Civilinė byla Nr. 3K-3-115-687/2019 (N)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25342-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, antstolei Virginijai Meškauskienei, dėl tėvystės nuginčijimo, sumokėto išlaikymo priteisimo, vykdomųjų raštų panaikinimo; institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. (duomenys neskelbtini)
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
3. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
4. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas).
5. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
6. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.
7. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą.
8. Šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
9. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
10. Be to, EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08). Kita vertus, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikrose situacijose poreikis ginti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus gali būti laikomas pakankamai svarbiu, pateisinančiu vaiko ir jo socialinių tėvų teisės į pagarbą jų privačiam ir šeimos gyvenimui apribojimą (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12).
11. Apibendrindama pirmiau nurodytą EŽTT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
12. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju.
13. Ieškovas tėvystę patvirtino savanorišku pripažinimu. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės pripažinimo sąlygos nustatytos CK 3.141 straipsnyje, o šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
14. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo sprendžiamas ginčas, yra gimęs (duomenys neskelbtini) nesusituokusiems tėvams, minėta, ieškovas tėvystę patvirtino savanorišku pripažinimu. Byloje taip pat nustatyta, kad dar iki vaiko gimimo ieškovas galėjo žinoti aplinkybes, leidžiančias manyti, jog jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas. Prie tokios išvados teismai priėjo remdamiesi ieškovo paaiškinimais, duotais teismui, vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojams (kad kai jis 2001–2002 m. artimai draugavo su atsakove, ji tuo pat metu bendravo ir su kitu asmeniu, kuris taip pat galėtų būti vaiko tėvas; kad ieškovas socialiniam darbuotojui nurodė tas pačias aplinkybes, jog jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (iki vaiko gimimo ir po to), turėjo abejonių dėl to, ar jis yra vaiko tėvas; apie tai, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas, jam pasakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos 2012 metais, kai buvo sprendžiamas globos ir bendravimo su vaiku klausimai, ir kt.).
15. Remdamiesi bylos įrodymų visuma, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudarė ieškovui pagrindą abejoti vaiko tėvyste, tačiau ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo jis pateikė praleidęs daugiau nei 10 metų po vaiko gimimo (2016 m. liepos 19 d.). Teismai vertino, kad ieškovo kreipimasis dėl DNR tyrimo nepatvirtina senaties termino eigos pradžios, o tik įrodo, kad ieškovas šiais veiksmais pradėjo rinkti įrodymus dėl tėvystės patvirtinimo ar paneigimo. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą tėvystei ginčyti, kasacinio skundo argumentais ji nepaneigiama.
16. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).
17. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>).
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai vertino ieškovo santykius su dukterimi ir nepagrįstai sprendė, kad tarp tėvo ir dukters užsimezgė stiprus socialinis ryšys. Teismai turėjo vertinti bendravimo dažnumą, galimybes per tokį mažą laiko tarpą susidaryti tvirtiems socialiniams ryšiams. Po DNR tyrimų ieškovas daugiau su dukterimi nebendravo.
19. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi bylos duomenimis (ieškovo, atsakovės, vaiko, rūpintojos, vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojų paaiškinimais, šios institucijos teiktomis išvadomis, liudytojų parodymais), priėjo prie išvados, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs artimas socialinis ryšys (po vaiko gimimo ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) palaikė santykius su vaiko motina atsakove (duomenys neskelbtini) ir, nors kartu negyveno, rūpinosi vaiku; (duomenys neskelbtini) ieškovas pripažino tėvystę savanorišku pareiškimu; vaiko teisių apsaugos institucijos buities tyrimo aktai bei išvados taip pat patvirtina, kad ieškovas vėliau nuo (duomenys neskelbtini) dalyvavo sprendžiant vaiko auklėjimo klausimus, aktyviai gynė savo kaip tėvo teisę bendrauti su vaiku – inicijavo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, dažnai susitikdavo su dukterimi, pasiimdavo ją vasaros atostogų metu, siekė palaikyti gerus santykius, laikė mergaitę savo vaiku, o mergaitė jį – tėvu, mokėjo išlaikymą dukteriai (iš ieškovo darbo užmokesčio buvo išskaitomas išlaikymas vaikui, ieškovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) 8000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą ir kt.). Teismų konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), duodama parodymus teisme, patvirtino, jog ieškovą laiko savo tėvu, jos nuomone, tokie santykiai su tėvu, nors ir nebūtų tokie pat, tačiau galėtų tęstis ir toliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) nereiškė noro pažinti biologinį tėvą, nurodė, kad nei ji, nei jos motina nežino, kas yra jos biologinis tėvas.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, jog tarp vaiko ir tėvo nesusiklostė emocinis vaiko ir tėvo ryšys, nelaikytini pagrįstais. Teismų išvados, jog ieškovas siekė įgyvendinti tėvystės teises ir palaikyti artimą ryšį su dukterimi, kad duktė taip pat siekia šio ryšio su tėvu ir kt., yra pagrįstos bylos duomenimis ir teismų prie jų prieita nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje teismų nustatyti teisiškai reikšmingi faktai būtini sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas reglamentuojant šį ginčą, taip pat nėra pagrindo manyti, kad materialiosios teisės normos taikytos netinkamai.
21. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie išvados, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaikui neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos. Tokią išvadą teismai priėjo atsižvelgdami į tai, kad ieškovą ir vaiką siejo socialinis ir emocinis ryšys, kad ieškovas vykdė tėvo pareigas vaikui, aktyviai gynė savo, kaip tėvo, bendravimo teisę su vaiku – inicijavo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, siekė su dukterimi palaikyti gerus santykius, o tėvystės nuginčijimo siekia dėl finansinių motyvų ir kt.
22. Teismai, spręsdami dėl tėvystės nuginčijimo, atsižvelgė į tai, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus, nes nei vaiko motina, nei rūpintoja nedėjo jokių pastangų nustatyti biologinį vaiko tėvą, o to siekė tik ieškovas, remdamasis galimai asmeniniais, materialiniais sumetimais, todėl sutiktina su teismų išvadomis, kad tenkinus ieškinį vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Teismai, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos požiūriu, pagrįstai konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.
23. Kasaciniame skunde ieškovas taip pat kelia iš Konvencijos 8 straipsnio kylančios vaiko teisės žinoti savo kilmę užtikrinimo klausimus.
24. EŽTT vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti.
25. EŽTT yra konstatavęs, kad asmenys, bandantys nustatyti savo kilmę, turi gyvybiškai svarbų Konvencijos apsaugotą interesą gauti informaciją, reikalingą tiesai, susijusiai su asmenine tapatybe, nustatyti, o tokios informacijos žinojimas yra labai svarbus asmenybės formavimuisi (žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Jäggi prieš Šveicariją, peticijos Nr. 58757/00; 2003 m. vasario 13 d. sprendimą byloje Odievre prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42326/98;).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra EŽTT praktikos, kai tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui būtų vertinamas vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste. EŽTT praktikos duomenimis, tėvystės nustatymo (nuginčijimo) bylose vaiko teisė žinoti savo kilmę paprastai vertinama tokiais atvejais, kai dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu kreipiasi pats vaikas ir (arba) jo motina arba kai vyras, laikantis save biologiniu vaiko, kurio tėvystė nustatyta kitam vyrui, tėvu, siekia nuginčyti įregistruotą tėvystę ir pripažinti savąją (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje L. D. ir P. K. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 7949/11 ir Nr. 45522/13; 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad teismai, atmesdami ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, pažeidė vaiko teisę žinoti savo kilmę.
28. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktika, kuria remiasi ieškovas, pagrįsdamas savo argumentus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę pažeidimo, t. y. 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, 2005 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01, yra nesusijusi su EŽTT formuojama praktika tėvystės nuginčijimo bylose, kai tariamas tėvas, remdamasis biologiniais įrodymais, siekia nuginčyti jam nustatytą tėvystę.
29. Tuo tarpu EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendime byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, kuriuo taip pat remiasi ieškovas kasaciniame skunde, net nenagrinėja teisės žinoti savo kilmę aspekto, be to, šioje byloje EŽTT nenustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo dėl to, kad nacionaliniai teismai, remdamiesi geriausiais vaiko interesais, atmetė pareiškėjo reikalavimą nuginčyti tėvystę, remiantis biologiniais įrodymais. Taigi kasaciniame skunde nurodoma EŽTT praktika ne tik nepatvirtina, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino vaiko teisę žinoti savo kilmę, bet ir parodo, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vertinama kitokio pobūdžio bylose.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a> ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 kasacinis teismas išaiškino, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kasacinis teismas nurodė, kad tokias priemones teismai turi taikyti visada, išskyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tai prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas tokių priemonių neturi taikyti. Pažymėtina, kad nurodytose bylose kasacinis teismas, atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes ir geriausius vaiko interesus, nustatė, jog teismai pagrįstai šių priemonių netaikė.
31. Nagrinėjamos bylos atveju dėl kasacinio skundo argumentų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nebuvo aktyvūs ir nesiėmė procesinių priemonių, skirtų biologiniam vaiko tėvui nustatyti, teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes dėl vaiko ir tėvo ryšio bei nesant vaiko siekio nustatyti biologinį tėvą, o biologinio tėvo nustatymas yra apsunkintas (motina nežino vaiko tėvo, dėl ieškovo tėvystės sąžiningai klydo ir pan.), nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeisti geriausi vaiko interesai. Šie kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.
32. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos medžiagos neviešumo
33. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (2 dalis).
34. Nagrinėjamos bylos medžiaga nėra CPK 10 straipsnyje nustatyta tvarka pripažinta nevieša. Toks prašymas byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo reikštas, teismai savo iniciatyva nesprendė dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.
35. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijama tėvystė, yra pateikti su nepilnamečio vaiko ir ieškovo asmenimis susiję duomenys, taip pat duomenys, susiję su jų privačiu gyvenimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog byloje ir šioje nutartyje pateikti duomenys taps žinomi asmenims, turintiems sąsajų su nepilnamečio vaiko ir ieškovo asmenimis ar jų privačiu gyvenimu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pripažinti visą šios bylos medžiagą nevieša.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,94 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. sausio 29 d. sprendimu suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šios tarnybos 2019 m. vasario 28 d. pažyma patvirtina, kad, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą (rengiant atsakovės pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą), kasaciniame teisme patirta 123,50 Eur išlaidų. Atsiliepimą į kasacinį skundą teikusiam trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 10 d. sprendimu taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šios tarnybos 2019 m. sausio 30 d. pažyma patvirtina, kad, teikiant trečiajam asmeniui antrinę teisinę pagalbą, kasaciniame teisme patirta 305,50 Eur išlaidų. Ieškovo kasacinis skundas netenkinamas, todėl jam tenka pareiga padengti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokant į valstybės biudžetą 429 Eur šių išlaidų atlyginimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybei 429 (keturis šimtus dvidešimt devynis) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybei 13,94 Eur (trylika Eur 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
