Civilinė byla Nr. 3K-3-75/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.13; 129.15 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą dėl vykdomojo rašto dublikato atšaukimo; suinteresuoti asmenys: AB DnB NORD bankas, antstolė A. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė atšaukti išduotą vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 dublikatą. Ji nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27/1998 iš pareiškėjos priteista 83 652,45 Lt AB DnB NORD banko naudai, taip pat areštuotas A. S. individualios įmonės „Valburga“ (toliau – ir A. S. IĮ „Valburga“) bankui įkeistas, taip pat Z. S. nuosavybės teise priklausantis turtas. Vykdomasis raštas tais pačiais metais perduotas vykdyti, skolą išieškant iš įkeisto A. S. IĮ „Valburga“ turto. 2005 m. vasario 4 d. patvarkymu antstolė persiuntė vykdomąjį raštą A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui. Išieškotojo AB DnB NORD banko prašymu Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 13 d. išdavė vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 dublikatą. Pareiškėja pažymėjo, kad vykdomojo rašto dublikatas išduotas, pažeidžiant CPK 649 straipsnio 1 dalį, nes banko nurodyta aplinkybė, jog esą vykdomasis raštas prarastas, neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino, atšaukė klaidingai išduotą vykdomojo rašto Nr. 2-27/1998 dublikatą; teismas nurodė, kad antstolė, gavusi vykdomojo rašto dublikatą, privalėjo atlikti CPK 651 straipsnyje nustatytus veiksmus; ji žinojo, kad 2005 m. vasario 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo rašto išsiuntimo A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą iškėlusiam teismui, vykdomąją bylą dėl šios priežasties sustabdė. Vadinasi, antstolė turėjo patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomojo dokumento dublikatui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, taip kaip reglamentuojama pirmiau nurodytame CPK 651 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažinta, kad A. S. IĮ „Valburga“ veikla pasibaigė ir kad dalis Z. S. skolos bankui išieškota iš įkeisto turto. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomasis raštas neprarastas, todėl jo dublikatas išieškotojo ar antstolio prašymu negalėjo būti išduotas ir vykdomas (CPK 649 straipsnis). Teismas kartu pažymėjo, kad, esant neužbaigtai bankroto bylai, pagal vykdomojo rašto dublikatą nepagrįstai pradėtas vykdymas dėl tų pačių reikalavimų, nes bankas 2005 m. rugpjūčio 3 d. rašte antstolei nurodė, jog siunčia vykdomąjį raštą dėl 83 652,45 Lt skolos iš Z. S. išieškojimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m rugsėjo 24 d. nutartimi palikta nepakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikos nuostatas dėl įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymas Nr. IX–216, Žin., 2001, Nr. 31–1010; toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas; šią išvadą lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika, kuri neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prieš R. K., trečiasis asmuo, – bankrutuojanti V. K. įmonė „VIVA“, bylos Nr. 3K-3-428/2006). Kolegija nurodė, kad šiuo atveju individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, turtinės atsakomybės subjektai, be įmonės, yra jos savininkas ir jo sutuoktinis; dėl to A. S. IĮ „Valburga“ bankroto byloje A. S. ir sutuoktinė Z. S. yra bendraatsakoviai.
Kolegija pripažino nepagrįstais AB DnB NORD banko atskirojo skundo argumentus, kad vykdomasis raštas Nr. 2-27/1998 buvo prarastas, kai buvo išsiųstas A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą iškėlusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė įvykdė CPK 626 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, tuo tarpu bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino AB DnB NORD banko finansinį reikalavimą; taigi kreditoriaus teisės buvo įgyvendinamos pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytas procedūras.
Kolegija taip pat sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažinus, jog A. S. IĮ „Valburga“ veikla pasibaigė, buvo išspręstas Z. S. atsakomybės pagal jos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus AB DnB NORD bankui klausimas – jos prievolė kreditoriui taip pat pasibaigė (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą kolegija grindė teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas prieš A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004). Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu, reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, negalimas teisių ir pareigų perėmimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas); vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos; nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad AB DnB NORD banko neįgyvendintos teisės skolos išieškojimo ir bankroto bylos procese nesuteikia galimybių reikalauti jas įgyvendinti kitokia, nei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, taip nepagrįstai pažeidžiant teisinio apibrėžtumo ir lygiateisiškumo principus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m rugsėjo 24 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo
Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 626 straipsnio 3 punktą, 649 straipsnį, ĮBĮ 2 straipsnio 1-6 dalis, 15, 18 straipsnius. Iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, joje sprendžiami išimtinai įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos steigėjų (sutuoktinių) kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jų turto klausimai. Vadinasi, iškėlus A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą, bankas turėjo pareikšti reikalavimą pagal ginčo vykdomąjį dokumentą, nes jis išduotas ne tik dėl pagrindinės skolininkės, bet ir dėl A. S. IĮ „Valburga“, kaip įkaito davėjo – Z. S. įsipareigojimų bankui įvykdymas buvo užtikrintas papildoma prievole – A. S. IĮ „Valburga“ turto įkeitimu. 1964 m. CK 208 straipsnyje buvo nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (pirmiausia – į įkeistą turtą, jo nepakakus – į kitą skolininko turtą). Antstolė išsiuntė Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27/1998 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Klaipėdos apygardos teismui, iškėlusiam A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą, tačiau banko neinformavo, procesinio sprendimo nepriėmė ir nepaaiškino, kur yra vykdomasis raštas. Esant tokioms aplinkybėms, bankas pagrįstai laikė, kad vykdomasis raštas prarastas (CPK 649 straipsnio 1 dalis), t. y. kad jis nebeegzistuoja fiziškai arba nėra žinoma, kur jis yra, arba ta forma negalioja – konkretus dokumentas negali būti naudojamas, nors galioja juo patvirtinamos kreditoriaus teisės. Toks pagrindas leidžia kreditoriui ginti teisę praktiškai – iš naujo gauti teises patvirtinantį dokumentą. Vadinasi, nurodyta aplinkybė dar kartą patvirtina, kad į bankroto bylą išsiųstas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės Z. S., kurios prievolė nepasibaigė, buvo prarastas, todėl buvo pagrindas išduoti kitą vykdomąjį raštą CPK 649 straipsnyje nustatytu pagrindu, taip patvirtinti kreditoriaus teises. Kolegija netinkamai aiškino CPK 649 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „prarastas“.
2. Dėl prievolių pabaigos ir vykdymo procedūros
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad, išsiuntus vykdomąjį raštą į įkeitimą pateikusio asmens bankroto bylą, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš pagrindinės skolininkės fizinio asmens Z. S. buvo pagrįstai sustabdyta ir sprendimas pagal vykdomąjį raštą negalėjo būti vykdomas. Pagal vykdomąjį raštą negali būti toliau vykdomas išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės, tačiau toks ribojimas netaikomas dėl kitų skolininkų pagal prievolę; nagrinėjamu atveju – dėl skolininkės Z. S. Visi prie bankroto bylos pridėti dokumentai lieka bankroto byloje ir joje laikomi, nes bankrutavusios įmonės įsipareigojimai pagal vykdomąjį raštą pasibaigia (CK 6.128 straipsnis). Tačiau, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju pasibaigė ne visos pagal ginčo vykdomąjį raštą vykdomos prievolės, bet tik bankrutavusios A. S. IĮ „Valburga“ prievolė dėl Z. S. skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Papildomos prievolės pabaiga neturi įtakos pagrindinės prievolės pabaigai, t. y. įkeitimo pabaiga dėl išieškojimo iš įkeisto turto negalimumo ar įkeitimo pabaigos, nedaro negaliojančios pagrindinės prievolės dėl skolos įvykdymo (CK 1.135 straipsnis, 6.56 straipsnio 5 dalis, 6.74 straipsnis, 6.129 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, faktas, kad išieškojimas nukreiptinas pirmiausia į įkeistą turtą, nepaneigia antstolio teisės imtis priverstinio vykdymo veiksmų, nesusijusių su turto realizavimu, neįkeisto turto atžvilgiu, pavyzdžiui, jį areštuoti, jeigu yra pagrindas manyti, jog įkeisto turto vertės neužteks skolai padengti.
3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės subjekto) dalyvio
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 4 dalį, 6.128 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl Z. S. prievolės bankui pabaigos, bankroto bylą nagrinėjusiam teismui pripažinus, kad A. S. individualios įmonės „Valburga“, užtikrinusios prievolės įvykdymą turto įkeitimu, veikla pasibaigė. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo teismų praktikos nuostatas, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), tačiau Z. S. nėra A. S. IĮ „Valburga“, kurios veikla bankroto bylą nagrinėjusio teismo sprendimu pripažinta pasibaigusi, dalyvė, kaip nepagrįstai nurodė kolegija nutartyje; Z. S. nėra A. S. sutuoktinė, jų santuokos faktas neįrodytas (CPK 177 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. ir A. S. yra motina ir sūnus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. S. IĮ „Valburga“ bankroto byloje priimtu sprendimu tinkamai išspręstas Z. S. prievolės bankui pabaigos klausimas, padaryta, pažeidžiant pirmiau nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo
Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis. Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą – vykdymo teisėtumo kontrolė. Konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstoliai. Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu vykdomasis raštas prarastas, išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas jo dublikatas (CPK 649 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ginčijamas 2005 m. birželio 13 d. išduotas vykdomojo rašto dublikatas byloje Nr. 2-27/1998. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1998 m. vasario 10 d. išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. 2-27/1998 antstolės 2005 m. vasario 4 d. patvarkymu buvo pridėtas prie Klaipėdos apygardos teismo bylos dėl A. S. individualios įmonės „Valburga“ bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažino, kad A. S. IĮ „Valburga“ veikla pasibaigė (b. l. 24-25), todėl esant tokioms aplinkybėms byloje bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog, vadovaujantis CPK 649 straipsnio 1 dalimi, vykdomojo rašto dublikatas negalėjo būti išduotas, nes vykdomasis raštas nebuvo prarastas, o buvo pridėtas prie bankroto bylos.
Dėl to, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo motyvais dėl vykdomojo rašto praradimo, nes faktiškai žinoma vykdomojo rašto buvimo vieta, todėl negalima laikyti, jog nagrinėdamas ginčą teismas būtų pažeidęs CPK 649 straipsnio reikalavimus.
Dėl prievolių pabaigos ir vykdymo procedūros
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad A. S. IĮ „Valburga“ bankroto byloje priimtas sprendimas, kuriuo individualios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, reiškė, jog taip buvo išspręstas Z. S. prievolės kreditoriui klausimas, t. y. kad jos prievolė, vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, pasibaigė. Pagal pirmiau nurodytą CK normą prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. S. įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas papildoma prievole, t. y. A. S. IĮ „Valburga“ turto įkeitimu. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu įmonės veikla pripažinta pasibaigusia. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antstolei išsiuntus vykdomąjį raštą dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo į įkeitimą pateikusio asmens bankroto bylą, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš pagrindinės skolininkės Z. S. buvo pagrįstai sustabdyta ir sprendimas pagal vykdomąjį raštą negalėjo būti vykdomas. Teisėjų kolegija sutiktų su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad tokiu atveju nevykdytinas išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės, šiuo atveju iš A. S. IĮ „Valburga“ įkeisto turto, tačiau pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl Z. S. prievolės grąžinti skolą pabaigos, kai baigiasi jos įvykdymą užtikrinanti prievolė (CK 6.129 straipsnio 7 dalis). Šios bylos aspektas yra tas, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog Z. S. yra individualios įmonės savininko A. S. sutuoktinė, ir kad tokiu atveju jos prievolės kreditoriui pabaigos klausimas sprendžiamas, taikant CK 6.128 straipsnio 3 dalies normą. Tuo tarpu byloje yra duomenų, kad Z. S. yra A. S. motina; vadinasi, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Z. S. prievolės kreditoriui pabaigą saistė su teisiškai reikšminga aplinkybe, kad ji yra individualios įmonės dalyvė, netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Z. S. prievolės pabaigos.
Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės subjekto) dalyvio
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 4 dalį, 6.128 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl Z. S. prievolės bankui pabaigos, bankroto bylą nagrinėjusiam teismui pripažinus, jog A. S. individualios įmonės „Valburga“, užtikrinusios prievolės įvykdymą turto įkeitimu, veikla pasibaigė. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada padaryta, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neištyrus ir neįvertinus klausimo, ar Z. S. yra A. S. IĮ „Valburga“ dalyvė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Vincas Verseckas
