Civilinė byla Nr. 3K-3-112-378/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00153-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, suinteresuoti asmenys S. A., V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, taip pat prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir šio termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą žymenimis (duomenys neskelbtini), 532,66 kv. m ploto; kad V. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą žymenimis (duomenys neskelbtini), 381,38 kv. m ploto.
3. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinus procesą, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl S. A. ir nustatyti faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į minėto pastato dalį, pažymėtą žymenimis (duomenys neskelbtini), o S. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į šio pastato dalį, pažymėtą žymenimis (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą ir nežinojo apie 2014 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo S. A. ir V. B. buvo pripažintos nuosavybės teisės į dalis patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini). Apie priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėtas teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3455-965/2017 dėl UAB „Lexima“ iškeldinimo iš patalpų, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), vykdymas.
5. Pareiškėja teigia, kad ji ir S. A. buvo susitarę, jog tam, kad būtų įregistruotos jos ir suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jų faktiškai valdomas pastato (duomenys neskelbtini), dalis, V. B. kreipsis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į savo valdomas pastato dalis, o S. A. – į savo ir pareiškėjos faktiškai valdomas dalis, o po atitinkamo teismo sprendimo S. A. neatlygintinai perleis pareiškėjai jos valdomas dalis (plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini). Tačiau S. A., kreipdamasis į teismą dėl nuosavybės teisių į minėto pastato dalį pripažinimo, neįtraukė ir neprašė įtraukti pareiškėjos į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoto asmens, nuslėpė nuo teismo savo ir pareiškėjos susitarimą dėl pareiškėjos faktiškai valdomų pastato dalių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutarties ir perdavimo akto pagrindu iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo perdavusi neatlygintinai naudotis savo vadovaujamai UAB „Lexima“ ginčo pastato patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kokiu pagrindu pareiškėja buvo perdavusi patalpas neatlygintinai naudotis UAB „Lexima“; atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. M. šių patalpų valdymo teisių perleidimo pareiškėjai sutartis nesuteikė jai nuosavybės teisių į minėtas patalpas.
8. Teismas, įvertinęs 2013 m. birželio 5 d. S. A. ir pareiškėjos rašytinį susitarimą, kad po to, kai S. A. ir V. B. kreipsis į teismą dėl savo valdomų patalpų dalių ginčo pastate įteisinimo, jie sutinka, jog pastato dalys, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), priklausys pareiškėjai, padarė išvadą, kad šis susitarimas (pažadas padovanoti turtą ateityje) negali būti laikomas dovanojimo sutartimi.
9. Teismo vertinimu, apie suinteresuotų asmenų ketinimą kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu pareiškėjai turėjo būti žinoma dar prieš šiems asmenims kreipiantis į teismą (2014 m. sausio 6 d. teisme gautas jų pareiškimas), nes toks ketinimas aiškiai nurodytas minėtame pareiškėjos ir S. A. 2013 m. birželio 5 d. susitarime. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad pareiškėja jau po 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pasirašymo turėjo domėtis, ar šie asmenys faktiškai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės įregistravimo, o sužinojusi apie nagrinėjamą bylą, galėjo prašyti ją įtraukti kaip suinteresuotą asmenį ir skųsti sprendimą, jei šis pažeistų jos teises ar interesus.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> pripažino, jog jos valdymo trukmės nepakako, kad kartu su S. A. ir V. B. būtų galėjusi kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į pastato dalis įgyjamosios senaties būdu įgijimo.
11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja, sužinojusi apie 2014 m. kovo 24 d. sprendimą 2017 m. rugpjūčio mėnesį, pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a>, niekaip nepateisina jos delsimo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014. Teismo nuomone, prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja galėjo reikšti teismui lygiagrečiai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> pareikštam ieškiniui.
12. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, teismas įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad apie teismo procesą, kurį prašoma atnaujinti, ji sužinojo 2017 metų rugpjūčio mėnesį; kad, siekdama apginti savo teises, atsižvelgdama į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, o ją ir S. A. siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2013 m. birželio 5 d. susitarimo dėl ginčo pastato pasidalijimo, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl S. A. įpareigojimo įvykdyti 2013 m. birželio 5 d. susitarimą natūra.
14. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti 2013 m. birželio 5 d. sutartį natūra, ir tik Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. vasario 7 d. priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą, ji 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu prašymu atnaujinti procesą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjai apie jos galimai pažeistas teises buvo žinoma dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį, todėl ji suprato arba turėjo suprasti, jog, praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių atnaujinti šį terminą, ji praras teisę siekti savo galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu. Tačiau jos nurodomos aplinkybės, kad ji pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, teismo nuomone, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
15. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-39/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-39/2012">3K-7-39/2012</a> pateiktais išaiškinimais, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo lygiagrečiai kitam jos pasirinktam teisių gynybos būdui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a>.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią turintis sprendimas, kurio teismai nepagrįstai netyrė, nevertino ir dėl jo nepasisakė, patvirtina, kad ginčo pastatą, kaip statybines medžiagas, įsigijo ne tik suinteresuoti asmenys S. A. ir V. B., bet ir A. M. (CPK 182 straipsnio 2 punktas). A. M. valdomo ginčo pastato dalį pareiškėja įsigijo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartimi. Taigi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys turėjo bendrą teisę į ginčo pastatą (privalomas bendrininkavimas), todėl reikalavimų dėl kiekvieno iš jų atskirai negalima buvo nagrinėti (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į nugriauti perduotą ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik įtraukus visus asmenis, kurie turėjo nuosavybės teisę į ginčo pastato statybines medžiagas, tarp jų ir pareiškėją. Neįtraukus pareiškėjos į minėtą civilinę bylą, buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o tai pažeidžia CPK 266 straipsnį ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis), taip pat pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
16.2. Teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282/2012">3K-3-282/2012</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2014">3K-3-355/2014</a>), nesiaiškino, ar egzistuoja pareiškėjos prašyme nurodytos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atnaujinti procesą nurodytu teisiniu pagrindu: 1) pareiškėja negali pasinaudoti instanciniu teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdu, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė jos galimybė ginti savo teises ir interesus; 2) savo teises į ginčo pastato dalį pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.70 straipsnio nuostatomis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu, 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartimi, 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjos ir S. A. susitarimu, 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutartimi; 3) suinteresuotiems asmenims pripažinus nuosavybės teisę į ginčo pastatą, buvo pažeista (paneigta) pareiškėjos teisė pripažinti jai nuosavybės teisę į jos teisėtai įsigytą ir valdytą ginčo pastato dalį CK 4.70 straipsnio 1 dalies pagrindu; 4) įtraukus pareiškėją į bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo sprendimu nuosavybės teisė į ginčo pastatą būtų pripažinta ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir pareiškėjai.
16.3. Teismai, pažeisdami CK 4.22, 4.48 straipsnius, neteisingai aiškino valdymo teisę ir šios teisės perleidimo sukeliamus teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartį, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja iš viso negalėjo ginti savo teisių įgyjamosios senaties institutu, nes šio instituto taikymo būtinosios sąlygos – nepertraukiamai valdyti ginčo pastato patalpas 10 metų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu konstatavus, kad nuo 1992 m. lapkričio 30 d. perdavimo–priėmimo aktu dalies nugriauti skirto ginčo pastato savininkas buvo A. M., iš kurio sutuoktinės pareiškėja ir įsigijo ginčo pastato dalį, nepertraukiamas valdymas skaičiuotinas ne nuo to momento, kai daiktą įsigijo pareiškėja, o nuo to momento, kai daiktą įsigijo prieš tai buvę savininkai, kurių teisės perėjo pareiškėjai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-695/2018">e3K-3-61-695/2018</a>; 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-365/2018).
16.4. Teismo išvada, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartis pareiškėjai nesuteikė nuosavybės teisių į ginčo patalpas, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo jų perduoti naudotis UAB,,Lexima“ 2013 m. rugsėjo 23 d. panaudos sutarties pagrindu, neatitinka teisinio reglamentavimo ir teisinės logikos. Remiantis CK 4.22 straipsniu, daikto valdymas yra savarankiška daiktinė teisė, patvirtinanti faktinį daikto turėjimą, turint tikslą jį valdyti kaip savą. Todėl pareiškėja ginčo patalpas turėjo teisę suteikti naudotis savo vadovaujamai bendrovei valdymo teisės pagrindu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo patalpų suteikimo UAB,,Lexima“ naudotis dieną kas nors būtų turėjęs daugiau teisių į ginčo patalpas nei pareiškėja.
16.5. Pareiškėja sąžiningai įgijo ginčo patalpas ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo turtą jas valdė daugiau negu 10 metų, todėl egzistuoja visos sąlygos tam, kad ji galėtų įsigyti nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgyjamosios senaties būdu (CK 4.22 straipsnis, 4.23 straipsnio 2, 3 dalys, 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnio 2 dalis).
16.6. Civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu A. M. ar jo sutuoktinės J. M., o vėliau pareiškėjos valdymo teisė į ginčo patalpas galėjo pereiti ir ar perėjo S. A.. Skundžiamose nutartyse nurodytos aplinkybės taip pat nebuvo analizuojamos ir vertinamos. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 būtų suteikta galimybė nustatyti, kad S. A. ginčo pastato dalių, pažymėtų žymenimis (duomenys neskelbtini), nebuvo įsigijęs ir teisėtai niekada nevaldė, taip pat būtų pagrindas pripažinti, kad nuosavybės teisę į minėtas patalpas įgyjamosios senaties būdu įgijo pareiškėja.
16.7. Teismai pažeidė CPK 177–185 straipsnių nuostatas, nes visiškai nevertino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTgtMzQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-298-342/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-298-342/2011">I-298-342/2011</a> ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutarties bei dėl jų nepasisakė.
16.8. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl praleisto įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (ne)atnaujinimo, pažeidė CPK 320 ir 331 straipsnius, nes visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.
16.9. Teismai, atsisakydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, netinkamai aiškino ir taikė CPK 78 straipsnį ir 368 straipsnio 1 dalį. Apie 2014 m. kovo 24 d. sprendimą pareiškėjai tapo žinoma 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėja, sužinojusi, kad nuosavybės teisę į jai priklausiusią ginčo pastato dalį įgijo S. A., elgėsi apdairiai ir rūpestingai, nes nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų – iškėlė teisme civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> dėl S. A. įpareigojimo vykdyti 2013 m. birželio 5 d. susitarimą natūra, t. y. neatlygintinai perleisti jai ginčo pastato dalį – patalpas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> baigtis būtų buvusi palanki pareiškėjai arba S. A. gera valia būtų įvykdęs savo įsipareigojimus pagal minėtą susitarimą, pareiškėjai nebūtų buvę prasmės tuo pačiu metu inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, nes papildomas bylinėjimosi procesas būtų perteklinis ir lemtų papildomas laiko bei finansines sąnaudas, taip pat, tikėtina, paties teismo tokio bylinėjimosi neigiamą vertinimą. Todėl tik tuomet, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> atmetė pareiškėjos ieškinį, pareiškėja suprato, kad jai liko vienintelis realus būdas apginti savo pažeistas teises, ir nedelsdama (atsižvelgiant į protingą terminą procesinio dokumento parengimui), t. y. 2018 m. kovo 8 d., pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014.
16.10. Priešingai negu teigia bylą nagrinėję teismai, aplinkybė, kad pareiškėja, sužinojusi apie 2014 m. kovo 24 d. sprendimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl prievolės įvykdymo natūra, patvirtina jos aktyvius veiksmus ginti savo pažeistas teises ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2013">3K-3-356/2013</a>; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598-916/2015">3K-3-598-916/2015</a>). Aktyvus teisių gynimas, nors ir pasirenkant kitą teisės gynimo būdą, vertintinas kaip svarbi aplinkybė atnaujinti praleistą terminą.
17. Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismai, visapusiškai įvertinę į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, šis sprendimas nesukūrė pareiškėjai tam tikrų teisių ir pareigų bei nepažeidė jos teisių ar įstatymu saugomų interesų. Be to, pati pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a> dėl įpareigojimo sutartį vykdyti natūra pripažino, jog jos valdymo trukmės nepakako, kad pagal įgyjamąją senatį įgytų ginčo pastato dalis. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir teisme iškviesta liudytoja, pareiškėjos atstovė teisininkė B. M.. Taigi pati pareiškėja pagrįstai nelaikė savęs sąžininga ir teisėta pastato dalies valdytoja. Vien tai suponuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.
17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė tikslaus laikotarpio, kada po 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutarties pasirašymo ji neva nepertraukiamai valdė ginčo patalpas. Be to, pati pareiškėja savo veiksmais vieninteliu ir teisėtu ginčo patalpų valdytoju pripažino S. A. (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Tai, be kita ko, patvirtina S. A. ir UAB „Lexima“, kurios vadovė yra pareiškėja, sudarytos sutartys.
17.3. J. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartimi negalėjo perleisti pareiškėjai ginčo pastato dalies valdymo teisių, nes nei ji, nei jos sutuoktinis nuo 1993 m. ginčo pastato dalių nevaldė ir tokių teisių neturėjo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu vienareikšmiškai konstatavo, kad S. A. 1993 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš A. M., Č. S., R. B. kiaulidės pastatą Nr. 5 Rimkų kaime (ginčo pastatas). Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Šiuo atveju pareiškėja į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris neginčijamai patvirtintų, jog 2011 metais J. M. turėjo ginčo pastato dalių valdymo teisę ir galėjo šią teisę perleisti pareiškėjai. Be to, pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pagrindu netapo ir ginčo pastato dalį sudarančių statybinių medžiagų savininkė, kaip yra teigiama kasaciname skunde. Minėta sutartimi buvo perleidžiamos ne nuosavybės teisės į statybines medžiagas, o valdymo teisės į ginčo pastato dalis (kurių perleidimas, minėta, yra neteisėtas).
17.4. Teismai pagrįstai nurodė, kad pareiškėja iš viso negalėtų ginti savo teisių remdamasi įgyjamosios senaties institutu, nes ji neatitinka šio instituto taikymui būtinos sąlygos – nepertraukiamai teisėtai valdyti ginčo patalpas 10 metų (CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalys, 4.71 straipsnio 1 dalis). Pati pareiškėja, pasirašiusi 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartį, ginčo patalpų nevaldė. Ji atsisakė ginčo pastato dalies valdymo (nors, minėta, jis buvo įgytas neteisėtai, iš tokios teisės neturinčio asmens) savo valiniais veiksmais. Pareiškėja, kaip UAB „Lexima“ vadovė, sudarė daug sutarčių, šių pagrindu S. A. suteikė UAB „Lexima“ teisę valdyti ginčo pastato dalį ir ja naudotis. Be to, pasirašydama 2013 m. birželio 5 d. susitarimą, pareiškėja išreiškė savo valią, kad S. A. kreiptųsi į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo į ginčo pastato dalį pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu pati pareiškėja sąmoningai atsisakė dalyvauti teisiniame procese dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties būdu.
17.5. Teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, procesinio sprendimo motyvavimą, pažeidimų. Pareiškėjos nurodyti dokumentai, t. y. 2011 m. birželio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTgtMzQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-298-342/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-298-342/2011">I-298-342/2011</a> ir (ar) 2011 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo daikto valdymo teisių perleidimo sutartis, neturi esminės reikšmės vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 teisėtumą ar pagrįstumą. Šie dokumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad minėtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į procesą neįtrauktos pareiškėjos teisių ar pareigų.
17.6. Teismai pagrįstai, nepažeisdami CPK 78 straipsnio, 368 straipsnio 1 dalies, neatnaujino pareiškėjai praleisto įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėja, rūpindamasi savo tariamai pažeistų teisių gynyba, elgėsi labai neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Ji, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinodama, kad dar 2014 m. yra priimtas sprendimas, kuris, jos nuomone, pažeidžia jos teises ir interesus, sąmoningai ignoravo šį procesą ir nusprendė savo neva pažeistas teises bei interesus ginti kitu, jai priimtinesniu būdu, reikšdama ieškinį dėl susitarimo įvykdymo natūra. Aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, savaime nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, aplinkybės, kad S. A. ir V. B. ketina kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, pareiškėjai neabejotinai buvo žinomos dar prieš minėtiems asmenims kreipiantis į teismą, t. y. pasirašius 2013 m. birželio 5 d. susitarimą. Į S. A. pareiškėja kreipėsi tik 2017 m. kovo 8 d., prašydama informuoti apie pastato dalių įregistravimą, t. y. po pasirašyto susitarimo praėjus beveik 4 metams. Iki tol ji visiškai nesidomėjo, ar S. A. įgijo nuosavybės teisę į ginčijamo pastato dalis. Pareiškėjai jau 2016 m. rugsėjo 28 d. objektyviai turėjo būti žinoma, kad ginčo pastato dalys nuosavybės teise priklauso S. A., nes ji, kaip UAB „Lexima“ vadovė, sudarė su juo sutartį dėl išsikėlimo iš ginčo patalpų. Tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų savo tariamai pažeistoms teisėms ginti.
18. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
19. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2007">3K-3-303/2007</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2009">3K-3-108/2009</a>; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2013">3K-3-514/2013</a>; kt.).
22. Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iš civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje. Įstatymų leidėjas procesinių terminų nustatymą ir taikymą įtvirtina keliais būdais. Pirma, suteikia teismui diskreciją pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigą, įtvirtindamas reikalavimą bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607-916/2015">3K-3-607-916/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).
25. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
26. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus, ir tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vėliausiai 2017 m. rugpjūčio 14 d., kai A. J. atstovui advokatui I. B. jo prašymu buvo sudaryta galimybė susipažinti su civiline byla Nr. 2-1754-637/2014 ir joje priimtu 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimu, pareiškėjai tapo žinoma, kad teismas yra nustatęs faktus, jog S. A. ir V. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į savo valdomas patalpų dalis pastate (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad apie tai, jog minėti asmenys ketina kreiptis dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, pareiškėjai turėjo būti žinoma dar prieš šiems asmenims kreipiantis į teismą (2014 m. sausio 6 d. teisme gautas jų atitinkamas pareiškimas), kadangi, kaip matyti iš A. J. ir S. A. 2013 m. birželio 5 d. pasirašyto susitarimo, jame aiškiai nurodoma, kad V. B. ir S. A. ketina kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu teisme gautas 2018 m. kovo 8 d., t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja pati pripažino, jog praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, todėl prašė jį atnaujinti.
27. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Kaip nurodyta šios nutarties 19–21 punktuose, proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimą dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
28. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo (paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo). Pati pareiškėja nurodė, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir, siekdama apginti savo teises bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, o pareiškėją ir S. A. siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2013 m. birželio 5 d. susitarimo dėl ginčo pastato pasidalijimo, pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo S. A. įvykdyti 2013 m. birželio 5 d. susitarimą natūra. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, o tai nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
30. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-39/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-39/2012">3K-7-39/2012</a>).
31. Įstatymai nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apginti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ir visų pirma šią teisę įgyvendino CK 1.138 straipsnio 4 punkte nustatytu būdu – prašė įpareigoti kitą šalį įvykdyti pareigą natūra (sudaryti su pareiškėja nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį). Tik teismui atmetus ieškinį, pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pripažinta, jog nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs tas pats asmuo, kuriam buvo reiškiamas reikalavimas dėl prievolės natūra (nekilnojamojo daikto perdavimo pareiškėjos nuosavybėn). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja, būdama 2013 m. birželio 5 d. susitarimo su S. A. dalyvė, pripažino, jog S. A. įgyjamosios senaties būdu teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą, tačiau neįvykdė kitos šio susitarimo dalies – neperleido dalies statinių pareiškėjos nuosavybėn, ir būtent dėl to pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama apginti jos teises pirmiau nurodytu būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreipimasis į teismą su minėtu ieškiniu nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai praleisto termino neatnaujino. Nustačius, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų (prašymas paduotas praleidus terminą), pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atmestas pagrįstai.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), aiškinimo ir taikymo
32. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2006">3K-3-187/2006</a>; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2011">3K-3-453/2011</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2014">3K-3-355/2014</a>; kt.).
33. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2009">3K-3-108/2009</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282/2012">3K-3-282/2012</a>; kt.).
35. Nagrinėjamoje byloje buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl turinčio juridinę reikšmę – pastato įgijimo įgyjamosios senaties būdu – fakto nustatymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja pati civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzgyLTc5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-782-793/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-782-793/2018">e2-782-793/2018</a>, kurioje ji buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2013 m. birželio 5 d. susitarimo įvykdymo natūra, pripažino, jog neatitinka visų sąlygų (pirmiausia dėl nepertraukiamo teisėto šių patalpų valdymo daugiau kaip dešimt metų), kad pagal įgyjamąją senatį įgytų civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 ginčo patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (CK 4.68–4.71 straipsniai). Dėl šios priežasties teismai sprendė, jog negalima teigti, kad 2014 m. kovo 24 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl A. J. teisių ar pareigų ar kad šis teismo sprendimas sukuria pareiškėjai teisių ar pareigų arba kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui priimant 2014 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1754-637/2014 neatitiko įstatymo imperatyviai įtvirtintų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, sprendžia, jog bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad minėtu sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, taip pat minėtu sprendimu nenuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTgtMzQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-298-342/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-298-342/2011">I-298-342/2011</a>. Nors minėtame sprendime nurodyta, kad, be kitų asmenų, S. A. ir A. M. 1992 m. lapkričio 30 d. perdavimo–priėmimo aktu Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinis ūkis perdavė nurašytą kiaulidės pastatą Nr. 5 Rimkų kaime, tačiau sprendime taip pat nurodyta, kad S. A. 1993 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš A. M. ir kitų asmenų minėtą kiaulidės pastatą Nr. 5 (atitinkamas jo dalis) Rimkų kaime. Taigi pareiškėja savo nurodomu metu – 2011 m. rugpjūčio 30 d. – negalėjo iš A. M. sutuoktinės J. M. įsigyti valdymo teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą (jo dalį).
38. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Netenkinant pareiškėjos kasacinio skundo, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Suinteresuotas asmuo S. A. nurodo, kad turėjo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos, pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Netenkinant kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas iš kasacinį skundą padavusios pareiškėjos (CPK 98 straipsnis).
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasacinį skundą padavusios pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš pareiškėjos A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,38 Eur (vienuolika Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
