Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-689/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55493-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2; 1.1.6.2; 1.1.6.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. trimis mėnesiais, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta ir trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia nesumokėta 169 MGL (6365,82 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 169 MGL (6365,82 Eur) dydžio bauda. T. P. taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bei trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant T. P.: bausmės vykdymo atidėjimo metu registruotis darbo biržoje arba dirbti; bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 13 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – Kauno rajone, Garliavoje, Mokyklos gatvėje, ties 32-uoju namu, be priežasties įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, būtent: priėjęs prie stovinčio automobilio „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., atidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, jomis kliudė ir apgadino šalia stovinčio automobilio,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., dešinės pusės galinį sparną, po to, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, sugriebė E. G. už striukės ir bandė jį ištraukti iš automobilio, tačiau to padaryti nepavykus ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes pastarasis buvo užsisegęs saugos diržą, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė pastarajam į dešinį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atidarė galines automobilio „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, jomis kliudė ir apgadino šalia stovinčio automobilio,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., dešinės pusės galinį sparną, po to, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, sugriebė N. J. už drabužių, uždaręs dureles vėl priėjo prie automobilyje sėdinčio E. G., rankomis sugriebęs pastarajam už apatinės rūbų dalies, bandė jį ištraukti iš automobilio, tačiau to padaryti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes pastarasis buvo užsisegęs saugos diržą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jei būtų pripažinta, kad T. P. veiksmuose visgi yra visi nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnyje, požymiai, prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo; nesant galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatų, taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai taikė BK 284 straipsnį (nukrypo nuo bendrųjų teisės principų, kuriais remiantis būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), taikymas); pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas neaptarta galimybė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmestas prašymas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, taip pat nepagrįstai išplėstas kaltinimas, nurodant perteklines aplinkybes, kurios turėjo būti pašalintos iš aprašomosios dalies.
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-7-398/2013). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, šias konstitucines pareigas iš esmės pažeidė.
2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu ir nuteisdamas už vienos iš kelių alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje nustatė veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrindė baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai dėl apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomų įrodytomis pripažintinų nusikalstamos veikos aplinkybių (padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių) yra imperatyvūs – veikos padarymo laikas, vieta ir būdas šioje nuosprendžio dalyje turi būti nurodomi visada; tikslus baudžiamosios bylos proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas yra labai svarbus, nes juo yra grindžiamas veikos kvalifikavimas – tik remiantis tiksliu ir konkrečiu nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu gali būti įgyvendinama reali teisė į gynybą. Teismas, aprašydamas įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. T. P. yra nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nurodant netikslias įvykio aplinkybes. Aprašant jo padarytą veiką nurodyta, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, būtent, priėjęs prie stovinčio automobilio „Peugeot“, atidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais sugriebė E. G. už striukės ir bandė jį ištraukti iš automobilio, to nepavykus padaryti, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu jam sudavė į dešinį skruostą. Iš nukentėjusiojo pareiškimo ir kitų asmenų, kurie buvo automobilyje, bei liudytojos L. B. nurodytų aplinkybių matyti, kad nė vienas iš jų neparodė, kad nuteistasis būtų smogęs nukentėjusiajam E. G. į skruostą ar plūdęsis necenzūriniais žodžiais, tokių duomenų byloje nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos priešingos įvykio aplinkybės (nors apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, kad nesikeikė ir nesmogė, tačiau tai nesvarstyta).
2.5. Atvejai, kai nusikalstama veika aprašoma nekonkrečiai, nurodant perteklines kaltinimo aplinkybes, teismų praktikoje neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ir negali būti laikomi apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Toks kaltinimo išplėtimas ir formulavimas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų aplinkybių yra neteisėtas, pažeidžiantis kaltinamojo teisę į veiksmingą gynybą nuo pareikšto kaltinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, būdamas nešališkas ir vadovaudamasis BPK 320 straipsniu, privalėjo neatitinkančias tikrovės aplinkybes, tokias kaip „plūsdamasis necenzūriniais žodžiais“ ir „tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė pastarajam į dešinį skruostą“, iš aprašomosios dalies pašalinti.
2.6. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, ar kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tarsi skatina daryti išvadą, jog asmens veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Ir priešingai, visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas esant asmeniniams ar net savanaudiškiems motyvams gali reikšti, kad tokia veika dar nepasiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo.
2.7. Veiksmais, atliktais 2017 m. spalio 13 d. Kauno r., Garliavoje, ties Mokyklos g. 32 namu, T. P. nesiekė pademonstruoti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos. Vienintelis tikslas buvo išsiaiškinti su „Peugeot“ vairuotoju E. G. dėl jo netinkamo elgesio kelyje, sukeliant avarinę situaciją, ir jį sudrausminti. T. P. sureagavimas į jaunimo provokuojantį elgesį prieštarauja padoraus elgesio taisyklėms, tačiau tarp jo ir nukentėjusiojo E. G. dominavo asmeninių tarpusavio santykių aiškinimasis dėl nesuprantamo elgesio kelyje. Konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys (vairuotojo elgesys kelyje buvo neadekvatus, pasityčiojantis, nes jis chuliganiškai vairavo ir sukėlė avarinę situaciją). Konfliktas buvo trumpalaikis, jį matę trys liudytojai T. P. pretenzijų neturi. Visiškai atlygino padarytą žalą ir nuoširdžiai nukentėjusiųjų atsiprašė. Atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastį, liudytojų reakciją, jo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, darytina išvada, kad jo veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris būdingas nusikaltimui, įtvirtintam BK 284 straipsnyje, todėl baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį turėtų būti nutraukta.
2.8. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo padarytą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, galėjo pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 straipsnį, nes jokių neigiamų pasekmių nekilo, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam, ir nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Jei būtų nuspręsta, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir pritaikius BK 37 straipsnį.
2.9. Žemesnės instancijos teismų išvados prieštaringos, nes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ateityje nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėjo bausmės vykdymą, tačiau apeliaciniame skunde išreiškus reikalavimą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas yra nustatomos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, tačiau apeliacinės instancijos teismas preziumavo, kad nuteistasis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos.
2.10. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje nurodytą kitą, švelnesnę, bausmę, bet visais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nurodo ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138/2011">2K-138/2011</a>, 2K-361-1073/2017). Teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, tačiau spręsdamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, esant galimybei skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagal BK 284 straipsnį apeliacinės instancijos teismo turėjo būti pakeistas, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo T. P. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. T. P. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta įžūliu nuteistojo T. P. elgesiu. Teismas nustatė, kad nuteistasis T. P. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė rimtį, sudarydamas nukentėjusiesiems ir aplinkiniams nesaugios aplinkos įspūdį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
3.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, nes nuteistojo T. P. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Byloje nustatyti T. P. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį E. G., nukentėjusiųjų R. G. ir N. J. bandymas jėga ištraukti iš automobilio, jų tampymas už drabužių, plūdimasis necenzūriniais žodžiais – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Tokie veiksmai nenustatyti nei ANK 481 straipsnio 1 dalies, nei nusikaltimo padarymo metu galiojusio 174 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai veikai. Be to, dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o administracinė atsakomybė gali būti taikoma, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio reikalavimų nepažeidė, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.
3.4. Teismas apsvarstė veikos pripažinimo mažareikšme galimybę, tačiau, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, T. P. atliktų veiksmų pobūdį, tyčią, kilusius padarinius, motyvuotai nusprendė, kad padaryta nusikalstama veika nelaikytina mažareikšme. Taigi, netaikydamas BK 37 straipsnio nuostatų T. P., apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
3.5. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, neatleisdamas T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nurodytu pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir padarė konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad T. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad T. P. nagrinėjamoje byloje tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą ir neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 440 MGL dydžio baudos. Per visą laikotarpį iki nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo, t. y. daugiau nei ketverius metus, T. P. nedėjo pastangų teismo paskirtai baudai sumokėti, ir nors po nuosprendžio skundžiamoje byloje priėmimo nurodė pradėjęs mokėti baudą dalimis, tačiau šis argumentas pagrįstai neįtikino teismo, kad ateityje nuteistasis daugiau nenusikals.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. P. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
6. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltei nustatyti, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl abiejų instancijų teismų sprendimuose išdėstytų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 284 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikavę T. P. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė būtinųjų minėtos nusikalstamos veikos požymių – padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo) ir tiesioginės tyčios (tikslo sukelti minėtus padarinius) bei neatsižvelgė į T. P. elgesio motyvus ir priežastis.
8. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-404/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-404/2014">2K-7-404/2014</a>). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2011">2K-452/2011</a>). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2011">2K-242/2011</a>, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
9. Byloje nustatyta, kad T. P. viešoje vietoje – gatvėje, priėjęs prie automobilio „Peugeot“, kuriame sėdėjo nukentėjusysis E. G. ir jo draugai N. J., J. G., V. N., G. L., atidarinėdamas automobilio dureles stipriai jas plėšė ir įlenkė kito, nukentėjusiajai L. B. priklausančio, šalikelėje stovinčio, automobilio „VW Passat“ dureles, sugriebė E. G. už striukės ir bandė jėga ištraukti iš automobilio, tačiau, nepavykus to padaryti dėl užsegto saugos diržo, tyčia sudavė kumščiu jam į dešinės pusės skruostą, po to įlindo į automobilį ir atidaręs galines vairuotojo pusės dureles bandė iš automobilio ištraukti N. J.. Atidarinėdamas dureles dar kartą stuktelėjo jomis į „VW Passat“, taip apgadindamas minėto automobilio galinį sparną. Nepavykus iš automobilio ištraukti N. J., nuteistasis T. P. uždarė galines dureles ir vėl bandė ištempti iš automobilio E. G.. Visą tą laiką nuteistasis T. P. plūdosi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs. Dėl tokio nuteistojo elgesio nukentėjusysis E. G. ir kiti automobilyje „Peugeot“ sėdėję asmenys bei nukentėjusioji L. B., kurios automobilio dureles apgadino T. P., buvo išsigandę ir pasipiktinę. Teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad tokiais įžūliais veiksmais T. P., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė visuomenės rimtį. Tai, kad dėl nurodytų nuteistojo T. P. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus pro savo buto langą stebėję nukentėjusioji L. B., jos sutuoktinis K. B., kuriems nuteistojo elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, bei nukentėjusiojo E. G. vairuojamame automobilyje važiavę keleiviai, kurie dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Todėl teismų išvada, kad nuteistojo T. P. įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, yra pagrįsta. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, T. P. elgesys su nukentėjusiuoju, jį tampant, naudojant fizinį smurtą kitų asmenų akivaizdoje, plūdimasis necenzūriniais žodžiais, turto apgadinimas patvirtina, kad T. P. suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai tinkamai vadovavosi suformuluota teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir T. P. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.
11. Kasatorius teigia, kad T. P. pagal BK 284 straipsnį yra nuteistas nurodant netikslias, perteklines įvykio aplinkybes („plūsdamasis necenzūriniais žodžiais“, „tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė pastarajam į dešinį skruostą“), taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Konstatuotina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai nagrinėjamoje byloje nepažeisti, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tiksliai ir aiškiai išdėstė T. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atitinkančias visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės yra perteklinės, neatskleidžiančios inkriminuoto nusikaltimo sudėties ar nesutampančios su T. P. pareikštu kaltinimu, dėl kurio baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo
13. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismas T. P. padarytą viešosios tvarkos pažeidimą kvalifikavo kaip nusikaltimą, neanalizuodamas, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ir nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės (ANK 481 straipsnio 1 dalies) atribojimo klausimo.
14. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas), nei šiuo metu galiojančio ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.
15. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. įvykio metu ne tik apgadino šalia stovintį automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė ištraukti asmenis iš automobilio, bet ir panaudojo fizinį smurtą prieš E. G., sukeldamas jam skausmą, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje (ATPK 174 straipsnyje) nėra įtvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl T. P. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl suduoto smūgio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nuteistojo T. P. viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo išsigandę ir papiktinti). Taigi T. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
16. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. P. padarytą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, galėjo pripažinti mažareikšme ir, taikydamas BK 37 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajam T. P. BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, yra teisinga. Pagal šio BK straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Tokių aplinkybių šioje byloje teismai nenustatė, jų iš esmės nenurodoma ir kasaciniame skunde. Nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti T. P. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Teismai nustatė, kad T. P. įžūliai elgdamasis naudojo fizinę jėgą siekdamas ištraukti nukentėjusįjį E. G. iš automobilio, be to, smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą sukeldamas fizinį skausmą, tai atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, todėl T. P. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
19. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatleido T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, remdamasis tuo, kad nėra šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
20. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012).
21. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2007">2K-120/2007</a>, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-606/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-606/2006">2K-606/2006</a>). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą ir nusprendęs jam netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai ir yra argumentuotas. Iš bylos matyti, kad nuteistasis T. P. viešosios tvarkos pažeidimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįvykdyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Vien jau ši aplinkybė neleidžia svarstyti galimybės atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį, nepaisant to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino žalą.
22. Teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų
23. Kasatorius nurodydamas, kad BPK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, nustatytos ir švelnesnės bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas), ginčija laisvės atėmimo bausmės skyrimą, atidedant jos vykdymą.
24. Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką taikymo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šiuo atveju teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam T. P., atsižvelgė į neišnykusį jo ankstesnį teistumą už apysunkį nusikaltimą, už kurį paskirtos bausmės yra neatlikęs, baustas administracine tvarka, į tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Kartu teismas įvertino ir tai, kad T. P. padarytas nusikaltimas įstatymo priskirtas prie nesunkių, nesukėlė sunkių padarinių, jis nedirba, turi išlaikytinių, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atlygino, ir sprendė esant pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo atidedant jos vykdymą. Konstatuoja, kad visos reikšmingos bausmei skirti aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, yra įvertintos ir bausmė T. P. yra teisinga ir ne per griežta, atitinka bylos medžiagą ir yra paskirta laikantis įstatyme įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. P. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
