Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-298-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01676-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

atsakovui T. B., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgita Drūlienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AS Inbank filialas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo T. B. (toliau – atsakovas) ir ieškovės R. B. nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. B.; 3) po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo T. B. sekančia bendravimo su dukra A. B. tvarką: 3.1) kas antrą savaitgalį dukra bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos; 3.2) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja motina; 3.3) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas; 3.4) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 3.5) dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3.6) tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui; 3.7) dukra su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; 3.8) tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra dukros gyvenamoji vieta; 3.9) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; 3.10) motina pateikia reikiamus dukros drabužius, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 3.11) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; 3.12) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 3.13) dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; 4) priteisti iš atsakovo T. B. nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymui po 300,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti dukros motinai R. B.; 5) atsakovo T. B. kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui „AS Inbank filialas“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais, vykdomais iš atsakovo asmeninių lėšų; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti ikisantuokinę pavardę – L., o atsakovui T. B. palikti pavardę – B.; 7) priteisti iš atsakovo T. B. valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimui ieškovei R. B..

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. dvylika mėnesių, skaičiuojant už vieną mėnesį po 300 Eur, viso 3 600 Eur, tačiau 2025 m. kovo 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė šio patikslinto ieškinio reikalavimo atsisakė ir prašė jo nenagrinėti.

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga nepilnametė dukra A. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsitikinusi, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra jos nutraukimas teismo keliu. Šalys nebuvo vienas kitam lojalūs, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai, nesistengė ir nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, dėl šių aplinkybių laikytina, kad jie abu kalti dėl santuokos iširimo. Teismui imtis priemonių mus sutaikyti nėra prasmės. Šiuo metu faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir nei bendro, nei šeimyninio ūkio, neveda nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, kuomet su dukra A. ieškovė grįžo gyventi pas tėvus. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę. Ieškovė į išlaikymą nepretenduoja. Atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš ieškovės, nes yra darbingas, be to, su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra.

4. Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes ji tinkamai rūpinasi dukra, stengiasi sudaryti geras gyvenimo bei ugdymo sąlygas. Su dukra gyvena tėvams priklausančiuose namuose, kuriuose yra visi patogumai. Ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovė nebus, nes dukrai dar tik 2-eji metukai, ji labai prie ieškovės prisirišusi. Ieškovė turi visas galimybes pasirūpinti dukra bei sudaryti jai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šalių tarpusavio santykiai nėra geri, jie beveik nebendrauja, nėra tarpusavio supratimo bei susikalbėjimo. Todėl teismui nustačius dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal patikslintą ieškinį. Ieškovė teikia nepilnametei dukrai nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, kurios užtikrina būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Šiuo metu maistui, drabužiams, higienos prekėms ir kt. išlaidoms dukrai reikalinga apie 700 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jos fiziologiniams poreikiams patenkinti. Šias išlaidas sudaro: maistui – 300 Eur; apranga, avalynė – 150 Eur; higienos priemonės (sauskelnės, pudros, kremai, servetėlės ir pan.) – 70 Eur; vaistai, vitaminai – 30 Eur; ugdymo priemonėms, žaislai, laisvalaikiui – 50 Eur; transporto išlaidos – 50 Eur; būsto išlaidos – 50 Eur. Valstybė, nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovei, mokės kas mėnesį po 96,25 Eur vaiko pinigų (šiuo metu išmoką vaikui gauna atsakovas, šių pinigų ieškovei neatiduoda), ši suma išminusuojama iš 700 Eur ir dukros išlaikymui kartu su atsakovu privalo skirti 600 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti dukros išlaikymui po 300 Eur. Ieškovė niekur nedirba, šiuo metu neturi jokio pajamų šaltinio, nes augina dukrą. Iki gimdymo irgi nedirbo, darbo stažo neturi. Tačiau, iki (duomenys neskelbtini) jai buvo mokama 197 Eur šalpos neįgalumo/neįgalios pensija, nes yra neįgali dėl sutrikusios raidos. Šiuo metu šalpos neįgalumo/negalios pensija nemokama, nes pasibaigė neįgalumo pažymėjimas, dėl jo pratęsimo yra numatyti vizitai į gydymo įstaigą. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, gyvena kartu su tėvais jiems priklausančiame name, todėl turi pareigą prisidėti prie šio namo išlaikymo išlaidų. Transporto priemonės neturi, todėl kuomet reikia su dukra vykti pas medikus, arba pramogauti, turi prašyti, kad nuvežtų pašaliniai asmenys. Ieškovė dukrai perka rūbus, lavina, rūpinasi vaiko kasdienybe ir laisvalaikiu ir kitaip teikia jai moralinę paramą, taigi, jos indėlis vaiko priežiūros atžvilgiu yra žymiai didesnis, todėl prašoma priteisti po 300 išlaikymo suma per mėnesį iš atsakovo, nėra per didelė, nes ieškovės dalis vaiko rūpinimosi atžvilgiu yra neginčytinai didesnė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis dukra, neturi daugiau išlaikytinių.

5. Gyvenant santuokoje su atsakovu jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neįsigijo, todėl dalintino turto nėra. Su atsakovu bendromis lėšomis neįsigijo kilnojamųjų daiktų, dėl kurių padalijimo reikėtų reikšti ieškinio reikalavimą. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų AS Inbank filialas. Ieškovei apie atsakovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus nebuvo žinoma, gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos interesais, priešingai visose kredito sutartyse nurodyta, kad sutartis sudaryta asmeninėms gavėjo reikmėms.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Ieškovė papildomai nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl to, kad nesutapo jų požiūriai į gyvenimą. Dukra nuo šių metų rugsėjo mėnesio lankys darželį (duomenys neskelbtini), nes šiuo metu lanko darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, šiuo metu tvarkosi neįgalumą, tačiau negali susisiekti su tam tikros specialybės gydytojais, todėl dokumentų tvarkymas užtruko. Pinigus už vaiką gauna atsakovas, todėl jai dukrą padeda išlaikyti tėvai. Su dukra gyvena viename kambaryje su broliu, nes šiuo metu vienas kambarys remontuojamas. Ieškovė nesutinka, kad gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nustatyta 50/50.

II. Atsakovo argumentai

7. Atsakovas T. B. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl santuokos nutraukimo, kreditorių, tačiau nesutiko dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta 50/50 su abiem tėvais, nenustatant išlaikymo dydžio ir jo nepriteisiant. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais dėl santuokos iširimo, nes ieškovė nusprendė gyventi atskirai nuo sutuoktinio. Atsakovui yra žinoma, kad praėjus savaitei laiko, kai jis nuvežė ieškovę su dukra pas jos tėvus, ten pat apsigyveno kitas vyriškis - ieškovės artimas draugas (meilužis). Ieškovės tėvams priklauso gyvenamasis namas, kuriame tik du kambariai. Kambaryje, kuriame apsigyveno ieškovė su dukra, gyvena ieškovės brolis (nepilnametis) ir ieškovės naujas mylimasis. Tai ieškovė pažeidė esminius sutuoktinės lojalumo sutuoktiniui principus, nes apsigyveno skyriumi, yra neištikima sutuoktiniui. Be abejo, nuo (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių nėra santuokinių ryšių, nevedamas bendras ūkis, bendraujama išimtinai dėl dukros. Neatitinka tikrovės teiginys, jog per gyvenimo skyriumi laikotarpį nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų susitaikyti, nes atsakovas siekė išsiaiškinti ieškovės sprendimo gyventi skyriumi priežastis, tačiau atsakymo iš ieškovės negavo. Atsakovas sutinka, kad šeimos išsaugoti nėra galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Atsakovas aktyviai dalyvauja dukros auklėjime ir priežiūroje. (duomenys neskelbtini) paimdavo dukrą savaitei, o nuo (duomenys neskelbtini) dukra A. dvi savaites gyvena su atsakovu, dvi savaites su ieškove. Tarp šalių nėra rašytinio susitarimo, tačiau atsakovui pranešus, kad atvyksta pasiimti dukros, niekada nekilo jokių konfliktų dėl dukros paėmimo ir gyvenimo su atsakovu. Tarp šalių nusistovėjo toks modelis, kad po dvi savaites dukra gyvena su vienu iš tėvų, kuris pilnai rūpinasi dukra tuo laikotarpiu, tai reiškia, kad realizuotas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas: 50/50 su motina ir tėvu, todėl nėra jokių prielaidų ir būtinybės keisti esamą tvarką. Nuo (duomenys neskelbtini) dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Šią ugdymo įstaigą dukra lanko gyvenimo su atsakovu skyriumi laikotarpiu, o ieškovei grąžinus dukrą, ji jos neveža į darželį. Atsakovas mano, kad tai nėra geriausia mažam vaikui, nes nutraukiamas įprastas dienos režimas, apribojamas bendravimas su bendraamžiais, visapusiškas lavinimas. Dukra prisirišusi prie abiejų tėvų vienodai. Tai, kad dukra rūpinasi ne tik pats atsakovas, bet ir jo tėvai nedaro neigiamos įtakos vaiko raidai. Tuo laiku, kai dukra gyvena su ieškove, ji taip pat nemažą laiko dalį praleidžia su ieškovės tėvais. Dukrai gyvenant po dvi savaites atsakovo gyvenamojoje vietoje - dviejų kambarių bute - sudaromos panašios gyvenimo sąlygos, nes kambaryje gyvena atsakovas, jo brolis bei dukra. Tenkinant ieškovės reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, būtų pažeisti vaiko interesai, sutrikdyta įprasta tvarka, nutruktų institucinis ugdymas, nes ieškovė neturi tokių žinių ir patirties, kokią turi ikimokyklinės įstaigos darbuotojos.

9. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad jis pusė laiko pilnai rūpinasi dukra, ją išlaiko, perka reikalingus daiktus, maistą, moka už ikimokyklinės įstaigos lankymą. Tokią nusistovėjusią tvarką atsakovas prašo palikti ir ateityje. Esant tokiai situacijai, išlaikymo dydis nenustatomas, nes kiekvienas iš tėvų lygiomis dalimis rūpinasi dukros išlaikymu. Ieškovės teiginiai apie teikiamą dukrai nuolatinį išlaikymą neatitinka tikrovės, nes ieškovė nedirba, jokių pajamų negauna, yra nesusitvarkiusi dokumentų dėl neįgalumo. Ieškovės sveikatos būklė nėra tokia, kad ji nesugebėtų pasirūpinti savimi, įgyvendinti savo asmenines turtines ir neturtines teises. Ieškovė pati priėmė sprendimą nedirbti iki dukrai sueis 3 metai, tačiau tokios teisės realizavimas turėtų būti pagrįstas realiomis galimybėmis nedirbti, kai yra kiti pragyvenimo šaltiniai. Ieškovės nurodoma tariamai reikalinga 700 Eur mėnesio būtinųjų išlaidų suma, tačiau nėra nei vieno įrodymo apie būtinas ir patiriamas išlaidas. Akivaizdu, jog negaudama jokių pajamų, ieškovė nepatiria ir išlaidų, todėl yra pagrindo manyti, jog ieškovei materialiai padeda jos tėvai, gyvenantys kaime. Atsakovas dirba pagal darbo sutartį, gauna pastovias pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi finansinių kreditorinių įsipareigojimų ir kiekvieną mėnesį sumoka 125 Eur kredito įstaigoms. Dukra šalių išlaikoma lygiomis laiko dalimis, tai ir išlaidų dalimis, atsakovas nesutinka, kad dukros išlaikymui iš jo būtų priteista po 300 Eur kasmėnesinėmis išmokomis: pusę mėnesio atsakovas pilnai rūpinasi dukros būtinųjų poreikių tenkinimui.

10. Atsakovas sutinka, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą 50/50 su abiem tėvais, gali būti nustatyti tam tikri bendravimo su dukra aspektai, kad būtų abiem tėvams sudarytos lygios galimybės būti su dukra, t. y. motinos diena ir ieškovės gimimo diena turėtų būti su ieškove; tėvo diena ir atsakovo gimimo diena turėtų būti su atsakovu; dukros gimimo diena - spalio 5 diena vienais metais (pvz.: nelyginiais) - su atsakovu, kitais - lyginiais - su ieškove; Šv. Kūčios ir Naujieji metai bei Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos su ieškove ir atsakovu (nelyginiais metais Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena - su ieškove, antra Šv. Kalėdų diena ir Naujieji metai - su atsakovu, lyginiais metais atvirkščiai); Šv. Velykų pirma diena (nelyginiais metais) - su atsakovu, antra Šv. Velykų diena - su ieškove, lyginiais metais atvirkščiai; tėvų atostogų laikas neturėtų būti svarbus, nes po pusę mėnesio dukra gyventų su kiekvienu iš tėvų, todėl galėtų iš anksto pasiderinti su darbdaviu atostogų laiką.

11. Santuokoje nebuvo įgyta turto, kurį reikėtų dalinti. Šalių vestuvėms buvo gautas 2 000 Eur kreditas. Apie šį kreditą ir jo paskirtį žinojo ieškovė, todėl kaip nesąžiningas vertintinas jos teiginys, esą ji nieko nežinojo, pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesais. Vestuvės buvo abiejų, ne vieno atsakovo, todėl ir piniginių lėšų poreikis buvo bendras. Ieškovė negalėjo gauti kredito, nes niekur nedirbo, todėl buvo įforminta kaip asmeninė atsakovo paskola. Gyvenant su ieškove, lizingo sutartimi įsigyti baldai, kurie liko atsakovo gyvenamame bute. Nors 2 000 Eur paskola gauta vestuvėms, atsakovas šios paskolos grąžinimą prisiėmė kaip asmeninę prievolę.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jos atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Atsakovas papildomai nurodė, jog jeigu dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta 50/50, tai sutiktų ieškovei apmokėti išlaidas, kad ji galėtų atvežti dukrą į darželį (duomenys neskelbtini), nes nenori, kad mergaitė keistų darželio. Jeigu dukra lankytų ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), tai atsakovui būtų nepatogu ją atvežti, nes tai užimtų daug laiko, kadangi atsakovas dirba, o jo darbo valandos nuo 07.00 val. iki 15.30 val., todėl 06.30 val. atsakovas jau būna darbe. Atsakovui kartais tenka dirbti ir savaitgaliais. Kai dukra būna pas jį, ryte į darželį dukrą apie 07.10 val. nuveda atsakovo mama, o dukrą iš darželio pasiima atsakovas. Dukra miega su atsakovu kambaryje. Jis gyvena su tėvais ir 18 m. broliu dviejų kambarių bute. Su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka nesutinka, nes nori, kad viskas būtų kaip buvo. Kai būna dukra pas jį, ieškovė rašo dėl dukros, tačiau su dukra nebendrauja, nes mergaitė dar nekalba. Atsakovo gaunamas atlyginimas apie 1 100 Eur. Dar gauna 124 Eur vaiko pinigus. Dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 300-350 Eur per mėnesį, būtent tiek išleidžia kai dukra dvi savaites būna pas atsakovą.

III. Trečiojo asmens argumentai ir išvadą teikiančios institucijos pozicija

13. Trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1). Sutarties Nr. 1., 13.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra/ nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2). Sutarties Nr. 2., 14.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra / nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. Be to, (duomenys neskelbtini) su atsakovu buvo sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 3). Sutarties Nr. 3., 13.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra/ nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. Trečiasis asmuo reikalauja įtraukti visas sutartis numatant, kaip įsipareigojimai bus vykdomi po santuokos nutraukimo (T. B. asmeniškai ar T. B. ir R. B. solidariai). Trečiasis asmuo pateikė prašymą (DOK-2469) bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

14. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-45016), kurioje nurodė atsakovo prašomas bendravimo modelis 50/50 esamoje situacijoje neužtikrintų geriausių vaiko interesų ir tuo pagrindu, jog pernelyg dažnas tokio amžiaus vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų dvejų metų amžiaus vaiko poreikio turėti stabilią namų aplinką. Nes dėl visiškai skirtingų vaiko dienotvarkių ir režimų gyvenant su kiekvienu iš tėvų, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modelis 50/50 neatitiktų geriausių vaiko interesų. Ieškovė neturi savo vardu registruotos transporto priemonės, kas iš esmės apsunkintų arba netgi padarytų neįmanomu ieškovei vaiką, tuo laikotarpiu kai šis gyventų su motina, pristatyti į ugdymo įstaigą Alytuje, kuri nuo ieškovės namų yra nutolusi apie 28-29 km, dėl ko toks gyvenamosios vietos modelis nebūtų realiai vykdomas. Geriausių vaiko interesų šioje situacijoje neatitinka ir ta aplinkybė, jog tuo metu, kai vaikas tam tikrą laiką gyvena su vienu iš tėvų, likusiam iš tėvų nesudaromos galimybės bendrauti su vaiku tiesiogiai. Pastebėtina, kad tokio amžiaus vaikams labai svarbu užtikrinti kuo dažnesnį bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, siekiant išlaikyti artimą ryšį su kiekvienu iš jų. Byloje nėra duomenų, jog vaiko motina netinkamai auklėtų, rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, darytų jam žalingą poveikį. Nėra duomenų, kad ieškovės gyvenamoji vieta nėra tinkama gyventi šalių nepilnamečiui vaikui. Lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, jog šeima gyvena ieškovės motinos name, namų buitis yra kukli, tačiau namuose iš esmės švaru ir tvarkinga. Name yra vienas atskiras kambarys, kuris rengiamas ieškovei ir jos dukrai. Lankymosi atsakovo namuose metu nustatyta, jog dviejų kambarių bute trūksta švaros ir tvarkingumo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovės gyvenamoji aplinka labiau atitinka nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą. Tarnybos Skyrius vertina, jog nepilnametės teises ir teisėtus interesus, vertinant jos itin mažą amžių, labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Ieškovės prašoma priteisti suma po 300 Eur nepilnametei dukrai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

15. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Jurgita Drūlienė palaikė byloje pateiktą išvadą.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1, el. b. l. 14). Šalys turi nepilnametę dukrą A. B., gimusia (duomenys neskelbtini) (failas 1, el. b. l. 13, 15). Šalys gyvendamos santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (failas 1, el. b. l. 17-23). Atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus „AS Inbank filialas“ (failas 1, el. b. l. 63-65, 136, 142-168).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

17. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis, kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).

19. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-378/2020">e3K-3-191-378/2020</a>, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgwLTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-480-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-480-378/2017">e3K-3-480-378/2017</a>, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2014">3K-3-505/2014</a>), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

20. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šalys nebuvo vienas kitam lojalūs, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai, nesistengė ir nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, dėl šių aplinkybių laikytina, kad jie abu kalti dėl santuokos iširimo. Atsakovas nesutiko su šiais teiginiais, nurodydamas, jog ieškovė nusprendė gyventi atskirai nuo sutuoktinio ir praėjus savaitei laiko, kai jis nuvežė ieškovę su dukra pas jos tėvus, ten pat apsigyveno kitas vyriškis - ieškovės artimas draugas (meilužis). Tačiau posėdžio metu atsakovas nenorėjo nurodyti santuokos iširimo priežasčių, bei sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nebėra suinteresuoti puoselėti santuokinio ryšio ir nuolat gyventi šeimoje, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus paaiškinimus, nurodymą, jog faktiškai šalys negyvena nuolatinio santuokinio gyvenimo šeimoje abipusiu sprendimu, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių pareigų nevykdymas (neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas ir kt.), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama, įsitikinus, kad santuoka faktiškai iširo, nėra tikimybės, kad šalys vėl pradės gyventi kartu šeimoje. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę – L., o atsakovui prigimtinę pavardę – B.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – L., atsakovui prigimtinė pavardė – B..

25. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra veiksnūs bei darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo – nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą išsprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-138/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-138/2014">3K-3-138/2014</a>).

27. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2009">3K-3-49/2009</a>).

28. Ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą 50/50, t. y. tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra po dvi savaites gyvena tiek pas ieškovę, tiek ir pas atsakovą.

29. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad šiuo atveju dėl vaiko itin mažo amžiaus (šiuo metu ginčo šalių dukrai yra tik dveji metai) jo nuomonė dėl ginčo išklausyta nebuvo, kadangi tokio amžiaus vaikas nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonę svarstomu klausimu, taigi nėra aišku kaip vaikas jaučiasi ir ką išgyvena jo tėvams bandant taikyti vaiko gyvenamosios vietos modelį 50/50 principu. Skyrius nurodė, kad 50/50 tokio modelio taikymas esamoje situacijoje neužtikrintų geriausių vaiko interesų ir tuo pagrindu, jog pernelyg dažnas tokio amžiaus vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų dvejų metų amžiaus vaiko poreikio turėti stabilią namų aplinką. Kai dukra būna pas atsakovą, ji lanko ugdymo įstaigą, nors ieškovė lankymosi šeimoje metu apie vaiko ugdymo įstaigą teigė nieko nežinanti ir nurodė, jog dukra jokios ugdymo įstaigos šiuo metu nelanko, į ugdymo įstaigą dukrą planuoja leisti, kai šiai sukaks treji metai. Dėl paminėtų aplinkybių, visiškai skirtingų vaiko dienotvarkių ir režimų gyvenant su kiekvienu iš tėvų, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modelis 50/50 neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tėvai tarpusavyje nekomunikuoja vaiką liečiančiais klausimais, nesiekia užtikrinti geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, jog vaiko motina netinkamai auklėtų, rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, darytų jam žalingą poveikį. Nėra duomenų, kad ieškovės gyvenamoji vieta nėra tinkama gyventi šalių nepilnamečiui vaikui. Lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, jog šeima gyvena ieškovės motinos name, namų buitis yra kukli, tačiau namuose iš esmės švaru ir tvarkinga. Name yra vienas atskiras kambarys, kuris rengiamas ieškovei ir jos dukrai. Lankymosi atsakovo namuose metu nustatyta, jog dviejų kambarių bute trūksta švaros tvarkingumo. Skyrius ištyręs visas aplinkybes darė išvada, jog ieškovės gyvenamoji aplinka labiau atitinka nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, be to Skyrius nurodė, kad nepilnametės A. B. teises ir teisėtus interesus, vertinant jos itin mažą amžių, labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (failas 1, el. b. l. 86-96).

30. Kaip matyti iš Tarnybos Skyriaus pateikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, atsakovas gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, tačiau bute trūksta švaros, tvarkingumo. Atsakovas gyvena su 18 m. broliu viename kambaryje, kitame gyvena atsakovo tėvai, tad vaikui gyvenant tėvo namuose, būtų sudaromos pakankamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti (failas 1, el. b. l. 101-103). Tai, kad atsakovo namuose, t. y. dviejų kambarių bute trūksta švaros ir tvarkingumo, patvirtina ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad koridoriuje stovi spinta su sukabintais rūbais ir spintelė. Šalia spintos ant grindų stovi sustatyti įvairių dydžių batai. Už šios spintos ir spintelės yra įėjimo durys į pirmą kambarį. Koridoriaus priekyje, žiūrint nuo įėjimo durų į butą, yra dvi įėjimo durys į vonios ir tualeto kambarius. Koridoriaus kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į butą, stovi kilnojamos lentynos su batais. Už šios lentynos yra įėjimo durys į bute esantį antrą kambarį. Už šių durų yra praėjimas į virtuvę, kurio gale yra įėjimo durys į virtuvės patalpas. Apžiūrėjus bute esantį pirmą kambarį, kambario kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi komoda. Ant komodos viršaus netvarkingai sudėti vaikiški žaislai, batai, rūbai. Priešais komodą stovi vaikiška lovytė. Už komodos, toje pačioje pusėje, stovi šaldytuvas, dvigulė lova ir spintelė. Kambario priekyje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi automatinė skalbimo mašina, stalas. Šalia stalo ant grindų mėtosi vaikiški žaislai. Kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi antra komoda, sekcija su televizoriumi. Apžiūrėjus bute esantį antrą kambarį, kambario kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi fotelis su netvarkingai sukrautais rūbais. Už fotelio stovi spinta, antras fotelis ir kampinė sofa lova. Priešais sofą-lovą staliukas. Kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į kambarį, stovi ištiesta sofa lova ir rašomasis stalas su kompiuterine technika. Apžiūrėjus bute esančią virtuvę, virtuvės kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į virtuvę, stovi šaldytuvas, kampinis minkštasuolis. Priešais jį stovi stalas. Virtuvės priekyje, žiūrint nuo įėjimo durų į virtuvę, stovi dvi kėdės. Virtuvės dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų į virtuvę, stovi stalas ir spintelių komplektas su plautuve ir dujine viryklę (failas 2, el. b. l. 114-119). Atsakovas ir byloje apklausta liudytoja R. R. patvirtino, kad atsakovas gyvena su tėvais ir 18 metų broliu, taip pat kai pas atsakovą būna dukra, atvyksta ir atsakovo sesuo R. R. su mažamečiu vaiku, kuri atvažiuoja penktadieniais ir išvažiuoja antradieniais (teismo posėdžio garso įrašas: 2025 m. kovo 31 d.: 1 val. 28 min. 53 s. – 1 val. 44 min. 57 s.). Kas rodo, kad dviejų kambarių bute, tam tikrą laiką gyvena penki suaugę žmonės ir du vaikai. Be to, atsakovas posėdžio metu nurodė, kad ištiesus kambaryje dukros maniežą, kuriame mergaitė miega, vietos nebelieka. Tuo tarpu, iš Tarnybos Skyriaus pateikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, pajamų negauna, ji gyvena šeimai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 93,68 m2 ploto name su patogumais. Name yra įrengti du kambariai. Nors dukra gyvena viename kambaryje su ieškove ir jos broliu, tačiau vienas kambarys yra rengiamas ir jame gyvens ieškovė su dukra. Name yra visi patogumai (failas 1, el. b.l. 104-107). Tad teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, jog ieškovės gyvenamoji aplinka labiau atitinka nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.

31. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė akcentavo, kad ieškovė ne visada tinkamai geba pasirūpinti mažamete dukra, nes dukrai būnant su ieškove, atsakovas buvo informuotas, kad dukra buvo nusideginusi, apsipildama karšta kava. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai (failas 1, el. b. l. 82-83). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ir šalių dukrai būnant pas atsakovą, mergaitė apsinuodijo medikamentais, dėl ko buvo pristatyta į gydymo įstaigą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas ir nustatytas administracinis teisės pažeidimas – tėvų valdos nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnis) (failas 2, el. b. l. 112-131). Tad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog vaiko motina netinkamai auklėtų, rūpintųsi nepilnamečiu vaiku ar darytų jam žalingą poveikį.

32. Atsakovas prašė palikti vaiko gyvenamosios vietos modelį principu 50/50, nes jis jau kurį laiką taikomas ir tai, jo manymu, atitinka geriausius vaiko interesus, tačiau tokio modelio taikymui nepritaria ieškovė, nurodydama, jog šį modelį sutiko taikyti laikinai ir tik tam, kad pavyktų išvengti tarpusavio pykčių su atsakovu. Pažymėtina, kad taikant tokio amžiaus vaikui gyvenamosios vietos nustatymo modelį 50/50 reikia itin atsargiai, nes tokiose situacijose prioritetas turėtų būti skiriamas vaiko gyvenimui vienuose namuose, su tuo iš tėvų, kuris įprastai daugiau rūpinasi vaiku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks 3 metai, kas leidžia spręsti, jog ji visą savo laiką gali skirti vaiko priežiūrai. Atsakovas dirba, jo darbo valandos yra nuo 07.00 val. iki 15.30 val., tačiau kaip pats posėdžio metu nurodė atsakovas, jis jau 06.30 val. būna darbe, jam taip pat tenka dirbti ir savaitgaliais. Todėl kai dukra būna pas jį, ryte į darželį dukrą nuveda atsakovo mama arba sesuo R. R., t. y. dukra į darželį atvedama jau 07.10 val. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija taip pat patvirtina, kad šalių dukra nuo (duomenys neskelbtini) lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ryte mergaitę atveda atsakovo motina, o vakarais pasiima atsakovas, rečiau atsakovo mama arba sesuo (failas 2, el. b. l. 31). Liudytoja atsakovo sesuo R. R. taip pat patvirtino, kad atsakovui tenka kartą per mėnesį arba du kartus per mėnesį dirbti ir savaitgaliais. Pažymėtina, kad vaiko palikimas su seneliais ar kitais vaikui artimais žmonėmis nėra laikomas tėvo netinkamu rūpinimusi vaiku, tačiau neabejotinai tėvas turi prioritetą prieš kitus artimuosius rūpintis savo vaiku.

33. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą jo gyvenimo būdą, į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos Skyriau išvadą, konstatuoja, kad ieškovė yra sudariusi nepilnametei dukrai tinkamas sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas ir nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 – 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

34. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

35. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal jos ieškinyje nurodytą grafiką. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka, nes nėra jokių prielaidų ir būtinybės keisti esamą bendravimo tvarką, kai dukra pas ieškovę ir pas atsakovą būna po dvi savaites.

36. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog vertinant vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kadangi tokio amžiaus vaikams labai svarbu užtikrinti kuo dažnesnį bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, siekiant išlaikyti artimą ryšį su kiekvienu iš jų, vertinant ir tai, kad šiuo metu šalys teigia taikančios vaiko gyvenamosios vietos modelį 50/50 principu, manytina, kad vaikas su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų turėtų bendrauti dažniau ir ilgiau, nei kad ieškiniu prašo nustatyti ieškovė.

37. Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335-313/2015">3K-3-335-313/2015</a>). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad turi būti bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiktų vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYwLTM3OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-160-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-160-378/2019">e3K-3-160-378/2019</a>, 34 p.; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc3LTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-177-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-177-969/2020">e3K-3-177-969/2020</a>, 38 p.). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>).

38. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).

39. Vienai iš šalių (atsakovui) prašant modelio 50/50 bendravimo tvarkos, šiuo atveju svarbi kasacinio teismo praktika taikant tokį bendravimo tvarkos modelį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Sprendžiant ar reikėtų nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (50/50) teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-279-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-279-969/2019">e3K-3-279-969/2019</a>).

40. Kaip minėta, šalys turi nepilnametę dukrą A. B., kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra 2,5 metų. Bylos duomenimis šalys gyvena skyrium. Ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametė dukra nuo (duomenys neskelbtini) lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (failas 1, el. b. l. 135). Tačiau ieškovė yra pateikusi prašymą (duomenys neskelbtini), kad dukra lankytų šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo (duomenys neskelbtini) (failas 2, el. b. l. 47). Iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu metu vaikas negali būti ugdomas dviejuose skirtingose ugdymo įstaigose (failas 2, el. b. l. 88-90). Kai mažametė dukra yra pas atsakovą, ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nes atsakovas dirba, o kai dukra būna pas ieškovę, ieškovė dukros į ugdymo įstaigą neveža (duomenys neskelbtini), nes ieškovė neturi savo vardu registruotos transporto priemonės, o tai iš esmės apsunkina ieškovei vaiką, tuo laikotarpiu kai jis gyventų su motina, pristatyti į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kuri nuo ieškovės namų yra nutolusi apie 28-29 km. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jeigu dukra lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), jis negalėtų dukros pristatyti į ją, nes atsakovas darbe būna 06.30 val. Be to, kaip minėta aukščiau, į ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) šalių dukrą visada atveda atsakovo motina, o vakarais pasiima atsakovas, rečiau atsakovo mama arba sesuo (failas 2, el. b. l. 31). Geriausių vaiko interesų šioje situacijoje neatitinka ir ta aplinkybė, jog tuo metu, kai dukra tam tikrą laiką gyvena su vienu iš tėvų, likusiam iš tėvų nesudaromos galimybės bendrauti su vaiku tiesiogiai. Teismas pritaria Tarnybos Skyriaus nuomonei, kad tokio amžiaus vaikams labai svarbu užtikrinti kuo dažnesnį bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, siekiant išlaikyti artimą ryšį su kiekvienu iš jų, tačiau kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (50/50) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

41. Atsižvelgiant į prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, vertinant vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kadangi tokio amžiaus vaikams labai svarbu užtikrinti kuo dažnesnį bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, siekiant išlaikyti artimą ryšį su kiekvienu iš jų, vertinant ir tai, kad šiuo metu šalys teigia taikančios vaiko gyvenamosios vietos modelį 50/50 principu, manytina, kad vaikas su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų turėtų bendrauti dažniau ir ilgiau, nei kad ieškiniu prašo nustatyti ieškovė. Tam teismo posėdžio metu pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, kuri nurodė, kad atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti platesnis nei prašo ieškovė. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ryšys tarp atsakovo ir nepilnametės dukros yra susiformavęs, jie reguliariai leidžia laiką kartu, jų bendravime nėra buvę reikšmingų pertraukų. Nors atsakovas ne kartą posėdžio metu pažymėjo, jog jis nenori, kad dukra keistų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nes darželyje yra geriau ugdoma nei namuose tėvai gali ugdyti dukrą, tačiau byloje buvo nustatyta, atsakovas dukrą į darželį užrašė ieškovei nežinant ir nesitariant su ieškove. Atsakovas parinko ugdymo įstaigą dukrai savo gyvenamojoje vietoje, nes taip jam yra patogiau kai dukra būna pas jį ir jis dirba, tačiau pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 24 punktas). Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas darbo dienomis dirba nuo labai anksti, t. y. kaip pats posėdžio metu nurodė, kad darbe jis būna nuo 06.30 val., o darbą baigia 15.30 val., todėl dukros pristatyti į ugdymo įstaigą rytais jis neturi galimybių, bei į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, o nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (failas 1, el. b. l. 23), todėl teismas mano, kad nustatant atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis (kaip pvz. trečiadienį), kai atsakovas su dukra galėtų susitikti tik po darbo valandų, atsižvelgiant į mažametės dienos režimą (miego, poilsio ir pan.), ne labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesų, nes kaip minėta šalys gyvena skirtinguose miestuose. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti atsakovo su dukra bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį, tačiau teismas atsižvelgdamas į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą ir į tai, kad tarp abiejų tėvų ir dukros yra stiprus ryšis, laiko, kad dėl to atsakovui turi būti suteiktos galimybės dažniau matytis su dukra nei kas antrą savaitgalį.

42. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkina su tam tikromis korekcijomis ir nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra pirmo mėnesio savaitės penktadienį nuo 17.00 val. iki šeštadienio 13.00 val.; 2) antro ir ketvirto mėnesio penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., 3) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja motina; 4) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas; 5) dukros gimimo diena - spalio 5 diena vienais metais (nelyginiais) - su atsakovu, kitais - lyginiais - su ieškove; 6) Šv. Kūčių ir Naujųjų metų dieną nelyginiais metais su ieškove, o lyginiais metais – su atsakovu; 7) Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienos nelyginiais metais su atsakovu, o lyginiais metais su ieškove; 8) Šv. Velykų pirmą dieną nelyginiais metais - su ieškove, o antra Šv. Velykų diena - su atsakovu, o lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną su atsakovu, o antrą Šv. Velykų dieną - su ieškove; 9) dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;10) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 11) tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui; 12) dukra su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; 13) tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra dukros gyvenamoji vieta; 14) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; 15) motina pateikia reikiamus dukros drabužius, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 16) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; 17) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 18) dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

43. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog geriausias būdas bendrauti su nepilnamete dukra yra geranoriškai šalims susitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į konkrečias kasdienines situacijas, kurių teismo sprendimu nėra įmanoma prognozuoti.

44. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo.

45. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

46. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

47. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 22 punktas).

50. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

51. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros A. B. išlaikymui po 300,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė išlaikymo išlaidų skaičiavimus ir detalizaciją, kurioje nurodyta, kad per mėnesį išlaidos maistui sudaro – 350,00 Eur; apranga, avalynė – 150,00 Eur; higienos priemonės (sauskelnės, pudros, kremai, servėlėlės ir pan.) - 70,00 Eur; vaistai, vitaminai – 30,00 Eur, ugdymo priemonėms, žaislai, laisvalaikiui – 50,00 Eur; transporto išlaidos – 50,00 Eur; būsto išlaidos – 50,00 Eur. Viso 700,00 Eur. Ieškovė prašo iš šios sumos minusuoti valstybės mokamus vaiko pinigus, kuriuos gauna atsakovas ir kurių ieškovei jis neatiduoda.

52. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu nurodė, kad su tokia išlaikymo suma nesutinka. Atsakovas pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad maistui išlaidų suma mėnesiui 100 Eur. Maisto papildai, vitaminai, vaistai – 10 Eur; drabužiai – 60 Eur; kūno priežiūros priemonės, higienos priemonės – 10 Eur; lavinimas, kanceliarinės – 10 Eur; darželio lankymas - 135 Eur (failas 1, el. b. l. 134). 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 300-350 Eur per mėnesį, tiek būtent išleidžia atsakovas kai dukra dvi savaites būna pas jį. Liudytoja R. R. taip pat patvirtino, kad atsakovas per mėnesį, kai dukra dvi savaites būna pas atsakovą, išlaidžia apie 350-370 Eur dukros išlaikymui (2025 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 02 s. – 1 val. 34 min. 33s.).

53. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo dukros A. B. išlaikymui suma po 300,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, atitinka nepilnametės A. B. interesus, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius.

54. Pažymėtina, kad visos ieškovės nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Pats atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog dukrai gyvenant su juo dvi savaites, jis dukros išlaikymui išleidžia nuo 300 iki 350 Eur per mėnesį. Teismas tik atkreipia dėmesį, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad higienos priemonėms (sauskelnėms, pudros, kremai, servėlėlės ir pan.) ji išleidžia 70,00 Eur, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad higienos priemonėms jis išleidžia per mėnesį 10,00 Eur. Tad šiuo atveju kvestionuotina aplinkybė dėl vaiko poreikiams – sauskelnėms – reikalingos sumos, kadangi šiuo metu šalių dukrai 2,5 metų ir paprastai jau tokio amžiaus vaikai pradeda naudotis naktipuodžiu, todėl teismas laiko, kad ši ieškovės nurodoma suma sauskelnėms turėtų būti mažinama. Su kitomis ieškovės nurodomomis vaiko poreikių tenkinimo sumomis teismas sutinka, nes jos skirtos nepilnametės dukros išlaikymui, kad ji visaverčiai augtų, būtų lavinama. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, atsižvelgdamas į vaiko amžių sprendžia, kad šiai dienai vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį suma yra apie 640,00 Eur, kuri iš esmės atitinka mergaitės amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė.

55. Kaip minėta, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą svarbu nustatyti ne tik vaiko poreikių dydį, bet ir tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra jauno amžiaus, jos finansinė padėtis nėra gera, ji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose iki vaikui sukaks 3 metai, pajamų negauna, nes iki gimdymo nedirbo ir darbo stažo neįgijo. Iki (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo mokama 197,00 Eur šalpos neįgalumo/neįgalios pensija, tačiau šiuo metu šalpos neįgalumo/negalios pensijos ieškovė negauna, nes yra pasibaigęs neįgalumo pažymėjimas, ir kaip nurodė ieškovė posėdžio metu, ji šiuo metu siekia prasitęsti neįgalumo pensiją, tačiau tam reikia surinkti medicininius dokumentus, o dėl vizitų pas tam tikrus gydytojus, viskas užsitęsė. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvenu kartu su tėvais jiems priklausančiame name. Transporto priemonių taip pat neturi. Ieškovė patvirtino, kad dukrą jai padeda išlaikyti jos tėvai. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai dukrai išleis į darželį, ketina ieškotis darbo (failas 1, el. b. l. 16-23, 27-28). Atsakovas taip pat yra jauno amžiaus, yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvenu kartu su tėvais, transporto priemonių taip pat neturi (failas 1, el. b. l. 16-23, 66). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų tračiajam asmeniui, jo grąžintinos sumos kreditorei sudaro apie 125 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis dukra, neturi daugiau išlaikytinių.

56. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>).

57. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas už nepilnametę dukrą kas mėnesį taip pat gauna išmokas iš valstybės už vaiką. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė vaiko pinigus išminusuoti iš teiktino išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatytas poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl yra pagrindas iš nustatytos 640,00 Eur sumos reikalingos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti atimti pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikų įstatymą 2025 metais išmoka vaikui siekė 122,50 Eur. Taigi, įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį galėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 358,75 Eur (640 Eur – 122,50 Eur / 2).

58. Taigi, įvertinus abiejų šalių turtinę padėti akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė už ieškovės, o tai lemia galimybę atsakovui prisidėti prie vaikų išlaikymo didesniąja dalimi. Kaip jau minėta aukščiau atsakovas yra darbingas, jokių sveiktos problemų ar kitų išlaikytinių neturi, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistina po 260,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į tai, jog iki sprendimo priėmimo atsakovas išlaikydavo dukrą, kai dukra pas jį gyvendavo dvi savaites iš eilės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina R. B. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

59. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

61. Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų padalinimo

62. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.

64. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis pripažįstamos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

65. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji neturi turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, jog turi kreditorinius įsipareigojimus „AS Inbank filialas“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 13.1.2. punkte nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra/ nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 14.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra / nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. Taip pat (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo su atsakovu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 13.1.2. punkte yra nurodyta: „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra/ nėra sukūręs šeimos teisinius santykius. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui „AS Inbank filialas“ būtų pripažinti asmeniniais jo kreditoriniais įsipareigojimais ir būtų vykdomi iš atsakovo asmeninių lėšų.

66. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui „AS Inbank filialas“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

68. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

69. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05642 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal tarnybos 2025 m. gegužės 26 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-06288 už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą susidarė 660,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.

70. Atsakovo atstovė pateikė mokėjimo kvitą, nurodydama, pagal sąskaitą Nr. 14-2025 sumokėta 250,00 Eur, likusi skola 350 Eur. Kas reiškia, kad atsakovas patyrė 600,00 Eur (failas 2, el. b. l. 93, 139).

71. Byloje nustatyta, kad su patikslintu ieškiniu buvo teikiami šeši reikalavimai, atsakovas su trimis reikalavimais (santuokos nutraukimu, kreditorinių reikalavimų ir pavardės po santuokos) sutiko, tad ieškovės trys reikalavimai buvo patenkinti pilnai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku ir išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovas nesutiko. Ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkinti, o reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo buvo patenkintas iš dalies.

72. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog buvo tenkinta 97,78 procentų ieškinio reikalavimų ir 2,22 procentai atmesta, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 645,89 Eur (660,55 x 97,78 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, o iš ieškovės atsakovui priteistina 13,32 Eur (600 x 2,22 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

73. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teikiant jai antrinę teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 111,47 Eur (114 Eur x 97,78 proc.) žyminis mokestis už patenkintus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir 70,20 Eur (260 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 181,67 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

74. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui T. B. – B..

Nustatyti nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)), paskiriant ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:

1) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra pirmo mėnesio savaitės penktadienį nuo 17.00 val. iki šeštadienio 13.00 val.;

2) antro ir ketvirto mėnesio penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

3) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja motina;

4) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas;

5) dukros gimimo dieną - spalio 5 dieną nelyginiais metais - su atsakovu, lyginiais - su ieškove;

6) Šv. Kūčių ir Naujųjų metų dieną nelyginiais metais su ieškove, o lyginiais metais – su atsakovu;

7) Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienos nelyginiais metais su atsakovu, o lyginiais metais su ieškove;

8) Šv. Velykų pirmą dieną nelyginiais metais - su ieškove, o antra Šv. Velykų diena nelyginiais metais - su atsakovu, o lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną su atsakovu, o antrą Šv. Velykų dieną - su ieškove;

9) dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

10) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;

11) tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;

12) dukra su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, jos tėvą įspėja prieš 1 mėnesį;

13) tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra dukros gyvenamoji vieta;

14) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti;

15) motina pateikia reikiamus dukros drabužius, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

16) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų;

17) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

18) dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui „AS Inbank filialas“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninės atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Nepriteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vienas iš kito.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,67 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 67 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistina 645,89 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinė pagalbą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,32 Eur (trylikos eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai bei Vedybų sutarčių registrui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė