Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2YT-2427-810/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00182-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 23 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. N. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. N. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuoto asmens G. N. motina J. N.. Po sutuoktinės mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). J. N. testamento sudariusi nebuvo, po sutuoktinės mirties nei pareiškėjas nei jų dukra į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas toliau gyveno jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute, mokėjo už jį mokesčius, remontavo, prižiūrėjo ir valdė jį kaip savo nuosavybę. Tokiu būdu pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad santuoką su sutuoktine sudarė (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje 1998 m. liepos 23 d. įgijo butą esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuotas vėžys. Mirus sutuoktinei pareiškėjų dukrai suinteresuotam asmeniui G. N. buvo dešimt metų, jis pats tuo metu dirbdavo kruiziniuose laivuose. Po sutuoktinės mirties jis toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, taip pat leido šiame bute gyventi savo motinai, kuri jam padėjo prižiūrėti mažametę dukrą. Jis visada tinkamai ir laiku mokėjo už butą mokesčius, įsiskolinimų niekada neturėjo. Po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas butą valdyti, dėl to jo dukra G. N. neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo G. N. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 19, 28).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. N. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 29-30).

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. N. sutuoktinė, o suinteresuoto asmens G. N. motina J. N. (b. l. 6, 7, 12). A. N. ir J. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Santuokoje (duomenys neskelbtini), gimė dukra G. N. (b. l. 12). Santuokos metu A. N. ir J. N. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo A. N. vardu (b. l. 8).). Po J. N. mirties, jos įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta(b. l. 9, 11). Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės J. N. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pirmos eilės J. N. įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. N. po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad po J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėjas toliau rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu (butu), jis toliau su nepilnamete dukra gyveno sutuoktiniams priklausiusiame bute, mokėjo už jį mokesčius, jį remontavo, tvarkė ir prižiūrėjo (b. l. 5, 13). Šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo.

Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas A. N. po J. N. mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. N. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėją, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas A. N. po J. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje nesusidarė, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo A. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė