Civilinė byla Nr. e2-612-786/2015
Proceso Nr.2-14-3-00474-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 23 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Liudai Baltrušaitytei,
atsakovui R. A., jo atstovui advokato padėjėjui Audriui Vilkui,
trečiojo asmens P. Č. atstovėms advokato padėjėjai Giedrei Liutkevičiūtei, V. G.,
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Anykščių skyriaus atstovei Gerdai Vaicekauskienei,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui P. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. A., tretiesiems asmenims P. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM Anykščių skyriui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir,-
n u s t a t ė:
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo ieškiniu prašo teismo pašalinti neteisėtos statybos padarinius – įpareigoti atsakovą R. A. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai sumontuotą tvoros paaukštinimą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Jei atsakovas R. A. per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, ieškovas prašo suteikti teisę ieškovui atsakovo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė Statybos įstatymo reikalavimais.
Ieškovės atstovė Liuda Baltrušaitytė paaiškino, kad atsakovas R. A., jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype rekonstravo tvorą – paaukštino 4,4 metrų ilgio1,7 metro aukščio tvorą. Paaukštinimas prie namo sienas – 0,2m, o toliausiai nuo nutolusiame taške 0,9 m. Pagal nekilnojamo turto registre esamus duomenis namas nuosavybės teise priklauso dviem asmenims –atsakovui R. A. ir trečiajam asmeniui P. Č.. Tvorą rekonstravo atsakovas žemės sklype, priklausančiame Nacionalinei žemės tarnybai. Atsakovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento- gretimo žemės sklypo savininko P. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo atlikti tvoros rekonstravimo darbus, rekonstravo tvorą – atliko tvoros paaukštinimo darbus. Atsakovui R. A. 2014 m. rugpjūčio 22d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2015 m. vasario 23d. – išardyti savavališkai sumontuotą tvoros paaukštinimą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas R. A. ieškovės privalomo nurodymo neįvykdė iki šio laiko ir neišardė savavališkai sumontuoto tvoros paaukštinimo.
Atsakovas R. A. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog su trečiuoju asmeniu P. Č. yra gyvenamo namo bendrasavininkai. Jis nėra įteisinęs savo žemės sklypo dalies nuosavybės. Šiuo metu jis tvarko žemės sklypo dokumentus. Jo ir trečiojo asmens žemės sklypą skyrė vielos tvora. Prieš tai jo namo dalis priklausė jo sesers įmonei, tačiau viską tvarkė jis. Kadangi nesutarė su kaimynu P. Č., todėl jis pastatė tvorą. Tvorą pastatė savo sklype, patraukęs nuo ribos į savo pusę apie 0,8 – 1 metrą atstumu. Buvusią vielinę tvorą, kuri skyrė sklypo ribas, jis paliko. Kada išardė P. Č. vielinę tvorą, jis nesidomėjo. P. Č. jokių pretenzijų jam nereiškė. Kadangi ir toliau nesutarė su P. Č., jis pastatė tvoros paaukštinimą, kad P. Č. nematytų jo pusės ir negalėtų įžeidinėti nei jo, nei jo svečių. Dėl sutikimo statyti tvoros paaukštinimą nei P. Č., nei Nacionalinės žemės tarnybos jis neprašė. Mano, jog toks sutikimas yra nereikalingas, kadangi tvorą pastatė savo sklype, atitraukęs nuo ribos, savo medžiagomis ir savo lėšomis. Tai, kad tvora pastatyta ant sklypo ribų, jis sužinojo tik teismo posėdyje. Su ieškinio reikalavimais nesutiko, nes jis nežino kito būdo, kaip galėtų apsisaugoti nuo kaimyno P. Č. elgesio. Praeitais metais statybos inspektorius surašė savavališkos statybos aktą. Jam, buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Paskirtą baudą jis sumokėjo, nes jam inspektorius nurodęs, kad taip bus išspręstas klausymas. Įpareigojimo neįvykdymo pasekmės jam žinomos. Žadėjo kreiptis dėl sutikimo gavimo dėl tvoros paaukštinimo.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje P. Č. paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau prieš tai dalyvavęs posėdyje ir jo atstovės ieškovo ieškinį palaikė pilnai ir nurodė, kad atsakovas savavališkai rekonstravo tvorą ir pastatė tvoros paaukštinimą, neturėdamas tam, statybą leidžiančio dokumento – jo sutikimo ir nevykdė ieškovo reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius ar gauti statybą leidžiantį dokumentą, nors tam turėjo pakankamai laiko.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Anykščių skyriaus atstovė Gerda Vaicekauskienė ieškovo ieškinį palaikė pilnai ir nurodė, kad atsakovas R. A. nėra įsiteisinęs žemės naudojimo, o yra susiklostę faktiniai žemės nuomos santykiai. Sutikimo rekonstruoti statinį - tvorą į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausančio gyvenamo namo dalis su ūkio pastatais, atsakovas R. A. savavališkai rekonstravo tvorą – pastatė tvoros paaukštinimą. Inspekcijos konstatuota, kad neturint statybą leidžiančio dokumento atsakovas rekonstravo tvorą, t.y. paaukštino 4,4 m. ilgio tvorą, kurios aukštis 1,7m. (paaukštino prie namo sienos 0,2m., o tolimiausiame taške – 0,9m). Statinio statybos rūšis – rekonstravimas. Statinio kategorija – neypatingas statinys.
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kai įstatyme nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Taip pat ir pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (33.2.punktas).
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nurodyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus.
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 18 d., STR 1.01.08:2002 9 p., atsakovo R. A. atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui, o aplinkybė, kad Inspekcijai nebuvo pateiktas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas rekonstruoti tvorą, patvirtina savavališkos statybos faktą.
Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad atsakovas R. A. savavališkai rekonstruodamas tvorą, pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1d. 4 punktą, 23 str. 28 d.
Atsakovas R. A. rekonstravo tvorą pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo atlikti statybos darbai, neturint leidimo rekonstruoti tvorą, pripažintini savavališka statyba, kurios padarinius reikia šalinti įstatymo nustatyta tvarka, nes atsakovas ir po savavališkos statybos akto surašymo per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento.
Civilinio kodekso (toliau LR CK) 4.103 str. 3 d. nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl savavališkos statybos padariniai šalintini pagal šiuo metu galiojančią Statybos įstatymo 28 str. redakciją.
Statybos įstatymo 28 str. Numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 07 02 Nr.XII-459) nustatytą tvarką. Pagal minėto įstatymo nuostatas (14 straipsnis) teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atlikti statybos darbai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos reikalavimams, taip pat į tai, kad savavališka statyba nesukėlė jokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, teismas pripažįsta, jog atsakovui tikslinga leisti pasinaudoti teise per atitinkamą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toks savavališkos statybos padarinių šalinimas šioje situacijoje nepažeis viešo intereso. Pažymėtina, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę statytojo lėšomis.
Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį šioje konkrečioje situacijoje. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir savavališkai statybai įteisinti reikalingų procedūrų kiekį, jų apimtį, sprendžiant tai, kad atsakovas turės gauti trečiųjų asmenų sutikimą rekonstruoti tvorą, teismas sprendžia, kad trijų mėnesių terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Ieškovo ieškinys tenkinamas įpareigojant atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, kuris per jam įstatymų suteiktą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu (LR CPK 96 str.)
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 eurą dydžio žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, ir 7,92 euro bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistina 48,92 euro bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Tretysis asmuo P. Č., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojama praktiką, šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 str.2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir šalys, išskyrus disponavimą ginčo dalyku. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškus reikalavimus, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl šios civilinės bylos procese atsiradusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas atsakovas R. A., todėl ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Tretysis asmuo P. Č. patyrė1100 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.t.2, l. 39-43). Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Rekomendacijas (Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85). Trečiojo asmens P. Č. atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos negali viršyti 3 MMA(Rekomendacijų 8.2), teismo posėdis teisme užtruko maždaug 9,30 val., pagal Rekomendacijų 8.18p. skaičiuojamos išlaidos,esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 53,01Eur. Taigi, viso pagrįstomis pripažįstama 167,01 Eur atstovavimo išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
įpareigoti atsakovą R. A. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), įteisinimui. Jei per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis – išardyti savavališkai sumontuotą tvoros paaukštinimą ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovui R. A. neįvykdžius teismo nustatytu terminu įpareigojimo, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo R. A. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę.
Priteisti iš atsakovo R. A. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų P. Č. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 167,01Eur(vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 01 cnt) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. A. 41 eurą žyminio mokesčio ir 7,92 euro teismo turėtų pašto išlaidų, viso bendrai 48,92 euro(keturiasdešimt aštuonis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės biudžetą, (sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660), kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vitalija Ragauskienė
