Nr. DOK-1843
Civilinė byla Nr. eCIK-476/2025
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02176-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy00NDAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-440/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-440/2025">eCIK-440/2025</a> priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m.gegužės 9 d. nutartimi Nr. DOK-1707 civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy00NDAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-440/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-440/2025">eCIK-440/2025</a> atsisakė priimti pareiškėjo M. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą (pareiškimą), peržiūrėjimo, konstatavusi, kad pareiškėjas kasacinį skundą padavė praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminą, kurį atnaujinti pagrindo nenustatyta, be to, pareiškėjo kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, nes nesurašytas advokato, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atitinkamai teisę pačiam surašyti kasacinį skundą. Atrankos kolegija nutartyje nurodė, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl termino praleidimo nesant procesinių būtinų prielaidų pradėti kasacijos procesą, todėl prašymai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nenagrinėjami.
Pareiškėjas M. K. 2025 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė procesinį dokumentą – prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy00NDAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-440/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-440/2025">eCIK-440/2025</a> (prašyme klaidingai nurodoma „CiK“); panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo kasacinį skundą; priimti kasacinį skundą nagrinėti arba bent jau pradėti kasacinį procesą pagal CPK 350 straipsnį, siekiant įvertinti pateiktus prašymus ir bylą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo; kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu atsakyti į prejudicinį klausimą; kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2025 m. gegužės 9 d. nutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, dėl kurios pareiškėjui buvo užkirstas kelias įgyvendinti teisę į bylos nagrinėjimą ir pasinaudoti konstitucine ir Europos Sąjungos teise ginti savo interesus teisme, nurodyta nutartis prieštarauja ne tik nacionalinei proceso teisei, bet ir pamatiniams teisingumo bei teisės į veiksmingą gynybą principams, įtvirtintiems tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos teisėje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: neteisingai pritaikė CPK 345 straipsnio 1 dalį, ignoruodamas CPK 73 straipsnio 3 dalį; padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas kasacinį skundą padavė praleidęs jo padavimo terminą; neteisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus kreiptis į Teisingumo Teismą ir Konstitucinį Teismą; nepagrįstai taikė CPK 56, 351 straipsnius, 347 straipsnio 3 dalį, kurių teisėtumą pareiškėjas ginčijo; pažeidė teises į teismą ir į veiksmingą gynybą (Konvencijos 6, 13 straipsniai); taikė laiko juostos kriterijų, kurio nėra nei įstatyme, nei teismų praktikoje; priėmė pasitikėjimą teisingumu pakertančią, Konstitucijos 1, 5, 30, 109, 110 straipsniams prieštaraujančią nutartį.
Pareiškėjas M. K. 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė procesinį dokumentą – paaiškinimą prie prašymo dėl proceso atnaujinimo. Paaiškinime nurodoma, kad jis pateikiamas kaip papildomas argumentas, siekiant užkirsti kelią neteisėtai praktikai atmesti prašymą formaliais pagrindais. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi teisės atsisakyti priimti prašymą, remdamasis teiginiu, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra tarpinė nutartis. Pareiškėjo nuomone, remtis doktrina, kad procesas neatnaujinamas dėl tarpinių nutarčių, šiuo atveju yra neteisėta, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutartis dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą nėra tarpinė, o yra nutartis, kuri de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) užbaigė visą procesą, bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti kitomis konstitucinėmis ir europinėmis teisinės gynybos priemonėmis (kreiptis į Konstitucinį Teismą ir (ar) į Teisingumo Teismą). Anot pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negali savavališkai apriboti proceso atnaujinimo tik tais atvejais, kai buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, nes tai būtų įstatymo siaurinimas be teisinio pagrindo ir pažeistų teisinės valstybės principą, asmens teisę į teisingą procesą, prieštarautų tarptautinės ir konstitucinės teisės principams. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 9 d. nutartis atitinka proceso atnaujinimo objektui keliamus kriterijus pagal CPK 365 ir 366 straipsnius, yra galutinė, sukelia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) teisinius padarinius, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti kitomis konstitucinėmis ir europinėmis teisinės gynybos priemonėmis, todėl turi būti nagrinėjama proceso atnaujinimo tvarka, jei joje padaryta aiški teisės taikymo klaida. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi teisės atsisakyti priimti prašymo, remdamasis tuo, kad skundžiama nutartis nėra sprendimas ar kad byla nebuvo nagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui ir tikslui, ignoruotų Konstitucinio Teismo aiškinimą dėl formos nereikšmingumo ir teisingumo viršenybės, paneigtų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuri reikalauja, kad teisė į teismą būtų reali ir veiksminga, o ne formali.
Prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti.
Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ši teisės norma aiškinama kaip reiškianti, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, išskyrus teismų procesinius sprendimus nutraukti bylą. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjg0LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-284-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-284-611/2018">e3K-7-284-611/2018</a> 23 punktą).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus ir prašymus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti procesą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutarties, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, priėmimo klausimą ir atsisakydamas jį priimti, yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimas nėra galimas dėl tarpinių procesinių sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos priimama nutartis, kuria išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, laikytina viena iš tarpinių nutarčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija turi išimtinę prerogatyvą spręsti dėl kasacijos pagrindų buvimo ar nebuvimo, tačiau bylos iš esmės nenagrinėja ir dėl kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijai nutartimi kasacinį skundą priėmus sudaromos prielaidos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą nagrinėti iš esmės. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutarties, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, proceso atnaujinimas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis Nr. DOK-383 civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy05NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-94/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-94/2022">eCIK-94/2022</a>).
Analogiškai, kaip ir nurodytu civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy05NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-94/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-94/2022">eCIK-94/2022</a> atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. DOK-325 išspręstas pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti procesą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. sausio 22 d. nutarties Nr. DOK-4620, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, priėmimo klausimas ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad CPK 365-374 straipsniuose reglamentuojama proceso atnaujinimo tvarka procesas gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Dėl atskirais procesiniais klausimais priimtų tarpinių teismo nutarčių procesas negalėtų būti atnaujinamas, kitaip toks bylos proceso atnaujinimas prieštarautų proceso atnaujinimo paskirčiai – atnaujinti procesą tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Dėl šios priežasties procesas negali būti atnaujinamas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą. Pateiktas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nutartį Nr. DOK-325).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg2LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-386-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-386-1075/2019">e3K-3-386-1075/2019</a>, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a>, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-611/2021">3K-3-7-611/2021</a>, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2022">e3K-3-27-701/2022</a>, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Įvertinusi nagrinėjamo atvejo ir atvejų, kai priimtos nurodytos 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir 2025 m. sausio 29 d. atrankos kolegijos nutartis, aplinkybių atitiktį ir skirtumus bei taikytinos teisės tapatumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą priėmimo, nurodytos 2022 m. vasario 10 d. teisėjų kolegijos ir 2025 m. sausio 29 d. atrankos kolegijos nutartys vertintinos kaip teismo precedentas.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų argumentai nepagrindžia objektyvaus, neišvengiamo būtinumo keisti nurodytą teismų praktiką, pagal kurią proceso atnaujinimas dėl atrankos kolegijos nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą yra negalimas, prašymas atnaujinti procesą dėl atrankos kolegijos nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija tokiai teismų praktikai pritaria ir nagrinėjamu atveju ją taiko kaip teismo precedentą. Ją taikydama kaip teismo precedentą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas dėl atrankos kolegijos nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą yra negalimas, pateiktas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 1 dalis).
Konstatavusi, kad proceso atnaujinimas dėl atrankos kolegijos nutarties atsisakyti priimti kasacinį skundą yra negalimas, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja pareiškėjo prašymo atitikties prašymo atnaujinti procesą turinio reikalavimams, įtvirtintiems CPK 366 straipsnyje.
Pažymėtina, jog iš pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia pateikti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, panaikinimo, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šis tikslas gali būti pasiekiamas pateikiant prašymą dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo, kartu pateikiant ir kasacinį skundą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Pagal CPK 345 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos; asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsisakant priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašymai kreiptis į Teisingumo Teismą ir į Konstitucinį Teismą nenagrinėjami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjo Manto K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy00NDAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-440/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-440/2025">eCIK-440/2025</a> dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarties Nr. DOK-1707.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Eglė Zemlytė
