Civilinė byla Nr. e2-1073-577/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00861-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.4.5; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.4.5.20
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens X. X. (X. X.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties patenkinti pareiškėjo Y. Y. pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo X. X., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Y. Y. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti jo ir X. X. nepilnametį vaiką – X. Y., gimusią (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) į jos kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėjas nurodė, kad X. X. jų dukrą (duomenys neskelbtini) atvežė į Lietuvą. Pareiškėjas apie dukros išvykimą ir jos buvimo vietą nežinojo, šios aplinkybės nuo jo buvo slepiamos, todėl susigrąžinimo proceso inicijavimas ir prašymo grąžinti vaiką pateikimas teismui užtruko.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tėvų gyvenimą skyrium ir suteikė vaiko priežiūros teisės abiem tėvams. Teismas nurodė, kad keliaujant į užsienį turi būti gautas kito tėvo sutikimas. Teismas nustatė konkrečius įpareigojimus tėvams dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas taip pat nustatė, kad X. Y. nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). X. X. nutarė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dukrą pasiėmė kartu, nors vaiko motina neturėjo vaiko tėvo leidimo išvykti į kitą šalį.
4. Pareiškėjas nurodė, kad vaikas nuo gimimo buvo prižiūrimas (duomenys neskelbtini) sveikatos įstaigų, lankė (duomenys neskelbtini) švietimo bei ugdymo įstaigas. Suinteresuoto asmens veiksmai kenkia vaiko interesams.
5. Suinteresuotas asmuo X. X. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dukra į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini), jai išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas prašymą grąžinti vaiką grindžia 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 12 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vaikas grąžinamas, jeigu nėra praėję vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas. Pareiškimas grąžinti vaiką paduotas (duomenys neskelbtini) dėl šios priežasties pareiškėjas nurodo neteisingą vaiko išvežimo iš (duomenys neskelbtini) datą.
6. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad dukra iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini) ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Po atvykimo į suinteresuoto asmens kilmės valstybę vaikas pagal galimybes su tėvu bendravo per „Viber“ programėlę. Pareiškėjas jau tuomet žinojo apie tai, kad dukra ir jo motina į (duomenys neskelbtini) nebegrįš. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūrai pateiktas pareiškimas dėl mažametės tvirkinimo. Po kelių dienų (duomenys neskelbtini), todėl šeima nutarė išvykti. Apie savo buvimo vietą suinteresuotas asmuo informavo ne tik pareiškėją, bet ir (duomenys neskelbtini) policiją. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad X. X. sėkmingai atvyko į Lietuvą ir čia įsikūrė. Tai, kad vaikas iš (duomenys neskelbtini) negalėjo būti išvežtas (duomenys neskelbtini), patvirtina (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo sutartis su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos, nes pagal (duomenys neskelbtini) ambasados notą (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Be pareiškėjo prašymo šie veiksmai nebūtų atliekami.
7. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dukra iš (duomenys neskelbtini) išvyko kai jai buvo (duomenys neskelbtini), mergaitė nebuvo lankiusi jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Vaikas visiškai nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos ir jokio ryšio su šia šalimi nebuvo sukūrusi. Lietuvoje X. Y. jau gyvena beveik (duomenys neskelbtini) ir yra visiškai prisitaikiusi prie naujos aplinkos. Mergaitė laisvai kalba (duomenys neskelbtini) ir jau pradeda susikalbėti lietuvių kalba. Ji lanko būrelius, bendrauja su vaikais kieme, lanko psichologo konsultacijas, siekiant padėti adaptuotis vaikų darželyje. Sistemingai lankosi gydymo įstaigose. Mergaitė Lietuvoje gyvena ne tik su mama, močiute ir prosenele, bet ir su kitais giminaičiais.
8. Dukra X. Y. visiškai nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, neturi (duomenys neskelbtini) draugų, su kuriais ją sietų bent koks ryšys, niekada nelankė (duomenys neskelbtini) būrelių, darželio. Su (duomenys neskelbtini) jos nesieja joks kitas ryšys, išskyrus faktą, kad šioje šalyje gyvena tėvas. X. Y. lanko darželį Lietuvoje. Lietuvoje jai sudarytos geros sąlygos gyventi ir vystytis. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos neturi. Pareiškėjas kartu su dukra gyveno tik iki (duomenys neskelbtini), kuomet jis pradėjo gyventi skyrium. Šalims pradėjus gyventi skyrium, dukrai buvo tik (duomenys neskelbtini). Nuo tada bendravimas su dukra, iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) vyko epizodiškai, po kelias valandas. Tėvo ryšys su dukra nėra toks stiprus, kaip vaiko su motina, o tiksliau, jo visai nėra. Grąžinus dukrą į kilmės valstybę bus itin apsunkinta vaiko padėtis, nes jau dabar dėl potyrių (duomenys neskelbtini) jaučiamos pasekmės, mergaitė bijo atsiskirti nuo mamos. (Duomenys neskelbtini) vaiko atskyrimas nuo motinos, su kuria jį nuo gimimo sieja itin stiprus emocinis ryšys, ir grąžinimas tėvui į (duomenys neskelbtini), kur vaikas lankytų darželį ir nesuprastų (duomenys neskelbtini) kalbos, šiuo konkrečiu atveju neatitiktų mažamečio vaiko interesų – jis neabejotinai patirtų psichinės žalos, pakliūtų į netoleruotiną situaciją.
9. Motina su mažamete dukra Lietuvoje gyvena jau pusantrų metų. Iš (duomenys neskelbtini) X. Y. išvyko būdama maža, todėl šios šalies ji neatsimena. Lietuvoje mergaitė gyvena trijų kambarių bute su patogumais. Jame tvarkinga ir švaru. Bute taip pat gyvena vaiko močiutė ir prosenelė. Bute yra visi reikiami baldai, žaislai, priemonės vaiko ugdymui. Netoliese gyvena artimi giminaičiai, kurie nuolat bendrauja su X. Y., ji juos visus pažįsta nuo gimimo ir pastaruosius pusantrų metų kas dieną leidžia šeimos aplinkoje. Tėvas su dukra nebendravo maždaug vienerius metus. Lietuvoje vaikui augti ir vystytis sukurta kokybiška nauja aplinka, kurioje mergaitė tiek fizine, tiek socialine prasme prisitaikė gyventi. Grąžinus X. Y į (duomenys neskelbtini), ji turėtų iš naujo prisitaikyti prie pasikeitusios šeimyninės ir socialinės aplinkos, atsidurtų aplinkoje, kurioje negebėtų susikalbėti, o tėvas ir jo giminaičiai taip pat negalėtų susikalbėti, nes nemoka nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) kalbos, o mergaitė nekalba nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Mažamečio vaiko paėmimas iš jam šiuo metu įprastos, visus poreikius atitinkančios, stabilios ir saugios aplinkos, būtų nesuderinamas su šalių mažamečio vaiko interesų apsaugos užtikrinimu. Šalių dukters gyvenimas jau žinomoje, socialiai jai saugioje aplinkoje Lietuvoje kartu su motina, su kuria ją sieja glaudus ryšys, teikia daugiau garantijų tęstinei vaiko raidai ir labiausiai atitinka jo interesus.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra duomenų, jog vaiko tėvas nesinaudotų įstatymo suteiktomis vaikų globos teisėmis vaiko išvežimo į Lietuvą metu, ar šios teisės būtų apribotos galiojančiu teismo sprendimu, ar suteiktos kitiems asmenims. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sutikęs su tuo, jog vaikas liktų nuolat gyventi Lietuvoje. Dėl to Tarnyba laikosi pozicijos, kad susiklosčiusi situacija atitinka neteisėto vaiko išvežimo į Lietuvą aplinkybes Hagos konvencijoje numatyta prasme, todėl vaiko išvežimas į Lietuvą pripažintinas neteisėtu. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą ir papildomus įrodymus, Tarnybos išvada gali būti tikslinama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė grąžinti pareiškėjo Y. Y. dukrą X. Y. iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – (duomenys neskelbtini), priteisė iš suinteresuoto asmens X. X. pareiškėjui Y. Y. 2 632,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybei.
12. Teismas nustatė, kad X. Y. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė. X. Y. gimė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas jos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, kuria patvirtintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, vaikas patikėtas abiem tėvams. Pagal nutartį būtinas abiejų vaiko tėvų sutikimas vykti į užsienį. (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nustatyta, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, nepaisant bendro tėvų pareigų vykdymo, vaikas registruojamas ir apgyvendinamas su motina. Nuo (duomenys neskelbtini) tėvas galės pasilikti vaiką savaitgaliais. X. Y. šiuo metu su mama gyvena (duomenys neskelbtini).
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Y. Y. ir X. X. teisės ir pareigos įgyvendinant tėvų teises ir pareigas yra lygios. Mažamečio vaiko tėvų santykiai konfliktiški, šalys nėra linkusios bendradarbiauti ir kooperuotis, ieškant bendro sutarimo ir tolimesnės perspektyvos gyventi darniai.
14. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, kad X. X. atsisakymas grįžti į (duomenys neskelbtini) yra labiau susijęs su ekonominėmis priežastimis, bet ne su grėsmės baime sveikatai. X. X. išvykimas su mažamečiu vaiku be tėvo sutikimo iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ir kilmės valstybės, eliminavo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, o tai neatitinka šalių mažamečio vaiko interesų. Mamą ir dukrą sieja itin stiprus emocinis ryšys, tačiau mažamečio vaiko grąžinimas į (duomenys neskelbtini) nereiškia atskyrimo nuo mamos. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, nė viena iš šalių nesikreipė dėl jos pakeitimo. Ekonominis aspektas dėl X. Y. grįžimo su mama į (duomenys neskelbtini) sprendžiamas taikant išlaikymo pakeitimo normas, ir tai nėra teisinis pagrindas negrąžinti (duomenys neskelbtini) pilietybę turintį vaiką į kilmės šalį.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėjo pastangas ieškodamas dukros buvimo vietos, tačiau (duomenys neskelbtini) apsunkino jo veikimo galimybes, todėl buvo praleistas terminas kreiptis dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalį termino kreiptis į atsakingas institucijas dėl vaiko grąžinimo praleidimas negali būti teisinė prielaida atmesti pareiškėjo prašymą.
16. Teismas nurodė, kad byloje nėra valstybės atsakingų institucijų parengtų dokumentų, galinčių patvirtinti, jog X. X. negali grįžti kartu su dukra į (duomenys neskelbtini), o vaiko grąžinimas būtų susijęs su mamos atskyrimu nuo vaiko. Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus dėl įrodinėjamo netinkamo tėvo elgesio su vaiku. Duomenų apie pareiškėjo nederamą elgesį vaiko akivaizdoje (konfliktai su suinteresuotu asmeniu, galbūt smurtinis elgesys, pranešimai policijos pareigūnams, sprendžiant konfliktines situacijas, ir pan.) nėra. Byloje nėra įrodymų, kad mergaitės tėvas neturi socialinių įgūdžių rūpintis mažamečiu vaiku.
17. Teismas suinteresuoto asmens X. X. argumentus dėl ekspertizės atlikimo ir jos išvadų netinkamumo pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad ekspertas atliko ekspertizę pagal teismo suformuluotus klausimus, nurodant aiškius vertinimo kriterijus dėl prisitaikymo prie naujos aplinkos Lietuvoje (gyvenamoji vieta, namai, ugdymo įstaiga, draugai, veikla ir galimybės, psichologinės pasekmės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, galinčios kilti žalos rizikos). Tai, kad ekspertinė išvada nėra įforminta ir moksliškai aprašytas pats tyrimas, kaip tai rekomenduojama tyrimo metodikoje, savaime nepaneigia išvadų profesionalumo.
18. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo išvadą, kad yra pagrindas vadovautis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, nes šalių mažametė dukra nėra prie savo naujos gyvenamosios aplinkos fiziškai ir emociškai prisitaikiusi taip, jog būtų negrąžintina į jos kilmės valstybę, nors gyvena Lietuvoje daugiau nei Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą vienerių metų laikotarpį. Laikinas gyvenimas Lietuvoje, nors ir siekiant likti šioje šalyje, kai tėvui apribota galimybė bendrauti su vaiku, nevykdant (duomenys neskelbtini) miesto teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarties ir visiškai nesprendžiant teismo sprendimo vykdymo klausimo, neatitinka mažamečio vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo X. X. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nutarties 42 punkte neteisingai nurodė, kad šalių dukra nuo gimimo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) iki išvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini). X. Y. iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, žinodamas dukters buvimo vietą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nesikreipė į institucijas dėl jos neteisėto išvežimo ir grąžinimo.
19.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), o Tarnyba pas suinteresuotą asmenį lankėsi (duomenys neskelbtini), t. y. aštuoniais mėnesiais ankščiau nei pradėta ši byla. Nesikreipimas dėl vaiko grąžinimo per vienerius metus rodo, kad pareiškėjas buvo sutikęs su tuo, jog vaikas gyventų ne (duomenys neskelbtini).
19.3. Skundžiamos nutarties 43 punkte nurodytos aplinkybės dėl vaiko amžiaus ir gyvenimo aplinkybių neatitinka realios situacijos. Nutarties priėmimo metu X. Y. jau buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Tokio amžiaus vaikams kiekvienas gyvenimo mėnuo yra reikšmingas jo vystymuisi, kalbų mokėjimui, adaptacijai. X. X. atvykus į (duomenys neskelbtini) nuo pirmos dienos apsigyveno kartu su savo mama X. Z. Po vedybų pareiškėjas persikraustė gyventi į tą patį namą. Gyvendamas kartu neprisidėjo nei prie namo nuomos mokesčio, nei prie komunalinių mokesčių mokėjimo, neskyrė lėšų vaiko išlaikymui. (Duomenys neskelbtini) teismo sprendime dėl separacijos nurodyta, kad šalys gyvena skyriumi nuo (duomenys neskelbtini). X. Y. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su mama X. X. ir močiute X. Z. X. X. su savo mama gyveno visą nėštumo laikotarpį, X. Y. su močiute gyveno (duomenys neskelbtini) nuo pat pirmos gimimo dienos, kartu gyveno išvykusios į (duomenys neskelbtini), kartu atvyko į Lietuvą ir iki šios dienos gyvena kartu. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl konstatavo, kad X. Y. negyveno kartu su močiute.
19.4. Teismo išvada, kad nėra duomenų apie nederamą elgesį vaiko akivaizdoje ir pareiškėjo socialinius įgūdžius yra nepagrįsti. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) X. X. atsisakė pateikto skundo prieš savo vyrą. Šalys posėdžio metu neneigė, kad skundas buvo dėl smurto. Šio skundo X. X. atsisakė siekdama paspartinti skyrybų procesą. Bylos medžiagoje taip pat yra (duomenys neskelbtini) prokuratūrai pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškimas, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) gauti informaciją apie šio pareiškimo nagrinėjimo eigą neįmanoma. Pareiškėjas neturi socialinių įgūdžių rūpintis mažamečiu vaiku. X. Y. yra vienintelis jo vaikas. Pareiškėjas skyrium gyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei dvejus metus, su vaiku retkarčiais bendraudavo per „Viber“ programėlę. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nėra bendravęs su dukra jokia forma ir bendravimo nesiekia.
19.5. Teismas mergaitės kalbos mokėjimo įgūdžius ir bendravimo galimybes ne su artimaisiais giminaičiais nustatė pagal Tarnybos (duomenys neskelbtini) aktus. Nagrinėjant bylą Tarnybos atstovai su mergaite nebendravo, vadovavosi duomenimis, gautais nagrinėjant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės ištyrimo. Metai laiko tokio amžiaus vaikų vystymosi etape yra labai ilgas laiko tarpas.
19.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad X. Y. toje pačioje vietoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) Tarnyba nustatė, kad jai namuose sukurtos puikios, saugios sąlygos. Mergaitė tam tikrą laiką nelankė darželio, nes buvo pradėjusi jame labai nerimauti. Pagalbos šeimai plane nuo (duomenys neskelbtini) buvo numatytas vaiko lankymasis pas psichologą ir psichiatrą. Mergaitė pagal rekomendacijas buvo vedama pas šiuos specialistus. Po vasaros atostogų mergaitė vėl pradėjo lankyti darželį, todėl natūralu, kad (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog vaikas dar nesiadaptavo darželyje. Ši pažyma parengta praėjus penkioms dienoms po ilgesnio darželio nelankymo, tačiau teismas ir ekspertas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Šiuo metu dukra visiškai adaptavosi, bendrauja su vaikais, dalyvauja veiklose. Pasibaigus vasaros atostogoms mergaitė grįžo ir į muzikos mokyklą. Mergaitės grąžinimas į (duomenys neskelbtini) tik sukurtų nestabilią padėtį. Iki išvykstant iš (duomenys neskelbtini), mergaitė su mama ir močiute gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame būste, už kurio nuomą mokėjo močiutė X. Z., nes tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar močiutė gyvena Lietuvoje. X. X. neturi būsto, neturi santaupų, neturi (duomenys neskelbtini) darbo, nemoka kalbos. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dukters išlaikymui yra sumokėjęs 1 200 Eur, tai sudarytų 46 Eur per mėnesį, nors pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą priteista po 300 Eur per mėnesį, indeksuojant ir pridedant kitas, papildomas išlaidas.
19.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas būtų grąžintas į valstybę, kurioje visiškai nemoka kalbos, tėvo neišlaikomas, neturi gyvenamosios vietos, būtų atskirtas nuo močiutės, su kuria gyvena nuo gimimo, artimųjų giminaičių, su kuriais susiformavęs glaudus ryšys. Vaiko motina Lietuvoje turi darbą. Lietuvoje vaikas lanko darželį, ugdymas vyksta (duomenys neskelbtini) kalbomis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) vaikas patektų į situaciją, kurioje niekada nėra buvęs. Mergaitė nėra lankiusi ugdymo įstaigų, nebendravo su niekuo kitu, tik su mama ir močiute, retkarčiais su tėvu ir jo artimaisiais pasimatydavo. Draugų dėl savo jauno amžiaus vaikas neturėjo, todėl grąžinimas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai sukeltų didelį stresą.
19.8. Tėvas vaiko neišlaiko, visiškai nebendrauja jau beveik dvejus metus, mergaitė tėvo net nepamena, jų ryšiai nutrūkę. Y. Y. siūloma laikina materialinė pagalba neapibrėžta. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo darbą, pajamas, gyvenimo sąlygas. Neįsitikinęs, kad būtų užtikrintos tinkamos materialinės sąlygos, teismas nepagrįstai konstatavo, jog išsiuntus vaiką į (duomenys neskelbtini) jam nebūtų padaryta žala.
19.9. Ekspertas G. N. konstatuodamas, kad išvežant mergaitę iš (duomenys neskelbtini) buvo staigiai nutraukti jos ryšiai su tėvu, artima socialine ir kalbine aplinka, neatsižvelgė į tai, jog iki išvykstant iš (duomenys neskelbtini) vaikui buvo tik (duomenys neskelbtini), ir tai, jog (duomenys neskelbtini) vaikas jau gyvena kitoje aplinkoje. Išvadoje nepaminėtas faktas, kad vaikas jau kurį laiką gyveno skyrium nuo tėvo, neanalizuotas faktas, kad vaiko reali socialinė aplinka (duomenys neskelbtini) buvo namai, kuriuose vaikas gyveno su mama ir močiute.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Y. Y. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Apeliantė neteisingai interpretuoja faktines aplinkybes. Vaikas iš (duomenys neskelbtini) išvežtas neturint privalomo teismo leidimo ir tėvo sutikimo. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vaiko išvežimą, o vėliau nežinojo tikslios vaiko ir jo motinos buvimo vietos. Šios aplinkybės sutrukdė per trumpiausią laiką kreiptis dėl vaiko grąžinimo.
20.2. Apeliantės teiginiai, kad pareiškėjas nesirūpino vaiku ir vengė vykdyti tėvo pareigas neatitinka tikrovės. Apeliantė pareiškėją kaltino vaiko tvirkinimu, teigė, jog šie veiksmai vyko (duomenys neskelbtini), todėl ji su vaiku nusprendė išvykti. Šie teiginiai melagingi. Esant tokio pobūdžio kaltinimui (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos būtų atlikusios tyrimą ir kaltam asmeniui pritaikiusios atsakomybę. Apeliantės teiginiai dėl netinkamo elgesio su vaiku neįrodyti, tačiau tai charakterizuoja vaiko motinos elgesį ir siekį atgrasyti tėvą nuo bendravimo su dukra.
20.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pasirengęs suteikti dukrai ir jos motinai materialinę pagalbą. Taip pat nurodė, kad dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros gali padėti kiti šeimos nariai. Nors minėti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pareiškėjas nori ir sutinka padėti.
20.4. Apeliantė į (duomenys neskelbtini) atvyko pas savo motiną, kuri šioje šalyje dirbo jau (duomenys neskelbtini). Apeliantė (duomenys neskelbtini) susipažino su pareiškėju ir susilaukė vaiko. Apeliantė (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Ši profesija (duomenys neskelbtini) yra perspektyvi, todėl vaiko motina gali integruotis į (duomenys neskelbtini) darbo rinką. Vaiko grąžinimas į (duomenys neskelbtini) nereiškia jo atskyrimo nuo mamos, o ekonominiai išlaikymo aspektai nėra pagrindas negrąžinti vaiko.
20.5. Vaikui yra (duomenys neskelbtini), todėl jis savo aplinką objektyviai tapatina su motina ir jos aplinka. Tokio amžiaus vaikas negali priimti savarankiškų sprendimų ir atitinkamai nėra galimybės taikyti Hagos konvencijos nuostatų negrąžinti vaiko. Pagal ekspertizės išvadas vaikas nėra prisitaikęs gyventi Lietuvoje, o psichologinė žala dėl persikėlimo į (duomenys neskelbtini) priklausytų nuo persikėlimo organizavimo. Tinkamai organizuotas persikėlimas žalos vaikui nepadarytų arba ji būtų nedidelė.
20.6. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra lemiamas veiksnys prisitaikymui prie naujos aplinkos. Vaiko buvimas su mama ir jos giminėmis, laikinai būnant Lietuvoje, nereiškia jos prisitaikymo prie naujos aplinkos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas leisti grąžinti vaiką į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) vaiko charakteristiką ir pažymą iš (duomenys neskelbtini), bei prašo juos pridėti prie bylos medžiagos. Šiais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamą nutartį, yra pasikeitę, vaikas sėkmingai adaptavosi ugdymo įstaigose.
23. Pareiškėjas atsiliepime prašo naujų įrodymų nepriimti, nes apeliantė nenurodė aplinkybių sukliudžiusių juos pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, apeliantė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
25. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
26. Apeliantės pateikti rodymai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu ir atskirajame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas su naujais rašytiniais įrodymais, susijusiais su vaiko adaptacija ugdymo įstaigose, susipažino ir dėl jų pasisakė atsiliepime. Aplinkybes, kad ginčo šalių dukra lanko vaikų darželį ir muzikos mokyklą, apeliantė buvo nurodžiusi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, jos nėra naujos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį bei tai, kad apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingi objektyviam bei teisingam ginčo klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas naujus rašytinius, įrodymus, pateiktus su atskiruoju skundu, priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl prašymo nevertinti ekspertizės išvados
27. Apeliantė 2023 m. spalio 30 d. pateikė prašymą nevertinti ekspertizės išvados, nes ji neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, neišsami ir neobjektyvi. Nurodo, kad dėl itin spartaus bylos nagrinėjimo nebuvo įmanoma pateikti specialiųjų žinių reikalaujančių įrodymų, patvirtinančių, jog ekspertizė byloje iš esmės nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Apeliantė su prašymu pateikė 2023 m. spalio 27 d. Teisės psichologijos specialisto išvadą.
28. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Tokia pati taisyklė taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašymo turiniu, daro išvadą, kad apeliantė pateiktu prašymu siekia papildyti atskirąjį skundą dėl byloje atliktos ekspertizės nepatikimumo ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė naują rašytinį įrodymą – specialisto išvadą. Pareiškėjas su apeliantės iniciatyva parengta nauja specialisto išvada, nėra susipažinęs. Atsižvelgdamas į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui skundą papildyti draudžiama, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. spalio 30 d. prašymo ir kartu su juo pateiktos specialisto išvados nepriima (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
30. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra X. Y. (Duomenys neskelbtini) pažymėjime nurodoma, kad X. Y. turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Iki išvykimo iš kilmės valstybės X. Y. gyveno (duomenys neskelbtini).
31. (Duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino sutuoktinių gyvenimą skyrium. Vaikas patikėtas abiem tėvams. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. (Duomenys neskelbtini) teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, nustatė, kad tėvas dukrą nuo pirmadienio iki penktadienio gali pasiimti dviem valandoms per dieną, savaitgaliais, vaikas su tėvu bus dvi valandas vieną dieną ir penkias valandas kitą dieną. Nuo (duomenys neskelbtini) tėvas galės vaiką pasilikti savaitgaliais sprendime nustatyta tvarka ir valandomis.
32. Pagal X. Y. paso duomenis, mergaitė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, ji iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą – (duomenys neskelbtini). X. Y. išduotas (duomenys neskelbtini).
33. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydamas išduoti leidimą grąžinti mažametę dukrą X. Y. į (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko (ne)grąžinimo į jo gyvenamąją vietą
34. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.
35. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, vaiko išvežimas ar laikymas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, pripažįstamas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.
36. Byloje nėra ginčo, kad mažametės X. Y. nuolatinė gyvenamoji vieta iki jos išvykimo į (duomenys neskelbtini), o vėliau ir į Lietuvą, buvo (duomenys neskelbtini), kurioje, tėvams nutraukus santuoką, ji gyveno su mama X. X. ir močiute X. Z. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjas nėra davęs sutikimo išvežti vaiką iš kilmės valstybės. Todėl vaiko išvežimas iš (duomenys neskelbtini) ir laikymas Lietuvoje atitinka neteisėtumo, įtvirtinto Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, požymį. Neteisėto vaiko išvežimo ir jo laikymo Lietuvoje faktą konstatavo ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, dėl šios aplinkybės ginčo apeliacinės instancijos teisme nekilo.
37. Pagal Hagos konvenciją, neteisėtas nepilnamečio vaiko išvežimo ar laikymo faktas nėra absoliutus pagrindas visais atvejais grąžinti jį į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes kai kuriais išimtiniais atvejais toks grąžinimas prieštarautų vaiko interesams. Hagos konvencijos 12, 13 straipsniuose įtvirtintos bendros taisyklės išimtys ir pagrindai, pagal kuriuos teismas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
38. Hagos konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad būtų atsisakyta grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas); 2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas); 3) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas); 4) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis); 5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).
39. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiką atsisakoma grąžinti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jei įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žodis „prisitaikymas“ Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies kontekste apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016).
40. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šio Hagos konvencijoje įtvirtino vaiko negrąžinimo pagrindo taikymo, turi būti konstatuotas daugiau negu paprastas prisitaikymas prie esamos fiziškai supančios aplinkos. Atsisakymas grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl jo prisitaikymo naujoje gyvenamojoje aplinkoje yra galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiką ir jo naują aplinką sieja toks stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, jog gali būti konstatuojamas esamos situacijos stabilumo požymis. Teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu. Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, būsto sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-450/2023).
41. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Hagos konvencijoje įtvirtintas vienerių metų terminas pripažįstamas procedūriniu, formaliu ir turi būti aiškinamas bei taikomas atsižvelgiant į šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą. Dėl to laikomasis pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę, būtina įvertinti, prisitaikė vaikas prie naujos aplinkos ar ne, nepriklausomai nuo to, ar praėjo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098-236/2017; 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1244-912/2022).
42. Byloje nustatyta, kad apeliantė su nepilnamete dukra iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje neneigė, kad jam buvo žinoma tiksli nepilnametės dukros išvykimo į (duomenys neskelbtini) data, mergaitei būnant (duomenys neskelbtini) su ja bendravo vaizdo skambučiais, dėl dukros grąžinimo į (duomenys neskelbtini) institucijas nesikreipė (2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1 val. 39 min. 45 sek. – 1 val. 44 min. 21 sek.). Į bylą pateiktas pareiškėjo trumposios žinutės, išsiųstos Lietuvoje gyvenančiam apeliantės giminaičiui, tekstas (DOK-30137 priedas Nr. 11), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, vėliausiai (duomenys neskelbtini) žinojo, jog dėl (duomenys neskelbtini) apeliantė su dukra išvyksta iš (duomenys neskelbtini).
43. Duomenų, galinčių pagrįsti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje įrodinėtas aplinkybės, kad vaikas į Lietuvą atvyko vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini), byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pagal X. Y. pase esantį spaudą, mergaitė į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) (DOK-30137 priedas Nr. 1). Apeliantės su ugdymo įstaigomis (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartys dėl dukros X. Y. ikimokyklinio ugdymo paslaugų ir muzikos mokyklos (duomenys neskelbtini) lankymo, liudija, kad vaikas jau nuo (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvoje ir jam (duomenys neskelbtini) pradėtos teikti ugdymo paslaugos.
44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos persiųstą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje notą dėl nepilnametės X. Y. gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės, prašant suteikti informaciją ar mergaitė su mama gyvena Lietuvoje, taip pat ar mergaitė yra gerai prižiūrima ir saugi. Šio kreipimosi pagrindu Tarnybos specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas į Tarnybą dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją kreipėsi (duomenys neskelbtini), o prašymą teismui pateikė (duomenys neskelbtini)(prašymas teisme užregistruotas (duomenys neskelbtini)).
45. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad vaiko grąžinimo procesas pradėtas praėjus Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytam vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ir (ar) laikomas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad pareiškėjo nurodoma vaiko išvežimo į Lietuvą data siejama su Hagos Konvencijoje nustatytu grąžinimo procedūrų terminu, bet ne su faktine vaiko išvežimo iš kilmės valstybės ir laikymo Lietuvoje data.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas, klausimą, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų balansą, tačiau vaiko interesams tokiu atveju teiktinas pagrindinis dėmesys, nes vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis, nei jį globojantys suaugę asmenys. Prioritetas vaiko interesų apsaugai teiktinas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra išreiškusios valią, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų (nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai), svarbiausia – vaiko interesai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas atitinka ir Hagos konvencijos preambulėje įtvirtintą nuostatą, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausi yra vaikų interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-910/2022). Šiems interesams teiktinas prioritetas prieš teisėtus vaiko tėvų (globėjų) interesus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-195/08 PPU 51 p.; Monako apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimas atsisakyti grąžinti vaiką į Ispaniją Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu byloje Nr. HC/E/MC 510 ir kt.).
47. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai lankėsi apeliantės ir vaiko gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad mergaitė apsilankymo metu buvo linksma, piešė, kalbėjo savo kalba. Mergaitė buvo apsirengusi švariais drabužiais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Vaikas turi visas reikiamas priemones ugdytis ir vystytis. Atvejo vadybininko pateiktoje informacijoje nurodyta, kad motina stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, namuose tvarkinga, vaikas viskuo aprūpintas, pastebimas labai šiltas ir artimas mamos ir dukros ryšys. Tarnybos specialistų nuomone, motina vaikui sudaro puikias sąlygas augti ir vystytis, rūpinasi vaiko sveikata, savarankiškai ugdo vaiką namuose, jos tėvystės įgūdžiai labai geri. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas (DOK-29703 priedas Nr. 4).
48. Narinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad mažametė X. Y. prie naujos gyvenamosios aplinkos fiziškai ir emociškai nėra prisitaikiusi taip, jog būtų negrąžintina į jos kilmės valstybę, grindė G. N. pateikta ekspertizės išvada. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ekspertizė atlikta paviršutiniškai, atsakymai neišsamūs, išvados dėl mergaitės (ne)prisitaikymo padarytos neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes.
49. Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį, ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar X. Y. prisitaikė prie naujos aplinkos Lietuvoje, įvertinant atskirai kiekvieną iš šių kriterijų: vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad X. Y. neprisitaikė prie naujos aplinkos. Pritaikymas apima santykius su motina, senele, bet neapima ugdomosios ir artimos socialinės aplinkos. Ši išvada grindžiama tuo, kad mergaitė nėra savarankiška, prašo mamos ją anksčiau pasiimti iš darželio, aiškesnių draugystės santykių su bendraamžiais nėra užmezgusi. Įtakos jos bendravimui su bendraamžiais turi tai, kad mergaitė kalba tik rusiškai. Iš ekspertizės išvados turinio matyti, kad ekspertas rėmėsi bylos medžiagoje esančiu ikimokyklinio ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini)pranešimu ir pokalbio metu su ugdyme dalyvaujančia mokytoja gauta informacija (pokalbio data nenurodyta, jo turinys neužfiksuotas ir su ekspertizės išvada nepateiktas).
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad mergaitė į darželį po ilgesnės pertraukos grįžo (duomenys neskelbtini), o ikimokyklinio ugdymo įstaigos pranešimas apie X. Y., kuriuo rėmėsi ekspertas, parengtas (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgdama į ekspertizės išvados surašymo datą bei jos parengimui reikalingą laiką, konstatuoja, kad išvada dėl mergaitės neprisitaikymo ugdymo įstaigoje padaryta praėjus itin nedaug laiko nuo vaiko grįžimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ekspertizės išvadoje nėra duomenų, jog ekspertas, vertindamas vaiko prisitaikymą ugdymo įstaigoje į šią aplinkybę būtų atsižvelgęs ir ją įvertinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vaikas, grįžęs į darželį po ilgesnės pertraukos, pirmomis dienomis nenori visą dieną būti be mamos ir ne itin drąsiai (mažiau) bendrauja su bendraamžiais, yra normalus ir natūralus vaiko elgesys.
52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praėjus mėnesiui nuo grįžimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mergaitė grupėje jaučiasi ramiai ir saugiai, noriai pasilieka rytais, atlieka įvairias užduotėles, dalyvauja ugdymo veikloje. Ji jau savarankiškai pasirenka priemones, mėgsta piešti, konstruoti, vartyti knygeles. Geba pati apsirengti, tvarkyti asmeninius daiktus, moka paprašyti pagalbos, kai nepavyksta susitvarkyti pačiai. Grupės mokytojos su mergaite bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba, taip pat moko lietuvių kalbos žodžių. Ikimokyklinės įstaigos vertinimu, mergaitė pakankamai greitai adaptavosi naujoje grupėje (DOK-37246 priedas Nr. 1). Šiuos duomenis pateikė mergaitės lankomos ikimokyklinės įstaigos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, mergaitė nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, noriai juose dalyvauja, bendrauja su kitais mokiniais. Nors pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) ikimokyklinės įstaigos parengta vaiko charakteristika ir (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas yra tendencingi, tačiau byloje nėra duomenų teikiančių pagrindą jais netikėti ir nesivadovauti. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, jog mergaitė noriai ėmėsi jai pavestos piešimo užduoties. Duomenų apie tai, kad tiek namuose lankantis Tarnybos specialistams, tiek atliekant ekspertizę būtų kilę bendravimo su mergaite sunkumų, nėra.
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad sunkumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo epizodiniai ir trumpalaikiai, nulemti vaiko grįžimo į darželį po ilgesnės pertraukos. Šiuo metu mergaitė noriai lanko darželį, lieka jame be mamos, dalyvauja veiklose, žaidžia su bendraamžiais vaikais. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad mergaitė nesiadaptavo ugdomojoje ir artimoje socialinėje aplinkoje.
54. Mergaitė iš (duomenys neskelbtini) išvežta būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šios nutarties priėmimo metu mergaitei yra (duomenys neskelbtini). Lietuvoje mergaitė gyvena (duomenys neskelbtini). Mergaitė Lietuvoje lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą ir muzikos mokyklą, dalyvaudama jos amžiaus vaikams skirtoje programoje. Ugdymo pamokos mergaitei vedamos jai suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, vaikas mokomas lietuvių kalbos. Mergaitė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje adaptavosi. Lietuvoje vaikas gyvena su mama ir močiute, kuri nuo vaiko gimimo gyveno kartu, padėjo rūpintis mergaite tiek vaiko tėvams gyvenant santuokoje, tiek po santuokos nutraukimo, teikė šeimai materialinę paramą. Kartu gyvena ir vaiko prosenelė. Mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, taip pat galimybės bendrauti su kitais Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais ir jos amžiaus ir brandos vaikais.
55. Byloje nekilo ginčo, kad mažamečiu vaiku motina rūpinasi nepertraukiamai nuo jos gimimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko grąžinimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu mažamečio vaiko gyvenimas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių (duomenys neskelbtini), sutampa su jos motinos aplinka, su kuria ji per visą savo gyvenimą praleido daugiausiai laiko, vaiko ryšys su mama itin glaudus, todėl mergaitės grąžinimas į (duomenys neskelbtini), motinai nepageidaujant grįžti į vaiko kilmės valstybę dėl konfliktinių santykių su pareiškėju ir ekonominių priežasčių, neabejotinai sukeltų mergaitei stresą ir neigiamas emocijas dėl fizinės ir socialinės aplinkos pasikeitimo ir glaudaus ryšio su motina nutraukimo. Taigi, vaiko grąžinimas į kilmės valstybę prieštarauja geriausiems vaiko interesams.
56. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad vaiko ryšys su motina yra stiprus ir artimas. Gyvendama (duomenys neskelbtini) mergaitė daugiau laiko praleisdavo su motina, nei su tėvu. Vaiko tėvas nuo (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai, su dukra bendraudavo epizodiškai, todėl nėra pagrindo sutikti su eksperto išvada, kad vaiko bendravimas su tėvu buvo nutrauktas staiga. Pareiškėjas neneigia, jog iš esmės neteikia dukrai išlaikymo ir beveik visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą paliko vaiko motinai. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad psichinė žala vaikui dėl galimo persikėlimo, be kita ko, priklausytų ir nuo materialinių sąlygų. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, jog kilmės valstybėje būtų užtikrintos tinkamos materialinės sąlygos vaiko gyvenimui, ugdymui ir vystymuisi. Kaip minėta, vaiko tėvas prie dukros išlaikymo iš esmės neprisideda, duomenų apie pareiškėjo darbą, gaunamas pajamas, būstą, kuriame galėtų gyventi vaikas (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Apeliantė (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, visą buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį apeliantė su mama gyveno name, kuriame apeliantės mama X. Z. (duomenys neskelbtini) paslaugas. Apeliantės gyvenamoji vieta sudarius santuoką ir susilaukus dukros nepasikeitė. Pareiškėjas neneigia, kad gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu prie būsto nuomos ir mokesčių mokėjimo neprisidėdavo, pakankamai lėšų vaiko išlaikymui neskirdavo. Nurodytų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo galimybių sukurti ir užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas kilmės valstybėje.
57. Lietuvoje vaikui užtikrintos tinkamos sąlygos į gyvenamąjį būstą, bute yra visi reikiami baldai, priemonės vaiko ugdymui, žaislai. Apeliantė dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Išlaikyti mergaitę padeda ir kartu gyvenanti močiutė. Taigi, vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena tinkamoje ir saugioje aplinkoje, su jai artimais ir glaudžiais emociniais ryšiais susijusiais šeimos nariais – mama ir močiute. Vaiko gražinimas į kilmės valstybę, neužtikrinus jam tinkamų materialinių sąlygų augti ir vystytis, taip pat nutraukus glaudžius emocinius ryšius su artimais žmonėmis, nepertraukiamai buvusiais su vaiku nuo jo gimimo, neatitinka geriausių vaiko interesų.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvoje mergaitei sukurta nauja aplinka, vertinant ją su buvusia iki vaiko neteisėto išvežimo, išsiplėtė ir apima ne tik bendravimą su šeimos nariais ir giminaičiais, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą, papildomas ugdomąsias veiklas muzikos mokykloje. Vaikas Lietuvoje nepartraukiamai gyvena (duomenys neskelbtini), yra prisitaikęs prie naujos aplinkos, turi tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko neturėdama (duomenys neskelbtini), dėl savo amžiaus kilmės valstybėje ugdymo įstaigų nelankė, (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka. Nagrinėjamu atveju vaiko grąžinimas į kilmės valstybę iš esmės reikštų tai, kad mažametė, kuriai teko kartu su mama (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), turėtų iš naujo prisitaikyti prie jai nepažįstamos ir naujos aplinkos kilmės valstybėje, visiškai nemokėdama ir nesuprasdama kilmės valstybės kalbos. Dėl to vaikas patirtų stresą, kuris pagal ekspertizės išvadą, dėl ankstesnės emocinės patirties, šiuo metu yra sumažėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų geriausių vaiko interesų ir darytų jam žalą.
59. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių ir Lietuvoje praleistą laikotarpį ((duomenys neskelbtini)), konstatuoja, kad vaiką ir jo naują aplinką sieja stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, sukuriantis esamos situacijos stabilumą. Vaiko grąžinimas į kilmės valstybę neatitiktų vaiko interesų turėti stabilią, saugią ir nekintančią gyvenamąją aplinką, išsaugoti nuolatinius ir emociškai tvirtus šeimos ryšius su motina ir močiute, kitais giminaičiais, keltų sunkumų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kurti socialinius ryšius, nes mergaitė nesupranta ir nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išimtį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su esminiu vaiko prisitaikymu prie naujos fizinės ir emocinės aplinkos Lietuvoje, ir nepagrįstai netaikė Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išimties. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis panaikinama dėl netinkamo teisės normų taikymo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma grąžinti pagal pareiškėjo Y. Y. pareiškimą X. Y. į (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
62. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
63. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
64. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinus skundžiamą nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės, pareiškėjui nėra atlyginamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Apeliantė pirmosios instancijos teisme už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė patirtų bylinėjimosi dydį pagrindžiančius duomenis (DOK-35223 priedas Nr. 2). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai). Taigi, apeliantei iš pareiškėjo priteisiamos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
66. Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo 1 000 Eur už atskirojo skundo parengimą ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius duomenis (DOK-37246 priedas Nr. 3). Apeliantės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų 800,04 Eur dydį (2 000,01 Eur (užpraėjusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai; Rekomendacijų 8.16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš pareiškėjo priteisiama 800,04 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
67. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 13,28 Eur. Šios išlaidos iš pareiškėjo priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsisakyti grąžinti pagal pareiškėjo Y. Y. pareiškimą X. Y., gimusią (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo Y. Y. (duomenys neskelbtini.) suinteresuotam asmeniui X. X. (X. X.) (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 800,04 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo Y. Y. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Aldona Tilindienė
Alma Urbanavičienė
