E. S. pagal BK 153 str., 309 str., 369 str., 368 str., 376 str., 55 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2791/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33446-2020-7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo E. S. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas prašo: panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalį, kuria E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį, už šias veikas paskirtos bausmės ir iš nuteistojo nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos atlyginimas; E. S. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiųjų E. L., A. S., G. K. tvirkinimo) ir 309 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų E. L., A. S.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus šių prašymų, prašoma pakeisti nuosprendžių dalį, kuria nuteistajam pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Netenkinus ir šio prašymo, prašoma pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl realios laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams paskyrimo ir, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. pripažino kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį bei 309 straipsnio 2 dalį ir paskyrė neteisingą bausmę, taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai. Vertindamas įrodymus apygardos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi prieštaringais, tinkamai nepatikrintais nukentėjusiųjų (ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos vieną kartą) parodymais, nukrypo nuo teismų praktikos, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka aplinkybių, nurodytų motyvuojamojoje dalyje, padarytos prieštaringos išvados dėl tų pačių faktų vertinimo, taip pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nepašalino prieštaravimų (neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nukentėjusiųjų), netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, lėmusius netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 153 straipsnio 1 dalies ir 309 straipsnio 2 dalies) taikymą. Teismai, skirdami bausmę, pažeidė BK VIII skyriaus nuostatas, nepakankamai atidžiai įvertino nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir paskyrė per griežtas bausmes.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pagal įstatymą kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas nesutikimu su teismų išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimų, nurodytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tai grindžiama argumentais, kad nėra nustatyta, kokiomis programėlėmis nuteistasis bendravo su nukentėjusiosiomis, nėra nustatytas tikslus bendravimo laikas, nėra įrodymų, jog kaltinime nurodyti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosioms ir panašiais argumentais. Tačiau faktinių bylos aplinkybių nustatymas, duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors skunde nurodyti galimai pažeisti BPK straipsniai, tačiau pažeidimai argumentuojami ne netinkamu įstatymo taikymu, o teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų prieštaringumo, prioritetą teikiant ne išsamiam ir objektyviam įrodymų vertinimui, o savo versijos palaikymui. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylos įrodymų vertinimu ir prašymu apklausti nukentėjusiąsias, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bei pateikė motyvuotas išvadas. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai išnagrinėto apeliacinio skundo yra deklaratyvūs, skunde nenurodyta, kuriuos konkrečiai esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo. Kasacinio skundo argumentacija neduoda pagrindo įžvelgti teismų padarytų esminių BPK nuostatų pažeidimų.

Kasaciniame skunde teismų galimai padarytų BK 153 straipsnio 1 dalies ir 309 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klaidų nenurodyta.

Kasaciniame skunde pateikiama subjektyvi kasatoriaus pozicija dėl galimybės taikyti BK 55 ir 75 straipsnių nuostatas, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų nepakanka išvadai, kad laisvės atėmimo bausmė labiausiai atitinka bausmės paskirtį.

Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo konkrečių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio BPK pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kasaciniame skunde BK 55 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra grindžiamas vien kasatoriaus nuomone apie galimybę pritaikyti šiuos straipsnius atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Tokie argumentai nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Bausmių individualizavimas yra teismo diskrecija, kuri tiesiogiai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, o fakto klausimai kasacine tvarka nenagrinėjami. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą šių straipsnių nuostatų aiškinimą ir taikymą, lėmusį realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam. Šį klausimą išnagrinėjo ir į iš esmės analogiškus apeliacinio skundo argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas, kurios teisės taikymo aspektu neskundžiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas