Civilinė byla Nr. e3K-3-309-690/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05682-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Ingo Baltic“, A. B., antstoliui R. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens mokumo vertinimą esant solidariajai skolai, aiškinimo bei taikymo.
Pareiškėjas prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Lexuna“.
Nurodė, kad jo nemokumą sukėlė tai, kad iš jo ir jo sūnaus A. B. solidariai buvo priteista skola kreditorei BDUAB „Ingo Baltic“, skola jai pareiškimo padavimo momentu sudarė 163 869,73 Eur, skolos mokėjimo terminas yra suėjęs, kitų kreditorių pareiškėjas neturi, išieškojimą vykdo antstolis R. V. Pareiškėjo pajamos yra 410 Eur per mėnesį, jis yra silpnos sveikatos, jo pradelsti įsipareigojimai viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas, todėl pareiškėjas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir solidariojo skolininko A. B. skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti yra areštuota pakankamai turto, kurio vertė, remiantis skirtingais šaltiniais, yra nuo 320 030,12 Eur iki 192 018,00 Eur, tačiau net ir mažiausia vertė (192 018,00 Eur) viršija pareiškėjo ir solidariojo skolininko A. B. 163 869,73 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei BDUAB „Ingo Baltic“. Teismas sprendė, jog, kol minėtas solidariajam skolininkui priklausantis turtas nerealizuotas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbiausias yra pareiškėjo turimų skolų dydžio klausimas. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu iš atsakovų likviduojamos Vilniaus 678-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, A. B. ir K. A. B. ieškovės BDUAB „Ingo Baltic“ naudai solidariai priteista 108 514,83 Eur (374 680 Lt) žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Išieškojimą BDUAB „Ingo Baltic“ naudai vykdo antstolis R. V., skolos dydis yra 163 869,73 Eur. Teismas pažymėjo, kad vykdant išieškojimą antstolio patvarkymu buvo areštuotas solidariajam skolininkui A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,1952 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pradinė antrųjų varžytynių turto pardavimo kaina buvo 192 018,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad yra objektyvios galimybės išieškoti visą kreditorės BDUAB „Ingo Baltic“ naudai išieškomą sumą iš skolininkui A. B. priklausančio nekilnojamojo turto, kas reiškia, jog tuomet pareiškėjas gali nebebūti kreditorės BDUAB „Ingo Baltic“ skolininkas arba jo skola šiai kreditorei gali smarkiai sumažėti, o pareiškėjas gali tapti A. B. skolininku, jei šis pareikalaus. Teismas sprendė, kad kol minėtas solidariajam skolininkui priklausantis turtas nėra realizuotas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas atitinka FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas K. A. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl fizinio asmens mokumo vertinimo esant solidariajai skolai. Pareiškėjo skola kreditorei yra solidari su A. B. Tačiau FABĮ, vertinant fizinio asmens nemokumą, nėra nustatyta, kokio pobūdžio prievolė turi būti. Vertinant asmens nemokumą, turi būti įvertinti visi asmens skoliniai įsipareigojimai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra solidarieji su kitais asmenimis. Vadovaujantis FABĮ, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai neturi turėti galimybės šias skolas padengti.
Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nemokumą apibrėžiančių sąlygų taikymo.
Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei kasacinio teismo suformuotą šių normų taikymo ir aiškinimo praktiką. Teismai netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas neturi jokio likvidaus turto, o jo gaunamų pajamų nepakanka ir ateityje nepakaks skoliniam įsipareigojimui įvykdyti. Teismai nepagrįstai vertino kito solidariojo skolininko A. B. turtą ir padarė išvadą, kad skoliniam įsipareigojimui įvykdyti užteks kito skolininko turto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Nagrinėjamu atveju aktuali yra pirmoji aplinkybių grupė, t. y. fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-379-701/2015).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė iškelti kasatoriui bankroto bylą, motyvuodami tuo, kad jis neatitinka nemokumą apibrėžiančių sąlygų. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl fizinio asmens mokumo vertinimo esant solidariajai skolai.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAzLTU2NS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1103-565/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1103-565/2010">2-1103-565/2010</a> solidariai iš atsakovų likviduojamos Vilniaus 678-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, A. B. ir K. A. B. ieškovei BDUAB „Ingo Baltic“ priteista 108 514,83 Eur (374 680 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Išieškojimą BDUAB „Ingo Baltic“ naudai vykdo antstolis R. V., skolos dydis yra 163 869,73 Eur. Antstolio patvarkymu buvo areštuotas solidariajam skolininkui A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,1952 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pradinė antrųjų varžytynių turto pardavimo kaina buvo 192 018 Eur.
Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriaus skola kreditorei yra solidari su A. B. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V v. N. V, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2011">3K-3-30/2011</a>).
Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Kadangi byloje nustatyta, jog bendraskoliui A. B priklausančio areštuoto žemės sklypo pardavimo atveju būtų padengtas visas abiejų solidariųjų skolininkų įsiskolinimas, teismai pagrįstai sprendė, kad yra objektyvios galimybės išieškoti visą kreditorės BDUAB „Ingo Baltic“ naudai išieškomą sumą iš skolininkui A. B priklausančio nekilnojamojo turto. Esant šiai galimybei, kasatoriaus prievolė kreditorei BDUAB „Ingo Baltic“ būtų pasibaigusi ir pagal šios bylos nagrinėjimo aplinkybes jis neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų.
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, kol nėra realizuotas bendraskoliui A. B priklausantis turtas ir šis bendraskolis nepareiškė reikalavimo kasatoriui, teisėjų kolegija negali konstatuoti kasatoriaus nemokumo FABĮ prasme.
Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kasatoriaus kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai vertino kasatoriaus pateiktus į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas neturi jokio likvidaus turto, o jo gaunamų pajamų nepakanka ir ateityje nepakaks skoliniam įsipareigojimui įvykdyti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos vertindami fizinio asmens nemokumą bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai atsisakė kasatoriui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 4,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo K. A. B. (duomenys neskelbtini) 4,72 Eur (keturis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
