Dokumento Nr. DOK-2746
Civilinė byla Nr. eCIK-882/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 4 d. paduotu IES1 kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Dokumento Nr. DOK-2746
Civilinė byla Nr. eCIK-882/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 4 d. paduotu IES1 kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo pažeidimų pašalinimą, privalomojo nurodymo taikymo ribas bei asmens pareigas pašalinti valstybinėje žemėje esančius statinius.
2. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovė būtų pastačiusi valstybinėje žemėje esančias tvoras ar jų pamatus. Nepaisant to, teismai pripažino teisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) privalomąjį nurodymą, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti valstybinėje žemėje esančias tvoras ir jų pamatus arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Toks teisės aiškinimas suponuoja naują teisės taisyklę, pagal kurią pareiga pašalinti statinius gali atsirasti vien dėl to, kad asmuo yra besiribojančio žemės sklypo savininkas, nors nėra nustatyta, kad jis atliko veiksmus, dėl kurių tokia pareiga apskritai galėtų atsirasti. Tai reiškia, kad bylą nagrinėję teismai pripažino teisėtu administracinį aktą, kuriuo asmeniui nustatyta pareiga pašalinti statinius, nors kartu nenustatė jokių šio asmens veiksmų, iš kurių tokia pareiga galėtų kilti.
3. VTPSI privalomajame nurodyme aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas konkretus įpareigojimas (pašalinti valstybinėje žemėje esančias tvoras ir tvoros pamatą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą), tačiau bylą nagrinėję teismai, užuot vertinę, ar toks konkretus įpareigojimas yra teisėtas ieškovės atžvilgiu, administracinį aktą aiškino taip, kad jo teisėtumas buvo vertinamas remiantis ne administraciniame akte suformuluotu įpareigojimu, bet kita – teismų suformuota – šio akto prasme, aiškindami, kad ginčo esmė yra ne tvorų pašalinimas, o valstybinės žemės naudojimas kaip vientiso masyvo. Tokiu būdu buvo vertinamas ne tas administracinis aktas, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, bet teismo suformuluota jo interpretacija.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugpjūčio 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1785837005262.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė
