių patyrė konkurso dalyvis dėl dalyvavimo jame, nėra atlygintina žala, tačiau ši nuostata negali būti taikoma tuomet, kai vykdant konkurso procedūrą buvo pažeista Bendrijos teisė ir tai sumažino konkurso dalyvio galimybes jame nugalėti, nes būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimas Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą, T-203/96, ECLI:EU:T:1998:302; 1998 m. spalio 29 d. sprendimas TEAM prieš Komisiją, T-13/96, ECLI:EU:T:1998:254; 2005 m. kovo 17 d. sprendimas AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, T-160/03, ECLI:EU:T:2005:107).

Teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų nuostatas, be motyvų visiškai atmetė ieškinio dalį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, nepasisakęs, kodėl nepripažino pagrįstomis kitų tiesioginių išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė: darbo apmokėjimo išlaidų specialistams, rengusiems paaiškinimus perkančiajai organizacijai dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, draudimo garanto išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovių 2012 m. apmokestinamojo pelno rodikliu (1,91 proc.), nes ieškovių metinis veiklos rezultatas visiškai neatspindi konkretaus projekto pelningumo. Apskaičiuotas 7 proc. projekto pelningumas buvo įtrauktas į pasiūlymą ir pagrįstas kaip projekto vykdymo ekspertinės valandos 125 Lt kainos sudedamoji dalis, ją įvertino perkančioji organizacija, pripažindama pasiūlymą atitinkančiu reikalavimus. Kvestionuojant projekto pelningumo apskaičiavimą, keičiamas ir išlaidų dydis bei visa pasiūlymo kaina, kurios pagrįstumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje. Skaičiuojant ginčo projekto pelningumą apeliacinės instancijos teismo pasirinktu metodu, atsižvelgtina į bendraieškių valdybų 2013 m. sausio 22 d. protokolą, kuriame nurodyta, kad bendraieškių 2013 m. konsoliduotame biudžete planuojama gauti 1 890 000 Lt (547 381,83 Eur) grynojo pelno, o tai atitinka 7,11 proc. pelningumo rodiklį.

Atsiliepimu į ieškovių kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

Įvertinus tai, kad projekto inicijavimo išlaidos buvo įtrauktos į pasiūlymo kainą, kuri turi esminę reikšmę skaičiuojant negautą pelną, ieškovės nepagrįstai šias išlaidas įvardija kaip tiesioginius nuostolius. Ieškovės pateiktuose kainos paaiškinimuose nurodė atskiroms sritims įgyvendinti skirtas valandas, bet jų nepagrindė, t. y. neįrodė, kad jų darbuotojų darbas nurodytą valandų skaičių buvo skirtas būtent pasiūlymui atsakovei rengti.

Ieškovės, nurodžiusios negautas pajamas, neįrodė tikimybės, kad, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, su ieškovėmis būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, skaičiuojant negautų pajamų dydį, nenustatytos ieškovių sąnaudos. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, rėmėsi išimtinai ieškovių parengta informacinio pobūdžio medžiaga ir neatsižvelgė į tai, jog nepateikta jokių skaičiavimų, buhalterinės apskaitos duomenų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovių nurodomus duomenis.

Atsiliepimu į ieškovių kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ernst & Young Baltic“ prašo skundą atmesti ir iš ieškovių priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Trečiojo asmens įsitikinimu, kasacinis skundas yra netinkamai motyvuotas, jame nesuformuotas kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bendraieškės nepagrindžia savo pozicijos, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (VPĮ 96 straipsnio 2 dalį ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį), taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas, nustatęs, kad tiesioginių nuostolių ieškovės nepatyrė (ieškovės jų neįrodė), o prašomų netiesioginių nuostolių dydžio realumo nepagrindė, visiškai pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, o netiesioginių nuostolių dydį sumažino.

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo rengimo išlaidos (ieškovių prašomi priteisti tiesioginiai nuostoliai) buvo įtrauktos į ieškovių pasiūlymo kainą, akivaizdu, kad ieškovėms priteisus netiesioginius nuostolius, skaičiuojamus nuo pasiūlymo kainos, kartu atlyginami ir tiesioginiai nuostoliai. Išlaidos dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal darbo sutartis veikiantiems specialistams nėra priskiriamos prie pasiūlymo rengimo išlaidų (VPĮ 96 straipsnio 2 dalis). Kasatorės teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė draudimo garanto išlaidas, tačiau jos dar ieškinyje nurodė, jog šios išlaidos būtų padengtos iš projekto gautomis pajamomis, t. y. šie nuostoliai buvo padengti priteisus negautą pelną. Ieškovių į bylą pateiktas tiesioginių nuostolių apskaičiavimas negali būti objektyviai patikrintas.

Ieškovės nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų dėl išlaidų, patirtų grindžiant savo pasiūlymo neįprastai mažą kainą. Be to, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pasiūlymo rengimu. Tai reiškia, kad ieškovių specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis, pasiūlymo rengimo metu apskaičiavo pasiūlymo kainą ir prisiėmė riziką prireikus tokią kainą tinkamai pagrįsti. Tokios išlaidos įtrauktos į pasiūlymo rengimo kainą, jos ieškovėms padengtos priteisus negautą pelną.

Netiesioginių nuostolių apskaičiavimas, pateiktas byloje, negali būti objektyviai patikrintas, todėl laikytina, kad ieškovės jų neįrodė. Be to, atsakovės neteisėti veiksmai nesutrikdė įprastos ieškovių veiklos, jos ją tęsė ir numatytą gauti pelną gavo vykdydamos kitus projektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, nurodė, kad negautos pajamos kaip nuostoliai (grynasis pelnas) turi būti įrodomos ir „jos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas“. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovės, pagrįstai nesirėmė vien tik ieškovių deklaruojama 7 proc. pelno marža, tačiau turėjo teisinį pagrindą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatyti ieškovių gautino grynojo pelno dydį.

Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovėms priteistą nuostolių atlyginimą dėl to, kad šios neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio. Tai nereiškia tiekėjo pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo pažeidimo.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas žalos dydį skaičiavo remdamasis hipoteze, kad pelnas būtų gautas, jei būtų sudaryta pirkimo sutartis su ieškovėmis. Tokia hipotezė nepagrįsta, nes teismo sprendime, turinčiame prejudicinę galią, konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai Konkurso metu, bet nenurodyta, kad su ieškovėmis turėjo būti sudaryta pirkimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog, jai neatlikus skundžiamų veiksmų, dėl teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovėmis vis tiek nebūtų buvusi sudaryta. Atsakovė pažymi, kad jeigu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu būtų ją įpareigojęs vykdyti pirkimą iš naujo, ji būtų skelbusi naują konkursą, nurodydama kitus terminus bei sąlygas (dėl užtrukusio bylinėjimosi), ir ieškovės, tikėtina, nebūtų laimėjusios naujo vykdomo viešojo pirkimo konkurso.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl šalių ginčo ir su juo susijusių aplinkybių, inter alia, dėl tiekėjo reikalaujamos atlyginti žalos dydį pagrindžiančių duomenų įrodomosios galios ir perkančiosios organizacijos pareigos procese dėl jos deliktinės atsakomybės tiekėjui (ieškovui) kartu atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Dėl tiekėjo prašomų priteisti nuostolių, kilusių dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, dydžio

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją, pažymėjo, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013).

Veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas nebūtų toks, jog pasinaudoti šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanoma ar labai sudėtinga (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Santex, C-327/00, ECLI:EU:C:2003:109). Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjams būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Dėl to teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė „eVigilo Ltd“ v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDktMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-309-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-309-248/2015">3K-3-309-248/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, kasacinis teismas konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės veiksmų (sprendimų atmesti ieškovių pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę, Konkurso nugalėtoja pripažinta UAB „Tieto Lietuva“, Žemės ūkio ministerijai pasiūlyti su šiuo tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir šios sutarties sudarymo) pripažinimo neteisėtais, nes tai konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu, kuris šalių ginčui turi prejudicinę galią.

Ieškovės kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nurodytu jų patirtos žalos (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių) dydžio apskaičiavimu.

Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).

Dėl tiekėjams priteistinos žalos dydžio kasacinio teismo konstatuota, kad tai – fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl kasaciniame procese teismas gali tik patikrinti, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo laikytasi įrodymų vertinimo taisyklių; vienintelė aplinkybė, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismai dėl šios ginčo dalies rėmėsi tik ieškovo įrodymais, per se neleidžia pripažinti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kai proceso šalis, teigianti priešingai, nepateikia jokių savo poziciją patikimai pagrindžiančių įrodymų, o savo prieštaravimus grindžia tik tariama teismų pareiga nuostolių atlyginimo procese būti aktyviems; ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami CPK XXI1 skyriuje nustatyta tvarka, kai [tiekėjo] reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (CPK 4231 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais, tačiau, apskaičiuodamas negautą ieškovių pelną iš ginčo Konkurso, nepagrindė, kodėl nesirėmė byloje esančiais UAB „Asseco Lietuva“ 2009 ir 2010 metais vykdytų panašių projektų pelningumo duomenimis (9,5 ir 12,2 proc.), bet rėmėsi jos apmokestinamojo pelno 2012 metais rodikliu, neįvertino to, jog pelnas, gaunamas vykdant konkretų projektą, ir apmokestinamasis metinis įmonės pelnas gali smarkiai skirtis dėl skirtingo atskirų projektų pelningumo, įmonės pasirinktos finansų valdymo strategijos ir kitų veiksnių. Negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės nepateikė jų pasiūlymo kainos skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, tačiau nekonkretizavo, kokiais įrodymais turėtų būti pagrįsta pasiūlymo kaina ir 7 proc. turėjęs sudaryti ieškovių pelnas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį ir įgyvendinant perkančiosios organizacijos užduotį didžioji dalis atliekamų darbų yra intelektinio pobūdžio, kurių kaina įvairiose įmonėse gali būti skirtinga dėl gebėjimo optimaliai panaudoti turimus resursus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jų negauto pelno dydžio yra netinkamai motyvuotos (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis). Ieškovės pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymo kainos apskaičiavimas buvo patikrintas išnagrinėtoje byloje ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu pripažintas pagrįstu, todėl nagrinėjamoje byloje iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnis). Dėl išvardytų priežasčių kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškovių negautą pelną, nukrypdamas nuo savo nurodytų negautų pajamų apskaičiavimo taisyklių ir kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodyti jos išaiškinimai per se nereiškia išvados, jog tiekėjo (juridinio asmens) atitinkamų metų pelno (nuostolio) ataskaita – iš principo netinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtų nuostolių dydį, juolab kad pirmiau nurodytoje 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, inter alia, faktinę ir tikėtiną pelno (nuostolio) ataskaitas (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Nagrinėjamoje byloje tokiam buhalterinės apskaitos dokumentui, atsižvelgiant į kitus duomenis ir į pirmiau nurodytus argumentus, nepripažintina didesnė įrodomoji galia nei kitų įrodymų.

Dėl tiekėjo teisės perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procese reikalauti kartu atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius

Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar ieškovėms, reikalaujančioms atlyginti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kartu gali būti atlyginti ir tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios ginčo dalies pirmiausia būtina tinkamai kvalifikuoti kasatorių procese reikalautas atlyginti išlaidas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovių patirtas išlaidas, susijusias su pasiūlymo projekto rengimu, jo vykdymo suderinimu, paaiškinimų dėl neįprastai mažos kainos, taip pat draudimo garanto pateikimu, pripažino tiesioginiais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Konkurso sąlygų 39 punktą į pasiūlyme nurodomą paslaugų kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos. Ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr.01-03S-379 dėl neįpratai mažos kainos pagrindimo nurodė, kokios sudėtinės dalys sudaro bendrą pasiūlymo kainą. Kasatorės pažymi, kad į bendrą projekto įgyvendinimo kainą ir konkrečiai į jos sudėtinę dalį „Projekto inicijavimas. Projekto vykdymo reglamento suderinimas“ apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įtraukė jų prašomas priteisti pasiūlymo parengimo tiesiogines išlaidas, patirtas rengiantis dalyvauti Konkurse. Šios ieškovių pozicijos pagrįstumą, jų teigimu, patvirtina jų pateikto techninio pasiūlymo lentelė Nr. 25 „Paslaugų veiklų grupių sąrašas bei planuojami jų įgyvendinimo terminai“, kurioje projekto inicijavimo ir vykdymo reglamento suderinimo veiklos priskirtos prie projekto etapų, įgyvendinimų pasirašius viešojo pirkimo sutartį.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad ieškovės viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog išlaidos, susijusios su pasiūlymo projekto rengimu, jo vykdymo suderinimu, paaiškinimų dėl neįprastai mažos kainos, taip pat draudimo garanto pateikimu, yra jų tiesioginiai nuostoliai. Pažymėtina, kad toks šių išlaidų kvalifikavimas patvirtinamas ir bendraieškių pasiūlymo medžiaga, iš kurios matyti, jog projekto inicijavimas – sutarties dalis, kuri de facto vykdytina, taigi ir išlaidos patirsimos tik pasirašius sutartį (T. 3, b. l. 25–38; kt.). Pirmiau nurodytą kasatorių poziciją iš esmės palaikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors skirtingai sprendė dėl jų atlyginimo: pirmosios instancijos teismas, be netiesioginių nuostolių, priteisė ir dalį tiesioginių nuostolių, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, priteisė tik negautas pajamas. Teisėjų kolegija, vertindama skirtingus teismų procesinius sprendimus, apeliacinės instancijos teismo poziciją pripažįsta pagrįsta, tačiau nurodo, kad ši iš dalies netinkamai motyvuota. Tokia kasacinio teismo išvada grindžiama toliau pateikiamais argumentais.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovių reikalavimas atlyginti tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius nuostolius ir dėl to procese kilęs ginčas bent iš dalies nulemti teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ iš esmės reglamentuojamas tiekėjo tiesioginių išlaidų atlyginimas. VPĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio pat dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad ši nuostata perkelta iš Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo bei kitos Europos Bendrijos teisės nuostatos (toliau – Direktyva 92/13), 2 straipsnio 7 dalies.

Vis dėlto nei Direktyvos 92/13, kurioje reguliuojamos perkančiųjų organizacijų, veikiančių komunaliniame sektoriuje, sprendimų peržiūros procedūros, nei kitų Europos Sąjungos teisės aktų (pvz., klasikinio sektoriaus peržiūros Direktyvos 89/665) nuostatose expressis verbis neįtvirtintas tiekėjų patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimas (nors dėl to tai nėra neleistina). Negautų pajamų atlyginimas kaip perkančiųjų organizacijų civilinės atsakomybės forma įtvirtintas bendrosiose teisės normose (CK) ir kasacinio teismo praktikoje (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei VPĮ ar kituose teisės aktuose aiškiai nesureglamentuotas tiekėjų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, sukeltų neteisėtais perkančiųjų organizacijų veiksmais, santykis ir galimybė juos atlyginti kartu. Dėl to šia nutartimi teisėjų kolegija užpildo įstatymo spragą (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. B. v. V. V., M. Ž., bylos Nr. 3K-7-70/2011).

Kasacinis teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai tiekėjas (ieškovas) reikalauja tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių, teismas gali atkurti tik vienos rūšies praradimus (jei ieškovas reikalauja abiejų, teismas pagal tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą turėtų tenkinti didesnės vertės reikalavimą); priešingas teismo sprendimas lemtų dvigubą atsakovės (perkančiosios organizacijos) civilinės atsakomybės taikymą.

Ši kasacinio teismo pozicija grindžiama netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslu – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą ieškovo (tiekėjo) ir atsakovo (pirkėjo) turtinių interesų pusiausvyrą. Šalys de jure grąžinamos į padėtį, kuri de facto jau nebegalės egzistuoti, nes sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Tokiu atveju vertinama, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei su juo būtų sudaryta sutartis. Pagal šį vertinimą iš esmės turėtų būti daroma išvada, kad, jei sutartis būtų sudaryta su ieškovu ir iš šio sandorio jis būtų gavęs pajamų bei patyręs išlaidų, jo gautu grynuoju pelnu būtų padengiamos ir tiesioginės išlaidos, patirtos rengiantis dalyvauti ir dalyvaujant pirkimo procedūrose. Kitaip tariant, iš principo darytina prielaida, kad tiekėjai, dalyvaudami pirkimo procedūrose ir pateikdami pasiūlymus, galutine pasiūlymo kaina siekia gauti tokios finansinės naudos, kuri būtų didesnė už visas su pirkimo procedūromis ir sutartimi susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad šių išvadų nepaneigia ir Konkurso sąlyga (kuri atitinka įprastą praktiką), pagal kurią visos išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą kainą, nes šių reikalavimų tikslas – apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo papildomų neplanuotų išlaidų.

Nors kasatorės pagrįstai nurodo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (buv. Pirmosios instancijos teismo) jurisprudenciją, susijusią su tiesioginių nuostolių atlyginimu dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, tačiau jos kartu neatsižvelgia į aplinkybę, kad pagal ligšiolinę Europos Sąjungos teismų jurisprudenciją, taip pat ir kai kurių valstybių narių nacionalinių teismų praktiką tiekėjams dėl priežastinio ryšio stokos iš esmės nepriteisiamos jų negautos pajamos, todėl tiesioginiai nuostoliai iš esmės tampa vienintele finansine ieškovų satisfakcija.

Taigi ieškovėms tiesioginiai nuostoliai nepriteisiam ne todėl, kad, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, išlaidos, susijusios su projekto inicijavimo darbais yra įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą (kaip nurodyta pirmiau, ši apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta), bet dėl to, jog vienu metu tiekėjui nepriteisiami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, nes tai neatitiktų jo prarastos turtinės padėties atkūrimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi kasacinio teismo praktika (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstai įvertino priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos (netiesioginių nuostolių) aplinkybę, todėl kasacinis teismas dėl jos plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorėms priteistinas netiesioginių nuostolių atlyginimas, skaičiuojamas pagal Konkurse pateikto pasiūlymo kainą ir jo pagrindimą. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovės pagal sutartį planavo gauti 2 950 000 Lt (854 379,05 Eur) pajamų be PVM; šios pajamos sudarytų prielaidas gauti 206 500 Lt (59 806,53 Eur) pelno, kurį apmokestinant pajamų mokesčiu kasatorės gautų 175 525 Lt (50 835,55 Eur) grynojo pelno, jis joms ir priteisiamas. Dėl bendraieškių tarpusavio indėlio jungtinėje veikloje (90 proc. ir 10 proc.) joms priteistina suma padalijama pirmiau nurodyta proporcija: ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ – 157 972,5 Lt (45 752 Eur), o ieškovei UAB „Sintagma“ – 17 552,5 Lt (5083,55 Eur).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procesą, kai prieš tai išnagrinėtame ginče įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuoti neteisėti pirkėjo veiksmai, nebūtina įtraukti kito sutarties kontrahento (pirkimo laimėtojo, su kuriuo sudaryta sutartis), nes ginčo baigtis jam nesukels tiesioginių padarinių.

Dėl kitų ieškovių, atsakovės ir trečiojo asmens argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendra atlygintina ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma – 12 827,50 Lt (3715,10 Eur). Ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ kasaciniame teisme patyrė 5000 Lt (1448,10 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 3737 Lt (1082,31 Eur) žyminio mokesčio. Šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos. Iš viso bylinėjimosi išlaidų – 21 564,50 Lt (6245,51 Eur).

Bendra atlygintina atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma – 8870,50 Lt (2569,07 Eur). Atsakovės kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1078 Lt (312,21 Eur) žyminio mokesčio. Iš viso bylinėjimosi išlaidų – 9948,50 Lt (2881,28 Eur).

Trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“, byloje dalyvavusio atsakovės pusėje, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1933,56 Lt (560 Eur).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog procese ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ savo interesus gynė prieš du procesinius varžovus, yra teisinga ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose UAB „Švarinta“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir AB „Specializuotas transportas“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-60-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-60-378/2015">3K-3-60-378/2015</a>).

Ieškinio reikalavimai tenkinti 68 proc., todėl ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ iš atsakovės ir trečiojo asmens priteistina po 7331,93 Lt (2123,47 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus 32 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteistina 3183,52 Lt (922,01 Eur), o trečiajam asmeniui – 618,74 Lt (179,20 Eur). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 4148,41 Lt (1201,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens – 6713,19 Lt (1944,27 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 45 752 (keturiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-10-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Sintagma“ (j. a. k. 224655190) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 5083,55 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt tris Eur 55 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-10-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 441,03 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) iš trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ (j. a. k. 110878442) 1083,93 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt tris Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitas ieškinio dalis atmesti.“

Priteisti ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 760,43 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) iš trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ (j. a. k. 110878442) 860,34 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys