Civilinė byla Nr. 3K-3-534/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02551-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4;
42.11.1 (S)
2011 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir V. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Obelynė“ ieškinį atsakovams M. S. ir V. S. dėl sumokėto avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas teisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. balandžio 17 d. su atsakovais sudarytą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis atsakovų esminiu šios sutarties pažeidimu – sutarties 3.1.6 punkto, pagal kurį atsakovai turėjo pasirašyti įgaliojimą ir pavedimo sutartį ieškovui atstovauti atsakovus, nevykdymu, ir ar teisėtai tuo pagrindu iš atsakovų pareikalavo grąžinti sumokėtą 122 000 Lt avansą.
Ieškovas ir atsakovai 2007 m. balandžio 17 d. sudarė dvi preliminariąsias sutartis. Pagal vieną, t. y. preliminariąją turto pirkimo–pardavimo, sutartį, šalys susitarė joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui atsakovai turėjo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį 0,7900 ha žemės sklypą ir ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2400 ha. Ieškovas, vykdydamas šią preliminariąją sutartį, 2007 m. balandžio 20 d. pervedė atsakovams 122 000 Lt avansą. Pagal kitą, t. y. preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo, sutartį, šalys susitarė, jog ieškovas pastatys dvibutį gyvenamąjį namą ir šalys ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 31 d. pasirašys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovams parduos būsimą dvibutį gyvenamąjį namą ir ieškovui nuosavybės teise priklausantį 0,1381 ha žemės sklypą, ant kurio bus pastatytas būsimas dvibutis gyvenamasis namas. Ieškovas 2009 m. liepos 15 d. vienašališkai nutraukė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, motyvuodamas tuo, kad atsakovai ją pažeidė iš esmės, nes nesuteikė sutartyje nustatytu terminu įgaliojimo bei nesudarė su ieškovu pavedimo sutarties, pagal kurią ieškovas būtų įgaliotas atsakovų vardu atlikti sutarties 3.1.6 punkte numatytus veiksmus, bei pareikalavo, kad atsakovai grąžintų 122 000 Lt avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas atsakovų sutarties pažeidimus (3.1.6 punkto nevykdymą) vertino kaip esminius. Teismas nurodė, kad iš preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.6 punkto matyti, jog ieškovo tikslas buvo gauti iš atsakovų įgaliojimą bei pasirašyti pavedimo sutartį tam, kad ieškovas galėtų atlikti konkrečius šiame punkte išvardytus veiksmus, susijusius su pasiruošimu būsimiems statybos rangos darbams atlikti, kurie turėjo būti vykdomi numatomuose įsigyti žemės sklypuose. Sutarties 3.1.6 punkte nurodytų veiksmų atlikimas buvo būtinas tam, kad ieškovas žemės sklypus galėtų naudoti pagal konkrečią paskirtį bei tikslą, tai būtent ir lėmė ieškovo valią (norą) įsigyti šiuos žemės sklypus ateityje bei sudaryti preliminariąją sutartį dėl įsipareigojimo sudaryti ateityje pagrindinę šių sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, šiame punkte įtvirtinta atsakovų pareiga yra ypač detalizuota bei jai aptarti skirta gerokai daugiau dėmesio nei visoms kitoms atsakovų pareigoms. Iš to išplaukia, kad būtent sutarties 3.1.6 punkte įtvirtintos atsakovų pareigos griežtas laikymasis turėjo ieškovui esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir todėl, atsakovams šios sutarties sąlygos nevykdant, ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalimi, nutraukus preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti viską, ką jiems buvo perdavęs, t. y. 122 000 Lt avansą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant klausimą dėl avanso grąžinimo, preliminariosios sutarties pažeidimas nėra svarbus, jeigu sutartyje nenumatyta, kad avansas yra sumokėtas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netesybos ar kt. Byloje nustatyta, jog 122 000 Lt avansas sumokėtas kaip perkamo turto (žemės sklypų) kainos dalis (sutarties 1.2.1 punktas). Apeliantų argumentai, kad preliminariąją sutartį pažeidė ieškovas, šioje byloje nenagrinėtini, nes toks reikalavimas atsakovų nepareikštas ir neduoda pagrindo spręsti ieškovo civilinės atsakomybės klausimo sumokėtą avansą įskaityti kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Jeigu apeliantai mano, kad dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo jie patyrė nuostolių, jie turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti tokius nuostolius atlyginti. Byloje nustatyta, kad 122 000 Lt atsakovams sumokėti kaip avansas, todėl, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovai netenka teisinio pagrindo šią sumą turėti ir ji turi būti grąžinama ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas turi rimtų ketinimų įsigyti žemės sklypus, parduoti jau pastatytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Atsakovai gautą 122 000 Lt avansą investavo į pastatyto gyvenamojo namo statybos trūkumų šalinimo darbus, baldus, signalizacijos įrengimą, aplinkos sutvarkymą.
Atsakovai sąžiningai bendradarbiavo su bendrovės atstovais. Tik civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas pradėjo teigti, kad preliminarioji žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis buvo neįvykdyta, nes atsakovai nesuteikė bendrovei nežinia kokio įgaliojimo. Bendrovės atstovai niekada nereikalavo suteikti ieškovui ar jo nurodytiems tretiesiems asmenims įgaliojimą, sudaryti pavedimo sutartį. Ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į esminį klausimą: kokius veiksmus ir kokiose įstaigose turėjo atlikti ieškovas, kokią lemiamą įtaką įgaliojimo nesuteikimas turėjo pagrindinės sutarties nesudarymui. Atsakovai iki šiol neatsisakė sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui pirkti sklypus ne už 1 800 000 Lt, o už pusę kainos – 910 000 Lt, tačiau ieškovas atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas neanalizavo preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties teksto. Gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl įgaliojimas ir neturėjo būti suteiktas.
Ieškovas nutylėjo apie tai, kad 2010 m. kovo 9 d. ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybę, kad ieškovas negalėjo sudaryti žemės sklypų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtina teismui pateiktas ieškovo restruktūrizavimo planas. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad ieškovas 2009 m. turėjo pinigų srautų subalansavimo ir mokumo problemų. Ieškovo atstovai, pasirašydami susitarimus dėl preliminariųjų sutarčių galiojimo pratęsimo, klaidino atsakovus, teigdami, kad greitai sutartis bus pasirašyta.
Teismai pažeidė įrodymų leistinumo, tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai taikė teisės normas.
2. Preliminariojoje turto pirkimo–pardavimo sutartyje avansui buvo suteikta ir netesybų funkcija. Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad pareiga grąžinti avansą atsiranda pardavėjams, kai pardavėjai laiku ir tinkamai neįvykdo savo įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais arba kitų sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gavo raštišką pirkėjo reikalavimą sudaryti pagrindinę sutartį, jos nesudaro. Taigi tik pažeidus preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, kasatoriams atsiranda pareiga grąžinti avansą. Avansą sumokėjusi preliminariosios sutarties šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti atitinkamas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui atsisakius sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kasatoriams atsirado teisė avanso negrąžinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą sujungti dvi civilines bylas: šią civilinę bylą ir civilinę bylą pagal atsakovų ieškinį dėl baudos priteisimo pagal 2007 m. balandžio 17 d. preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Reikalavimai šiose civilinėse bylose susiję.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Turto pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties 4.1, 5.2 punktuose nustatyta, kad avansas buvo sumokėtas kaip žemės sklypų kainos dalis ir, sudarius pagrindinę sutartį, būtų įskaitytas į žemės sklypų kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad tokiu tikslu pagal preliminariąją sutartį pardavėjui perduoti pinigai laikomi avansu. Netesybų (delspinigių, baudų) dydis buvo aiškiai nustatytas kituose preliminariosios sutarties punktuose. Ieškovas, nors ir turėjo teisę, geranoriškai nepareiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų dėl sutarties pažeidimo, o tik pareikalavo grąžinti avansą CK 6.222 straipsnio 1 dalies, 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, konstatuota, kad jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jų turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą galėtų būti nustatytas, jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl žemės sklypų preliminariosios sutarties nevykdymo. Tokio reikalavimo atsakovai nepareiškė, todėl pagrindo įskaitymui nėra. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, nepareiškus reikalavimo atlyginti nuostolius, preliminariosios sutarties pažeidimo klausimas nėra svarbus avanso grąžinimui, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008.
2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žemės sklypų preliminariosios sutarties pažeidimo klausimą, nustatė, kad būtent atsakovai pažeidė preliminariąją sutartį, todėl ieškovas ją teisėtai vienašališkai nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvacija dėl avanso grąžinimo pakankama, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl papildomų klausimų (žemės sklypų preliminariosios sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo teisėtumo), dėl kurių apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisakė, apeliacinės instancijos teismo pozicijai neprieštarauja.
Ieškovas iš esmės buvo padaręs viską, kad atsakovai kuo greičiau įvykdytų žemės sklypų preliminariosios sutarties 3.1.6 punkte nurodytą pareigą. Sutartyje nurodytas įgaliojimas ir pavedimo sutartis kaip priedai buvo pridėti prie preliminariosios sutarties. Preliminariosios sutarties 3.1.6 punkte nustatytas terminas suteikti įgaliojimą ieškovui ir sudaryti pavedimo sutartį buvo du kartus pratęstas atsakovų naudai ir interesais. Byloje nėra atsakovų suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį patvirtinančių įrodymų, priešingai – byloje nustatytos aplinkybės, paneigiančios tokį atsakovų suinteresuotumą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytais esminio sutarties pažeidimo kriterijais ir nustatė, kad žemės sklypų preliminariosios sutarties 3.1.6 punkte nustatytos atsakovų pareigos nevykdymas laikytinas esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu, nes atitinka net du iš penkių – CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalyse – nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.
Sutarties 3.1.6 punkte nustatyta atsakovų pareiga nėra sąlyginė. Atsakovai, interpretuodami šio punkto tekstą, sąmoningai klaidina teismą.
Teismo patvirtintame restruktūrizuojamos UAB,,Obelynė“ restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė turėjo pinigų srautų subalansavimo ir mokumo problemų tik 2009 m. pabaigoje, todėl 2010 m. sausio 19 d. ieškovo pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo dar 2009 m. liepos 14 d.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje civilinėje byloje ir kitoje atsakovų nurodytoje civilinėje byloje reikalavimai tarpusavyje nesusiję taip, kad dėl to bylų nebūtų galima išnagrinėti skyrium.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatoriai nurodo, kad preliminariojoje turto pirkimo–pardavimo sutartyje avansui buvo suteikta ir netesybų funkcija, ir tai jie grindžia sutarties 9.2 punkto nuostatomis. Atriboti šias sąvokas svarbu todėl, kad skirtingas jų teisinis reglamentavimas ir sukelia skirtingus teisinius padarinius. Šie kasacinio skundo argumentai yra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad avansui buvo suteikta ir netesybų funkcija. Tai akivaizdu, išanalizavus atitinkamus preliminariosios sutarties punktus. Preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties pirmosios dalies, apibrėžiančios sutarties esmę ir aiškinančios sutartyje vartojamas sąvokas, 1.2.1 punkte nurodyta, kad avansas – turto kainos dalis, nurodyta sutarties 5.2 dalyje, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties 5.2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Sutarties penktojoje dalyje,,Atsiskaitymo tvarka“, be kitų atsiskaitymo už perkamą žemę sąlygų ir tvarkos, 5.2 punkte nustatyta, kad per tris dienas pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja sumokėti 122 000 Lt avansą. Akivaizdu, kad pinigų suma atsakovams, laikantis sutarties sąlygų, buvo pervesta kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis. Kasatorių nurodytas 9.2 punktas yra sudėtinė šalių atsakomybės dalis, kuri detaliai reglamentuota sutarties devintojoje dalyje. Šioje dalyje aptarta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą. Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas laiku ir tinkamai neįvykdęs savo įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį nustatytomis sąlygomis ir terminais arba kitų savo įsipareigojimų, privalo pirkėjui (ieškovui) grąžinti viską, ką yra gavęs pagal šią sutartį; esant nurodytoms aplinkybėms, pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui sutartinius nuostolius dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, bei sumokėti baudą, kuri, šalių susitarimu, sudaro dešimties avansų dydžių sumą. Sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad šalys privalo atlyginti viena kitai visus kitus nuostolius, kurie atsiranda kaip šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarinys. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), iš sutarties 9.2 punkto ir sutarties 5.2 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl nuostolių atlyginimo, į kurį įskaitomos ir netesybos, susitarta atskirai (papildomai).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 122 000 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. M. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Trevena“ v. Ž. V., bylos Nr. 3K-3-129/2011; kt.).
Palikus galioti apeliacinės instancijos nutartį nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasacinio skundo motyvai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasacinis teismas turėjo 31,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gruodžio 22 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių M. S. ir V. S. (CPK 96 straipsnis).
Ieškovas atsiliepime prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį ir sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų M. S. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (duomenys neskelbtini) 31,45 Lt (trisdešimt vieną litą 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo, t. y. iš M. S. priteisiant 15,73 Lt (penkiolika litų 73 ct), iš V. S. – 15,72 Lt (penkiolika litų 72 ct).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė
