Dokumento Nr. DOK-2768
Civilinė byla Nr. eCIK-893/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22693-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Vorantex“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė MB „Vorantex“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Dokumento Nr. DOK-2768
Civilinė byla Nr. eCIK-893/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22693-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Vorantex“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė MB „Vorantex“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio santykį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pats siekis įvertinti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes yra CPK 279 straipsnio 4 dalies pažeidimas, perkelia res judicata ribą tiek, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalis praktiškai tampa neįgyvendinama. Jeigu bet koks ankstesnio sprendimo motyvų vertinimas laikomas draudžiama revizija, teismas negali patikrinti nei klaidos egzistavimo, nei jos akivaizdumo, nei šiurkštumo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškiai atskirti ankstesnio ginčo rezultato nekvestionavimą ir ankstesnių procesinių veiksmų ir teisės taikymo vertinimą specialios deliktinės atsakomybės tikslais. Toks atskyrimas skundžiamoje nutartyje nepadarytas.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi atskiras civilinės atsakomybės sąlygas neteisėtus veiksmus ir kaltę. Teismas turėjo vadovautis seka: pirmiausia, identifikuojama konkreti teisės norma ir konkretus nuo jos nukrypęs teismo veiksmas ar neveikimas; antra, nustatoma, ar toks nukrypimas buvo objektyviai neteisėtas; trečia, įvertinama, ar klaida pagal normos aiškumą, įrodymų aiškumą, bylos sudėtingumą ir nusistovėjusią praktiką buvo akivaizdi bei šiurkšti; ketvirta, vertinami žala ir priežastinis ryšys. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šią seką pakeitė viena neapibrėžta sudėtine sąlyga. Teismas nenurodė, kuri konkreti kasatorių įvardyta teisės klaida apskritai nėra pažeidimas, kuri yra pažeidimas, bet nepakankamai šiurkštus, ir pagal kokius objektyvius kriterijus padaryta tokia išvada.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ankstesnio kasacinio skundo nepriėmimo reikšmę. Ankstesnio kasacinio skundo nepriėmimas įtrauktas į argumentaciją dėl teismų veiksmų teisėtumo nepaaiškinus ribotos atrankos nutarties reikšmės, todėl sudaro įspūdį, kad ankstesnio sprendimo teisėtumas jau buvo patikrintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš esmės. Tai neatitinka CPK 350 straipsnyje nustatytos atrankos paskirties.
4. Apeliacinės instancijos teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi. Motyvavimo trūkumai sutrukdė realiai apeliacinei kontrolei ir lėmė tai, kad galutinė išvada padaryta neatskleidus, kokiu būdu kiekvienas kasatorių nurodytas pažeidimas buvo patikrintas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus klaidos akivaizdumo bei šiurkštumo kriterijus.
5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi pats pažeidimo vertinimas kvalifikuotas kaip res judicata pažeidimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė
