Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-120-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00159-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.5; 2.1.14.2; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko) ir

Tomo Šeškausko (pranešėjo),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,

išteisintajam D. B., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

išteisintajam A. B., jo gynėjai advokatei Dovilei Užkurėnei,

išteisintajam V. L., jo gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

išteisintajam M. T., jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,

išteisintajam Š. Š., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

išteisinto juridinio asmens UAB „Active Construction Management“ atstovui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu: D. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (168 601,80 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas); A. B. išteisintas pagal BK 229 straipsnį; V. L. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (168 601,80 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas); M. T. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (168 601,80 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas); Š. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (64 926,92 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas), BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (168 601,80 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas); juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ (toliau – ir Bendrovė) išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (64 926,92 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (168 601,80 Eur vertės Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimas), nes jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys dėl 233 528,71 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, išteisinto juridinio asmens atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Š. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl kaltinimų tuo, kad:

1.1. Š. Š., nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. dirbdamas UAB „Irdaiva“ (vėlesnis juridinio asmens pavadinimas UAB „Active Construction Management“) (toliau – ir Rangovas), nuo 2017 m. liepos 12 d. UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus V. L. įsakymu buvo paskirtas statybos objekto „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbai“ (toliau – ir Statybos objektas) statybos vadovu, nuo 2016 m. kovo 24 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėjo teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, nuo 2019 m. liepos 5 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėjo teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

1.2. Juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ buvo atstovaujamas Š. Š., kuris 2017 m. liepos 12 d. bendrovės generalinio direktoriaus V. L. įsakymu buvo paskirtas statybos objekto „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbai“ statybos vadovu, kuris turėjo teisę atstovauti bendrovei pagal: 1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 79 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 38.1 papunkčio nuostatas ir kuris veikė bendrovės vardu, jos naudai ir interesais.

1.3. Dėl einamų pareigų žinodamas, kad: 1) 2017 m. birželio 5 d. UAB „Irdaiva“, kaip pagrindinė partnerė, atstovaujanti ūkio subjektų – UAB „Irdaiva“, UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ – grupei, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Užsakovas) pasirašė sutartį (toliau – ir Rangos sutartis) dėl Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro, esančio Vilniuje, Erfurto g. 13, statybos darbų atlikimo (toliau – ir Darbai); 2) pagal Rangos sutartį: bet kokie atlikti Darbai perduodami Užsakovui ir jis (Užsakovas) tvirtina jų atlikimo faktą tiktai juos tinkamai atlikus, pateikus Užsakovo vertinimui jų rezultatus, visus būtinus lydimuosius dokumentus ir medžiagą, atlikus visus būtinus Darbų rezultato bandymus (4.4 papunktis); Rangovas ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną pateikia Užsakovui atliktų darbų aktą (F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (F-3). Užsakovas privalo apžiūrėti perduodamus atliktus Darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba motyvuotai to atsisakyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jeigu per patikrinimą nustatoma, kad atliktų Darbų apimtys neatitinka nurodytų Rangovo pateiktame akte arba Darbai atlikti su trūkumais, Rangovas privalo ištaisyti minėtą aktą. PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus pagal suderintą ir pasirašytą atliktų darbų aktą pateikiama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 kalendorinės dienos (5.1 papunktis); tarpinis Darbų perdavimas–priėmimas bus vykdomas procentine išraiška nuo įkainotų veiklų sąraše nurodytų darbų (5.2 papunktis); atsiskaitymo dokumentuose Rangovas privalo laikytis Sutartyje ir jos prieduose išvardytų Darbų sudėties ir Užsakovui pareikalavus pridėti būtinus Darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus (5.3 papunktis); Užsakovas už atliktus rangos Darbus atsiskaito su Rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus per 30 dienų po atliktų darbų aktų

(F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų (F-3) ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos (8.1 papunktis); 3) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 23 punkto, 4 priedo 1 ir 3 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 14 ir 16 punktų reikalavimus bei STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) 96 punkto, 4 priedo 1, 3, 18.1 ir 18.5 punktų reikalavimus – faktiškai atliktais statybos darbais objekte yra laikomi tie statybos darbai, kurie yra statybos vadovų fiksuoti statybos darbų žurnale (pasirašant) ir statinio statybos techninių prižiūrėtojų priimti (pasirašant).

1.4. Š. Š. Rangos sutarties vykdymo metu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, savo darbo vietoje – UAB „Irdaiva“ patalpose, esančiose Vilniuje, Savanorių pr. 176F, ir Statybos objekte, esančiame Vilniuje, Erfurto g. 13, veikdamas tyčia, siekdamas, kad Rangovas apgaule iš Užsakovo gautų neatliktų darbų apmokėjimą ir tokiu būdu neteisėtai gautų turtinės naudos, suklastojo Rangovo 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2018 m. vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3), tyčia įrašė į juos Statybos objekte Rangovo neatliktus (tarp jų 55 pradėtus, bet neužbaigtus) elektrotechninės dalies darbus (tarp jų medžiagas ir įrengimus). Š. Š., atstovaudamas Rangovui, pasirašė šiuos dokumentus, taip suteikdamas jiems juridinę galią, ir perdavė juos pasirašyti statinio statybos techninės priežiūros ir Užsakovo atstovams.

1.5. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ projektų vadovas A. B., dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo projektų vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, pasirašė Š. Š. suklastotuose dokumentuose ir kaip atliktus priėmė faktiškai Rangovo neatliktus elektrotechnikos dalies statybos darbus, taip suklaidindamas kitus statybos dalyvius: UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ projektų vadovą, statinio bendrosios (bendrųjų statybos darbų) techninės priežiūros vadovą V. Ž., Užsakovui atstovaujančius S. P. ir E. M., tiesioginius vadovus UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus vadovus J. D. ir M. R., kurie nežinodami, kad statybos darbų aktavimo dokumentuose įrašyti neatlikti elektrotechnikos dalies statybos darbai, pasirašė Rangovo 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2018 m. vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3). Taip valstybei (Lietuvos Respublikai) svarbiu ekonominiu projektu pripažintame Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro projekte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 549) Rangovas nepagrįstai užaktavo ir Užsakovui perdavė neatliktus darbus.

1.6. Nurodytų žinomai suklastotų dokumentų pagrindu UAB „Irdaiva“ finansų direktorius M. Ta., nežinodamas nusikalstamų sumanymų, parengė ir atspausdino: iki darbų kainų indeksavimo už 2017 m. spalio mėnesį atliktus darbus 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1700654, už 2017 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1700770 ir už 2018 m. vasario mėnesį atliktus darbus 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800079; po darbų kainos indeksavimo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800563, už 2018 m. spalio mėnesį atliktus darbus 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800690, už 2018 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800735, už 2018 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus 2018 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800759.

1.7. UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojui G. M., nežinančiam nusikalstamų sumanymų, pasirašius nurodytose sąskaitose ir taip joms suteikus juridinę galią, Š. Š. perdavė suklastotus dokumentus Užsakovui, paleido juos į teisinę apyvartą ir panaudojo tam, kad suklaidintų Užsakovą. Dėl to esmingai suklaidintiems Užsakovo atstovams E. M. ir S. P., nežinantiems nusikalstamo bendrininkų sumanymo, kad Užsakovui apmokėti yra pateikti suklastoti dokumentai, kuriuose įrašyti neva faktiškai atlikti Rangovo užaktuoti ir techninės priežiūros vadovų priimti elektrotechnikos dalies darbai iš tiesų yra neatlikti, pasirašius Rangovo 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2018 m. vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3), 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1700654, 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1700770, 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800079, 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800563, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800690, 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800735, 2018 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1800759, Rangovui pagal Rangos sutartyje nustatytą tvarką (laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.) už faktiškai neatliktus darbus buvo išmokėta 64 926,92 Eur Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

1.8. Taip Š. Š. ir juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo pateikdami Užsakovui ir apgaule UAB „Irdaiva“ naudai įgijo didelės – 64 926,92 Eur vertės svetimą turtą – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas, taip padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

2. A. B. išteisintas pagal BK 229 straipsnį dėl kaltinimų tuo, kad netinkamai atliko savo pareigas, dėl to didelę turtinę žalą patyrė viešasis juridinis asmuo:

2.1. A. B., nuo 2013 m. vasario 5 d. pagal darbo sutartį Nr. 223 dirbdamas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 76-K paskirtas šios bendrovės Statybos valdymo skyriaus projektų vadovu, nuo 2013 m. vasario 1 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas teisę eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, nuo 2014 m. gegužės 16 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas teisę eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2017 m. gegužės 25 d. įsakymą paskirtas Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro (Vilnius, Erfurto g. 13) specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovu ir pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymą (su vėlesniais pakeitimais), kuris priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-1321 bei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta sutartimi, nuo 2017 m. liepos 10 d. buvo paskirtas į projekto valdymo komandą projektui „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas“ įgyvendinti.

2.2. A. B., iki 2019 m. gegužės 7 d. būdamas komandos narys, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, atsakingas už specialiuosius (elektrotechnikos) statybos darbus, vykdydamas statinio statybos techninę priežiūrą, kaip specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turėdamas administracinius įgaliojimus pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 76 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir teisę duoti privalomus nurodymus Statybos įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse bei STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7.5 papunktyje nustatyta tvarka, pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio ir STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 94 punkto nuostatas privalėjo (turėjo pareigą): 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus bei paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas.

2.3. A. B. pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 76-R patvirtinto UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus projektų vadovo pareigybės aprašymo nuostatas privalėjo (turėjo pareigą): 1) vykdyti visas pareigas, taikomas statinių statybos techniniam prižiūrėtojui pagal Statybos įstatymą ir STR „Statinio statybos techninė priežiūra“ (4.1 papunktis); 2) statybos metu kontroliuoti ir tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal atliktų viešųjų pirkimų technines specifikacijas, statinio projektą ir laikantis teisės aktų, statybos techninių reglamentų ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų (4.10 papunktis); 3) informuoti skyriaus vadovą apie galimai neteisėtus veiksmus, kuriais rangovai ar kiti statybos proceso dalyviai siekia įgyti finansinės ar kitokios naudos pažeisdami teisėtus užsakovo interesus (4.18 papunktis).

2.4. A. B., pagal pavestas pareigas žinodamas, kad UAB „Irdaiva“ pagal Rangos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbus Vilniuje, Erfurto g. 13, žinojo ir suprato, kad pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatas: 1) statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas priimant atliktus darbus patvirtina dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams (96 punktas); 2) statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus ir kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai (108.19 papunktis).

2.5. A. B. Rangos sutarties vykdymo metu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, savo darbo vietoje – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patalpose, esančiose Vilniuje, Algirdo g. 19, ir Statybos objekte, esančiame Vilniuje, Erfurto g. 13, pažeidė nurodytus teisės aktus ir netinkamai atliko savo pareigas: 1) nekokybiškai patikrino, ar visi Rangovo surašytuose dokumentuose (atliktų darbų aktuose (F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose (F-3) ir sankaupiniuose Rangos sutarties sąmatos žiniaraščiuose) įrašyti ir pateikti perduoti elektrotechnikos dalies statybos darbų kiekiai atitinka faktinius Statybos objekte atliktus ir statybos darbų žurnale Nr. 3 įrašytus darbų kiekius; 2) neįsitikino, ar visi atliktų darbų aktuose (F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose (F-3) ir sankaupiniuose Rangos sutarties sąmatos žiniaraščiuose įrašyti elektrotechnikos darbai Statybos objekte yra atlikti ir užbaigti pagal statinio projektą, laikantis įstatymų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų.

2.6. A. B. savo parašu, spaudo atspaudu patvirtino ir pasirašė Rangovo atstovo – statybos vadovo Š. Š. parengtus ir parašu patvirtintus, jam (A. B.) pateiktus statybos darbų aktavimo dokumentus, t. y. 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2018 m. vasario, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesių atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3), dėl to Užsakovo vardu, neįsitikinus faktiniu darbų atlikimu, kaip atliktus darbus priėmė Statybos objekte Rangovo neatliktus (tarp jų pradėtus, bet neužbaigtus) elektrotechninės dalies darbus (tarp jų medžiagas ir įrengimus), Š. Š. įrašytus į atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3) ir įrašytus į Rangos sutarties sąmatos žiniaraščius.

2.7. Taip A. B., dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo kaip projektų vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, kaip atliktus priimdamas faktiškai Rangovo neatliktus elektrotechnikos dalies statybos darbus, suklaidino kitus statybos dalyvius: UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ projektų vadovą, statinio bendrosios (bendrųjų statybos darbų) techninės priežiūros vadovą V. Ž., Užsakovui atstovaujančius S. P. ir E. M., savo tiesioginius vadovus – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus vadovus J. D. ir M. R., kurie nežinodami, kad statybos darbų aktavimo dokumentuose įrašyti neatlikti elektrotechnikos dalies statybos darbai, pasirašė Rangovo 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2018 m. vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3), taip sudarydami sąlygas valstybei (Lietuvos Respublikai) svarbiu ekonominiu projektu pripažintame Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro projekte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 549) Rangovui nepagrįstai užaktuoti ir Užsakovui perduoti neatliktus darbus, kurie, išrašius UAB „Irdaiva“ PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo apmokėti Užsakovo. Dėl to Rangovas neteisėtai įgijo turtinės naudos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė didelę – 64 926,92 Eur turtinę žalą.

3. D. B. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), V. L. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), M. T. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), Š. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl kaltinimų tuo, kad:

3.1. D. B., nuo 2019 m. gegužės 2 d. pagal darbo sutartį dirbdamas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu nuo 2019 m. gegužės 2 d. priimtas dirbti šios bendrovės Statybos valdymo skyriaus vadovu, nuo 2016 m. kovo 24 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas suteiktą teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą iki 2019 m. birželio 3 d. buvo paskirtas projekto „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Vilniuje, Erfurto g. 13, griovimas ir statyba“ įgyvendinimo komandos vadovu.

3.2. V. L., nuo 2013 m. lapkričio 13 d. būdamas UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir nuo 2017 m. birželio 14 d. – generalinis direktorius, veikė UAB „Irdaiva“ vardu, jos naudai ir interesais.

3.3. M. T., nuo 2019 m. gegužės 2 d. pagal darbo sutartį dirbdamas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu nuo 2019 m. gegužės 2 d. priimtas dirbti šios bendrovės Statybos valdymo skyriaus projektų vadovu (0,25 etato), nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2019 m. birželio 18 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas suteiktą teisę eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas suteiktą teisę eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, nuo 2016 m. vasario 29 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėdamas suteiktą teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą ir 2019 m. birželio 3 d. įsakymą buvo paskirtas projekto „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Vilniuje, Erfurto g. 13, griovimas ir statyba“ įgyvendinimo komandos nariu – statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, atsakingu už specialiuosius (elektrotechnikos) statybos darbus.

3.4. Š. Š., nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. dirbdamas UAB „Irdaiva“, nuo 2017 m. liepos 12 d. UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus V. L. įsakymu buvo paskirtas statybos objekto „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbai“ statybos vadovu, nuo 2016 m. kovo 24 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėjo teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, nuo 2019 m. liepos 5 d. pagal kvalifikacijos atestatą turėjo teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

3.5. Juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ buvo atstovaujamas generalinio direktoriaus V. L., kuris pagal Bendrovės įstatus (2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. balandžio 11 d.) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą turėjo teisę Bendrovei atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir Š. Š., kuris 2017 m. liepos 12 d. generalinio direktoriaus V. L. įsakymu buvo paskirtas statybos objekto „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbai“ statybos vadovu ir kuris pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo

Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 79 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 38.1 papunkčio nuostatas turėjo teisę atstovauti Bendrovei. V. L. ir Š. Š. kartu veikė Bendrovės vardu, jos naudai ir interesais.

3.6. D. B., M. T. ir Š. Š. dėl einamų pareigų žinojo, kad 2017 m. birželio 5 d. UAB „Irdaiva“, kaip pagrindinė partnerė, atstovaujanti ūkio subjektų – UAB „Irdaiva“, UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ – grupei, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė Rangos sutartį dėl Darbų atlikimo, šią sutartį pasirašė ir V. L..

3.7. D. B., V. L., M. T. ir Š. Š. taip pat žinojo, kad pagal Rangos sutartį: bet kokie atlikti Darbai perduodami Užsakovui ir jis (Užsakovas) tvirtina jų atlikimo faktą tiktai juos tinkamai atlikus, pateikus Užsakovui vertinti jų rezultatus, visus būtinus lydimuosius dokumentus ir medžiagą, atlikus visus būtinus Darbų rezultato bandymus (4.4 papunktis); Rangovas ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną pateikia Užsakovui atliktų darbų aktą (F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (F-3). Užsakovas privalo apžiūrėti perduodamus atliktus Darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba motyvuotai to atsisakyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jeigu per patikrinimą nustatoma, kad atliktų Darbų apimtys neatitinka nurodytų Rangovo pateiktame akte arba Darbai atlikti su trūkumais, Rangovas privalo ištaisyti minėtą aktą. PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus pagal suderintą ir pasirašytą atliktų darbų aktą pateikiama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 kalendorinės dienos (5.1 papunktis); tarpinis Darbų perdavimas–priėmimas bus vykdomas procentine išraiška nuo įkainotų veiklų sąraše nurodytų darbų (5.2 papunktis); atsiskaitymo dokumentuose Rangovas privalo laikytis Sutartyje ir jos prieduose išvardytų Darbų sudėties ir Užsakovui pareikalavus pridėti būtinus Darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus (5.3 papunktis); Užsakovas už atliktus rangos darbus atsiskaito su Rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus per 30 dienų po atliktų darbų aktų

(F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų (F-3) ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos (8.1 papunktis).

3.8. D. B., V. L. ir M. T., be kita ko, dėl einamų pareigų, išsilavinimo ir darbo veiklos pobūdžio žinojo, kad, pagal visiems statybos dalyviams privalomo STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatas, Statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas priimant atliktus darbus patvirtina dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams (96 punktas); Š. Š. žinojo, kad, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (suvestinė redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 23 punkto, 4 priedo 1 ir 3 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (suvestinė redakcija nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 14 ir 16 punktų reikalavimus bei STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) 96 punkto, 4 priedo 1, 3, 18.1 ir 18.5 punktų reikalavimus, faktiškai atliktais statybos darbais objekte yra laikomi tie statybos darbai, kurie yra statybos vadovų fiksuoti statybos darbų žurnale (pasirašant) ir statinio statybos techninių prižiūrėtojų priimti (pasirašant); V. L. nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. įvadinio statybos dalyvių pasitarimo žinojo, kad Užsakovui (statytojui) Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro, esančio Vilniuje, Erfurto g. 13, statybos objekte statinio statybos techninės priežiūros paslaugas teikia UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

3.9. Rangos sutarties vykdymo metu, nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., UAB „Irdaiva“ patalpose, esančiose Vilniuje, Savanorių pr. 176F, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patalpose, esančiose Vilniuje, Algirdo g. 19, ir Statybos objekte, esančiame Vilniuje, Erfurto g. 13, D. B., veikdamas grupe kartu su UAB „Irdaiva“ generaliniu direktoriumi V. L., Rangovo statybos vadovu Š. Š. ir D. B. pavaldžiu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus projektų vadovu M. T., tyčia, siekdami, kad UAB „Irdaiva“ apgaule iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautų neatliktų darbų apmokėjimą ir taip neteisėtai gautų turtinės naudos:

3.10. V. L. sukurstė D. B., kaip UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus, kuris pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtintus skyriaus nuostatus atlieka statinių statybos techninę priežiūrą, vadovą, piktnaudžiauti tarnyba ir suklastoti tikrus dokumentus, žinodamas, kad D. B. yra pavaldūs Statybos valdymo skyriaus darbuotojai – projekto vadovai M. T., E. B. ir J. M., kurie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu ir 2019 m. birželio 3 d. įsakymu paskirti projekto „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Vilniuje, Erfurto g. 13, griovimas ir statyba“ įgyvendinimo komandos nariais – statinio statybos techniniais prižiūrėtojais, t. y. V. L. tiesiogiai žodiniais prašymais ir įtikinėjimais nurodė D. B. sudaryti Rangovui sąlygas gauti neatliktų Darbų apmokėjimą, priimant kaip atliktus, į Rangovo atliktų darbų aktus (F-2) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3) įrašytus neatliktus darbus ir apmokant jų pagrindu išrašytas UAB „Irdaiva“ PVM sąskaitas faktūras.

3.11. D. B. sutiko tyčia veikti Rangovo naudai, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaujant tarnyba, pažeidžiant Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 76 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtintų Statybos valdymo skyriaus nuostatų 6.1, 6.3 papunkčių reikalavimus, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2019 m. liepos 22 d. įsakymu patvirtinto UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus vadovo pareigybės aprašymo 3, 5.1, 5.9, 5.11 punktų nuostatas.

3.12. D. B. pasiūlė (duodamas žodinį patarimą) V. L., kad Rangovas Statybos objekte neatliktus darbus kaip atliktus gali aktuoti, tarp jų pagal Rangos sutarties sąmatos eilutę „16. Elektrotechnika“. V. L., tęsdamas nusikalstamą veiką pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, nurodė UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovui Š. Š., kurį 2017 m. liepos 12 d. įsakymu buvo paskyręs statybos objekto „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbai“ statybos vadovu, suklastoti tikrus dokumentus, t. y. tyčia įrašyti rengiamuose 2019 m. liepos mėnesio Darbų aktavimo dokumentuose į D. B. nurodytą darbų eilutę „Elektrotechnika“ kaip faktiškai atliktus Rangovo neatliktus elektrotechnikos dalies darbus. Š. Š. tai ir padarė, į Rangovo 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą (F-2) Nr. 35 bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (F-3) Nr. 35, eilutėje „16. Elektrotechnika“ tyčia įrašydamas melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Rangovas 2019 m. liepos mėnesį pagal Rangos sutartį neva atliko 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, elektrotechnikos dalies darbus, kurie detalizuoti 2019 m. liepos mėnesio lokalinės sąmatos žiniaraštyje „16 Elektrotechnika“ skyriuje „Skydai“. Š. Š. šiuos žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo spaudo antspaudu ir parašu, po to šiuos dokumentus perdavė bendrininkų grupe veikiančiam D. B..

3.13. D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, savo spaudu ir parašu patvirtino melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis Rangovo 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35 bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje

(F-3) Nr. 35, po to perdavė pavaldžiam UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus projektų vadovui M. T., kaip vykdančiam specialiąją elektrotechnikos dalies statybos darbų techninę priežiūrą, ir žodžiu nurodė šiuos melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinti parašu, taip suteikiant dokumentams juridinę galią, patvirtinant, kad Rangovo neatlikti 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, elektrotechnikos dalies darbai neva yra faktiškai atlikti ir priimti specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo. M. T. dėl einamų pareigų, išsilavinimo ir kvalifikacijos žinojo, kad 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35 bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (F-3) Nr. 35 įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva 2019 m. liepos mėnesį atliktus 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, elektrotechnikos dalies darbus, be to, žinojo, jog Statybos objekte nuo 2019 m. vasario mėnesio jokie elektrotechnikos dalies darbai nebuvo vykdomi.

3.14. M. T. sutiko tyčia veikti Rangovo naudai, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnyba, pažeisdamas Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 76 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtinto UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus projektų vadovo pareigybės aprašymo 4.1, 4.10, 4.18 papunkčių nuostatas.

3.15. M. T. padarius rankraštinius įrašus „Peržiūrėta“, „M. T.“ ir pasirašius, Užsakovui buvo melagingai patvirtinta, kad Rangovas Statybos objekte neva tinkamai atliko ir perdavė 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35 bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (F-3) Nr. 35 įrašytus 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, elektrotechnikos dalies darbus.

3.16. Nurodytų žinomai suklastotų dokumentų pagrindu UAB „Irdaiva“ finansų direktorius M. Ta., nežinodamas nusikalstamų bendrininkų sumanymų, parengė ir atspausdino UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 12 d. bendros 1 981 390 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900195 už atliktus darbus pagal Rangos sutartį bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 35, tarp jų 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, už neatliktus elektrotechnikos darbus. V. L., tęsdamas nusikalstamą veiką pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdamas, kad siekiant apgaule Rangovo naudai už neatliktus darbus gauti apmokėjimą, be Darbų aktavimo dokumentų, Užsakovui būtina pateikti ir PVM sąskaitą faktūrą, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900195, t. y. žinodamas, kad šioje sąskaitoje faktūroje yra įtraukti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva Statybos objekte atliktus 163 850,14 Eur (su PVM) vertės, po indeksavimo 168 601,80 Eur vertės, elektrotechnikos dalies darbus, patvirtino juos grafoje „sąskaitą išrašė, prekes išdavė:“ spaudo antspaudu „Generalinis direktorius V. L.“ ir pasirašė, taip minėtai sąskaitai faktūrai suteikdamas juridinę galią. Po to V. L. šį žinomai suklastotą dokumentą perdavė bendrininkų grupe veikiančiam D. B..

3.17. D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, 2019 m. liepos 19 d. surašė ir pasirašė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ lydraštį

Nr. 10-ST-(135.9), kuriuo žinomai suklastotus dokumentus: 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą (F-2) Nr. 35, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (F-3) Nr. 35 ir UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900195, su siūlymu apmokėti UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900195 perdavus Užsakovui, suklastoti dokumentai buvo paleisti į teisinę apyvartą panaudojant tam, kad būtų suklaidintas Užsakovas. Esmingai suklaidintiems Užsakovo atstovams E. M., S. P. ir A. K., nežinantiems nusikalstamo bendrininkų sumanymo, kad Užsakovui apmokėti yra pateikti suklastoti dokumentai, kuriuose įrašyti neva faktiškai atlikti Rangovo užaktuoti ir techninės priežiūros vadovų priimti elektrotechnikos dalies darbai iš tiesų yra neatlikti, pasirašius 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (F-3) Nr. 35 ir UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IRD1900195, Rangovui pagal Rangos sutartyje nustatytą tvarką (2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d.) už faktiškai neatliktus darbus (nepagrįstus jokiais atliktais elektrotechninės dalies statybos darbais) buvo išmokėta 168 601,80 Eur Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

3.18. Taip D. B., V. L., M. T., Š. Š., veikdami bendrininkų grupe, V. L. ir Š. Š. tyčia veikiant UAB „Active Construction Management“ vardu ir naudai, D. B. ir M. T. piktnaudžiaujant tarnyba, suklastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudoję pateikdami Užsakovui, padėjo apgaule juridinio asmens UAB „Irdaiva“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Active Construction Management“) naudai įgyti didelės – 168 601,80 Eur vertės svetimą turtą – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas, taip padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Detalesnis nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymas pateiktas žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose.

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Osipovičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, iš esmės suabsoliutino išteisintųjų parodymus, jų negretino su kitais bylos duomenimis, netyrė ir nevertino bylos įrodymų visumos, bendro inkriminuojamų veiksmų padarymo konteksto. Vertindamas įrodymus selektyviai, teismas suteikė pirmenybę gynybinei pozicijai, surasdamas paaiškinimą kiekvienam veiksmui, nevertindamas išteisintųjų veiksmų visumos ir jais sukeltų padarinių. Todėl teismo išvados nebuvo pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, visapusišku įrodymų ištyrimu bei jų teisingu įvertinimu ir palieka abejonių dėl jų patikimumo ir atitikties bylos duomenims. Be to, teismas nevykdė pareigos būti aktyviam, siekiant teisingumo, neatliko papildomų proceso veiksmų, kad būtų pašalintos jam kylančios abejonės. Nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4.2. Teismo išvada, kad D. B., V. L., Š. Š., M. T., A. B. ir UAB „Active Construction Management“ nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta įvairaus pobūdžio duomenų, pagrindžiančių šių asmenų kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, ir visi šie duomenys buvo nurodyti kaltinamajame akte, pateikti teismui ir ištirti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, sustabdant Lazdynų baseino rekonstrukcijos darbus dėl pagrindinės rangovės UAB „Irdaiva“ bankroto, buvo statybos dokumentų trūkumų ir faktiškai atliktų darbų situacija nesutapo su tuo, kas buvo užfiksuota statybos darbų aktuose ir pažymose. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su tuo, kad, jei formaliai būtų vertinamos ekspertų išvados ir jose nurodytos aplinkybės, jos sudaro pirminį pagrįstą manymą, jog iš tiesų nusikalstamu apgaulės būdu juridinio asmens naudai buvo įgytas svetimas turtas, t. y. padarytos sukčiavimo ir su juo paraleliai susijusios kitos inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi, teismas pripažino, kad UAB „Irdaiva“ neteisėtai gavo turtinę naudą, t. y. pinigines išmokas, už darbus, kurie nebuvo atlikti, atliekami, ar gavo atlygį keletą kartų už tų pačių darbų atlikimą.

4.3. Tačiau teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintųjų veiksmuose nėra apgaulės elemento, dėl to nepadarytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į projekto „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Vilniuje, Erfurto g. 13, griovimas ir statyba“ darbų ir jų apmokėjimo kontekstą. Apklausų metu buvo užfiksuota, kad ne tik UAB „Irdaiva“ darbuotojams, bet ir kitiems asmenims buvo žinoma sudėtinga bendrovės finansinė situacija. Teismas, vertindamas darbų aktavimą į priekį, nepagrįstai tai pripažino siekiu padėti miestui kuo greičiau užbaigti objekto statybas, klaida ar aplaidumu, o ne siekiu pagerinti UAB „Irdaiva“ finansines sąlygas neteisėtu būdu, t. y. nesilaikant objekto statybos sutarties, statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų, gauti atlygį už netinkamai atliktus, neatliktus darbus, taip pat ir keletą kartų gauti atlygį už tuos pačius darbus, antrą kartą padidinus darbų įkainius. Taip teismas iš esmės paneigė būtinybę laikytis Sutarties bei teisės aktų reikalavimų atsakingiems asmenims, tokiu būdu įteisindamas atsakingų asmenų savivalę. Pažymėtina, kad visi išteisintieji turi specialų techninį išsilavinimą, kvalifikacinius atestatus ir ne vienerius metus dirbo pagal specialybę.

4.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Užsakovas realios turtinės žalos nepatyrė, tai neva patvirtina ir patikslintas civilinis ieškinys, kadangi UAB „Irdaiva“ nupirkta ir į objektą pristatyta įranga, kurios ši įmonė dėl bankroto bylos iškėlimo nebesumontavo, vėliau buvo prijungta ir ji yra naudojama objekte. Pažymėtina, kad teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kuo remiantis byloje buvo sumažintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareikštas civilinis ieškinys. Teismas tinkamai neįvertino civilinės ieškovės atstovės L. N. parodymų, kad, vadovaujantis teisės aktais, UAB „Irdaiva“ negalėjo būti pervesti pinigai, nes darbai nebuvo atlikti. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu L. N. parodė, kad civilinis ieškinys buvo sumažintas vadovaujantis žodiniu jos vadovybės nurodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kuo remdamasis teismas teigia, jog UAB „Irdaiva“ būtų sumontavusi minėtą įrangą. Tokių teismo išvadų negali lemti objektyvūs duomenys apie statybos darbų eigą objekte, nes jie nebuvo atliekami kokybiškai, laiku ir daug darbų dar nebuvo atlikta. Taip pat ši teismo išvada kelia abejonių ir dėl to, kad objekto statybos darbų pagal Sutartį UAB „Irdaiva“ taip ir neužbaigė. Taigi, teismas neatsižvelgė į tai, kad turtinė žala Užsakovui iš tiesų buvo padaryta ir UAB „Irdaiva“ neatliko darbų, už kuriuos gavo pinigus. Teismo išvados, kad UAB „Irdaiva“ būtų atlikusi aptartus darbus, jeigu ne šiai įmonei iškelta bankroto byla, yra tikimybinio pobūdžio ir negali būti pateikiamos kaip faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.

4.5. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Užsakovo atstovai sutiko su aktavimu į priekį, nes tai neatitinka tikrovės ir yra paneigta bylos medžiaga. Teismai taip pat tinkamai neįvertino, kad šiuo atveju, aktuojant neva atliktus darbus, nebuvo susidariusi situacija, kuri leistų daryti išvadas, jog aktavimo dokumentus rengę asmenys suklydo. Byloje nustatyta, kad V. L. tiesiogiai žodiniais prašymais ir įtikinėjimais nurodė D. B. sudaryti Rangovui sąlygas gauti neatliktų Darbų apmokėjimą. D. B. sutiko tyčia veikti Rangovo naudai, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnyba. V. L. nurodė Š. Š. suklastoti tikrus dokumentus, t. y. tyčia įrašyti rengiamuose 2019 metų liepos mėnesio Darbų aktavimo dokumentuose į D. B. nurodytą darbų eilutę „Elektrotechnika“ kaip faktiškai atliktus Rangovo neatliktus elektrotechnikos dalies darbus. Tai Š. Š. ir padarė. M. T. parašu patvirtino Rangovo 2019 m. liepos mėn. Atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35 ir Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (F-3) Nr. 35 melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suteikdamas dokumentams juridinę galią ir suklastodamas dokumentą. Taigi, iš bylos aplinkybių aišku, kad išteisintieji veikė tiesiogine tyčia, suprato savo nusikalstamų veikų pobūdį ir siekė pasekmių, t. y. naudos juridiniam asmeniui. Šiuo atveju teismo išdėstyti išteisintųjų nurodyti nusikalstamų veikų motyvai nėra svarbūs kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas.

4.6. Teismas, išteisindamas šioje byloje kaltintus asmenis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad 2019 metų liepos mėnesio darbų aktavimo dokumentų sukūrimas ir jų panaudojimas nebuvo nukreiptas į nusikalstamus ketinimus – sukčiavimą, nusikalstamus piktnaudžiavimą ar tarnybos pareigų neatlikimą, todėl tai nagrinėjamu atveju nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio, nes tokiais veiksmais buvo bandoma toliau tęsti atliekamų statybų procesą, t. y. norėta išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, o nauda buvo nukreipta ir į civilinės ieškovės interesų patenkinimą. Akivaizdu, kad išteisintieji į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdami naudos juridiniam asmeniui. Todėl teismo išvados, kad motyvas kuo greičiau užbaigti statybos darbus gali pateisinti nusikalstamų veikų darymą, yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad dėl šių veiksmų civilinė ieškovė patyrė žalą, o UAB „Irdaiva“ neteisėtai gavo darbų apmokėjimą.

4.7. Teismo motyvai, kad šiuo atveju dokumentai cirkuliavo tik tam tikrame siaurai apibrėžtame subjektų rate, yra paneigti bylos aplinkybėmis ir neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad sukuriant minėtus dokumentus dalyvavo keleto įmonių atstovai, jie bendrininkavo sukuriant šiuos dokumentus, derino, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis į aktavimo dokumentus įrašyti, vieni be kitų negalėjo pasiekti tikslų. Be to, dokumentai kaip atitinkantys statybos darbų eigą oficialiai buvo pateikti Vilniaus savivaldybės administracijai. Toks išteisintųjų veiksmų sumenkinimas yra dirbtinis ir neatitinka nei bylos aplinkybių, nei nusistovėjusios teismų praktikos, taip pat ir teisės aktų reikalavimų.

4.8. Be to, šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad aktuojant 2019 m. liepos mėnesio darbus buvo naudojama apgaulė, tai yra aktyvus klaidinimas. Į aktavimo dokumentus buvo įrašomi duomenys, neatitinkantys tikrovės. Šiuo nagrinėjamu atveju apgaulė pateikiant suklastotus duomenis buvo esminė, kadangi kitu atveju nebūtų buvę išmokėti pinigai už nepabaigtus ar neatliktus darbus. Pažymėtina, kad Rangovo atstovai buvo iškėlę tokią mintį, kad būtų aktuojami darbai į priekį, tačiau, nesant teisinio pagrindo, nusprendė pateikti civilinei ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją.

4.9. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš esmės nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį, lakoniškai paminėję, kad nebuvo padaryta žala sukčiavimo būdu, todėl nėra galimybės spręsti dėl kaltinamųjų atsakomybės dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad išteisintieji ėjo valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, dėl jų veiksmų kilo pasekmės, t. y. turtinė žala, kuri detaliai išdėstyta civiliniame ieškinyje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Osipovičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas).

7. Iš prokuroro kasacinio skundo, kuriame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl D. B., M. T., A. B., V. L., Š. Š., juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ priimto pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio, matyti, kad kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją bei nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (proceso dalyvių parodymų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, specialisto išvadų, ekspertizės aktų) vertinimo, jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų

8. Prokuroro kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, iš esmės suabsoliutino išteisintųjų parodymus, jų negretino su kitais bylos duomenimis, netyrė ir nevertino bylos įrodymų visumos, bendro inkriminuojamų veiksmų padarymo konteksto. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų padarymo nesutinka.

9. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė vienodus sprendimus dėl D. B., M. T., A. B., V. L., Š. Š., juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ pateiktų kaltinimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pripažino, kad, sustabdant Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rekonstrukcijos darbus dėl pagrindinės rangovės UAB „Active Construction Management“ bankroto, buvo statybos dokumentų trūkumų ir faktiškai atliktų darbų situacija nesutapo su tuo, kas fiksuota statybos darbų aktuose ir pažymose. Tačiau teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra apgaulės elemento, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą išteisinti D. B., A. B., V. L., M. T., Š. Š. ir UAB „Active Construction Management“ dėl jiems pateiktų kaltinimų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų (atitinkamai 64 926,92 Eur ir 168 601,80 Eur) įgijimu apgaule.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-628/2024, 13 punktas). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-489/2026, 12 punktas).

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai iš esmės pažeidė prokuroro nurodytus BPK reikalavimus. Teismai išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo, nurodydami, kuriais jų remiasi, ir motyvuotai pagrindė, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami D. B., M. T., A. B., V. L., Š. Š., UAB „Active Construction Management“ kaltei pagrįsti.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, aiškinosi pagal 2017 m. birželio 5 d. rangos sutartį nustatytų elektrotechninės dalies statybos darbų Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos objekte atlikimo aplinkybes, pakankamai išsamiai ištyrė ir nuosprendyje išdėstė tiek išteisintųjų D. B., M. T., A. B., V. L., Š. Š., tiek liudytojų R. Č.-J., E. B., J. M., R. B., R. T., V. Ž., G. M., A. V., A. M., R. K., E. M., S. P., A. K. parodymus, ekspertų T. Monstavičiaus, E. Lenkevičiaus ir T. Sadausko paaiškinimus, kitą bylos medžiagą (apžiūros protokolus, ekspertizės aktus, specialisto išvadas, atliktų darbų aktus ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats iš dalies atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė savo išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas. Šis teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. B., M. T., A. B., V. L., Š. Š., UAB „Active Construction Management“ išteisinimo yra pagrįstos ir teisingos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pakankamai aiškiai argumentuota šio teismo pozicija tiek dėl išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, tiek dėl to, kad jų nustatyti veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal baudžiamąjį įstatymą. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimo patikrinimas atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išteisintųjų parodymai suabsoliutinti ir nesugretinti su ekspertų išvadomis ir paaiškinimais. Ekspertų T. Monstavičiaus, E. Lenkevičiaus, T. Sadausko išvados, padarytos atlikus statybos darbų žurnalų patikrą apie rangovui nepagrįstai išmokėtas sumas už aktuose įtvirtintus kaip atliktus elektrotechninės statybos darbų dalies darbus, įvertintos palyginant šias ekspertų išvadas ir teisme duotus jų paaiškinimus su kitais įrodymų šaltiniais, visus bylos duomenis susiejus ir nurodžius, prie kokių išvadų apeliacinės instancijos teismas priėjo ir kodėl. Patikrinęs prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamus įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismo nutarties turinys iš esmės nepažeidžia BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Prokuroro kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos iš esmės nesilaikant BPK normų ir teismų praktikos numatytos įrodinėjimo tvarkos.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog UAB „Active Construction Management“ neteisėtai gavo turtinę naudą, t. y. pinigines išmokas, už darbus, kurie nebuvo atlikti, atliekami, ar gavo atlygį keletą kartų už tų pačių darbų atlikimą. Tačiau teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintųjų veiksmuose nėra apgaulės elemento, dėl to nepadarytos jiems inkriminuoto sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo veikos. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nesutinka.

16. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

17. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-976/2025, 12 punktas).

18. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ir (arba) sąmoningas situacijos sudarymas, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Aptariama apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, svarbu nustatyti ir patį apgaulės turinį, būtent: ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar apgaulė naudojama dėl kitokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-7-112/2012; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433-507/2016, 9 punktas; 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-495/2021, 22 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-146-697/2025, 18 punktas).

19. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taip pat taikytinas pirmiau nurodytas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-697/2025, 19 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatytas (įrodytas) esminis BK 182 straipsnyje įtvirtintos sukčiavimo nusikalstamos veikos apgaulės požymis. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ grupė, veikdamos 2017 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovaujamos pagrindinės partnerės UAB „Active Construction Management“, 2017 m. birželio 5 d. pasirašė rangos sutartį dėl Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų atlikimo. Partnerės jungtinės veiklos sutartyje buvo susitarusios dėl kiekvienos įsipareigojimų vertės dalies ir kiekvienos atliktinų darbų pobūdžio: pagrindinė partnerė UAB „Active Construction Management“ – 65 proc. (darbų sritis – visi statybos ir bendrieji statybos darbai ir kiti darbai, kurių neatlieka kitos partnerės); UAB „Axis Power“ – 10 proc. (darbų sritis – baseinų pakeliamų dugnų ir sienučių įrangos tiekimo su montavimu / įrengimu ir įrangos montavimo (įrengimo) priežiūros darbai); UAB „HSC Baltic“ – 15 proc., o UAB „Mitnija“ ir AB „Montuotojas“ – po 5 proc. (darbų sritis – dalis statybos ir bendrųjų statybos darbų) (sutarties 3.1.3 papunktis). Taigi, UAB „Active Construction Management“ buvo pagrindinė aptariamo objekto statybos rangovė. Rangos sutarties vertė 21 793 166,72 Eur su PVM. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikė techninės priežiūros paslaugas ir valdė Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro projektą 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties ir 2019 m. sausio 9 d. paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Svarbu paminėti, kad rangos sutarties sudarymo metu rangovė UAB „Active Construction Management“ nebuvo nemoki bendrovė. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rangos sutarties sudarymo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla pagal generalinio direktoriaus V. L. pareiškimą. Iš šios nutarties matyti, kad 2018 metais bendrovės turtas siekė 10 446 731 Eur, pagal savo veiklos pobūdį, be bendrųjų statybos darbų, ji teikė generalinės rangos paslaugas. Šioje nutartyje pažymėta, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, jog įmonės veikla tik šiais ataskaitiniais metais buvo nuostolinga, t. y. per 8 mėnesius įmonė patyrė nuostolių, kurie siekia net 2 520 324 Eur. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad UAB „Active Construction Management“ turtas, palyginti su 2018 metais, sumažėjo per pusę, trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto, o ataskaitiniu laikotarpiu veikla yra nuostolinga. Todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau 2017 m. birželio 5 d. sudaryta rangos sutartis buvo abiem šalims ekonomiškai pagrįsta ir iki jos nutraukimo buvo atlikta apie 40 proc. statybos darbų.

21. Šiuo atveju išteisintieji kaltinti padarę du sukčiavimo nusikaltimus, t. y. atitinkamai dėl 64 926,92 Eur ir 168 601,80 Eur Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule. Pagal kaltinimą, abiem atvejais sukčiavimas, valstybinio kaltintojo vertinimu, pasireiškė tuo, kad sąmoningai (veikiant tiesiogine tyčia ir suklastojant dokumentus) buvo neteisingai užaktuoti elektrotechninės statybų dalies darbai, kurie minimame objekte faktiškai nebuvo atlikti, šie suklastoti dokumentai pateikti Užsakovui, už neatliktus darbus sumokėta, dėl to UAB „Active Construction Management“ (Rangovas) apgaule įgijo šiam juridiniam asmeniui nepriklausantį svetimą turtą, t. y. lėšas. Esant tokio pobūdžio kaltinimui, sprendžiant išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, skirtingiems, ne tik Rangovo bendrovėje dirbantiems, asmenims bendrininkaujant, byloje buvo būtina nustatyti ne tik tai, ar Rangovo į aktavimo dokumentus įrašyti darbai iš tiesų buvo visiškai atlikti, ar jie apskritai nebuvo atlikti, tačiau ir tai: ar iš anksto buvo žinoma, jog jie ir nebus atliekami ir gautos iš Užsakovo lėšos nepanaudojamos tolesnės statybos metu; ar visų bendrininkų pastangomis buvo siekiama, tyčia klaidinant Užsakovą, sukurti sąlygas, kad būtų gauta nepagrįsta turtinė nauda Rangovui; ar tokiam tikslui buvo susitarta dėl aplaidžios darbų techninės priežiūros atlikimo. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje, kur išteisintųjų veiksmai siejami su civilinių sutarčių vykdymu, itin svarbu buvo išsiaiškinti, ar nusikalstamos naudos (turto) gavimą vienam juridiniam asmeniui (Rangovui) ir turtinės žalos padarymą kitam juridiniam asmeniui (Užsakovui) lėmė būtent fizinių asmenų bendromis pastangomis siektas vienintelis tikslas užvaldyti ir pasisavinti Užsakovo turtą apgaule, ar vis dėlto tai lėmė kitos priežastys ir ketinimai. Šias svarbias veikos kvalifikavimui aplinkybes žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo tinkamai.

Dėl didelės – 64 926,92 Eur – vertės svetimo turto įgijimo apgaule

22. Š. Š. ir juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“ buvo kaltinami tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus (atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas), juos panaudojo pateikdami Užsakovui ir apgaule UAB „Active Construction Management“ naudai įgijo didelės – 64 926,92 Eur vertės svetimą turtą – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas, taip padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

23. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, įrodinėdamas išteisintųjų kaltumą dėl apgaule įgyto svetimo turto juridinio asmens naudai, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu rėmėsi ekspertų T. Monstavičiaus, E. Lenkevičiaus ir T. Sadausko išvadomis bei jų duotais paaiškinimais, kad Užsakovas juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ (Rangovui) išmokėjo 64 926,92 Eur už užaktuotus, tačiau faktiškai neatliktus darbus. Kaip pagrįstai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pažymėjo teismai, ekspertai iš esmės atliko statybos darbų žurnalų patikrą, suvestinių sudarymą, lygindami tai su Užsakovo pateiktomis sąmatomis ir apžiūros metu nustatyta faktine pastato būkle. Taigi, teismai nustatė, kad šiuo atveju kaip atliktas darbas ekspertų buvo vertinama tai, kas techniškai atitiko projektą ir normatyvinius dokumentus, t. y. tai, kas buvo įrašyta į darbų atlikimo žurnalus ir kas buvo patvirtinta visais reikiamais parašais.

24. Tačiau byloje nustatyta, kad didžioji dalis darbų, už kuriuos Užsakovas juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ (Rangovui) išmokėjo 64 926,92 Eur, iš tiesų buvo atlikti. Teismai šiuo atveju pagrįstai rėmėsi baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu 2023 m. gegužės 25 d. pareiškimu dėl patikslinto ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame iš išteisintųjų A. B., Š. Š. ir UAB „Active Construction Management“ prašyta solidariai priteistina suma nuo 64 926,92 Eur buvo sumažinta iki 6 320,16 Eur. Minėtame pareiškime nurodyta, kad buvo gauti papildomi duomenys iš projekto techninės prižiūrėtojos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kad įranga, kuri 2021 m. rugpjūčio 27 d. ekspertinėje išvadoje Nr. 2021/08/03 įtraukta prie neatliktų darbų (autonominis dyzelinis generatorius, nepertraukiamo maitinimo šaltinis komplekte su baterijų bloku, pagrindiniai paskirstymo skydai), buvo nupirkta ir pastatyta objekte pirmosios rangovės UAB „Active Construction Management“, tačiau įrangos prijungimo ir derinimo darbus atliko naujoji rangovė AB „Panevėžio statybos trestas“, minėta įranga šiuo metu yra naudojama objekte. Be to, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodė, kad, vadovaujantis elektroninio statybos darbų žurnalo duomenimis, pateiktoje lentelėje nurodyti gatvių apšvietimo darbai nėra atlikti AB „Panevėžio statybos trestas“. Taigi, pati statybos darbų užsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija), patikslindama pareikštą civilinį ieškinį ir sumažindama prašomą atlyginti turtinę žalą iki 6 320,16 Eur, pripažino, kad kiti darbai objekte buvo atlikti pirminės rangovės. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad aptariami elektrotechnikos dalies darbai nebuvo fiktyvūs ir kad juos realiai atliko būtent UAB „Active Construction Management“ (subrangovė elektrotechnikos darbų daliai buvo UAB „Castrade“), todėl jie pagrįstai ir buvo aktuojami ir už juos prašoma iš Užsakovo atliktų darbų atlyginimo.

25. Dėl civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašomo priteisti sumažinto 6 320,16 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 2023 m. gegužės 25 d. pareiškime detalizuoti darbai (įvadinių spintų (dėžių) ir dyzelinio generatoriaus montavimas, potinkinių elektros instaliacinių dėžučių įstatymas į paruoštus lizdus ir kt.), teismai nustatė, kad dalis šių darbų yra paslėpti, o tyrimas, siekiant nustatyti, ar jie iš tiesų buvo atlikti, būtų pakankamai brangus ir ekonomiškai neadekvatus (neproporcingas). Be to, išteisintasis Š. Š. dėl aptariamų darbų ikiteisminio tyrimo metu teikė fotofiksacijas, iš kurių matyti, kad minėti darbai iš tiesų tam tikra apimtimi buvo atliekami. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad esminis ginčas dėl šios bylos dalies kyla dėl atliktų darbų apimties, jų kokybės ir rangos sutarties sąlygų laikymosi, tai turi būti sprendžiama ne baudžiamosios, o civilinės teisės priemonėmis, nes toks reikalavimas kyla iš sutartinių teisinių santykių ir yra civilinės, o ne baudžiamosios teisės dalykas.

26. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai patikrino BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas ir, priešingai nei teigia kasatorius, pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 64 926,92 Eur lėšos juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ Užsakovo buvo išmokėtos už atliktus statybos darbus ne dėl tyčia panaudotos apgaulės.

Dėl didelės – 168 601,80 Eur – vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir dokumentų klastojimo

27. Šioje byloje išteisintieji taip pat buvo kaltinami tuo, kad D. B., V. L., M. T., Š. Š., veikdami bendrininkų grupe, V. L. ir Š. Š. tyčia veikiant UAB „Active Construction Management“ vardu ir naudai, D. B. ir M. T. piktnaudžiaujant tarnyba, suklastojo tikrus dokumentus (2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą (F-2) Nr. 35, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (F-3) Nr. 35, 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900195) ir, juos panaudoję pateikdami Užsakovui, padėjo apgaule juridinio asmens UAB „Active Construction Management“ naudai įgyti didelės – 168 601,80 Eur vertės svetimą turtą – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas, taip padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

28. Byloje buvo nustatyta, kad elektrotechninės dalies darbai Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro objekte, už kuriuos UAB „Active Construction Management“ buvo išmokėta 168 601,80 Eur suma, 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte Nr. 35 buvo nurodyti tokie patys, kaip ir 2018 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 19 (įvadinių spintų (dėžių) montavimas, pagrindinio paskirstymo skydai), tik labai padidinus įkainius, kurie neatitinka sutartinės sąmatos įkainių. Už nurodytus darbus Užsakovas jau buvo sumokėjęs rangovei UAB „Active Construction Management“ (tai buvo aptarta nutarties dalyje dėl didelės – 64 926,92 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule). Taigi, byloje teismai nustatė, kad UAB „Active Construction Management“ už tą patį atliktą darbą gavo pakartotinį (tik šį kartą gerokai didesnį negu pirmą kartą) apmokėjimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

29. Nagrinėdami šią kaltinimo dalį teismai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nors Rangovas nepagrįstai, klastodamas dokumentus, gavo mokėjimą už neteisingai įformintus statybos darbus, tačiau baudžiamojo įstatymo taikymas negalimas, nes šiuo atveju išteisintųjų neteisėtas veikimas siekiant gauti lėšų ir panaudota apgaulė pirmiausia buvo nukreipti į Rangovo poreikį būtinai gauti lėšų, sudaryti galimybę atsiskaityti ir padengti dalį įsiskolinimų tiekėjams, bandymą gelbėti atliekamų statybos darbų procesą Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro objekte, kiek įmanoma labiau laikantis atliekamų darbų grafiko. Taigi, išteisintiesiems neturint tikslo nei asmeniškai praturtėti, nei nukreipti gautas lėšas kitur nei Rangos sutartyje numatytų statybos darbų vykdymas, nenustatytas išteisintųjų apgaulingas veikimas tiesiogine tyčia, siekiant suklaidinti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Active Construction Management“ naudai įgyti didelės – 168 601,80 Eur vertės svetimą turtą.

30. Tokias išvadas žemesnės instancijos teismai nustatė atsižvelgdami į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „Active Construction Management“ išties buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, t. y. krito veiklos pelningumas, dėl apyvartinių lėšų stygiaus juridinis asmuo tapo nepajėgus vykdyti savo pagrindinės veiklos, strigo atsiskaitymai su tiekėjais tiek šiame objekte, tiek vykdomuose kituose statybos projektuose. Nurodytų aplinkybių visuma turėjo įtakos ir pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamam vykdymui bei rangos darbų vėlavimui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad proceso dalyvių parodymai patvirtina, jog tarp Rangovo ir objekto techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ darbuotojų (techninių prižiūrėtojų) kildavo nesutarimų dėl darbų aktavimo, tai tam tikra prasme irgi prisidėjo prie UAB „Active Construction Management“ apyvartinių lėšų trūkumo. Teismai atkreipė dėmesį, kad apie statybos darbų atlikimo proceso eigą ir atsilikimą nuo darbų grafiko buvo žinoma tiek objekto techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ darbuotojams, tiek Užsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išteisintųjų D. B., M. T. ir liudytojo E. B. parodymais, kuriuos pripažino patikimais, nustatė, kad per aptariamus 2019 m. liepos mėnesio pradžioje įvykusius gamybinius pasitarimus buvo priimtas sprendimas dėl darbų aktavimo „į priekį“, t. y. kad aktavimo dokumentuose kaip atlikti būtų užaktuoti realiai (faktiškai) neatlikti darbai, taip pagrindinei rangovei UAB „Active Construction Management“ sudarant galimybę įsigyti medžiagas stogo darbams, atsiskaityti su subrangovais. Tai užtikrintų darbų tęstinumą objekte, kad projektas nesustotų ir būtų greičiau įgyvendintas. Buvo manoma, kad neatitikimai tarp faktiškai atliktų darbų ir atliktų apmokėjimų statybos eigos metu išnyks, tačiau to padaryti nepavyko dėl UAB „Active Construction Management“ iškeltos bankroto bylos. 2019 m. gruodžio 6 d. ši bendrovė informavo jungtinės veiklos partneres, Užsakovę ir techninę priežiūrą objekte vykdžiusią UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kad nevykdys Rangos sutarties, sutartis jos atžvilgiu yra laikoma pasibaigusia.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta faktoringo sutartis, t. y. UAB „Active Construction Management“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo apmokėjimą ir taip trumpam galėjo atsiskaityti bei padengti dalį įsiskolinimų tiekėjams. Teismas padarė išvadą, kad Užsakovas iš tiesų aktyviai, realiais būdais bandė gelbėti Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos procesą ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suinteresuota greičiau pabaigti objektą, pati sutiko su (kartu ir leido) darbų aktavimu „į priekį“ aptariamu atveju.

32. Be fakto, kad UAB „Active Construction Management“ tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla, kasatorius nenurodo išsamių teisinių argumentų ar bylos aplinkybių (pvz., juridinis asmuo tyčia tapo nemokus ir bankrutavo, nuslėpė esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, išteisintieji aktyviais veiksmais sudarė situaciją, neleidžiančią civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių, asmeniškai pasipelnė iš gautų lėšų ar pan.), kad teismų byloje nustatyti civiliniai santykiai, susiję su sutarčių vykdymu, peraugo į baudžiamosios teisės reguliuojamus santykius. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šios bylos dalies aplinkybės liudija ne apie sukčiavimą, o apie civilinius teisinius santykius, su kuriais susiję ginčai ir pretenzijos dėl turtinės žalos, susijusios su neteisingai įformintų statybos darbų apmokėjimu, spręstini civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pirmiau minėta, kad vien tik iš tarp juridinių asmenų sudarytų sutarčių (šiuo atveju iš rangos ir techninės priežiūros paslaugos teikimo) kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas, susijęs su turtinės žalos padarymu vienai iš sutarties šalių ir atskirų dokumentų klastojimu, savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių.

33. Prokuroras, nesutikdamas su asmenų išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad išteisintieji į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdami naudos juridiniam asmeniui. Anot prokuroro, dėl šių veiksmų civilinė ieškovė patyrė žalą, o UAB „Active Construction Management“ neteisėtai gavo darbų apmokėjimą, to pakanka baudžiamajai atsakomybei nustatyti. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

34. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-813/2025, 25 punktas). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023, 14 punktas). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

35. Byloje išties nustatyta, kad Rangovo 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (F-2) Nr. 35, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje (F-3) Nr. 35, 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IRD1900195 buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „Active Construction Management“ 2019 m. liepos mėnesį pagal Rangos sutartį neva atliko 168 601,80 Eur vertės elektrotechnikos dalies darbus Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro objekte. Tačiau teismai nustatė, kad nurodyti dokumentai yra susiję su šioje nutartyje jau aptartu darbų aktavimu „į priekį“, dėl kurio Rangovo, Užsakovo ir techninę priežiūrą objekte vykdžiusios UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovai susitarė per 2019 m. liepos mėnesio pradžioje įvykusius gamybinius pasitarimus. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai žinojo šių dokumentų tikrąją paskirtį ir tikslą, t. y. apie siekį toliau tęsti statybas objekte, Rangovui trūkstamų apyvartinių lėšų suteikimą, kad būtų nupirktos reikiamos medžiagos. Užsakovo atstovai žinojo, kad nurodytuose dokumentuose buvo įrašyti Rangovo faktiškai neatlikti darbai, su tuo sutiko ir tam pritarė. Byloje nustatyta, kad minėtų dokumentų sukūrimas ir jų panaudojimas buvo nukreiptas ne į nusikalstamus ketinimus, o tokiais veiksmais buvo bandoma toliau tęsti atliekamų statybų procesą, t. y. pagal nurodytus dokumentus išmokėtos lėšos buvo nukreiptos ne į Rangovo turtinės naudos gavimą, o į Užsakovui teikiamų paslaugų užtikrinimą ir siekį kuo sklandžiau tęsti statybos darbus Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro objekte. Be to, teismai pagrįstai nustatė, kad minėti dokumentai cirkuliavo tik siaurai apibrėžtame subjektų rate, t. y. jie įtakos turėjo tik Rangovui ir Užsakovui, o patys dokumentai buvo tik įrankis, kad Rangovas gautų trūkstamų apyvartinių lėšų, kad toliau sklandžiai būtų vykdomi darbai ir kartu Rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Taigi, išteisintųjų veiksmai nagrinėjamu atveju nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio. Baudžiamosios atsakomybės išteisintiesiems taikymas šiuo atveju pažeistų ultima ratio (paskutinė priemonė) ir proporcingumo principus. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai teisingai vadovavosi teismų praktika, kurioje nustatyta, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma reali įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms o nustačius situaciją, kad teisiniai santykiai pavojingai nepažeisti, teismų praktikoje konstatuojama, jog veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

36. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose neišdėstė išsamių motyvų dėl A. B. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį, V. L. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, D. B. ir M. T. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kaltinimai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 229 straipsnį minėtiems asmenims buvo iš esmės grindžiami tuo, kad byloje buvo padarytos kitos, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos, nusikalstamos veikos, susijusios su 64 926,92 Eur ir 168 601,80 Eur Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų įgijimu apgaule ir aktavimo dokumentų suklastojimu. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismams pagrįstai nustačius, kad byloje pateikti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, ir dėl šių nusikalstamų veikų priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra ir priežasties, dėl kurios turėtų atsirasti didelė žala BK 228 straipsnio 1 dalies ir BK 229 straipsnio prasme. Todėl išsamūs argumentai dėl išteisintųjų išteisinimo dėl šių nusikalstamų veikų netenka prasmės ir jų nebuvimas nelaikytinas būtinai taisytina teisės taikymo klaida.

37. Taigi, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo normų taikymo ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

38. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-788/2026, 19 punktas). Aptariamos nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-387/2025, 37 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas D. B., V. L., M. T., Š. Š., A. B. ir juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ priėmė išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Šioje byloje buvo paduotas prokuroro kasacinis skundas prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išteisinamasis nuosprendis, atmetus prokuroro kasacinį skundą, lieka galioti, yra pagrindas spręsti dėl išteisintųjų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

40. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka (esant paduotam prokuroro kasaciniam skundui išteisintųjų padėtį bloginančiais pagrindais), išteisintųjų D. B., V. L., M. T., A. B. gynėjai advokatai A. Alimas, J. Elzbergas, A. Pėstininkas ir D. Užkurėnė pateikė prašymus atlyginti išteisintųjų turėtas advokatų teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Advokatai taip pat pateikė tokius prašymus pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašus), iš kurių turinio matyti, kad advokato A. Alimo paslaugų išlaidos dėl D. B. gynybos sudarė 3 630 Eur, advokato J. Elzbergo paslaugų išlaidos dėl V. L. gynybos – 1 270,50 Eur, advokato A. Pėstininko paslaugų išlaidos dėl M. T. gynybos – 2 852,58 Eur, advokatės D. Užkurėnės paslaugų išlaidos dėl A. B. gynybos – 726 Eur.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo apimtį ir jo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, į gynėjų patirtas darbo laiko sąnaudas, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad advokatų J. Elzbergo ir D. Užkurėnės prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti (atitinkamai 1 270,50 Eur ir 726 Eur) yra proporcingos, pagrįstos ir nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, šių išlaidų atlyginimas išteisintiesiems V. L. ir A. B. priteistinas iš valstybės.

42. Kita vertus, teisėjų kolegija, spręsdama, ar išteisintųjų D. B. ir M. T. patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, pažymi, kad 2026 m. birželio 2 d. teisme buvo gauti jų gynėjų advokatų A. Alimo ir A. Pėstininko atsiliepimai į kasacinį skundą. Pagal BPK nuostatas, reguliuojančias kasacinės bylos nagrinėjimą, atsiliepimai į kasacinius skundus gali būti pateikiami tik bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (BPK 374¹ straipsnio 1 dalis). Tokia teisė, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, BPK nėra įtvirtinta, o prieštaravimai kasaciniam skundui išsakomi žodinio posėdžio metu. Atitinkamai išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo, nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-387/2026, 28 punktas). Teisėjų kolegijai pripažinus, kad tik dalis išlaidų už gynybą kasacinės instancijos teisme buvo būtinos, D. B. ir M. T. priteistina tik dalis patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo. Nustatydama būtinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad tie patys advokatai dalyvavo šią bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose (bylos aplinkybės jiems buvo gerai žinomos), kad prokuroro kasaciniame skunde buvo nurodyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir prokuroro apeliaciniame skunde, į tai, kad advokatų darbo vieta yra Vilniuje, į tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme truko 1 val. 31 min., nutaria, jog prašoma atlyginti išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti suma išteisintiesiems D. B. ir M. T. proporcingai mažintina iki 1 500 Eur.

43. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už advokato J. Bogdanovo išteisintam juridiniam asmeniui UAB „Active Construction Management“ suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistini 322,92 Eur, ir 2026 m. birželio 11 d. advokato J. Bogdanovo prašymas, kuriame nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 322,92 Eur.

44. Kaip minėta, ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris paduotas išteisintųjų padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, išteisintas juridinis asmuo UAB „Active Construction Management“, kuriam iškelta bankroto byla, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskyręs atstovo. Dėl to 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi, remiantis BPK 388 straipsnio 3 dalimi, pripažinta, kad be atstovo pagalbos išteisinto juridinio asmens UAB „Active Construction Management“ teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai atstovaujami. Išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas prokuroro kasacinį skundą atmesti. Todėl lieka, be kita ko, galioti ir UAB „Active Construction Management“ priimtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš išteisinto juridinio asmens UAB „Active Construction Management“ atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinį skundą atmesti.

Priteisti išteisintajam D. B. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur, išteisintajam A. B. – 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur, išteisintajam V. L. – 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Eur 50 ct), išteisintajam M. T.– 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš išteisinto juridinio asmens UAB „Active Construction Management“ antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas