A. K. pagal BK 226 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-303/2017

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.1.7.3; 2.1.16.2.17; 2.1.16.2.18; 2.1.7.1; 1.2.19.2.1; 1.1.2.1; 1.1.12.1; 1.1.9.8; 2.1.14

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

nuteistiesiems A. K., V. G. (K.),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Onos Rojutės, nuteistųjų A. K. ir V. G. (K.) kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, šias bausmes subendrinus apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 9100 Lt, t. y. 2635 Eur, (70 MGL dydžio) bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti 2500 Lt, t. y. 724 Eur.

A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 5–12 d. įvykdyto papirkimo), 24 straipsnio 4 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) – nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

V. G. (K.) nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 9100 Lt, t. y. 2635 Eur, (70 MGL dydžio) bauda, 231 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 2600 Lt, t. y. 753 Eur, (20 MGL dydžio) bauda, 233 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 3900 Lt, t. y 1129 Eur, (30 MGL dydžio) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 3900 Lt, t. y. 1129 Eur, (30 MGL dydžio) bauda, 303 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 3900 Lt, t. y. 1129 Eur, (30 MGL dydžio) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus jas apimant, galutinė bausmė paskirta 9100 Lt, t. y. 2635 Eur, (70 MGL dydžio) bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. (K.) išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiosios L. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nukentėjusiųjų I. D., J. J., N. J., A. J. civiliniai ieškiniai atmesti.

Nuspręsta išieškoti iš A. K. ir V. G. (K.) po 248,99 Lt, t. y. po 72 Eur, proceso išlaidų valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), ir priimtas naujas nuosprendis:

A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 3012,80 Eur (80 MGL dydžio) bauda.

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir bausmių bendrinimo:

A. K., pripažintam kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija), paskirta bausmė – 3766 Eur (100 MGL dydžio) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, A. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4519,2 Eur (120 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas suėmimo laikas, išbūtas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d. (vieną suėmimo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai) ir sprendžiama, kad A. K. atliko jam paskirtą bausmę.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis:

A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. G. (K.) išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto kyšininkavimo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir priimtas naujas nuosprendis:

V. G. (K.) nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija) 1883 Eur (50 MGL dydžio) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti V. G. (K.) 500 Lt, t. y. 144,81 Eur, dydžio turtą.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. G. (K.) nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis:

V. G. (K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų atmesti, nuteistųjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuratūros atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pasinaudodamas savo visuomenine (duomenys neskelbtini) A. K. advokato kontoros advokato padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokurorei V. G. (K.), organizavusiai ir kontroliavusiai ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 1 d. apie 17.00–18.00 val., 2008 m. vasario 14 d. apie 13.00 val., 2008 m. balandžio 2 d. apie 13.00–15.00 val. (duomenys neskelbtini) advokato A. K. kontoroje, susitikimų metu J. J., N. J., A. J. ir I. J. už 2500 Lt kyšį pažadėjo paveikti prokurorę V. G. (K.), nurodydamas, jog perduos jai J. J., N. J. ir A. J. jam dalimis perduotą 2500 Lt kyšį.

2. A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą 2008 m. vasario 4, 6 d., V. G. (K.) – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už 2008 m. vasario 6 d. padarytą nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad A. K., įgyvendindamas bendrą sumanymą papirkti prokurorę, kilusį 2008 m. vasario 1 d. susitikimo su J. J. ir I. J. metu, 2008 m. vasario 4 d. apie 13.00–16.00 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. (K.) tarnybiniame kabinete, siekdamas teisėto prokurorės V. G. (K.) veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. palankaus procesinio sprendimo priėmimo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tiesiogiai pasiūlė ir, įdėdamas į ant darbo stalo gulintį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, iš karto davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojai (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. (K.), tačiau ši kyšį atsisakė priimti. Be to, A. K. 2008 m. vasario 6 d. apie 13.00–15.00 val. tame pačiame prokurorės V. G. (K.) tarnybiniame kabinete, siekdamas teisėto prokurorės veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. palankaus procesinio sprendimo priėmimo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tiesiogiai pasiūlė ir, padėdamas ant darbo stalo, iš karto davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. (K.). V. G. (K.), būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, organizuodama ir vadovaudama (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 6 d. apie 13.00–15.00 val. savo tarnybiniame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. palankaus procesinio sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tiesiogiai savo naudai iš advokato A. K. priėmė 500 Lt kyšį.

3. A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. (K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį išteisinti dėl kaltinimo tuo, kad A. K. nuo 2008 m. kovo mėn. pradžios iki gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. (K.), kuri organizavo ir vadovavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, kad ši, pasinaudodama tarnybine prokuroro padėtimi, procesiniais prokuroro įgaliojimais bei teisėmis, paveiktų šioje byloje nukentėjusį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. duoti melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, pagamintų netikrus dokumentus – ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, kuriuose būtų užfiksuoti neatitinkantys tikrovės R. M. ir D. G. parodymai, bei, remdamasi jais, neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu metu A. K. nuo 2008 m. balandžio 17 iki 24 d. (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus materialiai ir tarnybiškai nuo jo priklausančiam advokato padėjėjui M. L., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, paveikti šioje byloje nukentėjusįjį R. M. ir liudytoją D. G., kad jie duotų melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes. V. G. (K.) pažadėjus šiuos neteisėtus veiksmus atlikti, taip pat dėl tarnybinio ir materialaus priklausomumo sutikus jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus atlikti ir M. L., A. K., laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. pradžios iki gegužės 27 d. parengęs nusikalstamas veikas, joms vadovaudamas bei koordinuodamas bendrininkų veiksmus, organizavo, kad valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. (K.) – 2008 m. balandžio 17 d.–gegužės 27 d. laikotarpiu padarytų piktnaudžiavimą, poveikį liudytojui ir nukentėjusiam asmeniui, pagamintų netikrus dokumentus, o advokato A. K. padėjėjas M. L. 2008 m. balandžio 17–24 d. laikotarpiu padarytų poveikį liudytojui ir nukentėjusiam asmeniui.

3.1. V. G. (K.), būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, organizuodama ir vadovaudama (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, vykdydama pažadą A. K. atlikti jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), veikdama tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, piktnaudžiaudama (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorės tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais BPK 164 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), BPK 170 straipsnio 1 ir 3 dalyse (prokuroras turi teisę atlikti atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), ir advokato A. K. padėjėjas M. L. nuo 2008 m. balandžio 17 iki 24 d. atliko šiuos tęstinius nusikalstamus veiksmus:

3.2. Nuo 2008 m. balandžio 17 iki 22 d. telefoninių pokalbių ir susitikimų (duomenys neskelbtini) metu A. K. ir su juo veikusiam advokato padėjėjui M. L. V. G. (K.) perdavė, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. pageidaujamu procesiniu pagrindu nutrauks tik R. M. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu davus jos sugalvotus tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodami smūgius pliauska, padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardyti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

3.3. Vykdydamas šį V. G. (K.) nurodymą, A. K., koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir jiems vadovaudamas, nuo 2008 m. balandžio 17 iki 22 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susitikimų advokatų kontoroje metu perdavė M. L., kad šis susitiktų su R. M. ir D. G., prieš juos apklausiant kaip liudytojus policijos komisariate baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos paveiktų ikiteisminio tyrimo metu duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, neva 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodami smūgius pliauska, padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardyti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

3.4. M. L., vykdydamas šį A. K. nurodymą, veikdamas su A. K., 2008 m. balandžio 17 d. nuo 15.08 val. iki 16.31 val. ir 2008 m. balandžio 22 d. ryte advokatų kontoroje padarė poveikį nukentėjusiajam R. M. ir liudytojai D. G., nurodydami, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo R. M. aplinkybes, t. y. nurodytų, jog R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodami smūgius pliauska, padarė kaimynai ar giminaičiai, su kuriais tą pačią dieną girtavo ir kurių nenori įvardyti, o šioje byloje įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi. Taip A. K., V. G. (K.) ir M. L. siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį R. M., kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus.

3.5. V. G. (K.), sužinojusi, kad 2008 m. balandžio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai apklausti kaip liudytojai R. M. ir D. G. nors ir pakeitė 2008 m. sausio 16 d. apklausų metu duotus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, tačiau juose nurodytos aplinkybės netinkamos priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. pageidaujamais procesiniais pagrindais, 2008 m. balandžio 23 d. apie 16.00 val. telefoninio pokalbio metu suderino susitikimą su A. K. ir tą pačią dieną tarp 16.00 ir 17.00 val. automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo metu perdavė A. K. popieriaus lapą su surašytais jos sugalvotais R. M. ir D. G. melagingais parodymais, kuriuos šie turi duoti papildomai apklausiami kaip liudytojai: kad R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodami smūgius pliauska, padarė giminaičiai, su kuriais 2007 m. rugsėjo 22 d. girtavo ir kurių jis nenori įvardyti, o įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo.

3.6. A. K., koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir jiems vadovaudamas, 2008 m. balandžio 23 d. advokatų kontoroje perdavė šią V. G. (K.) sukurtą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją M. L. ir nurodė, kad susitikimo su A. J. metu perduotų R. M. ir D. G., kad šie papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų būtent tokius V. G. (K.) nurodytus tikrovės neatitinkančius parodymus.

3.7. M. L., vykdydamas šį A. K. perduotą nurodymą, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 17.10 iki 17.20 val. advokatų kontoroje susitikimo metu šią versiją su tikrovės neatitinkančiomis įvykio aplinkybėmis perdavė A. J. ir nurodė šiam paveikti nukentėjusįjį R. M. ir liudytoją D. G., kad šie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų tokius V. G. (K.) ir A. K. nurodytus melagingus parodymus.

3.8. A. J., atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdydamas M. L. perduotus A. K. ir V. G. (K.) nurodymus, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 18.07 iki 18.17 val. (duomenys neskelbtini), R. M. gyvenamojo namo kieme, šią apklausų metu duotinų parodymų versiją perdavė R. M.; taip A. K., V. G. (K.) ir M. L. per A. J. siekė paveikti nukentėjusįjį R. M. ir liudytoją D. G., kad šie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus.

3.9. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. (K.) 2008 m. gegužės mėn. viduryje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros patalpose davė nurodymą procesiškai pavaldžiai (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjai L. Š. sunaikinti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo dokumentą – 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir jo priedus (fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti R. M. parodymai įvykio vietoje apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją ir įvykio dalyvių veiksmus), taip trukdė šiai ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Tyrėjai L. Š. atsisakius vykdyti šį neteisėtą paliepimą, V. G. (K.) 2008 m. gegužės 15–26 d. laikotarpiu, savo tarnybiniame kabinete suplėšydama ir išmesdama į šiukšlių dėžę, sunaikino baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo dokumentus: 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei jo priedus – fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose buvo užfiksuoti R. M. parodymai apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją ir įvykio dalyvių veiksmus, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolą, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojos D. G. apklausos protokolą, kuriuose buvo užfiksuoti parodymai, trukdantys priimti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. pageidaujamu BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

3.10. Tuo pačiu metu V. G. (K.) A. K. reikalavimu 2008 m. gegužės 10–26 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu šiam perdavė naują savo sugalvotą melagingą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai sau padarė pats R. M., kai ant jo girto užgriuvo malkos, o įtariamaisiais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo iš pykčio, bei nurodė šios versijos suderinti pas ją pristatyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį R. M.. Įgyvendindami šį sumanymą, A. K. ir V. G. (K.) 2008 m. gegužės 12–26 d. telefonu sutarė su D. G., R. M. ir J. J., kad pastarasis 2008 m. gegužės 26 d. pristatys nukentėjusįjį R. M. į apklausą pas V. G. (K.), kad šis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų tokius V. G. (K.) sugalvotus melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes.

3.11. J. J., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdant šiuos A. K. ir V. G. (K.) nurodymus, 2008 m. gegužės 26 d. ryte atvežus R. M. į apylinkės prokuratūrą, nuo 9.10 iki 9.24 val. tarnybiniame kabinete V. G. (K.) siekė paveikti nukentėjusįjį R. M., kad šis ir liudytoja D. G. duotų melagingus parodymus ir jos apklausiami kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų jos sugalvotas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai sau padarė pats R. M., kai ant jo girto užgriuvo malkos, bei sutarė su juo, kad tokių jos surašytų parodymų jis atvyks su D. G. pasirašyti 2008 m. gegužės 27 d. Taip A. K. kartu su V. G. (K.) siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį R. M., kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus.

3.12. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. (K.) 2008 m. gegužės 27 d. apie 14.00–14.30 val. apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, padariusi nukentėjusiajam R. M. ir liudytojai D. G. poveikį, jų neapklaususi apie apklausose nurodytas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė neva 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14.00 iki 14.35 val. vykdytos liudytojo R. M. apklausos ir 2008 m. gegužės 15 d. nuo 15.00 iki 15.35 val. liudytojos D. G. apklausos protokolus, kuriuose jos sugalvotą 2007 m. rugsėjo 22 d. neatitinkančią tikrovės įvykio versiją (kad nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai sau padarė pats R. M., kai ant jo girto užgriuvo malkos, o įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. apkalbėjo iš pykčio) užrašė kaip liudytojų R. M. ir D. G. jai duotus parodymus, ir įtikinėjimais paveikė šiuos asmenis patvirtinti parašais šiuose protokoluose užfiksuotų žinomai melagingų parodymų teisingumą. Taip vykdydama A. K. nurodymus, V. G. (K.) pagamino netikrus dokumentus – neva 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14.00 iki 14.35 val. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytos liudytojo R. M. apklausos ir nuo 15.00 iki 15.35 val. liudytojos D. G. apklausos protokolus.

3.13. Tuo pačiu metu V. G. (K.), vykdydama A. K. nurodymus, 2008 m. gegužės 27 d. apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, remdamasi jai žinomai melagingais, jos tyčia sukurtais ir 2008 m. gegužės 15 d. data surašytuose suklastotuose liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotais R. M. ir D. G. parodymais, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkų sveikatos sutrikdymą atsitiktinai sau padarė pats R. M., kai ant jo girto užgriuvo malkos, o įtariamaisiais patrauktus J. J., N. J. ir A. B. iš pykčio apkalbėjo, 2008 m. gegužės 26 d. data priėmė jai aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą, šio nusikaltimo organizatoriaus A. K. nurodytą procesinį sprendimą – nutarimą Nr. 7-413 nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – neva nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.14. Šiais A. K. organizuotais veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. (K.) pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje – kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje – kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė 2006 m. sausio 11 d. duotą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas prokuroro pareigas sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais ir principu, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 5 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3 punkte įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis, priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 punkte įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1 ir 5.3.3 punktuose įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra); 5.4.1 ir 5.4.2 punktuose įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 punkte įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 punktą (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

3.15. Be to, šiais veiksmais, kuriuos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. (K.) atliko piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir turimais prokuroro procesiniais įgaliojimais bei teisėmis, buvo padaryti ir kiti nusikaltimai – poveikis nukentėjusiajam R. M. ir liudytojai D. G., kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus; trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnei – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjai L. Š. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas; baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo veiksmų dokumentų – 2008 m. balandžio 14 d. R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su priedais, 2008 m. balandžio 22 d. papildomų liudytojų R. M. ir D. G. apklausų protokolų – sunaikinimas; netikrų dokumentų – 2008 m. gegužės 15 d. R. M. ir D. G. apklausų protokolų – pagaminimas. Dėl šių V. G. (K.) veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, pasunkintas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėtinų aplinkybių nustatymas, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros veikla, pažemintas ir sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

4. A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2008 m. gegužės pradžioje, nenustatytą dieną, apie 12.00–13.00 val., (duomenys neskelbtini) namų kieme, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad prokurorė V. G. (K.) priimtų jo pageidaujamą neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. (K.) 1000 Lt kyšį, tačiau ši atsisakė jį priimti.

5. A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2008 m. gegužės 5–12 d. laikotarpiu apie 12.00–13.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie 25-ojo namo esančio kiosko „Lietuvos spauda“, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad prokurorė V. G. (K.) priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. (K.) 1000 Lt kyšį, tačiau ši atsisakė jį priimti.

6. A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad, 2008 m. gegužės 28 d. 14.32 val. telefoninio pokalbio metu sužinojęs, kad valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. (K.) 2008 m. gegužės 26 d. priėmė jo pageidaujamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, už jo pageidauto neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. (K.) kyšį – suteikti 1000 Lt vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, siūlydamas nemokamai ginti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) miestelio seniūno sumušimo įtariamuoju patrauktą V. G. (K.) giminaitį, tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

7. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė O. Rojutė prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, be pakeitimų; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. G. (K.) išteisinta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. G. (K.) nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, be pakeitimų; 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma A. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės mėn. pradžioje įvykdyto V. G. (K.) papirkimo, pagal 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės 5–12 d. įvykdyto V. G. (K.) papirkimo, 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto V. G. (K.) papirkimo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7.1. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK straipsnius ar jų dalis, to nepadarė (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

7.2. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad N. J., vykdydamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį, 2008 m. balandžio 16 d. advokato kontoroje provokavo A. K. atlikti nusikalstamus veiksmus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes šiuo aspektu bylos aplinkybes tyrė selektyviai, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, kai kurių įrodymų, reikšmingų daromoms išvadoms dėl provokacijos, iš viso netyrė ir nevertino. Taip buvo padaryta BPK 20 straipsnio ir 159 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad N. J. prieš A. K. atlikta BPK 158 straipsnyje nustatyta slapta procesinės prievartos priemonė peržengė šio veiksmo ribas ir supanašėjo su BPK 159 straipsnyje numatytais nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, kurie byloje buvo sankcionuoti tik 2008 m. balandžio 24 d., todėl šios slaptos procesinės priemonės įgyvendinimas pripažintas nusikalstamos veikos provokavimu. Atskirti šiuos 2008 m. balandžio 16 d. atlikto BPK 158 straipsnyje numatytos slaptos procesinės prievartos priemonės neteisėtumo pagrindus itin svarbu sprendžiant, ar po jų A. K. ir V. G. (K.) atlikti veiksmai yra valstybės pareigūnų užduotį vykdžiusio privataus asmens – N. J. išprovokuotos nusikalstamos veikos tęsinys, kuris negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, ar tokie A. K. ir V. G. (K.) veiksmai, net ir esant neteisėtai BPK 158 straipsnyje numatytai procesinės prievartos priemonei, kitais būdais surinktų įrodymų pagrindu gali būti pripažinti nusikalstamais, o kaltinamieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

7.4. Kasatorė pažymi, kad pagal teismų praktiką BPK 158 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu galima užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais nusikalstamos veikos tyrimo objektais, šių kontaktų metu slapta daryti vaizdo ir garso įrašus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2007">2K-563/2007</a>, 2K-544/2010). Būtent toks yra 2008 m. balandžio 17 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2008 m. balandžio 16 d. N. J. ir A. K. pokalbio turinys. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, taip N. J. 2008 m. balandžio 16 d. susitikimo su A. K. metu ir elgėsi, būtent tokius veiksmus jam buvo leista atlikti 2008 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. N. J. neperžengus teismo sankcionuotų BPK 158 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės ribų, apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad 2008 m. balandžio 16 d. susitikimo su A. K. metu N. J. veiksmai supanašėjo su tuo metu dar nesankcionuotais BPK 159 straipsnyje numatytais nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, nėra teisingas ir pagrįstas bylos aplinkybėmis. Šiuo aspektu BPK 158 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė prieš A. K. 2008 m. balandžio 16 d. buvo įgyvendinta teisėtai, atlikti būtent tie veiksmai, kuriuos buvo leista atlikti 2008 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuota nutartimi, o N. J. buvo veikta iš esmės pasyviu būdu, beje, tai iš dalies pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

7.5. Pagal teismų praktiką provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus atliekantis asmuo negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, o provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Vertinant slaptų veiksmų įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, dėl kurio taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jų buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2007">2K-32/2007</a>, 2K-P-412/2007, 2K-7-315/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2010">2K-192/2010</a>, 2K-7-86/2011, 2K-262/2012, 2K-238-139/2015, 2K-8-788/2017).

7.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008, ir kt.).

7.7. Šių taisyklių mutatis mutandis laikomasi vertinant ir kitų BPK numatytų slaptų procesinės prievartos priemonių, tarp jų ir BPK 158 straipsnyje numatytos slaptos procesinės prievartos priemonės, teisėtumą, o pagal šiose taisyklėse nurodytų kriterijų visumą, provokacijos faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su slaptų veiksmų dalyvių veikla.

7.8. Pasak kasatorės, nė viena iš šių teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, atribojant teisėtus slaptus tyrimo veiksmus nuo asmens provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, netinka A. K. ir V. G. (K.) atveju. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. K. nusikalstamus tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) veiksmus pradėjo dar 2008 m. vasario 1 d. apie 17.00–18.00 val. ir juos tęsė 2008 m. vasario 14 d. apie 13.00 val. bei 2008 m. balandžio 2 d. apie 13.00–15.00 val. advokatų kontoroje vykusių susitikimų metu, J. J., N. J., A. J. ir I. J. už 2500 Lt kyšį pažadėjęs paveikti prokurorę V. G. (K.), kad ši nutrauktų ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad perduos šiai prokurorei J. A. K. dalimis perduotą 2500 Lt kyšį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad prokurorę V. G. (K.) A. K. papirko 2008 m. vasario 4, 6 d., apie 13.00–16.00 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete jai pasiūlydamas ir perduodamas 500 Lt kyšį. Visus šiuos veiksmus tuo metu advokatu buvęs A. K. atliko, siekdamas V. G. (K.) veiksmų ir procesinių sprendimų jos organizuojamame ir kontroliuojamame (duomenys neskelbtini) rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, kuriame įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo įteikti J. J. ir N. J. Tai rodo, kad 2008 m. balandžio 14 d. prieš A. K. ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės prieš jį taikytos nuo 2008 m. balandžio 16 d., jau turint duomenų apie šio asmens padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 ir 227 straipsniuose, o slapto pobūdžio procesinėmis prievartos priemonėmis buvo tik prisijungta prie jo daromų, o ne naujai provokuojamų nusikalstamų veikų.

7.9. Prokurorė nurodo, kad iš apeliacinės instancijos teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios V. G. (K.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui, matyti, jog, 2008 m. vasario 6 d. jai priėmus A. K. pasiūlytą ir perduotą 500 Lt kyšį, šis nuo 2008 m. kovo mėn. pradžios iki balandžio mėn. pradžios tiek telefonu, tiek (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme vykusių susitikimų metu pradėjo reikalauti, kad ji nutrauktų organizuojamą ir kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, klausinėjo jos, kaip turėtų pakeisti duotus parodymus nukentėjusysis R. M. ir jo sugyventinė D. G., kad šis ikiteisminis tyrimas jo ginamiesiems J. būtų nutrauktas be jokių teisinių padarinių. Nors iš pradžių A. K. V. G. (K.) pasakė, jog bylos nutraukimo būdus turi apmąstyti jis (A. K.), tačiau maždaug nuo 2008 m. balandžio vidurio, spaudžiant A. K., su juo pradėjo aptarinėti įvairius neteisėtus šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo būdus. Tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. K. 2008 m. vasario 6 d. iš jo 500 Lt kyšį priėmusios V. G. (K.) pradėjo reikalauti nuo 2008 m. kovo pradžios, aptarinėjo su ja šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo būdus ir sutarė, jog ikiteisminį tyrimą ji nutrauks, jei R. M. ir D. G. pakeis parodymus J. naudai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas prokuroro, patvirtino ir įtariamasis A. K.. Šių apklausų metu jis taip pat parodė, kad tai su V. G. (K.) aptarinėjo ir 2008 m. balandžio mėn. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu prokurorui duotus A. K. parodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino įrodymais ir jais rėmėsi A. K. nuteisdamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį. Be to, per kratą A. K. automobilyje paimtoje užrašų knygelėje 2008 m. vasario 13 d., vasario 16–17 d. ir kovo 8–9 d. skiltyse yra įrašai ranka su V. G. pavarde ir jos mobiliojo telefono numeriu. Tai, kasatorės nuomone, objektyviai patvirtina, kad šiomis dienomis A. K. kontaktavo su V. G. (K.).

7.10. Prokurorės teigimu, visų šių nurodytų ir teismo tinkamais pripažintų įrodymų visuma patvirtina, tai teisingai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kad A. K. tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) ir papirkimo nusikaltimų sudėtis atitinkančius nusikalstamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktyviai atliko dar nuo 2008 m. vasario 1 d. iki balandžio 2 d. (2008 m. vasario 1, 4, 6, 14 d., balandžio 2 d.). Be to, A. K. su V. G. (K.) dėl to kontaktavo ir 2008 m. vasario 13 bei vasario 16–17 d., V. G. (K.) piktnaudžiauti prokuroro tarnyba neteisėtai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) aktyviai organizavo dar nuo 2008 m. kovo mėn. pradžios (2008 m. kovo 8–9 d.). Visus šiuos aktyvius nusikalstamus veiksmus A. K., taip pat ir V. G. (K.) savo iniciatyva atliko iki 2008 m. balandžio 16 d. nuo 13.44 iki 14.15 val., kai advokato kontoroje vykusio pokalbio metu, kaip nepagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, N. J. provokavo A. K. atlikti nusikalstamus veiksmus. Nurodytų ir byloje užfiksuotų A. K. nusikalstamų veiksmų intensyvumas patvirtina, kad jis pats savo iniciatyva, niekieno nekurstomas ir neverčiamas iki 2008 m. balandžio 16 d. susitikimo su N. J. tęsė dar 2008 m. vasario 1 d. pradėtus nusikalstamus veiksmus, siekdamas neteisėtų prokurorės V. G. (K.) sprendimų ikiteisminiame tyrime dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. M. priėmimo. Šių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl provokacijos.

7.11. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad iš liudytojo J. J. parodymų, duotų viso bylos proceso metu, kurie pripažinti įrodymais, matyti, jog jis su A. K. šio iniciatyva buvo susitikęs 2008 m. balandžio 8 d. prie Panevėžio apygardos teismo, o 2008 m. balandžio 11 d. – (duomenys neskelbtini) esančioje advokato kontoroje. Šių susitikimų metu A. K. perdavė jam ikiteisminio tyrimo dėl R. M. sumušimo medžiagą, nurodė, kad ėmėsi iniciatyvos ir bendravo su nukentėjusiuoju R. M., kuris sutiko jo naudai pakeisti parodymus, o J. J. pasidomėjus, ar tokiu atveju R. M. nebus problemų dėl melagingų parodymų davimo, A. K. šį patikino, kad visa tai suderins, nes tai ne J. J. problemos. Iš įrodymais pripažintų liudytojo R. M. parodymų taip pat matyti, kad 2008 m. balandžio pradžioje telefonu jį į savo advokatų kontorą išsikvietė A. K., susitikimo metu su juo bendravo baudžiamosios bylos, kurioje pripažintas nukentėjusiuoju, reikalu. A. K. siūlė susitaikyti su J. ir pakeisti jų naudai parodymus ikiteisminiame tyrime A. K. nurodytu būdu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl provokacijos, nevertino šių aplinkybių, nors jos patvirtina, kad dar iki 2008 m. balandžio 16 d. susitikimo su N. J. A. K. savo iniciatyva tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

7.12. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamu įrodymu pripažino ir N. J. telefonu įrašytą N. J. ir A. K. 2008 m. balandžio 11 d. vykusį telefoninį pokalbį, tačiau, darydamas išvadą dėl 2008 m. balandžio 16 d. įvykdytos provokacijos, teismas šio pokalbio įrašo turinio nevertino. Pasak prokurorės, 2008 m. balandžio 11 d. pokalbio įrašo turinys ir N. J. paaiškinimai dėl jų patvirtina, kad 2008 m. balandžio 16 d. (pokalbyje trečiadienį po pietų) pas advokatą A. K. į jo kontorą N. J. atvyko ne savo iniciatyva, o pakviestas A. K.. Šiame pokalbyje A. K. nurodo, kad planuojamo N. J. atvykimo 2008 m. balandžio 16 d. tikslas – susitikti ir derėtis su nukentėjusiuoju R. M., kad šis pakeistų J. J. naudai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pokalbio turinys patvirtina, kad šį susitikimą su R. M. A. K. organizavo savo iniciatyva be J. žinios, dėl to pokalbio metu N. J. jam priekaištavo. Pokalbyje taip pat užfiksuota, kad A. K. nurodė, jog R. M. reikėtų sumokėti pinigų, kad šis pakeistų parodymus, o į N. J. abejones, ar šis neapgaus, A. K. nurodė, kad jis pats yra tam garantas, be to, A. K. skubino N. J. susitikti su R. M. jo kontoroje kiek galima greičiau, nes prokurorė nebegali laukti, atiduos bylą į teismą, o dabar tardymas duoda galimybę susitaikyti.

7.13. Prokurorės teigimu, šių įrodymų visuma patvirtina, kad dar iki 2008 m. balandžio 16 d. susitikimo su N. J. A. K. aktyviai siekė tiek paveikti liudytoją R. M., kad šis ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus, tiek dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo aktyviai spaudė ir iš jo kyšį 2008 m. vasario 6 d. paėmusią ir šį ikiteisminį tyrimą organizavusią bei kontroliavusią prokurorę V. G. (K.), kuri tai daryti sutiko ir su A. K. aptarinėjo, kad šį ikiteisminį tyrimą nutrauktų liudytojams R. M. ir D. G. pakeitus parodymus J. naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. K. ir V. G. (K.) patys savo iniciatyva būtų ėmęsi daryti poveikį R. M., kad šis duotų melagingus parodymus apie sužalojimo jam padarymo aplinkybes, prieštarauja bylos aplinkybėms.

7.14. Be to, prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino ir patį 2008 m. balandžio 16 d. pokalbio tarp N. J. ir A. K. turinį, užfiksuotą 2008 m. balandžio 17 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo. Šiame pokalbyje užfiksuota, kad jo pradžioje A. K. (kuris pagal bylos aplinkybes dėl savo veiksmų ir reikalaujamų pinigų 2008 m. balandžio 8 ir 11 d. susitikimų metu sukonfliktavo su N. J. broliu J. J.) kelis kartus paklausė N. J., ar šis pokalbio neįrašinėja, įtarė, kad pokalbis gali būti įrašinėjamas, šio įtarimo N. J. atsakymai iš karto neišsklaidė, todėl A. K. iš pradžių kalbėjo pabrėžtinai oficialiai, kalbėjo dėl pinigų grąžinimo, advokato pakeitimo, o po to vėl, rodydamas iniciatyvą, nurodė, jog savo iniciatyva kalbėjo su nukentėjusiuoju R. M. ir šis sutiko pakeisti savo parodymus, kad ikiteisminis tyrimas J. būtų nutrauktas. Kasatorės įsitikinimu, 2008 m. balandžio 16 d. pokalbio situacija, kai A. K. aktyviai siekė išsiaiškinti, ar į šį susitikimą jo iniciatyva pakviestas N. J. neveikia pagal teisėsaugos pareigūnų užduotį ir šio pokalbio nefiksuoja įrašymo priemonėmis, patvirtina ne tai, kad jis iš esmės atsisako vykdyti nusikalstamą veiką, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, o tik tai, kad A. K., tęsdamas prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus, supranta, jog elgiasi neteisėtai, ir bijodamas, kad jo neteisėti veiksmai gali būti fiksuojami į teisėsaugos įstaigą besikreipusio N. J., dėl to konspiravosi. Pasak kasatorės, iš 2008 m. balandžio 16 d. pokalbio įrašo matyti, kad jo metu N. J. veikė pasyviai ir tik atsakinėjo į aktyviai veikusio ir iniciatyvą tęsti nusikalstamus veiksmus rodžiusio A. K. klausimus, kuris, išsisklaidžius įtarimams, jog pokalbis gali būti fiksuojamas N. J. jį įrašinėjant, vėl aiškino, kaip jam paveikus, kad už atlygį liudytojas R. M. ikiteisminiame tyrime pakeistų savo parodymus J. naudai. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad N. J. veiksmai 2008 m. balandžio 16 d. pokalbio su R. K. metu laikomi provokacija, pagrįsta tik selektyviai iš konteksto paimtų šio pokalbio ištraukų analize, nevertinant tiek viso pokalbio, tiek visų bylos aplinkybių kontekste, kuris patvirtina, kad A. K. nebuvo provokuojamas nusikalsti nei 2008 m. balandžio 16 d., nei vėliau.

7.15. Apibendrindama prokurorė nurodo, kad teisėsaugos institucijos, prieš pradėdamos slaptų procesinių veiksmų atlikimą prieš A. K. ir V. G. (K.), jau turėjo konkrečių duomenų apie iki 2008 m. balandžio 16 d. A. K. ir V. G. (K.) vykdytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 225, 226, 227 straipsniuose, už kurias šie asmenys apeliacinės instancijos teismo yra nuteisti. Prie šių asmenų, tikėtina, daromų nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijos nuo 2008 m. balandžio 16 d. tik prisijungė, teisėsaugos pareigūnų užduotis vykdę privatūs asmenys – J. – slaptus veiksmus prieš A. K. ir V. G. (K.) atliko pagal įstatymo nustatyta tvarka priimtas teisėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir jomis sankcionuotų slaptų procesinių prievartos priemonių ribų neperžengė. Tuo tarpu A. K. ir V. G. (K.) 2008 m. balandžio 16 d. ir vėliau tęsė savo iniciatyva prieš tai jau pradėtus nusikalstamus veiksmus. Prieš A. K. 2008 m. balandžio 16 d. ir vėliau taikytos slaptos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158, 159 straipsniuose, nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Taigi, prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą 2008 m. balandžio 16 d. teisėsaugos institucijų teisėtus veiksmus vertindamas kaip provokaciją.

7.16. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog 2008 m. balandžio 16 d. A. K. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, visus po to A. K. atliktus veiksmus taip pat vertino kaip išprovokuotus, todėl nusprendęs A. K. ir V. G. (K.) dėl visų veiksmų, atliktų po 2008 m. balandžio 16 d., išteisinti, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma A. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl trijų nusikalstamų veikų (V. G. (K.) papirkimo jai tiesiogiai pasiūlant ir pažadant duoti 1000 Lt kyšį) padarymo 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, gegužės 5–12 d. ir gegužės 28 d., dėl kurių pirmosios instancijos teismas A. K. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Tačiau daugiau jokių motyvų dėl šios prokuroro skundo dalies apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nepateikė motyvų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šis BPK pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo, arba bylą nutraukti, arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 2) panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 2500 Lt (724,05 Eur) konfiskavimo ir proceso išlaidų išieškojimo ir šią bylos dalį nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo ignoruojama jo, kaip kaltinamojo, teisė būti išklausytam, nes teismas ne tik neišnagrinėjo ir nepatikrino gynybos dėl kiekvieno nusikaltimo atskirai pateiktų argumentų, bet ir nepagrįstai atmetė jo prašymus išreikalauti naujus įrodymus, taip pažeisdamas BPK 1, 7, 20, 22 ir 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad visos bylos aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos. Dėl to nebuvo ištirtos advokato J. Stausko nedalyvavimo aplinkybės su kasatoriumi atliekamuose procesiniuose veiksmuose ir kt. Teismas nusprendė skelbti pertrauką iki 2010 m. liepos 7 d., nes buvo pateikti didelės apimties priedai, su kuriais kolegijai reikėjo susipažinti ir juos įvertinti, tačiau naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, teismas neištyrė, taip pažeisdamas BPK 22, 45, 295 straipsnių reikalavimus. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė jo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo.

8.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus ir, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, savo nuosprendyje nepateikė motyvų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitais ne. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei suvaržė įstatymų garantuotas jo, kaip nuteistojo, teises (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

8.3. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 4 ir 6 d. jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir, remdamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo veikai taikė BK 227 straipsnio 1 dalies 2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakciją, o ne veikos padarymo metu galiojusią redakciją. Tokį sprendimą teismas priėmė, palyginęs veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusių BK 227 straipsnio 1 dalies redakcijų sankcijas ir nustatęs, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojęs įstatymas yra palankesnis nuteistojo teisinei padėčiai. Tačiau BK specialiojoje dalyje įtvirtintas sankcijos dydžio kriterijus (bausmės minimali, maksimali riba, švelnesnės bausmės rūšys, papildomų bausmių nebuvimas, jų pakeitimas fakultatyvinėmis) nėra vienintelis, į kurį teismas privalo atsižvelgti, vertindamas, kuris įstatymas (redakcija) yra palankesnis kaltinamajam. Vienas iš BK 3 straipsnyje nustatytų kriterijų yra kitų nuostatų, keičiančių asmens teisinę padėtį, buvimas, į kurį apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė. Pagal teismų praktiką, veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris, be kita ko, sutrumpina senaties terminus. Kasatorius pažymi, kad veikos padarymo metu galiojusi BK 227 straipsnio 1 dalies redakcija buvo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir pagal tuo metu galiojusį BK 95 straipsnį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 227 straipsnyje numatytos veikos buvo penkeri metai (1 dalies 1 punkto b papunktis). O skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 227 straipsnio 1 dalies redakcija, sugriežtinus sankciją, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra 12 metų (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis).

8.4. Šiame kontekste kasatorius pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo 22 d., panaudodamas kitokią prievartą, siekė paveikti R. M., kad šis teisme duotų melagingus parodymus, ir pagal BK 253 straipsnį už tai, kad nuo 2009 m. sausio 9 d. iki spalio 6 d., neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis. Apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį pagal BK 253 straipsnį išteisino, o nuteisimą pagal BK 233 straipsnio 3 dalį paliko galioti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC04OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-895/2017">2K-4-895/2017</a>), išnagrinėjęs bylą pagal prokuratūros skundą, abiejų instancijų teismų nuosprendžius pakeitė – pagal BK 233 straipsnio 3 dalį A. K. bylą nutraukė. Nepaisant to, kasatoriaus įsitikinimu, remiantis veikos padarymo metu galiojusia BK 95 straipsnio redakcija, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl 2008 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, baigėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. (skaičiuojant nuo veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, pabaigos – 2009 m. rugsėjo 22 d.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl 2008 m. vasario 6 d., numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, baigėsi 2013 m. vasario 6 d. Taigi akivaizdu, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo yra suėjęs.

8.5. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, jokių papildomų argumentų dėl taikomos įstatymo redakcijos neišdėstė. Kasatorius mano, kad, pritaikius nuosprendžio priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją, buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, t. y. dėl pailgėjusių senaties terminų jis buvo nuteistas, užuot bylą nutraukus, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį ir 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 6 dalimi ir 254 straipsnio 4 dalimi (iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo), privalėjo proceso metu priimti nutartį ir šią bylos dalį nutraukti.

8.6. Kasatorius pažymi, kad negalima ir teisinė situacija, kai BK bendrosios dalies normos, galiojusios vienu metu, taikomos kartu su specialiosios dalies normomis, galiojusiomis visai kitu metu, ir priešingai. BK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, todėl turi būti taikomos tos pačios redakcijos, tuo pačiu metu galiojusios šio kodekso normos.

8.7. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kaltę dėl BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia ne tik V. G. (K.) ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, bet ir jos parodymai, duoti akistatos su A. K. metu, bei parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje, kurie patikrinti V. G. (K.) duodant parodymus prokurorui ir su jais iš esmės sutampančiais A. K. 2008 m. birželio 11 ir 12 d. prokurorui duotais parodymais. Kasatoriaus nuomone, vieninteliai duomenys, kurie galėjo būti pripažinti įrodymais, yra V. G. (K.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos ir kasatoriaus parodymai, duoti abiejų instancijų teismuose, o duomenys, gauti akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nėra įrodymai, nes jie iš esmės yra parodymai, duoti prokurorui (teismo pripažintam šališku) ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kadangi teismas rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Taigi aplinkybę, kad kasatorius davė V. G. (K.) kyšį, o ši jį paėmė, patvirtina vieninteliai V. G. (K.) ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, o kiti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Kasatorius pabrėžia, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Nuteistojo nuomone, nors šiuo atveju V. G. (K.) ir pakartojo savo prisipažinimą keliuose skirtinguose procesiniuose veiksmuose, visų šių veiksmų metu gauti duomenys laikytini vienu kaltinamojo prisipažinimu.

8.8. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ši nuosprendžio dalis taip pat buvo grindžiama nepatikimais kyšio perdavimo nemačiusių A. J., N. J. ir J. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, tarp jų ir gauti taikant BPK 154 straipsnio nuostatas. Nuteistojo nuomone, net ir tikint šių asmenų parodymais, galima daryti tik prielaidą dėl tokios veikos padarymo, nes visada lieka pagrįsta abejonė, kad A. K. galėjo meluoti, jog perdavė dalį kyšio. Tai patvirtina J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, abiejų instancijų teismuose, taip pat apeliacinio skundo argumentai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į tokias jų nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino M. L. parodymus, nes iš jų taip pat galima daryti tik prielaidą apie korupcinius nusikaltimus.

8.9. Kasatorius teigia, kad, vertindamas jo ir V. G. (K.) parodymų patikimumą ir priimdamas sprendimą, kuriais iš jų remtis, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kitus svarbius bylos įrodymus, kurie paneigia nuteistųjų prisipažinimus, taigi teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, padarė išvadas, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išspręsti.

8.10. Pasak kasatoriaus, jo ir V. G. (K.) parodymai, kuriuose jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, yra nelogiški ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims, todėl teismas jais remtis negalėjo. Nuteistieji prisipažino, kad 2008 m. vasario 4 d. apie 13.00–16.00 val. A. K. (duomenys neskelbtini) rajono prokuratūroje V. G. (K.) pirmą kartą pasiūlė ir davė kyšį, tačiau ši atsisakė jį paimti. V. G. (K.) nurodė, kad, A. K. paprašius padaryti specialisto išvados kopiją, ji patarė jam kreiptis BPK nustatyta tvarka su oficialiu prašymu, kad 2008 m. vasario 4 d. grįžusi į darbą rado M. L. prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir tuoj pat surašė nutarimą, kurį tą pačią dieną išsiuntė. Kasatorius abejoja, ar V. G. (K.) būtų patarusi A. K. kreiptis su oficialiu prašymu, kai tą pačią dieną pati priėmė nutarimą M. L. prašymą tenkinti iš dalies. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad lydraštis išsiųsti M. L. nutarimą V. G. (K.) tarnybiniame kompiuteryje buvo sukurtas 2008 m. vasario 4 d. 15:08:55 val., taigi nutarimą M. L. ji galėjo išsiųsti tik po šio laiko, o nutarimas advokato kontoroje galėjo būti gautas tik kitą dieną – 2008 m. vasario 5 d. Nuteistasis pažymi, kad iš jo parodymų, duotų 2008 m. birželio 11 d., matyti, jog sumanymas neoficialiu būdu gauti specialisto išvadą jam kilo, kai gavo prokurorės nutarimą, kuriuo M. L. prašymas buvo tenkintas iš dalies, taigi jis niekaip negalėjo gauti nutarimą 2008 m. vasario 4 d., todėl ir negalėjo šią dieną pirmą kartą pasiūlyti V. G. (K.) kyšį. Taip pat iš V. G. (K.) parodymų matyti, kad ji specialisto išvados kopiją padarė 2008 m. vasario 6 d., tačiau tą dieną to ji padaryti negalėjo, nes ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga su V. G. (K.) 2008 m. vasario 4 d. nutarimu nuo 2008 m. vasario 5 d. buvo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Iš šių aplinkybių, kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad nė viena iš jam inkriminuotų veikų negalėjo būti realiai padaryta.

8.11. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų prisipažinimus, neatsižvelgė į natūralią A. K. reakciją pokalbio su N. J. metu po šio žodžių apie pinigų perdavimą prokurorei. Kasatorius tokias N. J. kalbas vertino kaip nesąmonę, neigė bet kokius pinigų davimo prokurorei faktus. Kita vertus, nuteistojo nuomone, šis pokalbis svarbus vertinant ir J. parodymus, kuriuose jie teigia, kad advokatas jiems pasakojo apie dalies pinigų perdavimą prokurorei ir tam tikslui prašė daugiau pinigų. Šio susitikimo metu kasatoriui neigiant bet kokius pinigų perdavimo faktus, N. J. dėl jo išsakytų žodžių neprieštaravo ir pretenzijų nereiškė, bet toliau tęsė pokalbį apie susitikimą su R. M. ir prie šios temos nebegrįžo.

8.12. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų apklausų protokoluose užfiksuota, jog 500 Lt kyšis buvo duotas už procesinių dokumentų kopijų ne proceso tvarka padarymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kyšis buvo duotas už ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

8.13. Nuteistasis teigia, kad jis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro daryto psichologinio poveikio buvo priverstas prisipažinti dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Kasatorius teigia pasirašęs apklausų protokoluose ir dėl fizinės būklės (buvo kankintas, kenčiantis fizinius skausmus, tris paras nemiegojęs), todėl siekė, kad kuo greičiau būtų nutraukti prieš jį atliekami veiksmai. Pasak kasatoriaus, psichologinį poveikį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė ir V. G. (K.). Apeliacinės instancijos teisme V. G. (K.) savo kaltę neigė ir nurodė, kad ji prisipažino paveikta bylą tyrusio prokuroro J. Lauciaus. Nors prokuroras J. Laucius nuo 2009 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismo buvo nušalintas ir nebepalaikė valstybinio kaltinimo šioje byloje, tačiau 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2009 m. gruodžio 3 d. nušalintasis prokuroras į atskirą tyrimą dėl V. G. (K.) ir kitų asmenų išskyrė tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam iki 2011 m. rugsėjo 20 d. vadovavo. Šiame tyrime buvo gauta duomenų, kad V. G. (K.), tikėtina, pažeidė kardomąją priemonę šioje byloje, todėl tik nuo nušalinto prokuroro J. Lauciaus sprendimo apie tai pranešti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės priklausė, ar V. G. (K.) bus skirtas suėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011 m. birželio 16 d. nušalinus prokurorą J. Laucių nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), byla iki 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo jo žinioje, vėliau dėl A. K. skundų byla buvo perduota Panevėžio apygardos prokurorams, kur prokuroras J. Laucius galėjo daryti įtaką abiem nuteistiesiems. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiajam prokurorui I. M. išreikalavus iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros A. K. atžvilgiu nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą dėl BK 232 straipsnio, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Nutraukus ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. G. (K.) prokuroras J. Laucius nebegalėjo daryti poveikio, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji pradėjo duoti teisingus parodymus ir savo kaltę neigti. Be to, apeliaciniam teismui nuteistasis teikė duomenis, kad prokuratūros apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio surašė nušalintas prokuroras J. Laucius.

8.14. Apeliacinės instancijos teisme V. G. (K.) paaiškino, kad parodymai dėl 2008 m. vasario 4 ir 6 d. veikų yra iš esmės paties prokuroro J. Lauciaus ir tyrimą atlikusių pareigūnų išgalvoti, o ji su jais sutiko tik dėl nurodyto susitarimo ir dėl patirto psichologinio poveikio grasinant, kad, atsisakiusi prisipažinti, ji bus suimta, jos artimų asmenų namuose bus atliktos kratos, o tai gali smarkiai pabloginti jų sveikatą. Tokius jos parodymus iš dalies patvirtina ir gana keisti prokuroro ir bylą tyrusių pareigūnų procesiniai sprendimai. Prisipažinime V. G. (K.) nurodė, kad po pirmojo A. K. vizito jam skambino telefonu, tačiau telekomunikacinių įvykių išklotines, galėjusias patvirtinti šią aplinkybę, pareigūnai nusprendė išsireikalauti tik 2008 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus pusei metų po tariamų veikų padarymo, todėl ši informacija nebuvo išsaugota. Nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė, į jas neatsižvelgė.

8.15. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus nuteistųjų teiginius dėl neteisėtų pareigūnų ir prokuroro veiksmų, nors byloje yra objektyvių duomenų, kad po sulaikymo kasatoriui nebuvo teikiamas maitinimas, ir tai laikytina fiziniu poveikiu. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada, kurią nuteistasis pateikė apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius pažymi, kad BPK 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus, ir visai nesvarbu, kas šiuos veiksmus atliko ir kas už tai atsakingas. Proporcingumo principo pažeidimas savaime suponuoja, kad procesas prieš asmenį jau nėra teisingas ir jo metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais.

8.16. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 189 straipsnis neformuluoja tiesioginės prokuroro pareigos informuoti kiekvieną įtariamąjį apie tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo bus apklausiamas ir kitas įtariamasis, tačiau tokia prokuroro pareiga kyla iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, kurią prokuroras J. Laucius sąmoningai pažeidė, nes neužtikrino suimto kasatoriaus dalyvavimo V. G. (K.) ir M. L. apklausoje. BPK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamą liudytojo apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama prokuroro prašymu, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui, kurie turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamajam klausimus, o baigus apklausą – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymai gali būti pripažįstami įrodymais, jeigu jų apklausos atliktos laikantis BPK 183, 185, 188 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

8.17. Kasatorius, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad, tiriant provokavimo faktą, turi būti tiriamos visos kaltinamojo ir galimo provokatoriaus bendravimo aplinkybės (bendravimo pradžia, eiga, turinys, priežastys, tikslai, motyvai, intensyvumas, bendravimo vieta, laikas ir kt.) ir tai patvirtinantys įrodymai, siejant juos į visumą. Tačiau šioje byloje teismai nurodytų aplinkybių nevertino. Pasak nuteistojo, prieš jį buvo vykdoma provokacija ir dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, t. y. J. šeimos nariams pasitarus su A. P. ir STT Panevėžio valdybos specialistais, A. P. pasiūlymu prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, STT pareigūnas Ž. K. sukurpė melagingus J. pareiškimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šios nuteistojo parodymų dalies ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Ši kaltinimo dalis buvo grindžiama taip pat A. J., N. J., J. J. ir I. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, tarp jų ir gauti BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad provokacija nepavyko ir jis buvo apšmeižtas, kad padarė BK 226 straipsnyje numatytą veiką. Teismas netyrė A. K. su J. pokalbių dalies, kurioje A. K. sakė, kad gali jiems grąžinti honorarą, ir keletą kartų siūlė gynybos sutartį nutraukti, pasirinkti kitą advokatą. Tai paneigia šmeižikiškus J. teiginius.

8.18. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad neoficialiai ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. balandžio 2–11 d., o oficialiai pagal J. J. protokolą-pareiškimą – 2008 m. balandžio 14 d., pagal N. J., A. J. ir I. J. – 2008 m. balandžio 17 d., kuriuos surašė vienas ir tas pats asmuo, vykdęs prieš jį kartu su J. provokacinius veiksmus, klastojęs dokumentus STT Panevėžio valdybos pareigūnas Ž. K..

8.19. Kasatorius abejoja, kad, nesusipažinęs su byla, būtų galėjęs pasakyti, jog situacija eina prastyn. Šiuo atveju liko neįvertinti jo parodymai, kad su I. J. kalbėjo apie tikėtiną J. J. atsakomybę. Taip pat neįvertinti ir M. L. parodymai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad J. parodymuose yra prieštaravimų, nurodant, dėl ko buvo prašoma duoti kyšį – dėl blogėjančios situacijos ar dėl bylos proceso pagreitinimo. Apskritai J. daug aplinkybių nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Kasatorius atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kokius klausimus teismas uždavė liudytojams ir nukentėjusiesiems ir kokius prieštaringus parodymus šie davė viso proceso metu; apeliacinės instancijos teismas to neįvertino, esančių prieštaravimų nepašalino.

8.20. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiųjų J. J. ir I. J. parodymai dėl prokurorės įvardijimo aplinkybių neatitinka objektyvių bylos duomenų, yra prieštaringi ir melagingi. Iš tikrųjų J. J. 2008 m. sausio 25, 28 d. ir vasario 1 d. susitikimų metu nei A. K., nei M. L. prokurorės V. G. pavardės pasakyti negalėjo, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nežinojo, koks prokuroras kontroliuoja ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. sausio 23 d. pranešimą apie įtarimą surašė ir J. J. įteikė, taip pat jį apklausė tyrėja L. Š.. Kasatorius ir M. L. šios informacijos negalėjo sužinoti ir telefonu, tai patvirtina kasatoriaus mobiliojo ir advokato kontoros fiksuotojo telefono ryšio išklotinių duomenys. Kad kasatorius ir M. L. nežinojo prokurorės pavardės, matyti ir iš 2008 m. sausio 28 d. prašymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris buvo adresuotas apylinkės prokuratūrai, o ne konkrečiai prokurorei. Prokurorės pavardę kasatorius ir M. L. galėjo sužinoti tik po 2008 m. vasario 4 d., kada gavo nutarimą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. J. jau 2008 m. sausio 23 d. žinojo, jog ikiteisminį tyrimą jo baudžiamojoje byloje kontroliuoja prokurorė V. G. (K.), padaryta remiantis prielaida, nes J. J. byloje nėra davęs parodymų, kad, pasirašydamas nutarimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, sužinojo prokurorės pavardę ir ją įsiminė. Byloje yra J. J. skundas dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame prokurorės pavardės jis nenurodė.

8.21. Kasatorius skunde dėsto nukentėjusiųjų J. J. ir I. J. parodymų turinį, juos analizuoja, detalizuoja prieštaravimus, pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teisme M. L. kategoriškai paneigė J. nurodytas aplinkybes, jog 2008 m. vasario 1 d. susitikimo metu kasatorius gyrėsi J. J. ir I. J., kad palaiko draugiškus santykius su prokurore V. G. (K.), kad šio susitikimo metu advokatas tiesiogiai ar užuominomis kurstė J. J. ir I. J. papirkti šią prokurorę ir reikalavo pinigų jai papirkti. Be to, liudytojas M. L. patvirtino, kad iki 2008 m. vasario 14 d. kasatorius nežinojo, jog V. G. (K.) vadovauja ikiteisminiam tyrimui, nes nutarimą dėl susipažinimo jis gavo vėliau. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog V. G. pavardė A. K. užrašų knygoje įrašyta lape, ties 2008 m. vasario 11–15 d. Taigi šiuo klausimu J. J. ir I. J. parodymai neatitinka bylos duomenų, be to, jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes vienu atveju nurodoma, kad jis teigė turįs gerų pažinčių su prokurorais, kitu atveju įvardijo prokurorę. Tokie parodymai, kaip neatitinkantys BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažįstami įrodymais.

8.22. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusiojo J. J. ir liudytojos I. J. parodymuose nesutampa ir jų nurodoma laiko aplinkybė. J. J. ir I. J. savo protokoluose-pareiškimuose nurodė, kad pas advokatą atvyko 2008 m. vasario 1 d. po pietų, vėliau, apklausti kaip liudytojai, nurodė, kad atvyko po 17.00 val., o liudytojas M. L. nurodė, kad J. J. atvažiavo apie 19.00 val. Taip pat prieštaringi šių asmenų parodymai dėl kitų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. nurodė, kad į advokato kontorą vyko telefonu pakviesti advokato, J. J. nurodė, jog vyko savo iniciatyva, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad į advokato kontorą vyko advokato reikalavimu. Pasak kasatoriaus, J. J. negalėjo paaiškinti, kodėl buvo prašoma atvažiuoti su motina, neatsiminė, kuris sumokėjo pinigus advokatui, paaiškino, kad sumokėti pinigai už gynybą buvo šeimos pinigai, kuriais disponavo motina, paties pajamos buvo nedidelės, tuo metu niekur nedirbo, tik kūrė verslą. Tai, kasatoriaus nuomone, rodo, kad I. J. į kontorą atvyko ne specialiai pakviesta kasatoriaus, o todėl, kad reikėjo sumokėti pinigus už gynybą, kurių J. J., tikėtina, neturėjo. Kasatorius teigia nenorėjęs apklausti I. J. kaip liudytojos, tai atskirame kabinete padarė M. L.. Kasatorius teigia, kad su J. J. buvo sutarta, jog gynyba kainuos 2500 Lt, todėl sumokėjus tik 800 Lt jis (kasatorius) galėjo paskambinti J. J., kad šis atvežtų likusius pinigus.

8.23. Nuteistasis teigia, kad prieštaringi liudytojos I. J. parodymai ir dėl nusikaltimo vietos, t. y. aplinkybių, kur konkrečiai vyko 2008 m. vasario 1 d. pokalbis. Apeliacinės instancijos teisme I. J. iš pradžių nurodė, kad pokalbis vyko kabinete prie stalo, vėliau teigė gerai neprisimenanti, advokatas galėjo būti kabinete, o ji tarpduryje. Be to, jos parodymai prieštarauja ir nukentėjusiojo N. J. parodymams. Smulkiai išanalizavęs J. J. ir I. J. parodymus, kasatorius teigia, kad J. J. parodymai, kuriuose jis teigė, kad pinigai jam buvo perduoti motinos akivaizdoje, yra melagingi, nes I. J. kalbėjosi su M. L. kabinete ir apie pinigų perdavimą sužinojo iš J. J..

8.24. Kasatorius nurodo, kad iš tikrųjų jis, trumpai pakalbėjęs su J. J. ir jį išlydėjęs, laukiamajame sutiko I. J., su kuria pakalbėjo apie jos sūnui gresiančią atsakomybę; šį pokalbį girdėjo M. L., nes jo kabineto durys buvo atidarytos. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė advokato kontoros planą, iš kurio matyti, kad M. L. per atviras savo kabineto duris galėjo girdėti laukiamajame vykstantį pokalbį.

8.25. Be to, nuteistojo teigimu, J. J. prieštaringai aiškino, kaip jis suvokė jo pasakymą apie „saldainiukų“ davimą. Kasaciniame skunde nuteistasis analizuoja nukentėjusiojo J. J. parodymus ir jam nesuprantama, kaip J. J. galėjo suprasti, jog A. K. ketino perduoti prokurorei dėžutę saldainių ar gėrimo, jeigu, pagal jo parodymus, jau po kelių sekundžių jis (kasatorius) nurodė, kad prokurorei duos savus pinigus. Kasatorius pažymi, kad savo parodymuose ir apeliaciniame skunde J. J. pateiktas bendras su I. J. suvokimas apie „saldainiukus“, kaip apie dovaną ar mandagumo gestą, leidžia abejoti, jog jie, važiuodami iš 2008 m. vasario 1 d. susitikimo, aptarė advokato pasiūlymą dėl „saldainiukų“. Tai, kad apeliaciniame skunde J. J. kasatoriaus žodžių nesuvokė kaip kyšio, parodo galimus nukentėjusiųjų motyvus laikytis vienų ar kitų parodymų, kurių pagrindu būtų patenkinti jų civiliniai ieškiniai. Toks nukentėjusiųjų pozicijos pasikeitimas kelia pagrįstų abejonių jų viso proceso metu duodamų parodymų teisingumu.

8.26. Kasatorius nurodo, kad tai, jog 2008 m. sausio 25 d. J. J. nebuvo atsinešęs ir nepateikė M. L. 2008 m. sausio 23 d. pranešimo apie įtarimą, nenurodė prokurorės V. G. pavardės, patvirtina M. L. parodymai, duoti viso proceso metu, išskyrus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui; prašymus dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui J. J. vardu M. L. surašė 2008 m. sausio 28 d., o ne 2008 m. sausio 25 d. (2008 m. birželio 10 d. M. L. apklausos protokole ši data nurodyta dėl sąžiningo suklydimo arba netiksliai surašius protokolą). Abiejų instancijų teismuose M. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai surašyti ne iš jo žodžių, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas (buvo įkalbinėjamas prisipažinti, jam buvo siūlomas laidavimas su sąlygomis, dalyvavo STT Panevėžio valdybos pareigūnas Ramanauskas), procesas buvo pažeistas, nes teisėjas jau buvo surašęs jo parodymus kompiuteryje ir M. L. juos tik patvirtino, nes buvo priklausomas nuo situacijos. M. L. nurodė, kad važiuojant į teismą prokuroras J. Laucius pataisė jo parodymus, jis juos perskaitė ir pakartojo teisėjui. Prieš apklausas STT pareigūnai jį įtikinėjo, sakė, kad A. K. prisipažino, nurodė, kad ir jam bus pareikšti tokie patys įtarimai, kaip kasatoriui, jis turėjo pasakyti taip, kaip norėjo jie. Taigi M. L. parodymai yra nepatikimi, gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl šie ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais. Taip pat kasatorius pažymi, kad šių M. L. parodymų nepatvirtina J. J. parodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme J. J. nenurodė, kad būtų pateikęs M. L. pranešimą apie įtarimą 2008 m. sausio 25 d., o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad tokių aplinkybių neatsimena. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. J. aplinkybę, jog 2008 m. sausio 28 d. parodė įtarimus kasatoriui, nurodė tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tokią J. J. poziciją nuteistasis aiškina jo suinteresuotumu bylos baigtimi, nes tik pripažinus kasatorių kaltu būtų patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, kita vertus, išteisinus A. K., J. J. ir jo šeimos nariams kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą.

8.27. Nuteistasis nurodo, kad M. L. susipažino su J. J. ikiteisminio tyrimo medžiaga ne anksčiau kaip 2008 m. vasario 14 d. 14.20 val. Tai patvirtina fiksuotojo telefono ryšio išklotinės informacija ir 2008 m. vasario 14 d. dalies bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas. Taip pat iki to laiko nei kasatorius, nei M. L. nebuvo J. J. informuoti, kad ikiteisminiame tyrime gali būti pareikšti įtarimai ir N. J. su A. B.. Todėl kasatorius, 2008 m. sausio 28 d. sudarydamas susitarimą su J. J., suvokė, kad ginti reikės tik J. J., tačiau iš J. J. parodymų matyti, kad jau nuo 2008 m. sausio 28 d. J. J. susitarimą su kasatoriumi suvokė kaip susitarimą ginti visus galimus įtariamuosius ir kad daugiau pinigų advokatui mokėti nereikės nei jam, nei jo šeimos nariams.

8.28. Kasatorius skunde dėsto A. J., N. J., I. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, susijusius su 2008 m. vasario 14 d. nusikalstamos veikos aplinkybėmis (BK 226 straipsnio 1 dalis), ir teigia, kad jie nelogiški, patys sau ir tarpusavyje prieštarauja dėl A. K. prašomų pinigų, kaip kyšio prokurorei, suvokimo. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į A. J. ir I. J. parodymus, duotus prokurorui J. Lauciui, ir mano, jog šie parodymai labai naudingi kaltinimą palaikančiam prokurorui, nes jais pašalinti minėti prieštaravimai. Nuteistojo nuomone, prieštaringi I. J. parodymai dėl neva prokurorei duoto (ar duodamo) kyšio tikslo ir A. J. parodymai apie tai, kada ir iš kokių žodžių suprato, jog yra reikalaujamas kyšis, leidžia abejoti, kad jis (nuteistasis), kalbėdamas su A. J. ir I. J., apskritai prašė iš jų 1500 Lt prokurorei papirkti arba prokurorei „saldainiams“.

8.29. Kadangi A. J. pinigų davimą advokatui J. J. iš karto susiejo su atsiskaitymu už paslaugas, o ne su šeimoje aptarto kyšio davimu, važiuodamas automobiliu į Panevėžį J. J. priekaištavo tėvui dėl sumokėtų pinigų. Todėl kasatoriui kelia abejonių J. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad po 2008 m. vasario 1 d. susitikimo dėl kyšio davimo pasitarusi pritarė visa šeima. Tai paneigia ir J. J. nurodytą aplinkybę, kad, išėjus į kiemą, A. J. paaiškino J. J., jog advokatas pareikalavo 1500 Lt, kuriuos buvo perdavęs prokurorei papirkti. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, prieštaravimų nepašalino, nuosprendyje tik išvardijo nukentėjusiųjų pavardes ir pasirėmė prieštaringais parodymais. Kasatorius tvirtina, kad 2008 m. vasario 1 d. susitikimo metu jis J. J. ir I. J. nesigyrė turintis gerų ryšių ir nepažadėjo paveikti prokurorės V. G. (K.), jokios kalbos apie kyšius nebuvo, todėl negalėjo būti J. šeimos pasitarimo dėl kyšio davimo prokurorei. Tokiais melagingais ir nepatikimais įrodymais, nuteistojo įsitikinimu, negalima pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, N. J. nurodytų aplinkybių viso bylos proceso metu nepatvirtino nė vienas iš tame pokalbyje dalyvavusių asmenų. Kasatoriaus nurodytas įvykio aplinkybes, kad jis kontoros patalpose nereikalavo nei tiesiogiai, nei užuominomis duoti pinigus prokurorei papirkti, patvirtina M. L. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai.

8.30. Kasatorius teigia, kad 2008 m. balandžio 2 d. nusikalstamos veikos nepadarė. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji prieštaringai nurodo 2008 m. balandžio 2 d. susitikimo laiko aplinkybę. Protokoluose pareiškimuose jie nurodė, kad į advokato kontorą atvyko apie pietus, tai reiškia apie 12.00–13.00 val., vėliau – kad apie 14.00 val. ir net 13.00–15.00 val. Tačiau 15.00 valanda, kasatoriaus nuomone, jau nėra laikas apie pietus. Pasak nuteistojo, laiko aplinkybė yra svarbi, nes, atsižvelgiant į tariamą susitikimo laiką, nukentėjusiųjų parodymai dėl susitikimo eigos neatitinka objektyvių bylos duomenų. Iš nukentėjusiųjų nurodomų veiksmų kiekio ir preliminarios trukmės galima spręsti, kad susitikimas truko apie 30 min., kurio metu vienas iš pirmųjų kasatoriaus veiksmų buvo telefoninis pokalbis su prokurore. Telekomunikacinių įvykių išklotinėje užfiksuotas vienas kontaktas su apylinkės prokuratūra, kuris įvyko 2008 m. balandžio 2 d. 15.30 val. ir truko 18 sek., be to, buvo skambinta į prokuratūros raštinę, o ne V. G. (K.). Tai rodo, kad išklotinėje nurodytas telefoninis kontaktas nėra nukentėjusiųjų nurodomas įvykis. Šį kontaktą paaiškina M. L. 2008 m. balandžio 2 d. surašytas ir faksu apylinkės prokuratūrai išsiųstas prašymas dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

8.31. Nuteistojo nuomone, N. J., J. J. ir liudytojos D. J. parodymai dėl 2008 m. balandžio 2 d. veikos neatitinka objektyvių bylos duomenų, prieštarauja tarpusavyje ir savo pačių parodymams, neatitinka elementarios logikos, juose gausu neaiškumų, todėl jais remtis negalima. Iš tikrųjų 2008 m. balandžio 1 d. kasatorius neskambino N. J. ir nekvietė jo su A. B. atvykti į kontorą pasikalbėti. Tai, kad tą dieną nekalbėjo telefonu su J. J., patvirtina A. K. mobiliojo ryšio telefono telekomunikacijų įvykių išklotinės duomenys; nukentėjusiųjų parodymai dėl šių aplinkybių melagingi. Taip pat 2008 m. balandžio 2 d. kasatorius nebuvo susitikęs su J. J. ir N. J., neskambino prokurorei ir nekalbėjo apie ikiteisminio tyrimo perspektyvas, nereikalavo iš J. J. 800 Lt, iš N. J. 1000 Lt. Kasatoriaus manymu, jį apkalbėdami nukentėjusieji siekia atgauti iš jo už gynybą sumokėtus pinigus. Tai, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. nereikėjo advokato, nors su jais ir buvo atliekamos apklausos, taip pat ir šioje byloje, vos tik pripažinus juos nukentėjusiaisiais, tą pačią dieną ranka kvalifikuota teisine kalba parašė civilinius ieškinius, rodo, jog už melagingus liudijimus jiems buvo pažadėta nutraukti jų pačių bylą, taip pat buvo tikėtasi, kad jie atgaus kasatoriui sumokėtus pinigus ir iš to dar gaus pelno, jeigu teismas priteis ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras J. Laucius nutraukė J. bylą ir galbūt jiems padiktavo civilinių ieškinių tekstus.

8.32. Kasatorius nurodo, kad kaltinimas padarius nusikalstamą veiką 2008 balandžio 2 d. grindžiamas ir liudytojo A. P. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad A. P. J. J. patarė kreiptis į STT todėl, kad A. K. už gautą honorarą neišduodavo kasos pajamų orderio kvitų, taigi buvo akcentuojamas kvito už tariamo kyšio dalyką neišdavimas. Tokiais parodymais negalima grįsti nuosprendžio, jie nelaikytini įrodymais. Kasatorius mano, kad A. P. galėjo turėti motyvą jį apkalbėti dėl V. K. bylos. Toje byloje kasatorius gynė kaltinamuosius, kurie buvo apkaltinti nusikaltimais, padarytais trijuose rajonuose, ir jis (kasatorius) nustatė, kad tų pačių asmenų apklausų protokolai yra surašyti skirtinguose miestuose. Byla prieš kaltinamuosius buvo nutraukta ir teismas priėmė atskirąją nutartį dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, prieš juos buvo pradėtas tyrimas ir vienas iš tų pareigūnų buvo A. P., kuris tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate.

8.33. Pasak kasatoriaus, jam pradėjus gintis, t. y. 2008 m. birželio 16 d. atsisakius pasirašyti apklausos protokolą, kurį, jam neištarus nė žodžio, surašė prokuroras J. Laucius, ir pradėjus reikalauti advokato, prokurorui J. Lauciui tai nepatiko, todėl pradėjo veikti, siekdamas bet kokia kaina jį nuteisti. Matyti, kad kasatoriui buvo pradėtas nepagrįstas tyrimas dėl buhalterinės apskaitos, tyrimas dėl I. D., J. B., L. T. ir pastiprinimui – kaltinimas dėl „saldainiukų“ prokurorei. Kasatorius neabejoja, kad prokurorui buvo žinoma apie A. P. indėlį šioje byloje, tikėtina, ir apie kasatoriaus skundus Generalinei prokuratūrai dėl prokurorės I. P. veiksmų. Tą pačią dieną (2008 m. birželio 16 d.) prokuroras nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrą ir apklausė ten dirbusius prokurorus, kitą dieną (2008 m. birželio 17 d.) – apklausė A. P.. Žinant prieš tai nurodytus faktus, prokuroro suinteresuotumą kasatorių nuteisti, prokuroras J. Laucius galėjo paveikti liudytojus A. P. ir I. P., kad šie duotų melagingus parodymus. Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktiką asmens suinteresuotumas bylos baigtimi, nusistatymas prieš vieną ar kitą proceso dalyvį dar nereiškia tokio asmens parodymų melagingumo, tačiau teismas tokiais atvejais turi labai atidžiai patikrinti tokio asmens parodymus ir vadovautis tik ta jų dalimi, kurią patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Kasatorius nurodo, kad 2008 m. balandžio 2 d. susitikimo nepatvirtina M. L. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, nepašalindamas prieštaravimų, padarė BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą.

8.34. Nuteistojo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė prielaidomis, byloje nepakanka neginčytinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo išdėstyti kaltinimo motyvai, taip pat ir atskirų įrodymų pripažinimo ir vertinimo motyvai yra trumpi ir neišsamūs. Liko neįvertintos eksperto išvados dėl STT Panevėžio pareigūno Ž. K. ištaisytos datos, kada buvo pateikti pagal STT užduotį 2008 m. balandžio 11 d. N. J. padaryti įrašai.

8.35. Kasatorius pažymi, kad, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Šioje byloje teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė prielaidomis, byloje nepakanka neginčytinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Dėl to teismas privalėjo didelį dėmesį skirti J. J., N. J., A. B., A. J., I. J., A. P., Ž. K., V. G. (K.) parodymams, nustatant jų patikimumą, nuoseklumą ir atitiktį kitoms bylos aplinkybėms, nes jų parodymai kelia daug abejonių, kurios nepašalintos. Visiškai neatsižvelgta į kasatoriaus išsakytus argumentus dėl šių liudytojų parodymų prieštaringumo, melagingumo, suinteresuotumo, šališkumo ir faktų, renkant duomenis šioje byloje, klastojimo. Teismai šių liudytojų parodymų kruopščiai nevertino ir netikrino, jų detaliai neanalizavo (o dėl M. L. parodymų iš viso nepasisakė), negretino jų tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais, visapusiškai ir objektyviai jų nevertino. Dėl pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų teismas padarė bylos duomenų neatitinkančias išvadas.

8.36. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo nurodytais motyvais prokuroro J. Lauciaus nenušalino, jo prašymą dėl nušalinimo nutartimi neteisėtai atmetė, neįvertinęs jo pateiktų argumentų, o prokurorą nušalino kitu pagrindu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos tyrimo metu nenušalinus prokuroro J. Lauciaus kasatoriaus nurodytais motyvais, nebuvo vertinami prokuroro padaryti BPK pažeidimai neteisėtai renkant įrodymus byloje, nebuvo vertinamas prokuroro poveikis teismui bylos nagrinėjimo metu ir dėl to buvo priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.

8.37. Kasatorius pažymi, kad, vertinant BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, būtina įvertinti ir objektyvaus šališkumo aspektą, t. y. ne tik prokuroro J. Lauciaus ir V. G. (K.) gynėjo G. Daugėlos pokalbį, bet ir tai, ar prokuroro J. Lauciaus veiksmai viso proceso metu negalėjo proceso dalyviams, visų pirma nuteistiesiems V. G. (K.) ir kasatoriui, sukelti pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu. Nors ir nėra nustatyta, kad prokuroras J. Laucius būtų daręs kokį nors neteisėtą psichologinį spaudimą nuteistiesiems ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, prisipažįstant padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, įvertinus prokuroro J. Lauciaus veiksmus tiek šioje byloje, tiek ir kitose su jais susijusiose bylose, kasatorius ir V. G. (K.) turėjo pagrindą manyti, kad šis prokuroras nėra nešališkas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. Laucius, kaip Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, pats asmeniškai tyrė ne tik šią, bet ir kitas su nuteistaisiais susijusias baudžiamąsias bylas. 2008 m. birželio 18 d. prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurį vėliau išskyrė į atskirą tyrimą, 2009 m. rugpjūčio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojams darymo A. N. nužudymo byloje, o įtariamajam nusižudžius, šį tyrimą nutraukė, taip pat kontroliavo atnaujintą ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo. Tačiau nė viena iš šių bylų nebuvo susijusi su korupcija ar organizuotu nusikalstamumu, t. y. nepriklausė prokurorui J. Lauciui pagal tiesioginę kompetenciją. Be to, susipažinus su šiomis baudžiamosiomis bylomis, matyti, kad asmenims, davusiems kasatoriui ir V. G. (K.) nepalankius parodymus, buvo taikomos procesinės privilegijos – 2008 m. spalio 16 d. nutarimu J. Laucius nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatęs, kad veika padaryta esant būtinosios ginties sąlygomis ir sulaikant asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Šio nutarimo motyvai ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas kasatoriui kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo.

8.38. Pasak nuteistojo, nors skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad prokuroras J. Laucius buvo šališkas, kad dėl jo veiksmų procesas negali būti laikomas sąžiningu, kad prokuroras buvo susitaręs su nuteistąja V. G. (K.), jog prašys teismo jai skirti tik baudą mainais už jos parodymus prieš A. K., tačiau nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino spręsdamas parodymų patikimumo klausimą. Kasatoriaus nuomone, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl prokuroro šališkumo yra susijusios su viso proceso sąžiningumo principu (ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos įvairios BPK nuostatos, prieš kasatorių naudotas psichologinis smurtas), tačiau pirmosios instancijos teismas, svarstydamas prokuroro šališkumo klausimą, į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl prokuroro šališkumo prieštaringi, trumpi ir neišsamūs. Nepasisakyta dėl visų nuteistojo argumentų dėl prokuroro šališkumo, pateiktų apeliaciniam teismui žodžiu ir raštu. Teismas netyrė ir neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu padarytų visų teisingam bylos išnagrinėjimui pažeidimų, nors kasatorius ne kartą to prašė.

8.39. Nuteistojo įsitikinimu, duomenų rinkimo būdai akivaizdžiai rodo prokuroro J. Lauciaus norą bet kokia kaina jį nuteisti. Prokuroro šališkumas buvo patvirtintas ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad prokuroras šio tyrimo pradžioje atliko tyrimo veiksmus, vadovavo tyrimui net neturėdamas vyresniojo prokuroro pavedimo. Esant tokiems faktams, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino šališko prokuroro J. Lauciaus ir šališko ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos M. L., V. G. (K.) apklausos. Nuteistasis mano, kad vien jau formaliu požiūriu šios apklausos yra neteisėtos ir jų metu surinkti duomenys negali būti įrodymais. Žinant prokuroro J. Lauciaus šališkumą kasatoriaus atžvilgiu, jo metodus susitarti su kitais įtariamaisiais mainais už jų kaltinančius parodymus, ši situacija kelia pagrįstų abejonių dėl V. G. (K.) parodymų patikimumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokolai perrašyti iš prokuroro J. Lauciaus apklausos protokolų.

8.40. Kasatorius nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jame šališkai neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Prokuroras J. Laucius, surašęs ir pasirašęs kaltinamąjį aktą, rinkęs duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, pagal kasatoriaus ir kitų proceso dalyvių skundus buvo pripažintas šališku dėl jo veiksmų tiriant bylas. Byloje yra duomenys apie neteisėtus prokuroro veiksmus, jo suinteresuotumą tiriant šią ir kitas bylas, kad galėtų daryti įtaką pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje, apie suklastotus apklausų protokolus ikiteisminio tyrimo teisėjui atliekant apklausą, nutarimas atskirti tyrimus, kad galėtų ir toliau siekti susidorojimo su kasatoriumi, kuris rašė skundus, reiškė nušalinimus dėl prokuroro J. Lauciaus veiksmų. Būdamas šališkas, prokuroras šališkai rinko bylos duomenis ir juos pateikė pirmosios instancijos teismui. Nors šiais įrodymais nebuvo grindžiama kasatoriaus kaltė, tai rodo prokuroro darbo metodus, šališkumą, į tai turėjo atkreipti dėmesį abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus, jų rinkimo būdą. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jo parodymus perrašė į nuosprendį iš kaltinamojo akto, surašyto nušalinto prokuroro.

8.41. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl J. galėjo manipuliuoti savo parodymais, niekuo nerizikuodami, ir jiems buvo teikiamos procesinės privilegijos. J., šmeiždami kasatorių, provokuodami jį ikiteisminiame tyrime, prokurorui J. Lauciui teikiant jiems procesines privilegijas už reikiamų parodymų davimą, buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir dėl to galėjo duoti parodymus teisme, girdėdami vienas kito parodymus.

8.42. Kasatorius teigia, kad visus šiuos argumentus jis išsakė baigiamojoje kalboje, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2014">2K-422/2014</a>). Taigi apeliacinio proceso metu apeliantas, formaliai neturėdamas galimybės papildyti apeliacinį skundą papildomais argumentais dėl skunde jau nurodytų argumentų, gali išplėsti apeliacijos ribas greta apeliaciniame skunde pateiktų teisinių ir faktinių argumentų, pateikti ir papildomus su skundžiamu nuosprendžiu susijusius argumentus (tiek prašant atlikti įrodymų tyrimą, tiek baigiamųjų kalbų, paskutinio žodžio metu), kurių visuma apibrėžia apeliacijos ribas, priešingu atveju pats apeliacijos procesas prarastų savo paskirtį ir esmę, nes tai yra teisinis žodinis procesas, kurio metu gynyba ne tik apibendrina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, bet kartu gali pateikti ir šiame skunde išsamiai neaprašytus teisinius bei faktinius argumentus dėl nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu ar nutartimi. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, savo sprendime turėjo pasisakyti tiek dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų, tiek ir dėl kitų, pavyzdžiui, gynybos argumentų, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai įvardyti apeliaciniame skunde, tačiau buvo raštu pateikti teismui, ir tokie argumentai susiję su atliktu įrodymų tyrimu apeliacinio proceso metu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atliko didžiulės apimties įrodymų tyrimą, buvo gauta daug naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi apeliantams rengiant skundus, nuteistojo įsitikinimu, baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai gali būti laikomi apeliacinio skundo dalimi ir į juos privaloma atsakyti.

8.43. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, niekaip nevertinęs, neištyręs ir nepasisakęs dėl nuteistojo pateiktų duomenų, esminių apeliacinio skundo argumentų (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, procesinių teisių pažeidimo, pastabų dėl visų bylos duomenų ir įrodymų rinkimo, jų leistinumo, prašymų išreikalauti, ištirti kitus duomenis ir įrodymus), motyvų atsikirtimuose į Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus, jų parodymus teisme, nepašalinęs prieštaravimų jų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, teisme ir išdėstytų apeliaciniame skunde, pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir nepateikė išsamių motyvuotų išvadų dėl esminių šio skundo argumentų. Tai esminiai BPK pažeidimai, nes suvaržė nuteistojo teises į rungimosi procesą. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, matydamas, jog pirmosios instancijos teisme netirtos tam tikros aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tik tada daryti atitinkamas išvadas, be to, teismas turi pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotino įrodymų tyrimo. Skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų dėl veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 1 dalyje.

8.44. Kaip tvirtina kasatorius, jis du kartus prašė apeliacinio teismo išnagrinėti jo pateiktus įrodymus dėl prokuroro J. Lauciaus padarytų įstatymų pažeidimų (nusikaltimų) renkant duomenis byloje, tačiau abiejų instancijų teismai jų netyrė, dėl jų nepasisakė.

8.45. Kasatorius nurodo, kad, panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį arba bylą nutraukus, nebeliktų teisinio pagrindo taikyti 2500 Lt (724,05 Eur) konfiskavimą, be to, panaikinus nuosprendžio dalį ir dėl nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nebeliktų teisinio pagrindo išieškoti ir 248,99 Lt (72,11 Eur) proceso išlaidų valstybei.

9. Kasaciniu skundu nuteistoji V. G. (K.) prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo, arba bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 500 Lt (144,81 Eur) konfiskavimo ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

9.1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 1 dalį, vertindamas bylos įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, taip pat pažeidė 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą procesiniame sprendime pateikti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistosios teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

9.2. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas ją ir A. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nurodė, jog kaltinimas dėl šios dalies grindžiamas vien tik kaltinamosios V. G. (K.) parodymais. Šio teismo nuomone, kaltinimą pagal šį baudžiamąjį įstatymą pagrindžia ne vien nuoseklūs V. G. (K.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, bet ir akistatos su A. K. metu ir parodymų patikrinimo vietoje gauti parodymai, kurie buvo patikrinti V. G. (K.) prokurorui duotais parodymais ir iš esmės su jais sutampančiais A. K. 2008 m. birželio 11–12 d. prokurorui duotais parodymais.

9.3. Pasak kasatorės, asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos, yra duoti teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokurorui ar pareigūnui duoti parodymai savarankiškos įrodomosios galios neturi. Taigi vieninteliai duomenys, kurie formaliai gali būti pripažinti įrodymais, yra nuteistosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, A. K. parodymai, duoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nuteistosios nuomone, duomenys, gauti akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nelaikytini įrodymais, nes tai iš esmės yra parodymai, duoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taigi apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį grindė duomenimis, kurie nepripažįstami įrodymais. Nuteistosios teigimu, net ir pripažinus akistatos ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus įrodymais, nepaneigiama išvada, kad aplinkybės, jog A. K. davė kyšį, o ji jį paėmė, patvirtina tik jos pačios tariamas prisipažinimas, jokie kiti duomenys šių korupcinių nusikaltimų padarymo nepatvirtina. Pasak kasatorės, visiškai nesvarbu, kad tariamas prisipažinimas buvo kelis kartus pakartotas kelių skirtingų proceso veiksmų metu – visų veiksmų metu gauti duomenys laikytini vienu kaltinamojo prisipažinimu.

9.4. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas ir A. J., N. J., J. J. parodymais, kuriuose jie teigė patys kyšio perdavimo nematę, tačiau iš A. K. kalbų suprato, jog jis ruošiasi prokurorei perduoti 2500 Lt kyšį ir dalį šių pinigų jau yra perdavęs. Tačiau net tikint šių asmenų parodymais, darytina tik prielaida dėl šių korupcinių veikų, nes visada lieka pagrįsta abejonė, kad A. K. galėjo meluoti, jog dalį kyšio jau yra perdavęs. Tai patvirtina J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jų apeliacinio skundo argumentai. Vertindamas J. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jie patvirtina kaltinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. L. parodymus, nes iš jų taip pat galima daryti tik prielaidą apie korupcinius nusikaltimus. Taigi kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį grindžiamas vien tik kasatorės tariamu prisipažinimu, kai pagal teismų praktiką teismas negali grįsti nuosprendžio vien tik kaltinamojo prisipažinimu, jeigu jo nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

9.5. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas padarė ir kitų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Vertindamas abiejų nuteistųjų parodymų patikimumą ir priimdamas sprendimą, kuriais iš jų remtis, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kitus svarbius ir objektyvius bylos įrodymus, kurie paneigia nuteistųjų prisipažinimus, taip teismas padarė išvadas, neišnagrinėjęs visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

9.6. Nuteistosios nuomone, jos ir A. K. parodymai, kuriais jie pripažinti padarę korupcines veikas, yra nelogiški ir prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, o nuteistieji neva prisipažino, kad 2008 m. vasario 8 d. apie 13.00–16.00 val. A. K. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje kasatorei pirmą kartą pasiūlė ir davė kyšį, tačiau ši atsisakė jį paimti. Kasaciniame skunde nuteistoji analizuoja ikiteisminio tyrimo metu duotus savo (2008 m. birželio 9 ir 10 d.) ir A. K. (2008 m. birželio 11 d.) parodymus, nurodo tarnybinio kompiuterio apžiūros protokolo duomenis, iš kurių matyti, kad lydraštis dėl nutarimo išsiuntimo M. L. sukurtas 2008 m. vasario 4 d. 15:08:55 val., ir teigia, kad ji šį nutarimą galėjo išsiųsti tik po šio laiko, o A. K. advokato kontoroje anksčiausiai nutarimas galėjo būti gautas tik kitą dieną, t. y. 2008 m. vasario 5 d. Kadangi tariamas sumanymas neoficialiu būdu gauti specialisto išvadą A. K. kilo, kai jau gavo prokurorės nutarimą, kuriuo M. L. prašymas buvo tenkintas tik iš dalies, A. K. niekaip negalėjo nutarimo gauti 2008 m. vasario 4 d., todėl ir negalėjo šią dieną pirmą kartą pasiūlyti kasatorei kyšio.

9.7. Kasatorė nurodo, kad jos 2008 m. birželio 9 d. parodymai, kad ji po poros dienų (t. y. 2008 m. vasario 6 d.) padarė specialisto išvados kopiją, neatitinka bylos duomenų. Bylos dokumentai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo gauta 2008 m. vasario 5 d., todėl kasatorė negalėjo padaryti specialisto išvados kopijos 2008 m. vasario 6 d. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistosios įsitikinimu, nė viena iš inkriminuojamų veikų realiai negalėjo įvykti. Parodymai, kuriais kasatorė ir A. K. prisipažino, yra neteisingi ir jais remtis negalima.

9.8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų prisipažinimus, neatsižvelgė į pokalbio su N. J. įraše užfiksuotą A. K. reakciją po N. J. žodžių apie pinigų perdavimą prokurorei. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. K. tokias kalbas vertina kaip nesąmonę, taigi jis neigia bet kokius pinigų prokurorei davimo faktus. Šis pokalbis, kasatorės nuomone, svarbus vertinant ir J. parodymus, ji tvirtina, kad, A. K. neigiant bet kokį pinigų perdavimą, N. J. dėl to jam neprieštaravo, nereiškė jokių pretenzijų, bet toliau tęsė pokalbį apie susitikimą su R. M. ir daugiau prie šios temos negrįžo.

9.9. Nuteistosios įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jos ir A. K. prisipažinimus, neatsižvelgė į byloje esančius objektyvius duomenis, paneigiančius nuteistųjų apklausų protokoluose įrašytas aplinkybes dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip iš esmės buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kad ši bylos dalis išnagrinėta nevisapusiškai ir neišsamiai, patvirtina ir nepagrįstai įrodymais pripažinti nuteistųjų prisipažinimai. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad visuose nuteistųjų apklausų protokoluose užfiksuota, jog kyšis buvo duotas išskirtinai už procesinių dokumentų kopijų ne proceso tvarka padarymą ir perdavimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kyšis buvo duotas už ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

9.10. Kasatorė pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prokuroras J. Laucius buvo šališkas ir kad dėl jo veiksmų procesas negali būti laikomas sąžiningu. Teismas taip pat konstatavo, kad prokuroras buvo susitaręs su nuteistąja, jog prašys teismo jai skirti tik baudą mainais už jos parodymus prieš A. K., tačiau nepagrįstai šių aplinkybių nevertino, spręsdamas įrodymų patikimumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme perskaičius nuteistosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ši juos patvirtino, o apeliacinės instancijos teisme savo kaltę neigė, prisipažinimą aiškino kaip nulemtą bylą tyrusio prokuroro poveikio. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad nors prokuroras J. Laucius pirmosios instancijos teisme buvo nušalintas 2009 m. kovo 9 d. ir nuo to momento valstybinio kaltinimo byloje nepalaikė, tačiau 2009 m. rugsėjo 23 d. dėl jos ir kitų asmenų pradėjo kitą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiam tyrimui vadovavo. Šiame tyrime buvo gauta duomenų, kad kasatorė pažeidė kardomąją priemonę šioje byloje, todėl tik nuo prokuroro sprendimo apie tai pranešti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės priklausė, ar jai bus skirtas suėmimas. Nutraukus šį ir iš jo atskirtą tyrimą dėl V. G. (K.), prokuroras J. Laucius nebegalėjo daryti jai poveikio, todėl apeliacinės instancijos teisme pradėjo duoti teisingus parodymus. Kasatorė apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jos parodymai dėl korupcinio pobūdžio veikų padarymo 2008 m. vasario 4 ir 6 d. yra paties prokuroro J. Lauciaus ir tyrimą atlikusių pareigūnų išgalvoti, o ji su jais sutiko tik dėl pirmiau nurodyto susitarimo ir patirto psichologinio poveikio grasinant, kad, atsisakius prisipažinti, jos artimų žmonių namuose bus padarytos kratos, o tai labai pablogintų jų sveikatą. Tokias jos nurodytas aplinkybes patvirtina, nuteistosios manymu, keisti prokuroro ir bylą tyrusių pareigūnų procesiniai sprendimai. 2008 m. birželio 9 d. prisipažinime kasatorė nurodė, kad po pirmojo A. K. vizito ji jam skambinusi. Šią informaciją buvo galima patikrinti, per šešis mėnesius išreikalavus telekomunikacinių įvykių išklotines, tačiau to laiku nebuvo padaryta, šios informacijos pareikalauta tik 2008 m. rugpjūčio 6 d., kai jau buvo praėję šeši mėnesiai po tariamų veikų atlikimo. Tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė.

9.11. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl kyšininkavimo (2008 m. vasario 6 d. veika), remdamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jos veikai pritaikė BK 225 straipsnio 1 dalies 2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakciją, o ne veikos padarymo metu galiojusią redakciją. Teismas sprendė, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas yra palankesnis, palyginęs abiejų šio baudžiamojo įstatymo redakcijų sankcijas. Tačiau baudžiamojo įstatymo sankcijos dydžio kriterijus nėra vienintelis, į kurį privalo atsižvelgti teismas. Sprendžiant, kuris baudžiamasis įstatymas yra palankesnis, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar yra kitų nuostatų, keičiančių asmens teisinę padėtį, tačiau to nebuvo padaryta.

9.12. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas asmeniui, padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra aštuoneri metai, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu – dvylika metų. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, padarytos 2008 m. vasario 6 d., priėmė 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus aštuoneriems metams dešimčiai mėnesių ir trims dienoms nuo veikos padarymo. Iš šių aplinkybių matyti, kad, taikant veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, buvo pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o taikant nuosprendžio priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją, tokio pagrindo nėra. Todėl kasatorė daro išvadą, kad veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas yra jai palankesnis, nes jame nustatytas trumpesnis senaties terminas. Pritaikius nuosprendžio priėmimo metu galiojusias BK normas, kasatorės padėtis buvo pabloginta lyginant su padėtimi, kuri būtų buvusi, pritaikius veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo kodekso nuostatas (būtų pagrindas nutraukti bylą dėl kaltinimo kyšininkavimu, taip kaltinamoji išvengtų bausmės, jos veika nebūtų viešai pripažinta nusikaltimu ir pasmerkta, neturėtų teistumo ir iš to kylančių neigiamų padarinių). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirdamas jai bausmę, pažeidė BK 3 straipsnio 3 dalį, nes pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kuris kitaip sunkina jos teisinę padėtį. Pasak nuteistosios, teismas privalėjo laikytis bendrosios BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir, pritaikius veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, bylą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

9.13. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, 2016 m. vasario 6 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nebegalėjo tęsti proceso, o, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalimi (iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo) ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dalį dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukti. Nebuvo jokių duomenų, dėl kurių galėjo būti keliamas klausimas dėl senaties eigos sustabdymo, todėl kasatorė mano, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ir kuris sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

9.14. Nuteistoji nurodo, kad, panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį arba bylą nutraukus, nebeliktų teisinio pagrindo iš jos išieškoti proceso išlaidas valstybei, taip pat taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 500 Lt (144,81 Eur) konfiskavimą. Šiuos pinigus kasatorė teigia pateikusi kaip tariamą kyšio ekvivalentą, paveikta prokuroro.

10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės O. Rojutės bei nuteistųjų A. K. ir V. G. (K.) kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų nuteistųjų kasacinių skundų argumentų

11. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš paduotų kasacinių skundų turinio matyti, kad nuteistasis A. K., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, V. G. (K.) – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas aplinkybes, pateikia savą įvykių versiją ir išsako nuomonę, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai (nukentėjusiųjų J. J., N. J., A. J., liudytojų I. J., M. L., A. P., pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai ir kiti bylos duomenys). Tačiau kasaciniuose skunduose pateiktas įrodymų vertinimo interpretavimas, kitokių įvykių aplinkybių nurodymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl prokuroro šališkumo, nesąžiningo proceso ir bylos įrodymų patikimumo

12. Kasatorius A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prokurorą J. Laucių nušalino remdamasis ne jo prašyme nurodytais argumentais, o BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu tenkindamas kaltinamosios V. G. (K.) gynėjo G. Daugėlos prašymą. Nuteistojo įsitikinimu, objektyvaus šališkumo aspektu turėjo būti įvertintas ne tik prokuroro J. Lauciaus ir V. G. (K.) gynėjo G. Daugėlos pokalbis, bet ir kiti viso bylos proceso metu atlikti prokuroro veiksmai tiek šioje, tiek kitose su juo ir V. G. (K.) susijusiose baudžiamosiose bylose, kurie patvirtina prokurorą buvus šališką, o visą bylos procesą – nesąžiningą. Anot kasatoriaus, skundžiamame nuosprendyje teismas nesvarstė nuteistųjų ir liudytojų parodymų, išgautų naudojant psichologinį spaudimą, patikimumo klausimo ir kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, nes šiame procesiniame dokumente šališkai neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės. Kad prokuroras J. Laucius buvo šališkas, o bylos procesas nesąžiningas, tvirtina ir kasatorė V. G. (K.), taip pat keldama byloje surinktų įrodymų patikimumo klausimą.

12.1. Pagal BPK įtvirtinto nušalinimo instituto nuostatas tiek įtariamasis, tiek kaltinamasis, kaip ir kiti proceso dalyviai, gali pareikšti nušalinimą, be kita ko, prokurorui (BPK 57 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyti nušalinimo pagrindai, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

12.2. Kasatoriai nagrinėjamoje byloje kelia prokuroro nešališkumo klausimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šio pareigūno nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, prokuroras yra viena iš baudžiamojo proceso šalių, kita vertus, jo procesinė veikla turi esminės įtakos šio proceso teisingumui; be kita ko, ikiteisminės tyrimo stadijos, kuriai vadovauja prokuroras, metu surinkti įrodymai lemia baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagrindą (pavyzdžiui, su atitinkamais pakeitimais, EŽTT 2001 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Priebke prieš Italiją, peticijos Nr. 48799/99; 2001 m. birželio 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Craxi III prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Kontalexis prieš Graikiją, peticijos Nr. 59000/08, par. 56–59; 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Clements prieš Graikiją, peticijos Nr. 76629/14, par. 36–38; 2017 m. liepos 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Galea ir Pavia prieš Maltą, peticijų Nr. 77209/16 ir 77225/16, par. 45; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01, par. 108–114; 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Borg prieš Maltą, peticijos Nr. 37537/13, par. 81–82, 86).

12.3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – be kita ko, teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, ši pozicija taikytina ir vertinant prokuroro nešališkumą.

12.4. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Taigi bylos duomenimis pakankamai pagrįstas jo įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (nusistatymo prieš kaltinamąjį ar kita prasme) net ir tais atvejais, kai, įgyvendinant nurodytą procesinę veiklą, prokuroras eventualiai padaro baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar (ir) imasi šiame įstatyme nenumatytų priemonių. Tokie pažeidimai paprastai vertintini pirmiausiai atitinkamų konkrečių BPK ir Konvencijos nuostatų (proceso sąžiningumo ir kt.) pažeidimo aspektu.

12.5. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad to paties asmens dalyvavimas kaip prokuroro keliuose baudžiamuosiuose procesuose dėl to paties asmens nėra aplinkybė, rodanti prokuroro šališkumą objektyviąja prasme (pavyzdžiui, su atitinkamais pakeitimais, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2001 m. birželio 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Craxi III prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00).

12.6. Pirmosios instancijos teismas atmetė A. K. 2009 m. balandžio 7 d. teisiamajame posėdyje pateiktą prašymą nušalinti prokurorą J. Laucių dėl jo šališkumo ikiteisminio tyrimo metu, nusistatymo prieš A. K., piktnaudžiavimo tarnyba pažeidžiant pastarojo procesines teises, be kita ko, teisę į gynybą, konstatavęs, kad nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys, tad abejonių dėl prokuroro J. Lauciaus nešališkumo nėra. Tačiau šis teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tenkino kaltinamosios V. G. (K.) gynėjo G. Daugėlos pareikštą prokuroro J. Lauciaus nušalinimą atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio pertraukos metu J. Laucius, reaguodamas į G. Daugėlos ginamosios posėdžio metu išsakytą apsisprendimą atsakyti į visus klausimus, taip pat ir į tai, ar prisipažįsta kalta, tik ištyrus bylos įrodymus, pasakė, kad tokia klaidinga kaltinamosios pozicija panaikina visus jos ir jo (prokuroro) susitarimus dėl bylos eigos ir baigties.

12.7. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nušalinti prokurorą J. Laucių A. K. nurodytais motyvais, padarė išvadą, kad vis dėlto aplinkybės, keliančios abejonių dėl šio prokuroro nešališkumo ir proceso sąžiningumo, byloje egzistavo, be kita ko, ir A. K. prašymo nušalinti prokurorą padavimo pirmosios instancijos teisme metu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad prokuroras J. Laucius kontroliavo ir atliko procesinius veiksmus kitose bylose, kuriose A. K. ir V. G. (K.) buvo įtariamieji ir kurių tyrimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriklausė šio prokuroro kompetencijai, nes jos nebuvo susijusios su korupcija ar organizuotu nusikalstamumu; be to, anot šio teismo, J. Laucius, siekdamas suteikti J. J., N. J. ir A. B. procesinių privilegijų už parodymų prieš A. K. ir V. G. (K.) davimą, 2008 m. spalio 16 d. nutarimu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas kelia, šio teismo nuomone, abejonių atsižvelgiant į jame nurodytus motyvus ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, nutraukė jiems ikiteisminį tyrimą dėl R. M. sveikatos sutrikdymo.

12.8. Skirtingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. Laucius, kaip ikiteisminį tyrimą byloje kontroliavęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, koordinuodamas ikiteisminį tyrimą ir pats atlikdamas procesinius veiksmus, būtų buvęs nesąžiningas ir šališkas įtariamųjų A. K. ir V. G. (K.) atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad savo pareigas prokuroras J. Laucius atliko pagal savo kompetenciją, nepažeisdamas konstitucinių prokuroro tarnybos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, proceso veiksmus byloje atliko, vadovaudamasis BPK nuostatomis.

12.9. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei A. K., nei V. G. (K.) nušalinimo prokurorui J. Lauciui nereiškė. Buvo skundžiami tik atskiri procesiniai veiksmai ir, A. K. vertinimu, neetiškas prokuroro elgesys apklausų metu; į tokius skundų argumentus išsamiai atsakyta BPK nustatyta tvarka aukštesniojo prokuroro ir teismo.

12.10. Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad prokuroras J. Laucius apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardytas bylas, kuriose įtariamieji buvo kasatoriai, tyrė kaip Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, kuriam užduotis atlikti ikiteisminius tyrimus nurodytose bylose teisės aktų nustatyta tvarka buvo pavesta aukštesniųjų Generalinės prokuratūros prokurorų. Vadinasi, skirtingai negu duodama suprasti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, J. Lauciaus dalyvavimas šių bylų ikiteisminiame tyrime negali būti interpretuojamas kaip keliantis abejonių jo nešališkumu.

12.11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad 2008 m. spalio 16 d. prokuroro J. Lauciaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo šio teismo nagrinėjamos bylos dalykas; be to, iš nuosprendžio matyti, kad šį nutarimą teismas vertina tik pagal jo turinį. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai procesinei situacijai ir nesant kitų (konkrečių) duomenų apie atitinkamą prokuroro susitarimą su liudytojais (įtariamaisiais nutrauktame tyrime), apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai dėl neteisėto privilegijų teikimo kaltinančius parodymus davusiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas prokuroro nešališkumo sampratos ribas, nesant kitų konkrečių duomenų apie galimą prokuroro šališkumą, versija dėl tariamų neteisėtų prokuroro susitarimų siekiant užtikrinti kaltinimui palankių parodymų davimą paprastai vertintina ne šio pareigūno nešališkumo, o bendro proceso teisingumo (sąžiningumo) dėl atitinkamų asmenų parodymų panaudojimo aspektu. J. J., N. J. ir A. B. parodymai, jų davimo ir keitimo aplinkybės teismų išnagrinėti, patikrinti ir išdėstytos motyvuotos išvados dėl jų panaudojimo, jų parodymai taip pat patikrinti ir kitais įrodymais.

12.12. Pagrindo kvestionuoti prokuroro nešališkumą savaime nesuteikia ir kiti kasatorių A. K. ir V. G. (K.) nurodomi jo tariamai padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai atliekant įvairius tyrimo veiksmus ir surašant kaltinamąjį aktą. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų nepadaryta.

12.13. Kasatorių argumentai, neva jų prisipažinimai apklausų ir akistatų metu buvo išgauti naudojant psichinę prievartą, nepagrįsti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad abu nuteistieji turėjo teisę skųsti prokuroro atliktus proceso veiksmus ir nutarimus aukštesniajam prokurorui ir teismui, kuria ypač aktyviai naudojosi A. K.. Tai, kad pateikti skundai (pavyzdžiui, dėl prokuroro J. Lauciaus neetiško elgesio, jo sprendimų skirti kardomąją priemonę, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir kt.) aukštesniojo prokuroro ar teismų buvo motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti, negali būti pagrindas pripažinti ikiteisminį tyrimą neteisingu. Be to, šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad abu nuteistieji yra teisininkai, baudžiamojo proceso specialistai, todėl aiškiai suprato prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu reikšmę ir suvokė gresiančią atsakomybę už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro įtariamųjų įkalbinėjimas prisipažinti, papasakoti tiesą apie bylos aplinkybes, tokių įtariamųjų veiksmų (prisipažinimo ar neprisipažinimo) pasekmių – tiek teigiamų, tiek neigiamų – išaiškinimas, prieštaravimų parodymuose atskleidimas nelaikytinas neteisėtu psichiniu poveikiu. Tai iš esmės yra teisėti apklausų metodai ir priemonės, kuriomis siekiama greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas (BPK 2 straipsnis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – įtariamųjų A. K. ir V. G. (K.) parodymai, duoti apklausų ir akistatų metu, dėl jiems neva daryto psichologinio spaudimo ir liudytojų parodymai yra nepatikimi, o kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

12.14. Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad, neinformuodamas suimto įtariamojo A. K. apie būsimas kitų įtariamųjų V. G. (K.) ir M. L. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir neužtikrindamas jo dalyvavimo šiose apklausose, prokuroras sąmoningai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal šias nuostatas paprastai reikalaujama suteikti kaltinamajam pakankamą ir tinkamą galimybę ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (pavyzdžiui, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10, par. 105). Nagrinėjamoje byloje nurodytos kasatoriaus teisės buvo užtikrintos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti efektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, taktiniais sumetimais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro įtariamieji apklausiami kiekvienas atskirai BPK 188 straipsnyje nustatyta tvarka, o prokuroro prašymu įtariamasis gali būti apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 189 straipsnis). Tik tuo atveju, jeigu pirmiau apklaustų įtariamųjų parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti, BPK 190 straipsnyje nustatyta tvarka jiems gali būti surengta akistata.

12.15. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartis dėl prokuroro J. Lauciaus nušalinimo nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Bendro proceso teisingumo vertinimo prasme svarbu tai, kad, teisėjų kolegijos nuomone, nenustačius kitų prokuroro šališkumo požymių, joje nurodyta situacija nesuteikia pagrindo abejoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso, kaip visumos, teisingumu dėl prokuroro J. Lauciaus dalyvavimo jame.

Dėl bylos proceso pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys)

13. Kasatoriaus A. K. teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepaisyta jo kaip kaltinamojo teisės būti išklausytam, pažeisti BPK 1, 7, 20, 22, 45 straipsniuose, 241 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai imtis visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes. Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 5 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir nepateikė išsamių motyvuotų išvadų dėl esminių jo argumentų. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atsakyti į raštu teismui pateiktus gynybos ir baigiamųjų kalbų metu kasatoriaus išsakytus argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

13.1. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo, A. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Pažymėtina, kad proceso dalyvių prašymų atmetimas pats savaime nerodo teismo šališkumo, neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Kaip antai pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti A. K. prašymą (18 t., b. l. 37), šį klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 270 straipsnio reikalavimų, motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų pakankamumo nustatant A. K. nurodytas aplinkybes (18 t., b. l. 38).

13.2. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo išsamumu – teisiamojo posėdžio metu, laikantis BPK reikalavimų, buvo apklausti nukentėjusieji ir liudytojai, kaltinamieji, perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pašalinti netikslumai, prieštaravimai. Atsižvelgiant į galimą poveikį liudytojams, kad jie pakeistų parodymus, be kita ko, liudytojai M. L., R. M. teisiamajame posėdyje buvo apklausti dar kartą. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo perklausyti su pareikštais kaltinimais susiję garso įrašai, peržiūrėta filmuota medžiaga, ištirti rašytiniai bylos dokumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl ištirtų dokumentų, garso ir vaizdo įrašų byloje pastabų pareikšta nebuvo.

13.3. BPK imperatyviai nustatyti bylų apeliacine tvarka nagrinėjimo subjektai (BPK 311 straipsnis), taip pat subjektai, turintys teisę skųsti procesinius sprendimus apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnis). Apeliaciniam skundui keliami reikalavimai taip pat išdėstyti normose, reglamentuojančiose skundo turinio (BPK 313 straipsnio 1 dalis), termino skundui paduoti (BPK 313 straipsnio 3, 7 dalys, 314 straipsnis), skundo padavimo pasekmių ir jo atšaukimo (BPK 315, 316 straipsniai) klausimus. Subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-494/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-494/2011">2K-494/2011</a>). Kita vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu. Tačiau vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir nutartyje nepasisakyta dėl kiekvieno proceso metu pateikto argumento, paprastai nėra pagrindas pripažinti, kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2014">2K-422/2014</a>).

13.4. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliaciniame skunde A. K. ginčijo BK 226 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, kėlė versiją dėl provokacijos, akcentavo prokuroro J. Lauciaus padarytus BPK pažeidimus, taip pat nurodė kitų procesinių veiksmų trūkumus. Šioms versijoms pagrįsti kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė įvairius prašymus, kurių dalis buvo tenkinta, jo teismui pateikti dokumentai buvo pridėti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį priėmė išsamiai ištyręs bylos medžiagą, jame pasisakė dėl esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

13.5. A. K. kasaciniame skunde taip pat kelia BPK 279 straipsnio, 283 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimo klausimą, nes, anot kasatoriaus, J. turėjo būti apklausti ne kaip nukentėjusieji, o kaip liudytojai.

13.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas, kaip ir nukentėjusysis, turi pareigą duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma dėl reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymų dalykas paprastai sutampa su liudytojo parodymų dalyku. Ne mažiau svarbu tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas ne pavienių, o išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, konstatuoja, kad šie nuteistojo nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, dėl jų nebuvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės.

Dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, taikant BPK 158, 159 straipsnių nuostatas, ir įrodymų leistinumo

14. Prokurorės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog N. J. 2008 m. balandžio 16 d., atlikdamas slaptus veiksmus pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį, provokavo A. K. padaryti nusikalstamą veiką, kad N. J. atlikti veiksmai pagal BPK 158 straipsnį peržengė šio veiksmo ribas ir supanašėjo su BPK 159 straipsnyje numatytais nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, kurie byloje buvo sankcionuoti tik 2008 m. balandžio 24 d., selektyviai tyrė bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, kai kurių įrodymų, reikšmingų išvadai dėl provokacijos, iš viso netyrė ir nevertino. Dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio, 159 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. esant pagrindui nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal atitinkamus BK straipsnius, jų dalis, to nepadarė). Šie kasatorės argumentai yra pagrįsti.

14.1. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymo nustatytiems reikalavimams.

14.2. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (papirkimas), 24 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (kyšininkavimas), gavus J. J., N. J., I. J. ir A. J. pareiškimus (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjai nurodė, kad advokatas A. K., į kurį dėl gynybos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kreipėsi vienas iš šios bylos įtariamųjų J. J., 2008 m. vasario 1 d., vasario 14 d. ir balandžio 2 d. sukurstė J. J., N. J. ir jų interesais veikiančius tėvus I. J. bei A. J. papirkti šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią prokurorę V. G. (K.), t. y. per advokatą perduoti prokurorei kyšį už J. J., taip pat N. J. ir A. B. palankių sprendimų priėmimą (t. y. už ikiteisminio tyrimo pagreitinimą, leidimą pasidaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, taip išsprendžiant J. problemą). Anot pareiškėjų, advokatas A. K. neteisėtai, per du kartus, priėmė 2500 Lt kyšį (2008 m. vasario 14 d. iš A. J. – 700 Lt; balandžio 2 d. iš N. J. – 1000 Lt, iš J. J. – 800 Lt), kurį, kaip jie suprato, jis perduos prokurorei V. G. (K.) papirkti (galbūt ir papirko) už J. ir N. J. (taip pat ir A. B.) palankų procesinio sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Remdamasis šiais duomenimis (faktinis pagrindas), Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras priėmė sprendimą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK 158 straipsnis) ir slaptą sekimą (BPK 160 straipsnis). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi patenkino prokuroro prašymą ir leido, be kita ko, asmenims, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, – J. J. ir N. J. – atlikti prieš A. K. slaptus tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat slaptą sekimą. Minėtus prieš A. K. veiksmus atliekantiems asmenims laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. leista kontroliuoti ir fiksuoti panaudojant technines priemones, darant vaizdo bei garso įrašus ar fotografuojant.

14.3. Pažymėtina, kad, remiantis EŽTT jurisprudencija, kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti kriterijai, pagal kuriuos teismai sprendžia, ar taikant neviešo pobūdžio veiksmus nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra tai, kad neviešo pobūdžio veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, taip pat tai, kad ir privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei prieš tai kreipėsi į pareigūnus, pranešdami apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Kaip prieš tai buvo minėta, faktinis pagrindas dėl neviešo pobūdžio veiksmų (BPK 158, 160 straipsniai) prieš A. K. taikymo buvo J. J., N. J., I. J. ir A. J. oficialūs pranešimai (pareiškimai-protokolai) STT, kuriuose jie nurodė visas su A. K. kurstymu papirkti ikiteisminį tyrimą, kuriame J. J. ir N. J. (taip pat A. B.) buvo pareikšti įtarimai dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kontroliuojančią prokurorę V. G. (K.) susijusias aplinkybes. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informaciją žodžiu (ar raštu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2014">2K-307/2014</a>, 2K-241-693/2015). Taigi, prokuroras, gavęs informaciją apie A. K. galbūt daromą nusikalstamą veiką, turėjo faktinį pagrindą kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį leisti atlikti prieš A. K. neviešo pobūdžio veiksmus, numatytus BPK 158 ir 160 straipsniuose. Vadinasi, kaip pagrįstai pripažino abiejų instancijų teismai, prieš tai nurodyti neviešo pobūdžio veiksmai prieš A. K. buvo taikyti esant ir faktiniam, ir teisiniam pagrindams.

14.4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad, prieš A. K. 2008 m. balandžio 16 d. tarp 13.44 ir 14.15 val. N. J. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, buvo pažeistos BPK 158 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir dėl to nuo 2008 m. balandžio 16 d. visus įrodymus, kaip gautus provokacijos metu, pripažino neleistinais. Tai lėmė, kad A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. (K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, nepadarius jiems veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta.

14.5. Pagal BPK 158 straipsnio 4 dalį atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis; Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, EŽTT jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis slaptus tyrimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą (taip pat ir pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ar prieš tai galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą), negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2010">2K-192/2010</a>, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-238-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turi būti atsižvelgiama ne tik į slaptų dalyvių veikimo būdą realizuojant neviešo pobūdžio veiksmus (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki tokių veiksmų taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008). Tai gali būti padaryta ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008).

14.6. Bylos duomenimis, A. K., į kurį, kaip į advokatą, kreipėsi J. J. dėl jo, kaip įtariamojo, gynybos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jau pirmojo susitikimo metu (2008 m. sausio 28 d.) pareiškė, kad šis ikiteisminis tyrimas nėra perspektyvus ir bus nutrauktas, taip suteikdamas J. J. viltį dėl jam palankios ikiteisminio tyrimo baigties. Šios taktikos A. K. laikėsi ir vėliau kalbėdamas apie bylos aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo perspektyvą su J. J., I. J. ir A. J., kurstydamas (2008 m. vasario 1 d., vasario 14 d.) šiuos, kaip prieš tai minėta, papirkti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią prokurorę V. G. (K.), taip pat ir (2008 m. vasario 14 d.) priimdamas iš A. J. dalį – 700 Lt – iš paprašyto 1500 Lt kyšio, kurį, kaip jie suprato, A. K. perduos (o galbūt perdavė) prokurorei už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Po to, kai A. K. buvo perduota pirmoji iš 1500 Lt reikalauto kyšio dalis – 700 Lt, šis, motyvuodamas tuo, kad V. G. (K.) nenori nutraukti ikiteisminio tyrimo, nes trūksta duomenų, patvirtinančių R. M. neteisėtus veiksmus – J. užpuolimą, 2008 m. balandžio 2 d. pareikalavo dar 1000 Lt prokurorei papirkti, taip pat antrosios iš prieš tai reikalauto 1500 Lt kyšio dalies – 800 Lt. Priėmęs iš N. J., kuris su A. K., kaip gynėju, tuo metu nebuvo sudaręs sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, 1000 Lt kyšį, o iš J. J. – 800 Lt, A. K. pažadėjo susitikti su prokurore ir iki galo išspręsti visas jų problemas. Taigi, sukurstyti A. K. ir norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, J. perdavė A. K. iš viso 2500 Lt kyšį, skirtą, anot jo, prokurorei papirkti už J. ir N. J. (taip pat A. B.) palankaus procesinio sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

14.7. Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario 4, 6 dienų laikotarpiu, A. K. davus, o V. G. (K.) priėmus 500 Lt kyšį, A. K. jau kovo mėnesį, anot V. G. (K.), pateikė jai konkretų ir aiškų prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš J.; jos pasiūlymą, J. taikytis su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindu, A. K. atmetė, teigdamas, jog tai jam netinka; domėjosi, kaip padaryti, kad R. M. su D. G. pakeistų parodymus J. naudai, kad šiems būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas be jokių teisinių pasekmių; jai pasiūlius advokatui galvoti, šis nuo 2008 m. kovo vidurio iki balandžio pradžios telefonu, taip pat atsitiktinių susitikimų metu pradėjo jai daryti spaudimą – ką ir kaip daryti, kad byla J. būtų nutraukta.

14.8. Kad A. K. dar iki 2008 m. balandžio 16 d. ėmėsi aktyvių veiksmų organizuodamas J. ir N. J. susitikimą su R. M., kad šie su pastaruoju tartųsi dėl parodymų keitimo jų naudai, taip pat ir sumokėdami jam tam tikro dydžio pinigų sumą, kaip už šiam padarytą žalą, matyti ne tik iš J. ir N. J. parodymų, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina R. M., taip pat BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka ištirti M. L. parodymai, bet ir N. J. įrašyti tarp jo ir A. K. 2008 m. balandžio 11 d. vykę pokalbiai telefonu. Byloje svarbu tai, kad šie pokalbiai vyko A. K. iniciatyva, aktyviai jam įtikinėjant N. J. pasikalbėti su R. M., tam, kad, anot jo, kaip ir jie buvo norėję, „be proceso viską pabaigt“, nes „tas procesas dabar priklauso nuo jo“ (R. M.); pokalbio metu A. K. priekaištauja N. J., kad šis su broliu „nori rezultato, bet nieko nedaro“; primena, kad, nepaisant to, jog „yra terminai“, jiems „davė šansą“, tačiau ilgiau „negali prokurorė laukt“; užsimena dėl papildomos „ekspertizės“ išvados, kuri J. yra nepalanki, ir tai, anot A. K., yra pagrindinis nukentėjusiojo „koziris“; dėl to su nukentėjusiuoju jie turi bendrauti, kad šis „to kozirio neturėtų“; tuomet „tardymas“ taip pat neturės jiems pretenzijų; pyksta dėl N. J. nusistatymo prieš R. M., dėl šio nenoro susitikti su nukentėjusiuoju ir kalbėtis; stebisi, kaip šis neįvertina situacijos ir to, kad R. M. su jais linkęs kalbėtis, kas jiems „yra labai naudinga“; užuomina primena, kokio rezultato jie nori.

14.9. Prieš tai aptartas A. K. elgesys, ypač dėl papildomai paprašytos 6000 Lt sumos, anot J. J., buvo įvertintas kaip noras iš jų dar pasipelnyti. Dėl susiklosčiusios situacijos J. J. pasitarė su advokatu A. P. ir, nutaręs daugiau pinigų A. K. neduoti, 2008 m. balandžio 14 d., kaip minėta, jis (taip pat N. J., A. J., I. J.) su pareiškimu kreipėsi į STT dėl A. K. neteisėtų veiksmų; 2008 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi J. J. ir N. J. buvo leista prieš A. K., be kita ko, atlikti slaptus tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BK 158 straipsnis), taip pat šiuos veiksmus leista kontroliuoti ir fiksuoti panaudojant technines priemones, darant vaizdo bei garso įrašus ar fotografuojant (nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d.).

14.10. 2008 m. balandžio 16 d. nuo 13.44 val. iki 14.15 val. advokato A. K. kontoroje, N. J. atliekant slaptus, neatskleidžiant savo tapatybės, tyrimo veiksmus (BPK 158 straipsnis), buvo įrašytas tarp A. K., M. L. ir N. J. vykęs pokalbis. Iš 2008 m. balandžio 17 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo turinio matyti, kad A. K. po kiek oficialios pokalbio pradžios dėl jam kilusio įtarimo, ar tik N. J. nedaro kokio įrašo, kaip ir prieš tai su juo vykusio pakalbio telefonu metu (2008 m. balandžio 11 d.), toliau įtikinėja N. J. susitikti su R. M. ir kalbėtis; aiškina apie galimybę „taikytis“; nurodo, kad R. M. duos jiems palankius parodymus, tokius, kokių jie nori; žada, jog tuomet ikiteisminį tyrimą nutrauks be jokių procesinių pasekmių, taip, kaip jie ir norėjo, kad nebus jokio teistumo; užsimena, jog R. M. gali tekti už tai kažkiek sumokėti, nes jis pareiškęs 5000 Lt ieškinį; ramina, kad tam jis ir yra, kad tą sumą sumažintų; priekaištauja dėl brolio elgesio, kam šis pas jį „atsitempė“ tetą teisininkę, taip pat dėl J. nepamatuotų ambicijų; primena R. M. parodymus ir papildomą (2008 m. kovo 5 d.) J. nepalankią specialisto išvadą; primygtinai įtikinėja N. J. kuo greičiau (t. y. šiandien) susitikti su R. M. ir tartis dėl parodymų keitimo; aiškina, kad R. M. turi duoti tokius parodymus, kad susižalojo jis pats ar kažkaip kitaip, kad J. liktų nekalti, taip, kaip ir teigia.

14.11. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikaltimai, numatyti BK 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojui, nukentėjusiajam), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba), už kuriuos per atitinkamą bendrininkavimo rūšį su V. G. (K.), M. L. pirmosios instancijos teismas nuteisė A. K., taip pat ir V. G. (K.), buvo pradėti ir tęsiami be teisėsaugos institucijų įsikišimo; teismo sankcionuotais (2008 m. balandžio 15 d.) neviešo pobūdžio veiksmais (BPK 158, 160 straipsniai), o vėliau (2008 m. balandžio 24 d.) ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais (BPK 159 straipsnis) buvo tik prisijungta prie A. K. ir V. G. (K.) daromų nusikalstamų veikų. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad nuteistųjų A. K. ir V. G. (K.) tyčia piktnaudžiaujant tarnyba daryti poveikį nukentėjusiajam R. M., liudytojai D. G., klastoti ikiteisminio tyrimo medžiagos procesinius dokumentus buvo susiformavusi savarankiškai (t. y. iki 2008 m. balandžio 16 d.), be J. ir N. J. poveikio, kaip ir V. G. (K.) tyčia trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui – tyrėjai L. Š. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas ir sunaikinti atitinkamus šios bylos dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K., priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atliekant BPK 158 straipsnyje numatytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti. Vien tai, kad, atliekant slaptus veiksmus, A. K. raginant (įtikinėjant) kalbėtis su R. M. ir taikytis, N. J. suabejojo dėl galimų šiuo atveju pasekmių jam („Gerai, jeigu taikytis su Macijausku <...> tai vis tiek man gaunasi teistumas“), nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip A. K. skatinimą nusikalsti. Viena vertus, tai įprastas žmogaus, kuriam dėl darbinės veiklos yra svarbu neturėti teistumo, elgesys (aktualiu laikotarpiu N. J. buvo UAB „Intergas“ Mažeikių filialo Magistralinių dujotiekių ir dujų skirstymo stočių eksploatavimo tarnybos vadovas), kita vertus, A. K. tuoj pat N. J. kilusią abejonę dėl teistumo paneigė, stebėdamasis, kaip šis nesuvokia, jog jokio teistumo nebus, teigdamas, kad šis „taikymasis“ su R. M. nėra „taikymasis teisme procesiškai“. Kartu pažymėtina, kad prieš A. K., o vėliau ir V. G. (K.) taikomi slapti veiksmai nevaržė jų laisvės pasirinkti teisėto elgesio varianto – jie abu turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jų nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą.

14.12. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, J. ir N. J. prieš A. K. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, nei BPK 158 straipsnio 4 dalies, nei 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis A. K. nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti nusikaltimą. Tokia išvada darytina ir dėl V. G. (K.). Vadinasi, priešingai apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir, vertindamas nuteistųjų veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas dėl jų kaltės, tinkamai (išskyrus BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį A. K.) pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-241-693/2015, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Rotaru prieš Rumuniją (peticijos Nr. 27797/10).

14.13. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad A. K. buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, iniciatorius. Iš pradžių papirkdamas, o vėliau ir pateikdamas V. G. (K.) konkretų ir aiškų prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš J., aktyviai klausinėdamas jos, ką ir kaip daryti, kad J. būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas be jokių teisinių pasekmių, kad R. M. su D. G. pakeistų parodymus J. naudai ir pan., savo veiksmais kurstė (lenkė) V. G. (K.) piktnaudžiauti tarnyba. Dėl to tokie A. K., kaip bendrininko, veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka BK 24 straipsnio 5 dalį ir turi būti kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, keičiant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

15. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neatsakius į dalį prokuroro apeliacinio skundo argumentų, t. y. tų, kurie susiję su apelianto prašymu priimti dėl A. K. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje, gegužės 5–12 dienomis ir gegužės 28 d. įvykdytų papirkimų).

15.1. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymo suėjo 2017 m. rugsėjo 23 d. (atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota šioje nutartyje, senaties terminai dėl A. K. veikų buvo nutraukti 2009 m. rugsėjo 23 d.). Aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

15.2. Po šio Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2016 m. spalio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03NDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-746/2016">2K-P-31-746/2016</a> išaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai.

15.3. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas provokavimo padaryti nusikalstamas veikas faktas, lieka, kaip pagrįstai teigia kasatorė, neatsakyta į dalį prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalyje (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo) ir 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), padarymu, dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15.4. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant minėtame Konstitucinio Teismo nutarime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03NDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-746/2016">2K-P-31-746/2016</a> suformuluotus reikalavimus teismams, nagrinėjantiems bylą ir nustačiusiems, kad dėl nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos yra suėję senaties terminai, negalima paneigti konstitucinėje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikoje suformuotų iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančių reikalavimų sprendimams, kuriais asmuo nepripažįstamas kaltu. Tokiais atvejais baigiamajame teismo akte neturi būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, ir nusikalstamos veikos turi būti aprašytos neperžengiant įtarimo (kaltinimo) būsenos.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį

16. Kasatoriaus teigimu, nuteisiant jį pagal BK 226 straipsnio 1 dalį buvo padaryta baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų, išvados dėl jo kaltės yra pagrįstos prielaidomis, byloje nebuvo tiriamas provokacijos faktas. Taip pat, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, jame nepateikti motyvai, kodėl vienais įrodymais teismas rėmėsi, o kitais – ne.

16.1. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 226 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) buvo apibrėžta tarpininko kyšininkavimo nusikalstama veika, nustatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) sudėtis yra formali, todėl ši veika laikoma baigta, kai už kyšį kyšio davėjo interesais pažadama paveikti atitinkamus BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal šį BK straipsnį įtakos neturi tai, ar gauti pinigai buvo skirti pažadui įgyvendinti, ar kaltininkas juos pasiliko sau, ar pan. Svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks atitinkamą subjektą, todėl pastarasis tenkins kyšio davėjo interesus. Tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 1 ir 14 d., taip pat balandžio 2 d. A. K. susitikimų su J. J., N. J., A. J. ir I. J. metu pažadėjo už kyšį, pasinaudodamas savo kaip advokato visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveikti prokurorę V. G. (K.), kad ji neteisėtai veiktų – neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktų ikiteisminį tyrimą dėl R. M. sveikatos sutrikdymo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pateiktai nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad poveikiu buvo siekta V. G. (K.) ne neteisėtų, o atitinkamų veiksmų – palankaus procesinio sprendimo priėmimo (ikiteisminio tyrimo nutraukimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

16.3. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai faktines bylos aplinkybes nustatė pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BK 226 straipsnio 1 dalies taikymo yra pagrįsta įrodymų visumos analize (A. J., J. J., N. J., I. J., A. P. parodymais ir kitais bylos duomenimis), atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, teisėjų kolegijai neleidžia padaryti išvados, kad A. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, buvo suteikta išskirtinė reikšmė ir kad būtent jie nulėmė kasatoriaus nuteisimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl in dubio pro reo principo pažeidimų – vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kasatoriui nepalankų sprendimą, savaime nerodo principo, reikalaujančio byloje kilusias abejones aiškinti kaltinamojo naudai, pažeidimo.

16.4. Spręsdama kasaciniame skunde iškeltą galimos provokacijos klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, be kita ko, yra svarbus ne tik byloje atliktų slaptų tyrimo veiksmų faktas, bet ir tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimo laikas (atitinkamai galimas provokacijos laikas). Pagal byloje nustatytus duomenis A. K. tarpininko kyšininkavimas (prekyba poveikiu) buvo padarytas 2008 m. vasario 1, 14 d. ir balandžio 2 d. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. pagal A. J., N. J., J. J. ir I. J. pareiškimus, 2008 m. balandžio 15 d. ir balandžio 24 d., priėmus atitinkamas Panevėžio apylinkės teismo pirmininko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, A. K. veiksmai pradėti kontroliuoti techninėmis priemonėmis ir kitais būdais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu jo veiksmai nebuvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl galimos provokacijos.

Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies ir 95 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcijos) taikymo

17. Nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas A. K. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už 2008 m. vasario 4, 6 d. padarytą tęstinę veiką, o V. G. (K.) – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija) už 2008 m. vasario 6 d. padarytą veiką, pažeidė BK 3 straipsnio 2 dalį, nes pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

17.1. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), V. G. (K.) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto kyšininkavimo) buvo išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu šias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažintas kaltu 2008 m. vasario 4 ir 6 d. padaręs tęstinę BK 227 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) numatytą veiką, o V. G. (K.) pripažinta kalta 2008 m. vasario 6 d. padariusi BK 225 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija) numatytą veiką.

17.2. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK nustatytų senaties terminų pakeitimai turi įtakos sprendžiant baudžiamojo įstatymo galiojimo laike klausimus. 2010 metais BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatos (2010 m. birželio 15 d. redakcija) pakeistos, be kita ko, ilginant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Nagrinėjamu aspektu aktualu, kad šiais pakeitimais nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis, jei padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, negali būti priimtas praėjus aštuoneriems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, jei apysunkis tyčinis nusikaltimas – dvylika metų (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b ir c papunkčiai). Iki tol galiojusi BK 95 straipsnio redakcija numatė trumpesnius, t. y. penkerių ir aštuonerių metų, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, jei padarytas atitinkamai nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. BK 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad baudžiamasis įstatymas, kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Baudžiamasis įstatymas, kuris ilgina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, yra laikomas kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančiu įstatymu, todėl neturi atgalinio veikimo galios.

17.3. Pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 95 straipsnio 4 dalies redakciją ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusią BK 95 straipsnio 8 dalies redakciją, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-697/2015">2K-295-697/2015</a>, 2K-3/2009, 2K-P-100/2008). Jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. K., be tęstinės BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, taip pat inkriminuotos 2008 m. balandžio 17 d.–gegužės 27 d. laikotarpiu (BK 24 straipsnio 5 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 233 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) ir 2009 m. rugsėjo 23 d. (BK 233 straipsnio 1 dalis) padarytos nusikalstamos veikos. Dėl paskutiniosios (BK 233 straipsnio 1 dalis) baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC04OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-895/2017">2K-4-895/2017</a>). Atsižvelgdama į tai, kad BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu papirkimas buvo laikomas nesunkiu tyčiniu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl tęstinės BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos suėjo 2014 m. rugsėjo 23 d.

17.4. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų pabaigos, V. G. (K.) inkriminavus 2008 m. vasario 6 d. padarytą nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 1 dalis), pažymi tai, kad ji 2008 m. balandžio 17 d.–gegužės 27 d. laikotarpiu padarė ir kitas – BK 228 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje numatytas – nusikalstamas veikas. Atitinkamai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo suėjo 2016 m. gegužės 27 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl A. K. inkriminuotos BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir V. G. (K.) inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, yra priimta pažeidžiant BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Dėl bausmės skyrimo

18. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad dalis bylos – A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o V. G. (K.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), – nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas dalyje dėl A. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o dėl V. G. (K.) – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. K. su pakeitimu, teismų nuosprendžiai, kolegijos vertinimu, turi būti peržiūrėti ne tik galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. K. aspektu, bet ir tuo aspektu, ar, pasikeitus teisinei situacijai (kuri susidarė dėl baudžiamojo proceso šioje byloje trukmės), pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

18.1. Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą. Taigi baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) nustatyti tokie tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18.2. Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

18.3. Bausmių skyrimo A. K. už prieš tai minėtų nusikaltimų padarymą kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008 m. balandžio 14 d.; pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2011 m. vasario 21 d.; apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. daugiau nei po aštuonerių metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisėjų kolegijos nuomone, šis terminas vertintinas bylos sudėtingumo (byla, atsižvelgiant į faktų, kuriuos reikėjo nustatyti, pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamų asmenų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą, nelaikytina labai sudėtinga) bei asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio kontekste (tai, kad nuteistasis A. K. būtų pats sąmoningai ar piktybiškai vilkinęs bylos tyrimą ar nagrinėjimą, nenustatyta).

18.4. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad A. K. už prieš tai minėtų nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas – šią dieną neatitinka bausmės paskirties, jai keliamų tikslų. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimas dėl A. K. gali būti pasiekti paskiriant jam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią ir straipsnių sankcijose už jo padarytas veikas numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai; 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Ši bausmės rūšis, teisėjų kolegijos manymu, atitinka ir padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, ir nuteistojo A. K. asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-368/2011). Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. K. kaip tarpininkui dalimis buvo perduotas 2500 Lt kyšis, kuris pripažintinas BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, todėl turi būti konfiskuojamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, ir į tai, kad nustatyto dydžio kyšis buvo perduotas be teisėsaugos institucijų žinios, konstatuoja, kad BK 72 straipsnio nuostatos, jį konfiskuojant, šioje byloje taikytos pagrįstai.

19.1. Kai baudžiamasis procesas teismo sprendimu nutraukiamas, be kita ko, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje byloje teisėjų kolegija, konstatavusi, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžia, kad šių veikų dalyko – 500 Lt dydžio kyšio – konfiskavimas byloje yra pagrįstas.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

20. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, nusprendė iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškoti liudytojų kelionės išlaidas 497,98 Lt. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad A. K. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. (K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra netinkamai pritaikytos BPK 103 ir 105 straipsnių nuostatos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 4, 5, 6 punktais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžius pakeisti:

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o V. G. (K.) pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija), ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. (K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje dėl V. G. (K.) palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; dėl A. K. palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais;

panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, A. K. subendrintos bausmės, taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K. taikyto suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką.

A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam 100 MGL dydžio (3765 Eur) baudą.

A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 MGL dydžio (3389 Eur) baudą.

A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 MGL dydžio (3389 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, A. K. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę; šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę A. K. nustatyti 180 MGL dydžio (6777 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė