Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-643-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00165-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų šiluma“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bauservis“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Širvintų Šiluma“ priteisti 47 366,56 Eur skolą, 781,55 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 12 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO139504/ŠT-35 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus), atlikti darbus objekte, esančiame Kalnalaukio g. 25, Širvintose, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis sudaryta pagal fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, sutarties pradinė vertė – 144 409,87 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Pagal sutartį priimta sutarties suma – užsakytų darbų sąraše nurodytų preliminarių darbų kiekių ir tiekėjo pasiūlytų šių darbų įkainių sandaugų suma yra 137 821,43 Eur su PVM.

3. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, kuriuo patvirtinta, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 iki 2020 m. lapkričio 27 d. įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir pateikė apmokėti 33 136,60 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU156. Atsakovė 2021 m. sausio 4 d. sąskaitą apmokėjo. Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 2-2, kuriais patvirtinta, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. kovo 8 d. ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir nurodė atsakovei apmokėti 56 438,56 Eur pagal sąskaitas faktūras Nr. BAU182 ir Nr. BAU183. Sąskaitos apmokėtos 2021 m. balandžio 22 d.

4. Ieškovė 2021 m. spalio 29 d. pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2, kuriais patvirtinta, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir nurodė atsakovei apmokėti 47 366,56 Eur pagal sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191. Ieškovė nurodė, kad šie aktai nuo 2021 m. spalio 29 d. ne kartą buvo koreguoti pagal atsakovės prašymus, siekiant, jog darbai būtų priimti ir už juos atsiskaityta. Atsakovei nepasirašant ir nepriimant statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. 3 ir Nr. 3-2 bei neapmokėjus pateiktų sąskaitų faktūrų, ieškovė šiuos aktus 2021 m. gruodžio 2 d. pasirašė vienašališkai. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašė ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Šie aktai ir baigiamasis atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktas kelis kartus siųstas atsakovei elektroniniu paštu kaip ir kiti iki tol teikti dokumentai. Paskutinį kartą registruota pašto siunta dokumentai įteikti 2022 m. kovo 7 d. Atsakovė nėra pareiškusi raštu, pagal sutarties nuostatas, pagrįstų pretenzijų dėl netinkamo darbų atlikimo, todėl atsakovė yra skolinga 47 366,56 Eur ieškovei pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Bauservis“ iš atsakovės UAB „Širvintų šiluma“ 47 366,56 Eur skolą, 781,55 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 48 148,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 435 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad sutarties nuostatos numatė tarpinius atliktų darbų ir galutinį darbų perdavimus (5.3, 5.5 p.). Nors sutartyje numatyta, kad tarpiniai atliktų darbų aktai pateikiami kas mėnesį (5.3-5.4 p.), tačiau šalių paaiškinimai, rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atliktų darbų aktai kas mėnesį nebuvo surašomi. Byloje nustatyta, kad iki ginčo aktų buvo sudaryti ir abiejų šalių pasirašyti bei atsakovės apmokėti 2020 m. gruodžio ir 2022 m. kovo 8 d. atliktų darbų aktai. Nekilo šalių ginčas, kad ieškovė darbus objekte baigė 2021 m. birželį. Vėliau buvo šalinami tik tam tikri defektai, kurie buvo nurodyti šalių susirašinėjime ir dėl kurių, išskyrus atsakovės nurodomus byloje, nustatymo (pašalinimo) ginčo byloje nėra. Abiejų šalių atstovų paaiškinimai bei byloje esantis šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ginčo aktai buvo koreguojami, šalims vedant derybas dėl jų pasirašymo. Taip pat byloje nustatyta, kad atliktų darbų perdavimo tvarka (praktika) pakito, kuomet pasikeitė atsakovo atsakingi darbuotojai.

7. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė, gavusi 2021 m. spalio 29 d. aktus Nr. 3 ir 3-2, būtų per sutartyje nustatytą terminą priėmusi neginčijamą atliktų darbų dalį bei būtų pareiškusi ieškovei raštu pretenzijas, dėl to konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Nors iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šie aktai buvo koreguojami pagal atsakovės žodinius nurodymus, ieškovei siekiant bendradarbiauti su atsakove ir perduoti atliktus darbus bei gauti apmokėjimą, į bylą pateiktos atsakovės rašytinės pretenzijos dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų buvo pareikštos jau po vienašalio darbų perdavimo 2021 m. gruodžio 2 d.

8. Teismas įvertino, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovei apie ieškovės pasirengimą perduoti darbus faktiškai buvo tinkamai ir suprantamai pranešta, atsakovė turėjo galimybę, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, darbus, jų dalį priimti arba pareikšti pretenzijas. Įvertinęs šalių pateiktų duomenų visumą, atsižvelgęs į tai, kad nėra pateikta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomų darbų (buitinių nuotekų lauko išvados iki pirmo šulinio įrengimo) neatlikimo faktą, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog akte Nr. 3-2 nurodyti buitinių nuotekų sistemos atnaujinimo darbai ir keitimo darbai yra ieškovės atlikti.

9. Įvertinęs sutarties ir jos priedų nuostatas, CPO LT kataloge pateikiamus darbų aprašymus ir įkainius, teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė pirkime neįsigijo techniniame projekte numatytų žaibosaugos įrengimo darbų, o stogo darbų sąraše numatytas žaibolaidžio įrengimas negali būti prilyginamas žaibosaugos įrengimui.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė objekte žaibosaugos neįrengė. Taip pat nustatyta, kad ginčo aktuose žaibosaugos įrengimas nenurodytas, už tokį darbą apmokėti ieškovė neprašo, todėl, nepaisant kilusio šalių ginčo dėl to, ar ieškovė pagal sutartį šiuos darbus privalėjo atlikti, žaibosaugos neįrengimas nesudarė atsakovei teisinio pagrindo nepriimti ginčo aktų Nr. 3 ir 3-2.

11. Remdamasis sutarties dokumentais bei susiklosčiusia šalių darbų priėmimo praktika, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nepagrįstai įtraukė lietaus nuotekų sistemos atnaujinimo ir keitimo darbų dalį į ginčo aktą Nr. 3-2 (kitos priemonės), ir sutikti su atsakovės reikalavimu perkelti eilutę iš statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 3-2 į aktą Nr. 3. Teismas pažymėjo ir tai, kad minėta pastaba ieškovei nurodyta tik 2022 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po ginčo aktų pateikimo atsakovei. Minėtos atsakovės pretenzijos nesudarė teisinio pagrindo ginčo aktų nepriimti ir nemokėti už atliktus darbus.

12. Teismas nurodė, kad visos byloje nustatytos aplinkybės lemia išvadą, jog atsakovė nepagrįstai nepriėmė ieškovės pateiktų ginčo aktų, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą atliktus darbus perduoti vienašališkai, taip pat reikalauti už juos atlyginti. Atsakovės galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su ieškove yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, kurių teismas byloje nenustatė. Kadangi atsakovė neginčijo aktuose nurodytų darbų, jų kainų, teismas konstatavo, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nurodytus 2021 m. spalio 29 d. aktuose Nr. 3 ir 3-2, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 47 366,56 Eur skolą iš atsakovo už atliktus darbus tenkino.

13. Nustatęs, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, įvertinęs, jog iki defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo sulaikoma 5 proc. suma, o ieškovė yra sumokėjusi ir jai negrąžinta 10 proc. suma (sutarties 5.2 p.), teismas pagal sutarties 9.1 papunktį ieškovei iš atsakovės priteisė 781,55 Eur delspinigius už pradelstas atsiskaityti 33 dienas iki ieškinio pateikimo teismui.

14. Tenkinęs ieškinį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 48 148,11 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

15.1. Atsakovė atliktų darbų aktų Nr. 3 ir Nr. 3-2 trūkumus ne kartą buvo nurodžiusi ieškovei žodžiu bendraujant tiek telefonu, tiek ir vykusių susitikimų metu. Tokia buvo susiklosčiusi šalių bendradarbiavimo praktika. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo tikrosios šalių valios, netinkamai įvertino šalių tarpusavio santykių praktiką ir šalių papročius, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

15.2. Galutiniam darbų perdavimui keliamos dvi sąlygos – pranešimas apie numatomą galutinį darbų perdavimą prieš 10 darbo dienų iki perdavimo ir išpildomosios dokumentacijos perdavimas. Nesant šių dviejų sąlygų, galutinis darbų perdavimas negalimas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino reikšmingos šiam ginčui aplinkybės – ar ieškovė perdavė laiku išpildomąją dokumentaciją.

15.3. Sutarties 8.1.2 papunktis numato, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti defektus, nepriimti nekokybiškai atliktų darbų ir nemokėti už netinkamai atliktus darbus iki nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo. Atsakovė laikėsi įstatymų numatytų reikalavimų ir nurodė atsisakymo pasirašyti aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2 priežastis.

15.4. Galutinis apmokėjimas už tinkamai atliktus darbus vykdomas esant šių sąlygų visetui: 1) pasirašomas aktas; 2) pasirašomas atliktų darbų perdavimo užsakovui aktas; 3) pateikiamas defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumentas, kaip tai numatyta sutarties 7.4 papunktyje. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento, tačiau šios aplinkybės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir dėl to nepasisakė.

16. Ieškovė UAB „Bauservis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

16.1. Visi darbai, už kuriuos atsakovė atsisako apmokėti yra visiškai atlikti, pastato savininkai naudojasi atliktų darbų (įgyvendintu pastato modernizavimo) rezultatu, o atsakovė be teisinio pagrindo atsisako sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė savo sutartines pareigas įvykdė bei atliko statybos rangos darbus, o atsakovė savo prievolę pažeidė bei nustatytais terminais nesumokėjo už atliktus darbus.

16.2. Darbai, už kuriuos atsakovė privalo sumokėti yra atlikti visiškai bei įforminti atliktų darbų aktais Nr. 3 ir Nr. 3-2. Aktai yra pasirašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Vienašalis darbų perdavimo aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Atliktų darbų faktas bei atliktų darbų kiekiai buvo patvirtinti statinio techninio prižiūrėtojo, kuris kaip statybos dalyvis atstovavo išimtinai atsakovės interesams.

16.3. Atsakovės rengti pirkimo dokumentai buvo netikslūs bei su prieštaravimais, o būtent: vienose vietose buvo nurodoma, kad turi būti atstatyta žaibosauga (paminėta namo modernizacijos projekte), kitose, kad įrengiamas žaibolaidis (specifikacijos darbų sąrašas ties darbu „Sutapdinto (plokščio) stogo šiltinimas, stogo dangos įrengimas“). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pastatas turėjo įrengtą žaibosaugą, kurią būtų reikėję atstatyti.

16.4. Aplinkybę, kad ieškovė negalėjo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento dėl pačios atsakovės neteisėto neveikimo (baigiamojo darbų akto nepasirašymo), o ne dėl ieškovės kaltų veiksmų, patvirtina pridedamas ieškovės susirašinėjimas su draudimo kompanijos atstove. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė, nesulaukdama atsakovės bendradarbiavimo, po darbų užbaigimo ir atliktų darbų aktų pateikimo, o vėliau ir po ieškinio pateikimo, su draudimo kompanijos atstove dalinosi atsakovės atstovo kontaktais, tikėdamasi, kad bent jau draudimo kompanijos atstovei pavyks įtikinti atsakovę pasirašyti atliktų darbų baigiamąjį aktą, kad būtų išduotas defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumentas.

16.5. Išpildomoji dokumentacija pagal nusistovėjusią praktiką atsakovei perduodama tada, kai atsakovė priima atliktus darbus. Atsakovei nepriimant darbų, ji laiko, kad jie yra neatlikti arba atlikti netinkamai. Taigi, atsakovės vertinimu, nesant tinkamai atliktų darbų, išpildomoji dokumentacija jai neturi prasmės, nes išpildomojoje dokumentacijoje fiksuojami atlikti darbai, jų eiga, o pati atsakovė jų nepriima. Argumentas dėl išpildomosios dokumentacijos (ne)pateikimo nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti už atliktus darbus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovė (toliau – apeliantė) nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu teikia nuotraukas, darytas 2021 m. spalio 10 d. bei 2022 m. sausio 3 d., kurios patvirtina ieškovės atliktų darbų, dėl kurių yra kilęs ginčas byloje, trūkumus. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė ginčo vamzdžio tikrinimo ataskaitą ir sertifikatą, elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovės ir draudimo bendrovės, vamzdžio tyrimo vaizdo medžiagą. Nurodė, kad tokie įrodymai patvirtina darbų tinkamą atlikimą.

18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl nurodytų įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Kadangi šalių naujai pateikti įrodymai neatitinka jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. 2020 m. gegužės 12 d. ieškovė UAB „Bauservis“ su atsakove UAB „Širvintų šiluma“ sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus), atlikti darbus objekte Kalnalaukio g. 25, Širvintose, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė, kad sutarties vertė – 144 409,87 Eur su PVM; sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara.

24. 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė išrašė atsakovei 33 136,65 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU156 už pagal sutartį atliktus darbus. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė parengė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės), kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė pagal sutartį atliko darbus už 33 136,65 Eur. 2021 m. sausio 4 d. atsakovė apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. BAU156, sumokėdama ieškovei 33 136,65 Eur.

25. 2021 m. kovo 8 d. ieškovė parengė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 2 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės) ir Nr. 2-2 (Kitos priemonės), kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. kovo 8 d. ieškovė pagal sutartį atliko darbus atitinkamai už 53 459,68 Eur ir 2 978,88 Eur, t. y. iš viso 56 438,56 Eur. 2021 m. kovo 31 d. ieškovė išrašė atsakovei 2 978,88 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU183 už pagal sutartį atliktus darbus. 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė išrašė atsakovei 53 459,68 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU182 už pagal sutartį atliktus darbus. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovė apmokėjo sąskaitas faktūras Nr. BAU182 ir Nr. BAU183, sumokėdama ieškovei 56 438,56 Eur.

26. 2021 m. spalio 29 d. ieškovė parengė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės) ir Nr. 3-2 (Kitos priemonės), kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. ieškovė pagal sutartį atliko darbus atitinkamai už 42 199,66 Eur ir 5 166,90 Eur, t. y. iš viso 47 366,56 Eur. 2021 m. spalio 29 d. ieškovė išrašė atsakovei 42 199,66 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU190 ir 5 166,90 Eur sąskaitą faktūrą Nr. BAU191 už pagal sutartį atliktus darbus. 2021 m. gruodžio 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2 bei sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191 ieškovė pasirašė vienašališkai, pažymėdama, kad atsakovė be priežasties atsisakė juos pasirašyti.

27. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, nurodydama, kad aktą atsakovė atsisakė pasirašyti.

28. 2021 m. gruodžio 22 d. atsakovė raštu Nr. 2-855 kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. atsakovės darbuotojai atliko objekto, esančio Kalnalaukio g. 25, Širvintose, atnaujinimo (modernizavimo) darbų patikrą ir nustatė šiuos trūkumus: 1) nepakeisti buitinių nuotekų vamzdynai, esantys rūsyje, iki pirmo šulinio; 2) nesumontuoti balansiniai ventiliai; 3) neįrengta žaibosauga. Taip pat nustatė šiuos defektus: 1) šilumos punktas sumontuotas ant gruntinio pagrindo, neįrengtas trapas; 2) šildymo sistemos vamzdynai sumontuoti virš elektros paskirstymo skydo ne pagal techninį darbo projektą; 3) neužtaisytos angos rūsyje toje vietoje, kurioje pravestos komunikacijos; 4) šiluminiame punkte nepašalintos sandėliuotos statybinės medžiagos; 5) rūsio durys sumontuotos nekokybiškai, jos neužsidaro; 6) netinkamai sumontuoti šildymo sistemos magistraliniai drenažiniai ventiliai pirmame aukšte; 7) neįrengta neįgaliųjų išlipimo aikštelė, nėra įrengti sutartiniai žymėjimai. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė per protingą terminą, suderintą su atsakove, atliktų sutartyje nurodytus, bet neatliktus statybos rangos darbus bei ištaisytų nustatytus rangos darbų trūkumus.

29. 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. 2-6 atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. atsakovės darbuotojai atliko pakartotinę objekto, esančio Kalnalaukio g. 25, Širvintose, atnaujinimo (modernizavimo) darbų patikrą ir nustatė šiuos trūkumus: 1) nepakeistas buitinių nuotekų lauko išvadas iki pirmo šulinio; 2) neįrengta žaibosauga; 3) netinkamai sumontuoti šildymo sistemos drenažiniai ventiliai pirmame aukšte virš tambūro durų; 4) neužtaisytos elektros kabelių angos, esančios virš rūsio durų; 5) šilumos punkte nepajungtas trapas; 6) nėra sumontuotas cokolinis lauko profilis. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė per protingą terminą, suderintą su atsakove, atliktų sutartyje nurodytus, bet neatliktus statybos rangos darbus bei ištaisytų nustatytus rangos darbų trūkumus.

30. 2022 m. sausio 14 d. raštu Nr. 11.K.25/220110 ieškovė nurodė atsakovei, kad ji kokybiškai atliko visus darbus pagal sutartį, detaliai pasisakė dėl atsakovės nurodytų darbų trūkumų (ne)buvimo.

31. Duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191, išrašytas pagal darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2, byloje nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė.

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad apeliantė pagrįstai neapmokėjo už darbus, ieškovės atliktus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2, kadangi jie buvo atlikti su trūkumais, kuriuos apeliantė buvo nurodžiusi ieškovei žodžiu bendraujant tiek telefonu, tiek ir vykusių susitikimų metu.

34. Vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

35. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

38. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).

39. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

40. Rangovo vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal sutartį atliktinų darbų perdavimo–priėmimo tvarka buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje. Pagal sutarties 5.1 papunktį, darbai pagal sutartį perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktus, kurių forma pateikiama sutarties priede Nr. 1. Sutarties 5.4 papunkčiu šalys sulygo, kad ieškovė pateikia 2 aktų egzempliorius apeliantei iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Apeliantė per 5 darbo dienas nuo akto gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus, tuo pačiu terminu grąžindama juos ieškovei arba tuo pačiu terminu priima neginčijamų atliktų darbų dalį ir pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo.

42. Apeliantė neginčijo faktinių aplinkybių, kad ieškovė aptartus aktus jai pateikė tinkamai (CPK 178 straipsnis). Pretenzijas raštu pagal statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2 apeliantė atsakovei pateikė 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d., taigi, praėjus beveik 2 mėnesiams nuo šių aktų parengimo (2021 m. spalio 29 d.).

43. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad šalys elektroniniu paštu bendravo klausimais, susijusiais su darbų atlikimu, skirtingai nei nurodė apeliantė, byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys buvo susitarę dėl kitokių terminų, nei nurodyti sutarties 5.4 papunktyje, per kuriuos apeliantė turėtų teisę apsispręsti pasirašyti atliktų darbų aktus (neginčijamą jų dalį) ar pateikti dėl jų pretenzijas, ar būtų susitarę dėl kitokios pretenzijų pateikimo formos (pvz. žodžiu). Todėl apeliantė, pateikdama ieškovei rašytines pretenzijas praėjus beveik 2 mėnesiams nuo atliktų darbų aktų parengimo (2021 m. spalio 29 d.) momento, pažeidė sutartyje įtvirtintus darbų priėmimo (atsisakymo juos priimti) terminus, dėl to ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. teisėtai pasinaudojo teise minėtus aktus pasirašyti vienašališkai.

44. Apeliantei teigiant, kad atliktų darbų aktų Nr. 3 ir Nr. 3-2 ji nepasirašė dėl to, jog aktuose nurodyti darbai buvo atlikti nekokybiškai, su trūkumais, vertintina, ar apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atliktų darbų trūkumus pagal aptariamus aktus.

45. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais ir dėl to apeliantė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus Nr. 3 ir 3-2. Tai patvirtina žemiau nurodytos faktinės aplinkybės bei argumentai.

47. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė atsisakė pasirašyti atliktų darbus aktus Nr. 3 ir 3-2 kadangi, jos teigimu, ieškovė nepašalino šių darbų trūkumų: 1) nepakeitė buitinių nuotekų lauko išvado iki pirmo šulinio; 2) neįrengė žaibosaugos. Apeliantės teigimu, atliktų darbų aktai yra netinkami ir apeliantės negalėjo būti pasirašyti, kadangi į atliktų darbų aktą Nr. 3-2 įtraukta eilutė „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“, nebuvo perkelta į atliktų darbų aktą Nr. 3.

48. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė nei 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d. raštuose nebuvo nurodžiusi, jog atliktų darbų aktai yra netinkami ir apeliantės negali būti pasirašyti dėl to, kad į atliktų darbų aktą Nr. 3-2 (Kitos priemonės) įtraukta eilutė „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“ neperkelta į atliktų darbų aktą Nr. 3 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės). Tokias aktų nepasirašymo priežastis apeliantė nurodė tik ginčui persikėlus į teismą, o tai leidžia daryti išvadą, kad tokia aplinkybė aptartų aktų gavimo metu apeliantės nebuvo laikoma kliūtimi pasirašyti minėtus aktus.

49. Antra, kaip matyti iš atliktų darbų aktų Nr. 2 (Energetinį efektyvumą nurodančios priemonės) ir Nr. 2-2 (Kitos priemonės), eilutė „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“, buvo įtraukta į aktą Nr. 2-2 (Kitos priemonės), tačiau atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 2-2 atsakovė pasirašė, dėl nurodytos eilutės perkėlimo neturėjo ir nereiškė pretenzijų. Atliktų darbų akte Nr. 3-2 (Kitos priemonės) buvo nurodyta tokia pati eilutė „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“. Apeliantė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl tokia pati eilutė į atliktų darbų aktą Nr. 2-2, kuriame nurodytos kitos priemonės, jos manymu, buvo įtraukta pagrįstai, o tokia pat eilutė į atliktų darbų aktą Nr. 3-2 (Kitos priemonės) įtraukta nepagrįstai ir turėjo būti perkelta į aktą Nr. 3, kuriame nurodytos energetinį efektyvumą didinančios priemonės (CPK 178 straipsnis).

50. Trečia, kaip matyti iš sutarties priedo Nr. 4, lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas buvo įtrauktas į lentelę, kurioje nurodomos būtent „kitos priemonės“. Taigi, ieškovė eilutę „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“ įtraukdama į atliktų darbų aktą Nr. 3-2, kuriame nurodytos kitos priemonės, laikėsi sutartyje nurodytų reikalavimų dėl darbų išskaidymo į atitinkamus atliktų darbų aktus, kuriuose nurodomas kitos priemonės bei energetinį efektyvumą didinančios priemonės.

51. Dėl aptartų priežasčių apeliantės argumentas dėl atliktų darbų aktų Nr. 3 ir Nr. 3-2 ydingumo eilutę „Lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas ir keitimas“ įtraukus į netinkamą atliktų darbų aktą, atmetamas kaip nepagrįstas.

52. Vertintina, ar apeliantė įrodė, kad ieškovė nepakeitė buitinių nuotekų lauko išvado iki pirmo šulinio ir (ar) neįrengė žaibosaugos, taip atlikdama darbus su trūkumais, dėl kurių apeliantė įgijo teisę nepasirašyti atliktų darbų aktų Nr. 3 ir 3-2.

53. Pažymėtina, kad sutarties 5.7 papunkčiu šalys sulygo, jog, jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ar kitų darbų reikalavimų be apeliantės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas nustatytų statybos defektų aktas. Ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti nustatytų statybos defektų aktą, jis pasirašomas apeliantės vienašališkai ir įteikiamas ieškovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu.

54. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantės nurodytas darbų trūkumas (buitinių nuotekų lauko išvado iki pirmo šulinio nepakeitimas) buvo užfiksuotas sutarties 5.7 papunktyje nurodyta tvarka, t. y. tokį trūkumą užfiksuojant įrašu statybos darbų žurnale bei abiejų šalių pasirašytame nustatytų statybos defektų akte.

55. Iš apeliantės 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d. raštų, kuriuose apeliantė nurodė aptartą trūkumą, matyti, kad juose nurodyta tik tai, jog trūkumus nustatė apeliantės atsakingi darbuotojai, tačiau nepateikta duomenų, kokie konkrečiai darbuotojai tokias faktines aplinkybes nustatė, kokia jų kvalifikacija statybos darbų defektų nustatymo srityje, kokiomis priemonėmis ir metodais tokie faktai nustatyti ir pan. Minėta, kad nėra duomenų apie tai, jog abi šalys būtų pasirašę sutarties 5.7 papunktyje sąlygas atitinkantį defektų aktą, arba tokį defektų aktą atsakovė būtų surašiusi, o ieškovė būtų nepagrįstai atsisakiusi jį pasirašyti. Nėra ir duomenų apie apeliantės inciatyva atliktą statybos darbų trūkumų ekspertizę ar kitą dokumentą, kuriame būtų atspindėta ne vien apeliantės, tačiau nesuinteresuoto asmens pozicija dėl aptarto trūkumo egzistavimo. Tokio pobūdžio ekspertizės apeliantė neprašė skirti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

56. Iš statybos darbų žurnalo Nr. 01 įrašų matyti, kad pamatų atkasimo darbai šiltinimui pradėti 2020 m. liepos 15 d.; 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d. vykdyti lietaus nuotekų trasos įrengimo darbai, kanalizacijos trasos užpylimas smėliu ir esamu gruntu sutankinant. Statybos darbų žurnale Nr. 02 atlikti 2021 m. balandžio 20 d. – 2021 m. balandžio 21 d. įrašai bei surašytas 2021 m. balandžio 21 d. paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 02 apie vidaus buitinių nuotekų vamzdynų montavimą, stovų keitimą. Statybos darbų žurnalo Nr. 02 2021 m. balandžio 26 d. įraše nurodyta, kad atliktas buitinių nuotekų lauko tinklų demontavimas, naujo buitinių nuotekų lauko tinklų vamzdyno montavimas, prisijungimas prie lauko nuotekų tinklo (lauko šulinyje), nurodant, kad šie darbai priimti darbų vadovo V. V.

57. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2022 m. balandžio 4 d. – 2022 m. balandžio 28 d. atlikusi objekto atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimą, konstatavo, kad statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

58. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad įvertinus šalių pateiktų duomenų visumą, atsižvelgiant į tai, jog nėra pateikta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodytų buitinių nuotekų lauko išvado iki pirmo šulinio pakeitimo darbų neatlikimo faktą ir byloje yra duomenys, kuriais užfiksuotas tinkamas tokio pobūdžio darbų įvykdymas, darytina labiau tikėtina išvada, jog atliktų darbų akte Nr. 3-2 nurodyti buitinių nuotekų sistemos atnaujinimo darbai ir keitimo darbai ieškovės buvo atlikti tinkamai.

59. Vertinant, ar ieškovė atliko darbus, nurodytus aktuose Nr. 3 ir Nr. 3-2, su trūkumu – neįrengta žaibosauga – aktualios sutarties ir kitų statybos darbus apibrėžiančių dokumentų nuostatos.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties 1.1.3 papunkčiu šalys susitarė, kad darbai, kuriuos ieškovė turi atlikti pagal sutartį, yra nurodyti techninėje specifikacijoje ir užsakytų darbų sąraše (priedas Nr. 2). Sutarties priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje) prie darbų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti, nėra nurodyti žaibosaugos įrengimo darbai. Darbų sąrašo 1.11.7 papunktyje nurodytiems sutapdinto (plokščio) stogo šiltinimo, stogo įrengimo darbams priskirti žaibolaidžių įrengimo darbai. Remiantis aptartais darbus apibūdinančiais dokumentais, ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti žaibosaugos įrengimo darbų, tačiau buvo įsipareigojusi įrengti tik žaibolaidį, kuris, kaip minėta, priskirtinas ne žaibosaugos, o sutapdinto (plokščio) stogo šiltinimo, stogo įrengimo darbams. Byloje nėra ginčo, kad žaibosaugos įrengimo darbų ieškovė neatliko.

61. Pažymėtina, kad žaibosaugos įrengimo darbai nebuvo įtraukti į atliktų darbų aktus Nr. 3 ir 3-2. Apmokėti už tokių darbų atlikimą ieškovė apeliantės neprašė. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tokių darbų (ne)atlikimas ir apmokėjimas už juos net nėra šios bylos, kurioje ieškovė prašė priteisti iš apeliantės tik skolą už darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 3-2, dalykas.

62. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 3-2 nenurodžius, kad ji atliko žaibosaugos įrengimo darbus, ir neprašius už juos sumokėti, žaibosaugos neįrengimas nesudarė apeliantei teisinio pagrindo atsisakyti priimti atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 3-2 nurodytus darbus.

63. Apeliantės teigimu, ji turėjo teisę neapmokėti ieškovei už atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 3-2 nurodytus darbus, kadangi apeliantė neperdavė jai projektinės dokumentacijos, defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento.

64. Pažymėtina, kad ieškovė prašė apmokėjimo remdamasi ne 2021 m. gruodžio 2 d. baigiamuoju darbų priėmimo–perdavimo aktu, tačiau atliktų darbų aktais Nr. 3 ir Nr. 3-2. Sutarties nuostatos, reglamentuojančios tarpinių darbų perdavimo–priėmimo procedūras, nenumatė ieškovei pareigos kartu su tokiais aktais perduoti apeliantei projektinės dokumentacijos, defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento. Sutarties nuostatos nenumatė ir to, kad tokių dokumentų neperdavimas kartu su tarpiniais atliktų darbų aktais suteiktų apeliantei teisę neapmokėti už pagal minėtais aktais perduotus darbus.

65. 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d. raštuose apeliantė nebuvo nurodžiusi, kad ji nesutinka priimti pagal minėtus aktus perduodamų darbų, kadangi ieškovė neperdavė jai projektinės dokumentacijos bei defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento. Tokias aktų nepasirašymo priežastis apeliantė nurodė tik ginčui persikėlus į teismą, tai leidžia daryti išvadą, kad tokios aplinkybės aptartų aktų gavimo metu apeliantės nebuvo laikomos kliūtimis pasirašyti minėtus atliktų dabų aktus. Todėl šios apeliantės nurodytos aplinkybės nepripažįstamos pateisinančiomis apeliantės atsisakymą priimti minėtais aktais perduodamus darbus ir už juos atsiskaityti.

66. Byloje nėra ir duomenų, kad dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) objekto Kalnalaukio g. 25, Širvintose, gyventojai faktiškai negalėtų naudotis pagal sutartį atliktų darbų rezultatu ar, kad naudojimasis juo būtų iš esmės apsunkintas. Šiame kontekste aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas).

67. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog apeliantė neįrodė pagrindų atsisakyti priimti atliktų darbų aktais Nr. 3 ir Nr. 3-2 perduotus darbus, todėl apeliantei kilo pareiga už pagal nurodytus atliktų darbų aktus perduotus darbus tinkamai atsiskaityti. Kadangi apeliantė pareigos atsiskaityti už atliktus darbus nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos ieškovei 47 366,56 Eur skolą už pagal minėtus aktus atliktus darbus (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.687 straipsnio 1 dalis).

68. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė 33 dienomis praleido terminą atsiskaityti pagal ieškovės 2021 m. spalio 29 d. išrašytas sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191. Nustatęs, kad apeliantė 33 dienomis praleido terminą atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintą civilinės atsakomybės formą (mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos) ir priteisė iš apeliantės ieškovei 781,55 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnis).

69. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį ir iš apeliantės ieškovei priteisti 47 366,56 Eur skolą bei 781,55 Eur delspinigius. Apeliantė nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

72. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 484 Eur išlaidas už UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atliktą vamzdynų diagnostiką.

73. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

74. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

75. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 p.).

76. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).

77. Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (2 783 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl mažinama iki Rekomendacijose nurodyto dydžio – 2 547,87 Eur.

78. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš apeliantės 484 Eur išlaidas už UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atliktą vamzdynų diagnostiką pažymėtina, kad šios nutarties 22 punkte teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovės apeliacinėje instancijoje teikiamus įrodymus (įskaitant įrodymus apie UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atliktą vamzdynų diagnostiką) atsisako priimti kaip neatitinkančius jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų.

79. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

80. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos už įrodymo, kuris byloje pateiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir nepriimtas kaip neatitinkantis jo priimtinumo sąlygų, parengimą, nepripažintinos būtinomis, dėl to jos nepriteisiamos iš apeliantės ieškovei.

81. Atsižvelgus į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš apeliantės (atsakovės) ieškovei priteisiamos 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bauservis“, juridinio asmens kodas 302554407, 2 547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Irmantas Šulcas