Dokumento Nr. DOK-2787
Civilinė byla Nr. eCIK-902/2026
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00749-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 7 d. paduotu atsakovės ATS1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovė ATS1 padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įrašų ūkinėje knygoje, seniūnijos pažymos pripažinimo niekiniais, kadastro duomenų panaikinimo, sandorių, nuosavybės teisės ir dalies paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Dokumento Nr. DOK-2787
Civilinė byla Nr. eCIK-902/2026
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00749-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 7 d. paduotu atsakovės ATS1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovė ATS1 padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įrašų ūkinėje knygoje, seniūnijos pažymos pripažinimo niekiniais, kadastro duomenų panaikinimo, sandorių, nuosavybės teisės ir dalies paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino ieškovą turintį teisę reikšti vindikacinį ieškinį. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra teisėtai paveldėjęs ir įgijęs nuosavybės teises į ginčo namo dalį.
2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad ieškovo tėvas apie visus ginčijamus teisinius faktus faktiškai ir tiesiogiai sužinojo dar 2006–2008 metų laikotarpiu, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino, ištyrė ne visus įrodymus.
3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminę teisės aiškinimo klaidą, susiedamas senatį su ieškovo (įpėdinio) sužinojimo apie ginčo dokumentus momentu. Tokia teismo išvada pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.128 straipsnį, nustatantį, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodymų sąsajumo sąvoką konstatuodamas, kad 1992 m. balandžio 20 d. privalomasis nurodymas apie ūkinį pastatą yra nesusijęs su gyvenamuoju namu. Šis dokumentas yra tiesiogiai susijęs su oficialiu ieškovo tėvo susižinojimu, kad jis neturi jokių nuosavybės teisių į J. M. naujai (1990 m.) pastatytą gyvenamąjį namą.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir pakankamumo taisykles, nes atsisakė tirti esminius dokumentus, turinčius tiesioginę įtaką ieškinio senaties pradžiai.
6. Bylą nagrinėję teismai padarė grubią materialiosios teisės klaidą, kai seniūno 2006 m. birželio 2 d. pažymą Nr. GPR-135 pripažino niekine. Šiuo atveju, teismai nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią viešojo administravimo subjekto – seniūno – išduotas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kuriam galioja teisėtumo prezumpcija.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė
