Dėl teisės normų, reglamentuojančių nukrypimą nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, bendros sutuoktinių prievolės grąžinti kreditą solidarumą, kompensacijų dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimą, žalos atlyginimą, taip pat dėl CK 1.80, 1.81 straipsnių aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-122-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03168-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.2.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ir atsakovo K. Z. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui K. Z., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovo K. Z. priešieškinį ieškovei G. Z., atsakovams pagal priešieškinį D. M., M. R., R. R., notarei G. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nukrypimą nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, bendros sutuoktinių prievolės grąžinti kreditą solidarumą, kompensacijų dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimą, žalos atlyginimą, taip pat dėl CK 1.80, 1.81 straipsnių aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo K. Z. (toliau – ir atsakovas) kaltės; 2) palikti ieškovei santuokinę pavardę; 3) santuokinį turtą, įvertinus ieškovės sveikatos būklę, padalyti nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, būtent – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan Patrol“, 250 vnt. UAB Degučių turgaus akcijų, o ieškovei priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 250 vnt. UAB Degučių turgaus akcijų, 707 Eur kompensaciją; 4) priteisti ieškovei išlaikymą po 300 Eur periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) sutartinius įsipareigojimus kreditoriui po santuokos nutraukimo palikti vykdyti solidariai.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, turėjo nesantuokinių ryšių su kita moterimi, buvo nelojalus ieškovei: kai ši susirgo sunkia liga, atsakovas išėjo iš namų ir nesirūpino sutuoktine. Dėl to santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Ieškovei yra reikalinga kitų asmenų priežiūra 24 val. per parą. Gavus pajamas, sumokėjus paskolą bankui, ieškovei mėnesiui lieka 80 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad ji save išlaikytų, ji yra nedarbinga. Atsakovas darbingas, dirba dviejose darbovietėse, todėl išlaikymą teikti gali.

UAB Degučių turgaus akcijos įgytos santuokoje, panaudojus iš AB SEB banko gautą kreditą. Atsakovas yra ne tik akcininkas, bet ir ilgametis direktoriaus pavaduotojas ir turi galimybę naudotis įmonės dokumentais, todėl turėjo galimybę sužinoti apie šeimos įsigytas akcijas ir iš kokių lėšų jos buvo įsigytos. Kadangi kreditas imtas abiejų sutuoktinių sutarimu esant santuokoje ir panaudotas šeimos reikmėms tenkinti, prievolė kreditoriui yra solidari. Kreditas imtas abiejų sutuoktinių sutarimu. Žemės sklypus ieškovė prašo padalyti beveik lygiomis dalimis. Gyvenamasis namas ieškovės įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nedalytinas. Automobilis priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją. Individuali įmonė yra susijusi išimtinai su ieškovės asmeniu, todėl ieškovė prašo įmonę priteisti jai.

Atsakovas prašė teismo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) santuokinį turtą padalyti taip: jam asmeninės nuosavybės teise priteisti tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan Patrol“, 500 vnt. UAB Degučių turgaus akcijų ir 6000 Eur kompensaciją, o ieškovei priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiais ieškovės vardu surašytus ir notarės G. S. patvirtintus 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl įgaliojimo atsakovui panaikinimo ir 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą D. M.; 4) priteisti lygiomis dalimis po 1/2 dalį jam ir ieškovei solidariai iš D. M., M. R. ir R. R. 1515,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė turėtų būti pripažinta kalta dėl iširusios santuokos, nes ji inicijavo ištuoką dėl savanaudiškų tikslų. Atsakovas prieš daug metų turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau išsigydė ir nėra įrodymų, kad tai yra pagrindas nutraukti santuoką. Santuokinės neištikimybės įrodymų nėra. Atsakovas išėjo gyventi kitur, nes šalių būste nuolat gyveno ieškovės motina, kuri dalyvavo sutuoktinių gyvenime, kišosi į jų santykius.

Sutartyje su AB SEB banku nurodyta, kad kreditas imamas būsto reikmėms. Tie pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį, apie įsigytas UAB Degučių turgaus akcijas atsakovas nežinojo. Ieškovė nesilaikė įsipareigojimų, todėl atsakovas neturi pareigos vykdyti prievolę bankui.

Ieškovė pasirinko, kad ją prižiūrėtų brolis ir motina, todėl spręsti, kad atsakovas paliko ją be priežiūros, pagrindo nėra. Ieškovė informaciją apie šeimos finansų panaudojimą slėpė nuo atsakovo, taip darydama žalą šeimai. Norėdama viską paslėpti ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Turtas dalytinas ieškovei paliekant gyvenamąjį namą, kuris yra įkeistas už įsipareigojimus AB SEB bankui. Be to, žemės sklypas po gyvenamuoju namu įgytas abiejų šalių, o ieškovei priklausantis gyvenamasis namas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovei priteisus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam priteistinas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Akcijos, nors ir įsigytos santuokos metu, bet už bendrus šeimos pinigus, todėl turėtų būti priteisiamos atsakovui, nes tai ne tiek turtas, o verslo forma, atsakovui reikia dalyvauti turgaus vykdymo veikloje, o ieškovė, turėdama individualią įmonę ir negalią, negalės to padaryti. Ieškovė vykdo individualios įmonės veiklą gyvenamajame name, todėl įmonė gali būti priteista ieškovei. Individualios įmonės balansas negali būti nulinis, nes yra pajamos iš tos įmonės. Apskaičiavus skirtumą atsakovui priteistina 7221,87 Eur kompensacija. Sutartį su AB SEB banku pasirašė ieškovė, atsakovas jos nepasirašė ir neprisiėmė solidariosios atsakomybės, jis tik davė sutikimą ieškovei tokią sutartį sudaryti. Įsipareigojimai bankui yra vykdomi iš bendro sutuoktinių turto, kurio neliks nutraukus santuoką, todėl įsipareigojimai priskirtini ieškovei.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas. Vien tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų, nėra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo. Ieškovė gauna pajamas, turi turto, iš kurio ir turi tenkinti savo poreikius.

Įgaliojimo sandoriai nebuvo pasirašyti ieškovės ir juose nebuvo atspindėta ieškovės valia. Šiuos sandorius pasirašė kitas asmuo. Nebuvo priežasčių, kodėl notarė turėjo naudotis kito asmens pagalba. Visi kiti dokumentai buvo pasirašyti ieškovės. D. M. akcijas tvarkė manydamas, kad tai yra vienos ieškovės nuosavybė, jis piktnaudžiavo įgaliojimu, prisidengdamas ieškovės lėšų trūkumu. Už patalpų nuomą gauti pinigai ir UAB Degučių turgaus dividendai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ir buvo paimti R. R.. Jie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams ir atsakovui nebuvo grąžinti. Tai yra atsakovo nuostoliai, kurie turi būti atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priešieškinį atmetė – nutraukė ieškovės ir atsakovo K. Z. santuoką, įregistruotą 1987 m. liepos 4 d., konstatavęs, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, šalims paliko santuokines pavardes – Z., Z., padalijo santuokoje įgytą turtą:

atsakovui priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 637/1274 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 250 vnt. UAB Degučių turgaus akcijų.

ieškovei priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 637/1274 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 250 vnt. UAB Degučių turgaus akcijų, G. Z. paslaugų įmonę, įregistruotą (duomenys neskelbtini).

Teismas atmetė šalių prašymus dėl tarpusavio kompensacijų priteisimo, taip pat ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą. Sutartinius įsipareigojimus pagal 2005 m. kovo 9 d. su kreditoriumi šalių sudarytą paskolos sutartį Nr. 2050518070107-03 ir 2008 m. rugsėjo 5 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties Nr. 1 po santuokos nutraukimo teismas paliko ieškovei ir atsakovui K. Z. įvykdyti solidariai.

Teismas nurodė, kad nuo 2014 m. pabaigos atsakovas gyvena atskirai. Atsakovo pripažintomis aplinkybėmis nustatyta, kad apie 10 iš bendro 28 santuokinio gyvenimo metų atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Priklausomybės nuo alkoholio atsakovas neturi nuo 2000 m. Nors atsakovas neištikimybės ieškovei fakto nepripažino, tačiau šis faktas įrodytas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Be to, būtent dėl tokių atsakovo veiksmų, nenusisekusio šeiminio gyvenimo ieškovei ilgainiui pablogėjo sveikata ir ji vis blogėjo nuo tada, kai 2004 m. jai buvo nustatyta išsėtinė sklerozė. Ieškovės ligai progresuojant, sutuoktinis ja nesirūpino. Ligonės priežiūrą ir poreikių tenkinimą atlieka ieškovės artimi žmonės – motina, pusseserė, brolis. Esant poreikiui ieškovę pakelti, pernešti asmens higienai sutvarkyti ar išvežti į lauką, artimieji naudojasi ir svetimų žmonių pagalba. Atsakovas neįrodė, kad jį nuo šių reikalų artimieji nušalino. Atsakovas ne tik nesirūpino sutuoktine, savo nuožiūra disponavo jos gaunamomis lėšomis, bet ir žemindavo ją, neskyrė jai dėmesio. Šalių santuoka faktiškai jau seniai yra iširusi ir nebėra jokios galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius. Atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų rūpintis ieškove, jo gyvenimo būdas buvo nesuderinamas su šeimos (įvertinus ieškovės sveikatos būklę) gerove ir interesais ir šios aplinkybės lėmė šalių santuokos iširimą, todėl, remiantis įstatyme įtvirtinta kaltės prezumpcija, atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

Teismas nustatė, kad santuokinį turtą sudaro keturi žemės sklypai (duomenys neskelbtini), taip pat 1274/2548 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), G. Z. paslaugų įmonė, automobilis „Nissan Patrol“ ir 50 procentų UAB Degučių turgaus akcijų. Turtas, išskyrus individualią įmonę, pagal viešų registrų duomenis ir šalių nurodytą nominaliąją akcijų vertę įvertintas 29 888 Eur.

G. Z. individuali įmonė įsteigta 1993 m. sausio 18 d., t. y. šalių santuokos metu, todėl įtrauktina į bendro santuokinio turto masę. Remdamasis paskutinių metų finansine ataskaita teismas sprendė, kad įmonės vertė yra 4113 Eur. Įmonės turimas turtas yra nusidėvėjęs, reikia investicijų, be to, jos ateities veikla, ieškovei (dėl silpstančios sveikatos) nebegalint įmonės kontroliuoti, yra sąlygiškai tęstinė, o įmonės pardavimas (vien tik vardo) – mažai tikėtinas. Atsakovas priešieškiniu prašė padalyti ieškovės įmonėje per visą veiklos laikotarpį sukauptas lėšas, tačiau, į bylą pateiktais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nustatyta, kad, gyvenant santuokoje, įmonės uždirbtas pelnas buvo paimamas ir naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonė yra sukaupusi 66 099 Eur.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės neatsakingais veiksmais permokant už turgaus akcijas jam buvo padaryta žala ir dėl to iš ieškovės jam turi būti priteisiama 34 985,15 Eur kompensacija už bendro turto sumažinimą, nes sumokėta už akcijas kaina buvo neprotingai didelė. Tačiau turto sumažinimo fakto atsakovas neįrodė. Tai, kad pirkinys yra vertingas ir negali būti vertinamas tik pagal akcijų nominaliąją vertę, patvirtina ir tas faktas, jog jis duoda pastovias pajamas (pelną), o atsakovas siekia šį turtą prisiteisti tik sau.

Teismas sprendė, kad nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl bankui už sutuoktinių 2005 m. gautą paskolą sumokėtų lėšų (paskolos ir palūkanų) dalies (pusės) priteisimo, nes iš sutuoktinių kreditoriaus skolintos lėšos iš esmės buvo panaudotos UAB Degučių turgaus akcijoms įsigyti. Sutuoktinių įgytos akcijos, nutraukus santuoką, jiems padalijamos po 1/2 dalį. Paskola už jas nebaigta mokėti. Į individualią įmonę prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai investuotos lėšos sunaudotos; visiškai nusidėvėjo įmonės įranga ir patalpų remontas (įmonės ir gyvenamųjų), kuriomis sutuoktiniai naudojosi santuokoje (tiek gautomis lėšomis, tiek suremontuotu būstu; o kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas būtų iš esmės pagerintas, be remonto, atsakovas įrodymų nepateikė). Todėl pagrindo priteisti atsakovui už tai kompensaciją nėra.

Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo priešieškinio argumentus, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. už šalių turėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą gautos 100 000 Lt (28 962 Eur) nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti ir jam turėtų būti priteista kompensacija. Atsakovas teismui posėdžio metu nurodė, kad šios lėšos buvo pasidalytos ir kiekvieno iš sutuoktinių panaudotos savo nuožiūra. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės asmenine nuosavybe valdomas namas buvo pagerintas 2005 m. santuokinėmis lėšomis, skolintomis iš AB SEB banko, tačiau šios atsakovo nurodomos aplinkybės nepasitvirtino. Ieškovės iš gyvybės draudimo gautos lėšos (38 628,54 Lt – ieškovės AB SEB banko išrašai), kitos ieškovės asmeninės lėšos (ieškovės skaičiavimais, sąskaitoje turėjo būti ne viena dešimtis tūkstančių) buvo panaudotos atsakovo nuožiūra, nes jis turėjo įgaliojimą disponuoti ieškovės sąskaita. Iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti ne tik didelių sumų išgryninimas (šiuo metu yra sunku nustatyti, kas galėjo paimti pinigus, ieškovei to fiziškai nebegalint padaryti), bet ir aiškūs nemažų sumų periodiniai pervedinėjimai iš ieškovės sąskaitos į atsakovo K. Z. sąskaitą, daryti paties atsakovo. Atsakovas tai patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovas K. Z., dirbdamas UAB Degučių turgaus direktoriaus pavaduotoju ir gaudamas ne itin didelį atlygį, iš kurio, kaip teigė pats, mokėjo paskolą bankui už ieškovę ir kurio suma beveik sutapo su grąžintinos kas mėnesį paskolos bankui suma, taip pat išlaikė save ir šeimą, turėjo galimybę pasidėti indėlį, pervesti bei įnešti į savo sąskaitą dideles pinigų sumas. Atsakovas nurodė, kad tuo metu jokių papildomų pajamų neturėjo. Kilnojamojo turto įsigijimas savo poreikiams tenkinti, kad ir iš santuokinių lėšų, kaip ir turto paprastasis remontas, negali būti pripažįstami vieno iš sutuoktinių turėto turto esminiais pagerinimais, suteikiančiais teisę į tarpusavio pagerinimų kompensavimą. Kartu buvo pateikta sąskaita atsakovo K. Z. vardu dėl namo apšiltinimo, tačiau ji neinformatyvi, t. y. iš jos nėra galimybės spręsti, koks ir kieno namas, visas ar dalis buvo apšiltintas, ar tai susiję su sutuoktinių bendru (asmeniniu) turtu ir kieno lėšomis tai buvo padaryta. Teismas sprendė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 34 001 Eur.

Tenkinus ieškinį ieškovės siūlomu būdu, nukrypimas nuo lygių dalių principo (dėl sveikatos) yra pateisinamas dėl šių motyvų: ieškovės įmonė atsakovui iš esmės yra bevertė, o ieškovei, esant objektyvioms galimybėms tvarkytis, įmonė galimai galėtų duoti pajamų jos poreikiams tenkinti; prašomas priteisti žemės sklypas yra po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu, todėl jo priteisimas vienai ieškovei yra racionaliai pagrįstas. Padalijus turtą ieškovei tenka turto už 22 138 Eur (65 proc.), atsakovui – už 11 863 Eur (35 proc.). Patenkinus ieškovės prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo, kuris reikšmingas teismui sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti jai išlaikymą, kompensacijos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

2005 m. kovo 9 d. šalys ir kreditorius AB SEB bankas pasirašė kredito sutartį Nr. 2050518070107-03, pagal kurią bankas paskolos gavėjų šeimos poreikiams tenkinti suteikė 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą. Paskolos paskirtis sutartyje – nekilnojamojo turto statybai ir remontui. Pagal šią kredito sutartį bankui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas (duomenys neskelbtini) su šalių jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu ir ieškovės motinai priklausantis butas. Ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas negalėjo būti rekonstruotas ir remontuotas šios paskolos pagrindu, nes jau 2005 m. vasario 28 d. (iki kredito sutarties sudarymo) viešame registre buvo įregistruotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, surašytas 2005 m. vasario 23 dieną. 2008 m. rugsėjo 5 d. kredito sutarties šalys susitarė pakeisti pirminę sutartį, sumažinant kredito davėjui įkeisto turto apimtį, t. y. paliekant įkeistą tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą su šalių jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu. Visose kredito sutartyse yra atsakovo parašai. Teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad kredito gavėju sutartyje yra tik vienas iš sutuoktinių. Paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti (kitam sutuoktinių turėtam namui statyti ir įrengti, UAB Degučių turgaus akcijoms įsigyti ir pan.) ir nėra pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2, 3 dalyse, todėl šalių prievolė kreditoriui yra solidarioji.

Ieškovė beveik pusės prašomos priteisti išlaikymo sumos (1286 Eur) išlaidų dydžio vaistams, higienos reikmenims ir slaugei neįrodė. Tuo tarpu šia suma sumažinus įrodytas (kai kurias neįrodinėtinas kaip visiems žinomas) aplinkybes, ieškovės gaunamos pajamos ir turimas po santuokos nutraukimo jai tenkantis turtas yra pakankami, kad ji save išlaikytų.

2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl ieškovės 2005 m. gegužės 19 d. atsakovui išduoto generalinio įgaliojimo panaikinimo ir naują įgaliojimą D. M. atsakovas ginčija CK 1.80 straipsnio (nebuvo valios, įforminta pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, nustatytas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, CK 1.70, 3.7, 3.26, 3.28, 3.32, 3.35 straipsniuose), 1.81 straipsnio (sandoriai sudarė sąlygas svetimiems asmenims disponuoti sutuoktinių turtu ir jį naudoti savo reikmėms) ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu (ieškovė, sudarydama ginčo sandorius, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti). Aplinkybė, kad, sudarydama ginčijamus sandorius, ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepasitvirtino, nes yra pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog ieškovė sąmoninga, orientuojasi, psichozės reiškinių nėra, supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, bylą gali vesti savarankiškai. Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis reikalauja tik nurodyti priežastį, dėl kurios asmuo pats negali pasirašyti, kas ginčo sandorių atveju ir buvo padaryta (nurodyta liga). Notarė neturi pareigos detalizuoti ligos pobūdžio, to negali nurodyti ir įstatymas, nes tai galėtų būti laikoma asmens duomenų (susijusių su sveikata paviešinimu) pažeidimu. Sutuoktiniai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, turi teisę pasirinkti – tvarkytis su savo turtu asmeniškai ar veikti per atstovus. Jie laisvi nuspręsti ir tokio tvarkymosi teisę perduoti sutuoktiniui (kaip šalys padarė nuo 2005 m.) ar kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – D. M..

D. M., M. R., R. R. neteisėtais veiksmais K. Z. laiko faktines aplinkybes: M. R., pažeisdamas įstatymus, vietoj ieškovės pasirašė įgaliojimą, kurio pagrindu vėliau D. M. balsavo akcininkų susirinkime akcininkų naudai ir nurodė lėšas (dividendus ir nuompinigius už žemės nuomą) pervesti į G. Z. sąskaitą, o R. R., veikdama ieškovės 2013 m. jai išduoto įgaliojimo pagrindu, šias lėšas paėmė ir jas, visi iš anksto dėl to susitarę, panaudojo be jokių ataskaitų savo interesams, t. y. neteisėtai disponavo šalių šeimos turtu (1515,96 Eur). K. Z. nurodė, kad pagrindo ginčyti akcininkų susirinkimo nutarimo nėra, nes jis pats būtų balsavęs taip pat. Teismas sprendė, kad įgaliojimą M. R. pasirašė teisėtai, taip pat nenustatė, kad K. Z. lėšos nebūtų panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. K. Z. pripažino, kad lėšos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, iš kurios yra vykdomi nuskaitymai už šalių turimą solidariąją prievolę, kad paskolą bankui nuo 2016 m. kovo mėnesio moka viena ieškovė. K. Z. neįrodė D. M., M. R., R. R. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2016 m. liepos 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodydamas teisingą žemės sklypo dalių dydį, būtent –,,637/2548 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo K. Z. apeliacinius skundus, 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti ieškovės ir atsakovo K. Z. santuoką, įregistruotą 1987 m. liepos 4 d., konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovo K. Z. kaltės, ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pakeitė sprendimo dalį dėl priteisto ieškovei turto: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonę, registruotą (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei ir K. Z. po 1/2 dalį. Teisėjų kolegija priteisė iš atsakovo K. Z. 1022 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei ir kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad nepagrįsta išvada, jog ieškovė susirgo dėl netinkamo jos sutuoktinio, šios bylos atsakovo, elgesio, t. y. girtavimo ir neištikimybės. Atsakovas nuo 2000 m. nebegirtauja, o neištikimybės faktas neįrodytas, tai buvo seniai ir, kaip pati ieškovė teigė, ji atsakovui atleido. Atsakovas gyvena atskirai nuo 2014 m. pabaigos, todėl įvykiai, buvę prieš daugiau kaip 10 metų, nelėmė santuokos iširimo. Aplinkybė, kad atsakovas paliko sergančią ieškovę, pripažintina turėjusia reikšmės santuokos iširimui, kaip ir aplinkybė, jog atsakovas neapsaugojo savo šeimos nuo trečiųjų asmenų poveikio. Aplinkybės, kad ieškovė panaikino įgaliojimą sutuoktiniui tvarkyti bendrą ūkį ir tokį įgaliojimą išdavė savo broliui, kad įgaliojimą tvarkyti pinigus 2013 m. ji išdavė savo pusseserei, kad sutiko, jog į jų šeiminį gyvenimą kištųsi tretieji asmenys, o K. Z. išėjo gyventi kitur tik 2014 m. gruodžio mėnesį, turėjo reikšmės santuokos iširimui. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, taikydamas CK 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpciją. Kolegijos vertinimu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, turint mintyje aplinkybę, kad abu sutinka, jog santuoka yra iširusi.

Nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, nes tam vien tik ligos fakto neužtenka, kaip neužtenka ir argumento, kad tai reikalinga siekiant išvengti kompensacijos mokėjimo. Į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovo 2016 m. patirtą infarktą. Taigi santuokoje įgytas turtas dalytinas lygiomis dalimis, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalytas lygiomis dalimis natūra. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl individualios įmonės ir akcijų vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcijų vertę nustatė pagal jų nominalią vertę, o individualios įmonės vertę pagal ieškovės apskaičiavimą. Taigi pagrįstomis, teisėtomis ir teisingomis pripažintinos skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis po 1/2 dalį padalytos UAB Degučių turgaus akcijos ir žemės sklypas.

Atsakovas sutiko, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonė, įregistruota (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitektų ieškovei, nes tame sklype stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas. Šis žemės sklypas yra įvertintas 8200 Eur suma, su tokiu vertinimu šalys sutinka. Kolegijai nusprendus, kad santuokinis turtas dalijamas lygiomis dalimis, lygiomis dalimis padalytinas ir šis turtas, nes reikšmės nuosavybės teisei aplinkybė, kad ant šio žemės sklypo stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas ir jame yra įsikūrusi individuali įmonė, kuri yra šeimos turtas, neturi.

Apeliaciniame skunde nenurodomas konkretus skaičiavimas, kuris patvirtintų prašomo priteisti išlaikymo dydį, tas išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl specialiųjų poreikių, kokio dydžio jos pajamos, ir nepagrindė, kad jos pajamos nėra pakankamos šiems poreikiams patenkinti. Pateikti 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesių pirkinių čekiai nepatvirtina būtinų 1286 Eur išlaidų.

Už paskolą buvo įgytos UAB Degučių turgaus akcijos. Atsakovas yra ieškovės sutuoktinis, dirba UAB Degučių turgaus direktoriaus pavaduotoju, todėl jam buvo žinoma (turėjo būti žinoma), už kokias lėšas ir už kokią sumą įgytos akcijos, juolab kad jis prašo akcijas priteisti jam. Taigi, esant įsiskolinimui už turtą, į kurį nuosavybės teises įgis K. Z., pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę pripažino solidariąja. Dėl šios priežasties kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė jam turi kompensuoti panaudoto jo turto dalį. Atsakovas K. Z. siekia įgyti turtą – akcijas, už kurias sumokėta kredito lėšomis, o kredito grąžinimo prievolę perkelti ieškovei, toks siekis yra nesąžiningas ir neteisingas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, o atsakovas nepaneigė, jog iš sutuoktinių kreditoriaus skolintos lėšos iš esmės buvo panaudotos UAB Degučių turgaus akcijoms įsigyti. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dalis tų lėšų buvo panaudotos ieškovės vardu registruotos įmonės veiklai, t. y. reikalingai aparatūrai įsigyti, taip pat sutuoktinių gyvenamosioms patalpoms (registruotoms ieškovės vardu) remontuoti. Atsakovas prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde nurodo, jog visas kreditas buvo panaudotas akcijoms pirkti, todėl likę 2,84 Eur yra nereikšminga suma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į individualią įmonę prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai investuotos santuokinės lėšos sunaudotos; šiuo metu visiškai nusidėvėjo įmonės įranga ir patalpų remontas (įmonės ir gyvenamosios), kuriomis sutuoktiniai naudojosi santuokoje (tiek gautomis lėšomis, tiek suremontuotu būstu; kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas būtų iš esmės pagerintas, be remonto, atsakovas įrodymų nepateikė). Todėl jokių pagrindų priteisti atsakovui už tai kompensaciją teismas nenustatė. Be to, individuali įmonė padalytina šalims po 1/2 dalį.

Dėl reikalavimo priteisti 1221,87 Eur kompensaciją kolegija nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog kokia nors ieškovės asmeninė prievolė būtų vykdoma iš jo asmeninių pinigų.

Ieškovė serga išsėtine skleroze, dėl šios ligos silpsta jos raumenys, todėl ji negalėjo pasirašyti įgaliojimo ir buvo pagrindas būtent dėl šios ligos įgaliojimą pasirašyti kitam asmeniui. Pagal Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalį notarė neturi pareigos detalizuoti ligos pobūdžio. Sutuoktiniai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, turi teisę pasirinkti – tvarkytis su savo turtu asmeniškai ar veikti per atstovus. Nė vienas atsakovo nurodytas CK straipsnis nedraudžia pavesti sutuoktiniui priklausančio turto tvarkymą kitam asmeniui (ne sutuoktiniui).

Atsakovas neįrodė, kad D. M., M. R., R. R. jam yra solidariai skolingi 757,98 Eur (UAB Degučių turgaus dividendai). Atsakovas nepaneigė, kad šie pinigai buvo panaudoti solidariai su ieškove prievolei vykdyti (paskolai grąžinti). Solidarioji atsakomybė yra taikoma tik įstatymo nurodytais atvejais, o žalos atlyginimo atveju yra taikoma personalinė atsakomybė. Atsakovas neįrodinėja, kokiais konkrečiais veiksmais kuris iš atsakovų jam padarė žalą, taip pat ir konkrečios padarytos žalos dydžio.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus – priteisti jai iš atsakovo K. Z. po 300 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) G. Z. paslaugų įmonė priteisti ieškovei ir K. Z. po 1/2 dalį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sutuoktinis, reikalaujantis priteisti išlaikymą, gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės. Ieškovė yra neįgali, visiškai negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, šią teikia jos motina O. M., brolis D. M., M. ir R. R., kiti giminaičiai ir samdoma slaugė. Išlaidos ieškovės priežiūrai yra didelės, vien vaistams ir higienos priemonėms per mėnesį tenka skirti ne mažiau kaip 400 Eur, iš viso per mėnesį patiriama apie 1286 Eur išlaidų. Iš dalies galima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ne visos išlaidos yra įrodytos buhalterinėje apskaitoje naudojamais dokumentais. Įvairių tepalų, sauskelnių ir kitų medicininės priežiūros priemonių įsigijimas internetu ir turgavietėse, vaisių, daržovių, kitų prekių įsigijimas turgavietėse, atlygis slaugytojai, kaimynams už pagalbą, padedant ieškovei judėti nėra pagrįstas sąskaitomis faktūromis ar pirkimo kvitais, tačiau remiantis protingumo kriterijais tokios išlaidos taip pat yra būtinos. Ieškovė ir jos artimieji apskaičiavo, kad vien tik būtiniausioms prekėms išlaidos ieškovei per 2015 m. gruodį sudarė 471,57 Eur, 2016 m. sausį – 438,61 Eur (pirkimo čekiai buvo pateikti). Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad iki pat civilinės bylos iškėlimo rūpinosi ieškove, tačiau savo skaičiavimų, kiek ji patirianti išlaidų per mėnesį, atsakovas nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teismui, be savo draudžiamųjų pajamų, nurodė atsitiktines pajamas, tačiau jų dydžio neatskleidė. Pagal analogiją taikytina taisyklė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos socialiai pažeidžiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

Byloje būtina nukrypti nuo lygių bendrosios jungtinės nuosavybės dalių principo, nes ieškovės sveikatos būklė yra labai sunki (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteistinos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2007">3K-3-220/2007</a>). Esant pakankamai duomenų apie vieno iš sutuoktinių blogą sveikatos būklę, nutraukdamas santuoką ir padalydamas turtą, teismas privalo įvertinti būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir individuali įmonė priteisti bylos šalims po 1/2 dalį, naikintina kaip nepagrįsta.

Atsakovas K. Z. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus pagal pateiktą jo kasacinį skundą, o ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti. Pareiga įrodyti išlaikymo būtinumą reiškia, kad išlaikymo prašantis sutuoktinis turi detaliai įrodyti, kokie jo minimalūs poreikiai, kokių išlaidų reikia tiems poreikiams tenkinti ir kokios dalies tų išlaidų negali padengti pats išlaikymo prašantis sutuoktinis. Ieškovė nesiejo prašomo priteisti išlaikymo su savo turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, neteikė duomenų, įrodymai teismui buvo pateikti tik paties atsakovo, gavus teismo liudijimą dėl įrodymų gavimo. Ieškovės elgesys lemia, kad įrodymai vien dėl to turi būti vertinami ne jos naudai, nes jei šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a>). Pirmosios instancijos teismas net kelis kartus pasiūlė ieškovei teikti įrodymus, tačiau to ji nedarė, o kai apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, ieškovė jame nedalyvavo. Ieškovė vengė teikti duomenis tiek apie savo sveikatos būklę, tiek apie gaunamas pajamas, turimą turtą. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise ir tai yra savarankiškas pagrindas tos teisės neginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kaip liudytojai apklausti asmenys, padedantys ieškovei buityje, nurodė, kad niekada neprašė ir negavo pinigų už pagalbą ir nėra matę, kad kas būtų prašęs ar gavęs. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neprisidėjo prie šeimos turto gausinimo, turėtą turtą iššvaistė, tyčia kenkė kito sutuoktinio ir šeimos interesams (paimti pinigai iš sąskaitos, kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, akcijos nupirktos už didesnę kainą nei jos vertos, kt.). Pas ieškovę apsilankę įvairių sričių specialistai nurodė, kad jos sveikatos būklė tinkama, ji sąmoninga, su ja galima bendrauti bet kokiais klausimais, ji savarankiška ir gali tvarkyti bet kokius savo reikalus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė gavo ir gauna pajamų, turi turto, nes teismų sprendimais ieškovei priteistas konkretus reikšmingos vertės turtas. Ieškovė neracionaliai naudojamą turtą gali realizuoti ir gauti papildomų pajamų savo poreikiams tenkinti.

Pagal CK 3.72 straipsnio 5 dalį, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo vienam iš sutuoktinių, reikia atsižvelgti į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas K. Z. taip pat turi problemų dėl sveikatos (patirtas infarktas, galinti atsinaujinti priklausomybė alkoholiui), todėl turi skirti dėmesį ir pajamų savo sveikatai palaikyti. Be to, po santuokos nutraukimo atsakovas buvo priverstas palikti šeimos būstą, todėl patiria papildomas išlaidas.

Nukrypimas nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti būtinas (CK 3.123 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo šio principo ne dėl ieškovės sveikatos, o dėl to, kad taip turtas bus panaudotas racionaliau. Kasaciniais skundais nėra keliamas turto padalijimo būdo klausimas, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjami įvairūs turto padalijimo variantai, juose nėra nurodomos kokios nors kitos (ne lygios) sutuoktinių dalys, sudarančios bendrą turtą, turtas padalytas pagal nustatytas dalis, todėl nėra pagrindo tą turtą dalyti kitaip kasaciniame teisme. Kasaciniu skundu pateiktas prašymas priteisti ieškovei visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) reikštų CK 3.127 straipsnio pažeidimą, nes, nesant teisinio pagrindo ir nenustačius kitokių nei lygios sutuoktinių dalių, sudarančių bendrą turtą, ieškovei faktiškai atitektų didesnė, negu jai priklauso, turto dalis, kas reikštų atsakovo nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), nes jis negautų jokio kito turto ekvivalentu. Be to, reikia atsižvelgti ir į kitas CK 3.123 straipsnio 3, 4 punktuose įtvirtintas sąlygas (turto sumažinimas, negautos pajamos, turto nuslėpimas ir kt.). Nukentėjusio sutuoktinio teisė prašyti kompensacijos bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo metu nustatyta ir CK 3.98 straipsnyje. Atsakovas dėl to yra pareiškęs priešieškinį CK 3.98 straipsnio pagrindu, šis klausimas bus nagrinėjamas pagal jo kasacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime yra rašymo apsirikimas nurodant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, t. y. po 637/1274 dalis, nors turi būti priteisiama po 637/2548 dalis, nes K. ir G. Z. nuosavybės teise priklausė tik šio žemės sklypo 1274/2548 dalys. Dėl šio rašymo apsirikimo ištaisymo atsakovas K. Z. 2017 m. spalio 11 d. padavė prašymą pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniu skundu atsakovas K. Z. prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus – tenkinti jo priešieškinio dalį ir priteisti K. Z. solidariai iš D. M., M. R. ir R. R. 757,98 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis; pripažinti negaliojančius G. Z. vardu surašytą ir notarės G. S. patvirtintą 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą, registro Nr. 5085, atsakovui D. M.; priteisti K. Z. iš ieškovės 7221,87 Eur kompensaciją; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta sutartinius įsipareigojimus pagal 2005 m. kovo 9 d. su kreditoriumi šalių sudarytą paskolos sutartį Nr. 2050518070107-03 ir 2008 m. rugsėjo 5 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties Nr. 1 po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ir K. Z. solidariai ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

K. Z. kredito sutarties nepasirašė, tik davė sutikimą ieškovei pasirašyti sutartį. Kreditorius AB SEB bankas civilinėje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, nesiekė modifikuoti prievolės (pripažinti ir atsakovą solidariuoju skolininku), o G. Z. nurodė, kad nesiekia keisti ar modifikuoti įsipareigojimų šiam kreditoriui, tačiau reikalavimą suformulavo taip, kad teismas turėtų tik konstatuoti esamą teisinę padėtį - nuspręsti visus tuos įsipareigojimus ir teises pagal kredito sutartį palikti jai ir K. Z. solidariai. Teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo, nurodė, kad iš tikrųjų nėra pagrindo kaip nors modifikuoti prievoles AB SEB bankui ir to ieškovė neva neprašo, tačiau jos reikalavimą tenkino, pakeisdami jo formuluotę. Tai nepagrįsta, nes ieškinio reikalavimus gali keisti tik pats ieškovas. Be to, teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka civilinės bylos faktinių aplinkybių, nes nurodyta, kad kredito sutartį sudarė abu sutuoktiniai. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>). Ieškovės ieškinio reikalavimai neatitinka šio išaiškinimo, nes prašoma tik konstatuoti esamas faktines aplinkybes. Toks ieškinys (dėl šios reikalavimų dalies) negalėjo būti priimtas nagrinėti, o priimtas turėjo būti atmestas. Teismai, konstatavę, kad ieškovė tokiais ieškinio reikalavimais ne tik nesiekia pakeisti prievolės AB SEB bankui, o reiškia reikalavimą jo interesais, reikalavimą turėjo atmesti kaip pareikštą netinkamo ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnis). Atsakovo nuomone, ieškovė siekia pakeisti prievolę bankui, tai reiškia, kad turi būti įrodytas tokio keitimo teisinis pagrindas, jos teisė reikšti tokį reikalavimą. Kadangi teismai nustatė, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, tai toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kreditorius yra bankas, profesionalus kreditų rinkos dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>), jam taikomi aukštesni veikimo standartai, todėl jeigu jis būtų norėjęs sutuoktinių solidariosios atsakomybės, tai būtų reikalavęs, kad atsakovas K. Z. laiduotų ar taptų prievolės bendraskoliu. Net jeigu ir pagal vieno iš sutuoktinių sudarytus prievolės dokumentus yra pagrindas pripažinti ją solidariąja sutuoktinių prievole, tai toks konstatavimas turi būti atliktas teismo sprendimu pagal suinteresuoto kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a>). Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Sutikimas dėl sandorio nėra pagrindas vieno sutuoktinio prievolę pripažinti abiejų sutuoktinių solidariąja prievole. Teismams nebuvo pagrindo spręsti šių klausimų už AB SEB banką, t. y. dėl prievolės pagal kredito sutartį solidarumo, o taip spręsdami jie išėjo už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnis) ir pažeidė atsakovo K. Z. teisę į tinkamą ir teisingą procesą, nes tik esant tinkamai ir pagal įstatymus pareikštiems reikalavimams gali būti tinkamai užtikrinama ir atsakovo galimybė gintis nuo tokio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcxLTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-271-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-271-313/2017">e3K-3-271-313/2017</a>).

Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios teisės normos (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Solidarioji prievolė nėra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzctNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477-686/2016">3K-3-477-686/2016</a>). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-221-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-221-611/2017">e3K-3-221-611/2017</a>). Ieškovė tik formaliai rėmėsi atsakovo sutikimu sudaryti kredito sutartį. Atsakovas K. Z. pateikė argumentus, kad kreditoriaus ir ieškovės sandoris buvo sudarytas ir vykdytas nesilaikant sutikimo sąlygų, be to, niekaip nesusijęs su šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių solidarumo prezumpciją, prievolei pripažinti solidariąja pagrindą nurodė aplinkybę dėl jos bendrumo, t. y. kad pagal kredito sutartį gauta paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Tuo tarpu sutuoktinių bendros ir solidariosios prievolės yra skirtingos teisinės kategorijos. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame ir nurodytas vieno sutuoktinio sutikimas dėl kito sutuoktinio sudaromų sandorių, tokio sutikimo davimas nesiejamas su jų solidariosios prievolės atsiradimu. Toks sutikimas lemia tik bendros prievolės atsiradimą ir dėl jos įvykdymo sutuoktiniai atsako ne solidariai, o bendru turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453-701/2015">3K-3-453-701/2015</a>). Kas yra bendras sutuoktinių turtas, apibrėžia CK 3.88 straipsnis, o iš kokio konkretaus turto prievolė turi būti įvykdoma, sprendžiama vykdymo proceso metu (CPK 662–664, 666, 667 straipsniai), tai nėra civilinės (ginčo) bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Tam, kad bendra ar atskira sutuoktinių prievolė būtų pripažinta solidariąja, turi būti įrodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymai sieja galimybę pripažinti sutuoktinių prievolę solidariąja, t. y. sandoris turi būti būtinas šeimos ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui ir švietimui užtikrinti (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Už kreditą įsigytos akcijos nebuvo būtinos šeimos ūkiui ar jo išlaikymui, juolab kai tokiam įsigijimui reikėjo skolintis dideles pinigų sumas. Negali būti konstatuojamas sandorio būtinumas šeimos ūkiui išlaikyti, kai aišku, kad toks sandoris neturės teigiamos įtakos šeimos finansinei būklei, bent jau trumpuoju laikotarpiu, jei tai bus papildoma finansinė našta šeimai arba kai tai susiję su kurio nors sutuoktinio noru užsiimti verslu ar jį plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzctNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477-686/2016">3K-3-477-686/2016</a>), taip pat kai sandoris sudaromas esant didelei rizikai, sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Teismai konstatavo, kad ieškovė vienvaldiškai priėmė sprendimą panaudoti kreditą ne pagal paskirtį. AB SEB bankas neužtikrino kredito panaudojimo pagal paskirtį. Ieškovė pažeidė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartį, nes leidimas buvo duotas įkeisti turtą dėl kredito pagal tą paskirtį, kuri buvo nurodyta kredito sutartyje. Taigi tiek ieškovė, tiek AB SEB bankas pažeidė savo įsipareigojimus atsakovui K. Z., t. y. nevykdė kredito sutarties joje nurodytomis sąlygomis, o tai reiškia, kad neatsirado kokia nors prievolė, dėl kurios AB SEB bankas ir sutuoktiniai visi kartu būtų susitarę, kartu neatsirado prievolė, dėl kurios įvykdymo kiltų atsakomybė atsakovui K. Z. pagal jo duotą sutikimą sudaryti Kredito sutartį. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-161-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-161-378/2016">3K-3-161-378/2016</a> išaiškinimus. Teismas negali nuspręsti už atsakovą K. Z., kokią sutartį jis turi sudaryti, ar pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, nes taip būtų pažeidžiamas įstatymuose įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Atsakovas K. Z. apie akcijų įsigijimą sužinojo jam įvykus, nes ieškovė būsto pagerinimo darbus atliko kitomis lėšomis, nors teigė naudojanti kreditą, o apie akcijų kainą ir jos apmokėjimo sąlygas jis sužinojo tik iš civilinės bylos. Ieškovė kredito sutartimi prisiėmė ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, žinodama savo prastėjančią sveikatos būklę, įkeitė šeimos būstą šių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti.

Kredito sutartis atitinka CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodytą sandorio požymį, šalinantį bet kokią kito sutuoktinio atsakomybę už atsiradusią prievolę, t. y. kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Aplinkybė, kad ieškovė įsigijo UAB Degučių turgaus akcijų iš savo brolio ir už kainą, kurios negalėjo pagrįsti, o turimi duomenys jos nepatvirtina, rodo disproporciją tarp akcijas išleidusios bendrovės turimo turto ir jos akcijų kainos (UAB Degučių turgaus 2005 m. balansas, kai turgus dar realiai neveikė, rodo, kad bendrovė dirbo nuostolingai, o turto turėjo už 250 000 Lt, arba 72 405 Eur), yra pagrindas taikyti nesąžiningumo prezumpciją, nustatytą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose. Nesąžiningumo vertinimą pagal šią teisės normą lemia jos universalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-611/2015">3K-3-210-611/2015</a>). Nesąžiningumo prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos perkėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-611/2015">3K-3-210-611/2015</a>). Paaiškinimų dėl akcijų įsigijimo aplinkybių ir jų kainos pagrindimo neteikimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį vertintini kaip ieškovės atsisakymas teikti įrodymus, netinkamas pareigų vykdymas arba veikimas prieš įrodymus, kas lemia įrodinėjimo naštos jai perkėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181-969/2016">3K-3-181-969/2016</a>). Iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įsipareigojimai bankui buvo vykdomi tinkamai sutuoktinių bendromis lėšomis, tą vykdymą administruojant atsakovui K. Z.. 2015 m. liepos 1 d. grąžinta 35 875,64 Eur iš suteikto 57 924 Eur kredito, t. y. atsakovas K. Z. smarkiai prisidėjo prie ieškovės prievolės vykdymo, tačiau negavo jokios kompensacijos, todėl konstatuoti jo nesąžiningumą nėra pagrindo.

Jei kasacinis teismas pripažintų, kad teismai nepagrįstai pripažino prievolę grąžinti kreditą AB SEB bankui pagal kredito sutartį solidariąja sutuoktinių prievole, tai tenkintinas atsakovo K. Z. reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 1221,87 Eur kompensaciją dėl pinigų, panaudotų vykdant kredito sutartį (asmeninę ieškovės prievolę) jau po santuokos nutraukimo bylos pradžios teisme, t. y. konstatuotina, kad atsakovas K. Z. asmeninės nuosavybės lėšomis iš dalies vykdė ieškovės asmeninę prievolę (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinėje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus atsakovo K. Z. atsisakymą pretenduoti į ieškovės asmeninės nuosavybės turtą, kuris buvo pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis, atsakovui priklauso 109 330,75 Eur kompensacija, tačiau atsakovas K. Z., įvertinęs ieškovės finansines galimybes, sveikatos būklę ir gerbdamas kartu santuokoje praleistus metus, nusprendė reikalauti tik 6000 Eur CK 3.98 straipsnio pagrindu. Teismai šio klausimo nesprendė, neatskleidė ginčo esmės, o tai yra teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, nebent kasacinis teismas pats nuspręstų dėl šio reikalavimo. 109 330,75 Eur kompensacija susidėjo iš keturių dalių: 1) 26 815,10 Eur dėl ieškovės asmeninės prievolės AB SEB bankui vykdymo atsakovo Z. Z. lėšomis (dalimi, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė); 2) 34 985,15 Eur dėl nepagrįstai didelės kainos mokėjimo už UAB Degučių turgaus akcijas; 3) 33 049,50 Eur – dėl G. Z. paslaugų įmonės vertės, šią įmonę priteisiant ieškovės nuosavybėn; 4) 14 481 Eur dėl 2007 m. (iki 2007 m. rugsėjo 18 d.) paimtų pinigų iš ieškovės AB SEB banke esančios mokėjimo kortelės sąskaitos (100 000 Lt, arba 28 962 Eur) ir nepanaudotų šeimos poreikiams tenkinti, nuslėptų nuo sutuoktinio K. Z.. Su teismų išvadomis galima būtų sutikti tik dėl apskaičiuotos kompensacijos dalies – G. Z. paslaugų įmonės vertės, nes atsakovas, priteisus jam 1/2 dalį įmonės, turės teisę į įmonės vertę (galės ją realizuoti). Tačiau, neatsižvelgiant į tai, prašoma priteisti kompensacijos suma (6000 Eur) yra mažesnė negu bet kuri kita atskirai paimta kompensacijos dalis, todėl teismams buvo pagrindas atmesti reikalavimus dėl jos priteisimo tik pasisakius dėl visų jos sudedamųjų dalių. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos CK 3.98 straipsnio pagrindu turto padalijimo būdas svarbus tik tiek ir tik tada, jei dėl jo sutuoktiniui, kuris turi teisę į kompensaciją, atitenka didesnė turto dalis natūra ir jam atsiranda pareiga kompensuoti ją kitam sutuoktiniui pinigais, t. y. tos kompensacijos viena į kitą įskaitomos. Civilinėje byloje tokios aplinkybės nesusiklostė.

Atsakovas K. Z. nurodė, kad reikalavimas dėl 757,98 Eur žalos atlyginimo grindžiamas UAB Degučių turgus mokėjimo pavedimais į G. Z. banko sąskaitą AB SEB banke, t. y. 2015 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu buvo pervesta 531,25 Eur už žemės nuomą ir 2015 m. balandžio 28 d. – 984,71 Eur dividendų; jie buvo paimti iš banko sąskaitos grynaisiais. Kadangi tiek UAB Degučių turgaus nuomojama žemės sklypo dalis, tiek akcijos buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai 757,98 Eur priklausė atsakovui K. Z.. Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos D. M. ir R. R.. Tą jie patvirtino bylos nagrinėjimo metu, kad sąmoningai veikė ieškovės vardu. Taigi, atsakovas K. Z. neteko 757,98 Eur dėl neteisėtų D. M., M. R. ir R. R. veiksmų, jiems žinant, kad ši dalis pinigų priklauso atsakovui K. Z., bet jam jų negrąžino, todėl šių atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>). Teismai nenurodė, kodėl šie įrodymai nebuvo vertinami. Teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą priskyrė atsakovui. Ginčuose dėl praturtėjimo kito asmens sąskaita reikalavimą pareiškęs asmuo turi įrodyti, kad atsakovu patrauktas asmuo gavo savo žinion jo turtą, pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>). Asmuo, veikiantis prieš savininko nuosavybę, turi įrodyti, kad jis veikia teisėtai, o ne savininkas turi įrodinėti savo nuosavybės neliečiamumą, t. y. įstatymų prezumpciją (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.93 straipsnis). AB SEB banko 2017 m. spalio 27 d. raštu pateikti išrašai iš ieškovės banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvirtina, kad 2015 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu pervesti pinigai iš karto po jų įskaitymo į banko sąskaitą buvo išgryninti, į šias sąskaitas niekas jokių grynųjų pinigų neįnešė, D. M., M. R. ir R. R. jokių pinigų į ją nepervedė, o įmokos pagal kredito sutartį buvo padengtos K. ir G. Z. kitų pajamų sąskaita. Teismai nenurodė, kodėl šie įrodymai nebuvo vertinami, ir iš esmės paneigė Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, teigdami, kad tikslas pateisina priemones, t. y. jei D. M., M. R. ir R. R. norėjo padėti ieškovei ir laikė, kad jos atžvilgiu atsakovas K. Z. elgėsi neteisingai, todėl jie turėjo teisę elgtis savo nuožiūra su atsakovo K. Z. turtu.

Kadangi šiuo metu sutuoktinių santuoka nutraukta, jokio jų bendro turto nėra ir ieškovės vardu išduotas 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas jos broliui D. M. jau nedaro įtakos atsakovo K. Z. turtui ar turtinėms teisėms, tai ši teismų sprendimų dalis ginčijama tik tam, kad būtų papildomai patvirtinti D. M., M. R. ir R. R. neteisėti veiksmai, reikšmingi sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Teismai nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, nes reikalavimas panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą buvo reiškiamas dviem pagrindais – dėl ieškovės valios trūkumo ir dėl to, kad įgaliojimas neatitinka teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto (bendro ir asmeninio) tvarkymą, reikalavimų. Teismai dėl valios trūkumo iš esmės nepasisakė, tik konstatavo, kad visa procedūra buvo atlikta pagal Notariato įstatymą. Byloje nustatyta, kad ginčijamą įgaliojimą už ieškovę pasirašė atsakovas M. R.. Ieškovės valios niekas nesiaiškino ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ji negali pasirašyti dokumentų (visą kasacinio skundo nagrinėjimo laikotarpį ieškovė dokumentus pasirašinėjo). Be to, nustatyta, kad M. R. yra R. R. sutuoktinis ir buvo iškviestas pasirašyti įgaliojimą ieškovės vardu būtent savo sutuoktinės, kai notarė išsiaiškino, kad R. R. pasirašyti negalima, nes jos vardu jau buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti ieškovės banko sąskaitą, konstatavus interesų konfliktą. M. R. pasirašė ginčijamą įgaliojimą neišsiaiškinęs ieškovės valios. Įgaliojimo turinys buvo nustatytas ne ieškovės valia, dėl to jis negalėjo būti tvirtinamas kaip neatitinkantis Notariato įstatymo 30, 31, 40 straipsnių reikalavimų. Tokiomis aplinkybėmis pasirašytas įgaliojimas negali būti laikomas atstovaujamo asmens, nes jame nėra išreikšta tikroji valia, o įgaliojimo pasirašymo procedūra buvo atlikta pažeidžiant Notariato įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrindas tokį įgaliojimą pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Aplinkybės dėl įgaliojimo neatitikties teisės aktų reikalavimams dėl sutuoktinių turto tvarkymo sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį. Sutiktina, kad įstatymuose nėra tiesioginio imperatyvaus draudimo vienam sutuoktiniui pavesti kitam asmeniui jam atstovauti, tačiau jeigu toks įgaliojimas išduodamas, tai jis turi būti tokio turinio, kad nesudarytų sąlygų pažeisti kito sutuoktinio teises, kad būtų laikomasi sutuoktinių bendro gyvenimo principų (Notariato įstatymo 34 straipsnis). Pagal įgaliojimą veikiantis D. M. faktiškai tvarkė visą sutuoktinių K. ir G. Z. turtą. Pagal CK 3.29 straipsnį santuokos sukelti įstatymuose numatyti sutuoktinių teisių įgyvendinimo ribojimai yra imperatyvaus pobūdžio, taigi sandoriai, sudaryti juos pažeidžiant, turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai, taip pat ir kitais įstatymų konkrečiai nustatytais pagrindais. D. M. 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžiuose pripažino sąmoningai tvarkęs netgi atsakovui K. Z. tenkančią turto dalį ieškovės 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimo pagrindu.

Ieškovė atsiliepimu atsakovo K. Z. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, tekinti jos kasacinį skundą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Prievolę kreditoriams reikia laikyti bendrąja sutuoktinių prievole ir ją palikti vykdyti solidariai. Tam yra visos būtinos sąlygos, nes kreditas buvo paimtas šalims būnant santuokoje, kredito sutartyse yra ir atsakovo parašas, kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti – dalis kredito būstui, kuriame iki 2015 m. gyveno ir atsakovas, remontuoti, o dalis – UAB Degučių turgaus akcijoms pirkti, kurias atsakovas prašo priteisti jam. Atsakovui buvo žinoma apie įsigytas akcijas, nes jis yra ilgametis UAB Degučių turgaus akcininkų susirinkimo dalyvis ir bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės akcijos pirktos 2005 m. ir iki 2015 m. atsakovui jų įsigijimo kainą tiko. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato akcininko pareigą pateikti bendrovei akcijų įsigijimo dokumentą, kuris laikomas pačioje bendrovėje, padarant atitinkamus įrašus akcininkų registravimo žurnale. Atsakovas, dirbdamas direktoriaus pavaduotoju ir dalyvaudamas akcininkų susirinkimuose, matė tuos įrašus ir akcijų pirkimo sutartis. Esant įsiskolinimui už turtą, į kurį nuosavybės teises įgyja K. Z., pirmosios instancijos teismas prievolę grąžinti kreditą pagrįstai pripažino solidariąja.

Iš UAB Degučių turgaus gaunami pinigai buvo naudojami šeimos prievolėms vykdyti (CK 3.109 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti 7221,87 Eur kompensaciją yra nepagrįstas.

Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti 757,98 Eur žalą ieškovė nurodo, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovė serga itin sunkia liga ir kad be artimųjų pagalbos neišgyventų nė dienos. Atsakovas atsisakė mokėti banko paskolą, paėmė iš savo banko sąskaitos pinigus. Šiuo metu bankas nurašo skolą iš ieškovės beveik visos neįgalumo pašalpos. UAB Degučių turgaus akcijos ir žemės sklypo nuoma išlieka neįgalios ieškovės pragyvenimo ir paskolos dengimo šaltinis. Atsakovas, reikalaudamas viso akcijų paketo ir akcijų teikiamos naudos atlyginimo, tačiau atsisakydamas solidariai grąžinti kreditą, kuris buvo panaudotas akcijų paketui įsigyti, elgiasi nenuosekliai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti ginčijamą įgaliojimą negaliojančiu, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė serga išsėtine skleroze ir kad dėl šios ligos silpsta jos raumenys, pagrįstai sprendė, jog buvo pagrindas būtent dėl šios ligos įgaliojimą pasirašyti kitam asmeniui. CK nedraudžia pavesti sutuoktiniui priklausančio turto tvarkymo kitam asmeniui (ne sutuoktiniui).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2009">3K-3-479/2009</a>; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243-969/2017">3K-3-243-969/2017</a>, 51 punktas; kt.).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2007">3K-3-301/2007</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2009">3K-3-479/2009</a>).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2007">3K-3-220/2007</a>; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-517/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-517/2011">3K-3-517/2011</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti jai didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį dėl jos sveikatos būklės. Teismai nustatė, kad ieškovė serga išsėtine skleroze, jos sveikatos būklė sunki, ji yra nedarbinga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl nurodytos priežasties yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir priteisė ieškovei turto už 22 138 Eur (65 proc.), atsakovui – už 11 863 Eur (35 proc.), t. y. teismas, dalydamas bendrąją jungtinę nuosavybę, padidino ieškovės dalį ir priteisė jai visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonę. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodė, kad pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatytas, nes tam vien tik ieškovės ligos fakto neužtenka, taip pat neužtenka ir argumento, kad to reikia siekiant išvengti kompensacijos mokėjimo. Į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovo 2016 m. patirtą infarktą. Taigi šį turtą apeliacinės instancijos teismas sutuoktiniams dalijo po 1/2 dalį natūra. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus nepagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę – ieškovės sveikatos būklė. Todėl remiantis kasacinio teismo praktika (nutarties 42 punktas) byloje svarbu nustatyti, ar toks nukrypimas, siekiant apsaugoti ieškovės interesus, yra būtinas.

Bylos duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, jai apeliacinės instancijos teismo priteista 1/2 dalis žemės sklypo po juo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis G. Z. individualios įmonės, kuri dėl ieškovės ligos faktiškai yra neveikianti, taip pat jai priteista 637/2548 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 250 UAB Degučių turgaus akcijų. Ieškovė dėl ligos negali dirbti ir iš darbinės veiklos gauti pajamų. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie realias ieškovės pajamas ir išlaidas, patiriamas dėl ligos, taip pat reikalingas pragyvenimui, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turtas, nenukrypus nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nebus pakankami jos poreikių patenkinimui užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei reikalinga papildoma dalis turto egzistenciniams poreikiams patenkinti (24 val. slauga – kitų asmenų pagalba, gydymo, maisto, higienos priemonės ir pan.), nes po santuokos nutraukimo dėl ligos ji neturės realios galimybės dirbti, gauti papildomas pajamas, kurti savo gerovės ir kt., priešingai nei atsakovas, kuris yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo atsakovo patirtą infarktą, tačiau byloje nėra nustatyta, kad šis faktas padarė įtaką ieškovo galimybei po santuokos nutraukimo dirbti, kad jo darbingumas ir pajamos dėl to sumažėjo, kad jis patiria papildomų išlaidų (ir kokių). Taigi po santuokos nutraukimo atsakovas, priešingai nei ieškovė, turės galimybę dirbti, gauti pajamas ir kurti savo gerovę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis, t. y. ieškovei – 65 proc., o atsakovui – 35 proc., ir nedalydamas natūra tarp šalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonės, šį turtą priteisdamas ieškovei, atsižvelgė į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (nutarties 44 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonė priteisti ieškovei ir K. Z. po 1/2 dalį, ir dėl šios bylos dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis turtas yra priteistas ieškovei (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikaymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2010">3K-3-328/2010</a>).

Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (CK 3.72 straipsnio 8 dalis).

Minėta, kad ieškovė serga išsėtine skleroze, jos sveikatos būklė sunki, ieškovė yra nedarbinga. Dėl šios priežasties ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo. Taigi nagrinėjamu atveju galioja CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad ieškovei reikalingas išlaikymas. Minėta, kad ši prezumpcija gali būti byloje paneigta nustačius, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (nutarties 51 punktas). Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ieškovės liga yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę ir priteisiant ieškovei 2/3 dalis viso sutuoktinių turto, yra svarbu įvertinti, ar dar yra reikalinga papildoma ieškovės interesų apsauga, t. y. ar jos poreikiams patenkinti reikalingos papildomos pajamos tam, kad būtų padengiamos dėl ligos patiriamos išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės turimą asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo jai tenkantį turtą, gaunamas pajamas, sprendžia, kad sutuoktinio išlaikymas, kaip papildoma jos interesų apsaugos priemonė, jai nereikalingas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą, paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bendros sutuoktinių prievolės grąžinti kreditą solidarumo

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453-701/2015">3K-3-453-701/2015</a>).

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453-701/2015">3K-3-453-701/2015</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2005 m. kovo 9 d. ieškovė ir kreditorius AB SEB bankas pasirašė kredito sutartį Nr. 2050518070107-03, pagal kurią bankas suteikė 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą; paskolos paskirtis sutartyje – nekilnojamojo turto statybai ir remontui. Pagal šią kredito sutartį bankui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas (duomenys neskelbtini) su šalių jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu ir ieškovės motinai priklausantis butas. 2008 m. rugsėjo 5 d. kredito sutarties šalys susitarė pakeisti pirminę sutartį, sumažinant kredito davėjui įkeisto turto apimtį, t. y. paliekant įkeistą tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą su šalių bendrąja jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu. Kredito sutartyse yra atsakovo parašai. Taigi atsakovas davė savo sutikimą, kad ieškovė paimtų paskolą, todėl ši prievolė laikytina ne ieškovės asmenine, kaip teigia atsakovas, o šalių bendrąja prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (nutarties 55 punktas) (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakovas nurodo, kad jo duotas sutikimas paimti paskolą iš banko nelemia jo solidariosios atsakomybės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šią prievolę pripažino šalių solidariąja prievole.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti, prievolė kilo iš sandorio, būtino šeimos namų ūkiui išlaikyti, būtent – sutuoktinių namui statyti ir įrengti, UAB Degučių turgaus akcijoms įsigyti (nutarties 21 punktas). Atsakovas dirba UAB Degučių turguje, pats įvardijo tai kaip verslo formą, prašė priteisti jam visas bendrovės akcijas, nes jam reikia dalyvauti turgaus vykdymo veikloje. Šie atsakovo teiginiai, kaip ir byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad įsigijus akcijas buvo gaunamos pajamos (dividendai), kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir šeimos namų ūkiui išlaikyti (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), kaip ir prievolei bankui vykdyti, todėl atmestinas ir atsakovo argumentas, kad paimta paskola buvo papildoma (nepakeliama) našta šeimai. Atsakovas neįrodė, kad UAB Degučių turgaus akcijos įsigytos už aiškiai per didelę ir neprotingą kainą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutuoktinių akcijos yra vertingos, nes duoda pastovias pajamas, atsakovas prašo jam priteisti šį turtą.

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įsipareigojimai bankui buvo vykdomi tinkamai sutuoktinių bendromis lėšomis, tą vykdymą administruojant pačiam atsakovui. Minėta, kad atsakovas davė sutikimą paimti paskolą. Taigi atsakovui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) tiek paskolos gavimo, tiek grąžinimo aplinkybės. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas, kaip ieškovės sutuoktinis, be to, dirbdamas UAB Degučių turgaus direktoriaus pavaduotoju, žinojo (turėjo žinoti), už kokias lėšas ir už kokią sumą įgytos akcijos. Atsakovas nepagrįstai visą atsakomybę už kredito panaudojimą perkelia ieškovei. Kreditas buvo paimtas santuokos metu, su atsakovo sutikimu, minėta, iš esmės panaudotas šeimos poreikiams tenkinti ir šeimos namų ūkiui išlaikyti (nutarties 57 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai prievolę grąžinti kreditą bankui pripažino solidariąja šalių, kaip buvusių sutuoktinių, prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijų dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisimo

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad prašė teismo priteisti iš ieškovės 6000 Eur kompensaciją, nors faktiškai jam priklausytų 109 330,75 Eur kompensacija, kuri susideda iš keturių dalių: 1) 14 481 Eur dėl 2007 m. (iki 2007 m. rugsėjo 18 d.) paimtų pinigų iš ieškovės AB SEB banke esančios mokėjimo kortelės sąskaitos (100 000 Lt, arba 28 962 Eur) ir nepanaudotų šeimos poreikiams tenkinti, nuslėptų nuo sutuoktinio; 2) 26 815,10 Eur dėl ieškovės asmeninės prievolės AB SEB bankui vykdymo atsakovo lėšomis (dalimi, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė); 3) 34 985,15 Eur dėl nepagrįstai didelės kainos sumokėjimo už UAB Degučių turgaus akcijas; 4) 33 049,50 Eur – dėl G. Z. paslaugų įmonės vertės, šią įmonę priteisiant ieškovės nuosavybėn. Atsakovo teigimu, teismai neatskleidė bylos esmės, nes nesprendė dėl kiekvienos kompensacijos. Taip pat atsakovas nurodo, kad jam priklausytų 1221,87 Eur kompensacija dėl pinigų, panaudotų vykdant kredito sutartį (asmeninę ieškovės prievolę) jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija laiko šiuos atsakovo argumentus nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo priešieškinio argumentus, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. už šalių turėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą gauti 100 000 Lt (28 962 Eur) nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti ir jam turėtų būti priteista kompensacija. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šios lėšos buvo pasidalytos ir kiekvieno iš sutuoktinių panaudotos savo nuožiūra (nutarties 19 punktas). Taigi byloje yra nustatytas faktas dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) pasidalijimo, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nuslėpė šiuos pinigus, byloje nepasitvirtino. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai neišsprendė atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės 14 481 Eur kompensaciją (jos dalį) (šis reikalavimas atmestas).

Teismai, pripažinę prievolę grąžinti kreditą bankui solidariąja šalių, kaip buvusių sutuoktinių, prievole, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1221,87 Eur kompensaciją dėl pinigų, panaudotų vykdant kredito sutartį po šios bylos iškėlimo, kaip ir reikalavimą priteisti 26 815,10 Eur kompensaciją (jos dalį) dėl ieškovės asmeninės prievolės AB SEB bankui vykdymo atsakovo lėšomis (dalimi, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė).

Dėl 34 985,15 Eur kompensacijos, atsakovo nuomone, jam priklausančios dėl ieškovės nepagrįstai didelės kainos sumokėjimo už UAB Degučių turgaus akcijas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog UAB Degučių turgaus akcijos įsigytos už aiškiai per didelę ir neprotingą kainą. Ši išvada byloje nepaneigta. Taigi atsakovo nurodytas faktas byloje nenustatytas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl 33 049,50 Eur kompensacijos, G. Z. paslaugų įmonę priteisiant ieškovės nuosavybėn, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, ir šią įmonę priteisti ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovės kompensaciją (jos dalį) atsakovui (CK 3.123 straipsnis). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir šią įmonę priteisė ieškovei (nutarties 48 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai sprendė dėl visų atsakovo pareikštų reikalavimų, nagrinėjamos bylos esmė yra atskleista tinkamai. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas).

Dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo reikalavimas panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą, ieškovės išduotą D. M., buvo reiškiamas dviem pagrindais – dėl ieškovės valios trūkumo, t. y. notarei ir M. R., pasirašiusiam už ieškovę įgaliojimą, neišsiaiškinus ieškovės valios (CK 1.80 straipsnis) ir dėl to, kad įgaliojimas neatitinka teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto (bendro ir asmeninio) tvarkymą, reikalavimų (CK 1.81 straipsnis). Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-689-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-689-695/2015">3K-3-689-695/2015</a>).

Remiantis CK 2.132 straipsnio 1 dalimi asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (2 dalis). CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

CK 2.137 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl ieškovės ligos – išsėtinės sklerozės silpsta jos raumenys, todėl už ją įgaliojimą pasirašė M. R. (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Notariato įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad dėl ieškovės ligos buvo pagrindas ginčijamą įgaliojimą už ieškovę pasirašyti kitam asmeniui.

Teismai pagrįstai nurodė, kad sutuoktiniai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, turi teisę pasirinkti – tvarkytis su savo turtu asmeniškai ar veikti per atstovus. Jie laisvi nuspręsti tokio tvarkymosi teisę perduoti sutuoktiniui ar kitam asmeniui, nagrinėjamos bylos atveju – D. M.. Atsakovo teigimu, ginčijamo įgaliojimo pagrindu D. M., pažeisdamas atsakovo teises, balsavo akcininkų susirinkime akcininkų naudai ir nurodė lėšas (dividendus ir nuompinigius už žemės nuomą), t. y. lėšas, priklausančias sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pervesti į ieškovės sąskaitą, taigi ginčijamo įgaliojimo pagrindu nepagrįstai atstovavo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesams.

Bylos duomenimis, D. M. ginčijamu įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti ieškovei UAB Degučių turgaus akcininkų susirinkimuose su balsavimo teise, suteikiama jai priklausančiomis akcijomis. Nagrinėjamoje byloje esantis UAB Degučių turgaus 2015 m. kovo 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad D. M. atstovavo ieškovės interesams, protokole nurodoma, kad jai priklauso 500 UAB Degučių turgaus akcijų, nors faktiškai šios akcijos ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau atsakovas neginčija nurodyto UAB Degučių turgaus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, t. y. nereiškia su tuo susijusių reikalavimų ieškovei, kaip atstovaujamajai. Pirmosios instancijos teisme K. Z. nurodė, kad ginčyti akcininkų susirinkimo nutarimo neturi pagrindo, nes jis pats būtų balsavęs taip pat. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčijamas įgaliojimas pagal savo turinį savaime atsakovo teisių nepažeidžia. Minėta, kad kiekvienas asmuo turi teisę veikti tiek pats, tiek ir per atstovą. Ieškovė šią savo teisę įgyvendino, savo atstovui pretenzijų nereiškė, o atsakovas pripažino, kad ieškovės atstovo veiksmais jo interesai taip pat nebuvo pažeisti.

Vertinant ginčijamo įgaliojimo turinį ieškovė įgaliojo D. M. gauti dividendus ir pinigus (grynaisiais ir (ar) pavedimu į įgaliotinio nurodytą sąskaitą ir (ar) sąskaitas). Byloje nustatyta, kad D. M. būtent nurodytus veiksmus ir atliko, t. y. atstovavo ieškovės interesams UAB Degučių turgaus visuotiniame akcininkų susirinkime, pateikė prašymą dėl dividendų ir nuompinigių išmokėjimo (pinigai pervesti į ieškovės sąskaitą). Ginčijamu įgaliojimu D. M. nebuvo įgaliotas disponuoti dividendais ir nuompinigiais (bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe). D. M., veikdamas įgaliojimo pagrindu, nurodytus veiksmus atliko ieškovės vardu, duomenų, kad ieškovė, kaip atstovaujamoji, būtų nepritarusi D. M. veiksmams, byloje nėra. Taigi pinigai buvo perduoti ieškovei ir, kaip byloje nustatyta, panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, šeimos namų ūkiui išlaikyti (nutarties 24, 61 punktai). Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad išduotas įgaliojimas atlikti nurodytus veiksmus pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog ginčijamu įgaliojimu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos, kad ieškovė ir D. M. būtų siekę ginčijamu įgaliojimu pažeisti viešąją tvarką ar gerą moralę, taip pat nenustatyta, kad ginčijamu įgaliojimu buvo pažeisti atsakovo interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiu ginčijamą įgaliojimą atmestas pagrįstai.

Dėl žalos atlyginimo

Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2012">3K-3-539/2012</a>; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODItOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582-916/2015">3K-3-582-916/2015</a>; kt.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti iš D. M., M. R. ir R. R. 757,98 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas K. Z. M. R. neteisėtais veiksmais laiko tai, kad šis neteisėtai vietoj ieškovės pasirašė įgaliojimą, kurio pagrindu vėliau D. M. neteisėtai balsavo akcininkų susirinkime akcininkų naudai ir nurodė lėšas (dividendus ir nuompinigius už žemės nuomą) pervesti į ieškovės sąskaitą, o R. R., veikdama ieškovės 2013 m. sausio 24 d. jai išduoto įgaliojimo pagrindu, šias lėšas paėmė ir jas, visi iš anksto dėl to susitarę, panaudojo be jokių ataskaitų savo interesams tenkinti, t. y. neteisėtai disponavo šalių šeimos turtu (1515,96 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos D. M., M. R. ir R. R. atsakomybei taikyti reikalingos sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tai, jog M. R. vietoj ieškovės pasirašė įgaliojimą, atitiko Notariato 32 straipsnio reikalavimus (nutarties 75 punktas). D. M. atstovavo ieškovės interesams UAB Degučių turgaus visuotiniame akcininkų susirinkime, pateikė prašymą dėl dividendų ir nuompinigių išmokėjimo, pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą. Nors visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad D. M. atstovauja ieškovei, turinčiai 500 šios bendrovės akcijų, kurios sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau, minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovas K. Z. nurodė, kad neginčija akcininkų susirinkimo nutarimo, nes jis pats būtų balsavęs taip pat. Kadangi nutarimas yra teisėtas, tai yra pagrindas konstatuoti, kad nenustatyta D. M. neteisėta veika kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pinigus iš sąskaitos paėmė R. R., veikdama šioje byloje neginčijamo 2013 m. sausio 24 d. įgaliojimo pagrindu, ir juos perdavė ieškovei. Taigi R. R. neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyti. Minėta, kad ginčo pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti ir šeimos namų ūkiui išlaikyti. Taigi atsakovas neįrodė, kad pinigus D. M., M. R. ir R. R. panaudojo savo interesams tenkinti, t. y. kad atsakovas dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų būtų patyręs žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo priteisti iš D. M., M. R. ir R. R. 757,98 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteisto turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonės, šį turtą priteisdamas po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias perskirstyti dėl nežymaus sprendimo pakoregavimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkinta dalis atsakovo priešieškinio dėl turto priteisimo, lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas neteikė prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovės apeliacinis skundas atmestas. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo perskirstyti šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Pagal pateiktus duomenis, ieškovė sumokėjo 92 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto jai priteisimo ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginti. Nurodytas ieškovės turtinis reikalavimas kasaciniame teisme tenkintinas, todėl 92 Eur žyminis mokestis priteistinas jai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.12 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgdama į tai, kad tenkinama 63 proc. ieškovės kasacinio skundo reikalavimų, sprendžia jai priteisti 252 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas neprašo priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame teisme patirta 25,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems kasacinių skundų reikalavimams. Kadangi atsakovo kasacinis skundas atmestas visiškai, o ieškovės kasacinio skundo reikalavimų atmesta 37 proc., tai iš jos priteisiama valstybei 9,42 Eur, o iš atsakovo – 16,04 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo dalis dėl ieškovei priteisto turto ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonė (į. k. 151196694), registruota (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei G. Z. ir K. Z. po 1/2 dalį, panaikinti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonė (į. k. 151196694), registruota (duomenys neskelbtini) priteista ieškovei G. Z..

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 344 (tris šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,42 Eur (devynis Eur 42 ct), o iš atsakovo K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 16,04 Eur (šešiolika Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys