Dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-232-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06749-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kviečių g. 18 ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Kviečių g. 18 prašė teismo priteisti iš atsakovo E. J. 1375,70 Eur (4750 Lt) skolą, 142,50 Eur (492,03 Lt) delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas daugiabučiame name, kuriame įsteigta bendrija, nuosavybės teise turi butą. Atsakovas nemoka mokesčių bendrijai už elektrą, darbo užmokestį, suteiktas paslaugas, amortizacinius atskaitymus, kaupimą fondui, todėl nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. jo skola bendrijai sudaro 1375,70 Eur (4750 Lt).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Kviečių g. 18 iš atsakovo E. J. 1375,70 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1375,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad atsakovui priklauso butas name, kuriame įsteigta bendrija administruojanti bendrojo naudojimo objektus. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir jos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Iš atsakovo prašoma priteisti už bendro naudojimo patalpų suvartojamą elektros energiją, įnašus kaupimo fondui, darbo užmokestį, mokamą bendrijos darbuotojams (pirmininkui, valytojui), išlaidas už atliktus darbus (namo siūlių ir stogo remontą, elektros įvadų atnaujinimą, langų keitimą, žoliapjovės taisymą, žaidimų aikštelės vaikams įrengimą, šiukšliadėžių pirkimą ir t. t.), kuriuos jis atsisako mokėti ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Bylos duomenimis, visi sprendimai dėl išlaidų už atsakovo nurodytas paslaugas ir dėl darbo užmokesčio pirmininkui ir valytojui dydžio nustatymo buvo priimti balsų dauguma bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimuose, atviruose ir ne bendrijos nariams. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovas visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus būtų ginčijęs teisme.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nurodytoms pareigoms įgyvendinti išrinko pirmininką. Tokios pareigybės nurodytos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 12 punkte. Ši metodika skirta gyvenamųjų namų administravimo tarifams apskaičiuoti ir rekomenduojama taikyti daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Teismo nuomone, šios išlaidos priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms, nes skirtos bendrajam turtui administruoti.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ nurodyti privalomi atlikti darbai atitinka Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kviečių g. 18 atliktus darbus (namo siūlių ir stogo remontą, elektros įvadų atnaujinimą, langų keitimą ir t. t.), būtinus namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugiam naudojimui palaikyti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad sąskaitose nurodyti amortizaciniai atskaitymai, įnašai kaupimo fondui ir pan. yra nereikalingi, nurodydamas, kad jie susiję su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, nes taip yra užtikrinamas saugus pastato naudojimas, nekeliantis grėsmės asmenų ir turto saugumui. Be to, dėl stogo, langų, laiptinės ištrupėjusių laiptelių ir pan. tvarkymo buvo nuspręsta bendrijos susirinkimuose.

Teismas sprendė, kad delspinigių dydį visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustačius tik 2014 m. kovo 31 d., nesant tarp šalių kitokio rašytinio susitarimo, delspinigiai ieškovei iš atsakovo nepriteistini.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas E. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų pareigas proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76, 4.82, straipsniai, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktą), įpareigoję atsakovą sumokėti bendrijai mokesčius, kurių dydžiai apskaičiuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovas nėra bendrijos narys, jis pripažįsta, kad privalo mokėti mokesčius, susijusius su namo valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tačiau šie mokesčiai privalo būti apskaičiuojami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir bendrijos patvirtintos išlaidų sąmatos. Bendrija, kas mėnesį apskaičiuodama ir pateikdama apmokėti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius mokesčius, pažeidžia atsakovo, kaip buto savininko, teises.

Teismai netinkamai aiškino teisės normas, spręsdami, kad bendrijos mokesčių dydis apskaičiuotas teisingai pagal tokių mokesčių apskaičiavimą reglamentuojantį teisės aktą – Metodiką. Ši Metodika bendrijai netaikoma, ji reglamentuoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo tvarką, kai administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį.

Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Atsakovas pateikė AB Lietuvos pašto kvitus, patvirtinančius, kad bendrijai sumokėta 807,97 Eur, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Teismai nesiaiškino, kokie atsakovo mokėjimai pervesti į bendrijos sąskaitą nuo 2009 m. iki 2014 m.

Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Kviečių g. 18 atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad nors atsakovas nėra bendrijos narys, jis pagal ieškinyje nurodytas prievoles atsako kaip buto savininkas. Atsakovas neapskundė teismui bendrijos sprendimų, kuriais buvo nustatyti atitinkami mokėjimai. Pažymėtina, kad Metodikos 2 punkte nurodyta, jog ji rekomenduojama taikyti ir daugiabučių namų savininkų bendrijoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Kasaciniame skunde kasatorius prašo kasacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas išimties tvarka, teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra poreikio skirti žodinio bylos nagrinėjimo, todėl nurodytas prašymas netenkintinas (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ir teisės atsisakyti šias išlaidas apmokėti

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>).

Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis (pvz., administravimo išlaidos).

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas arba bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas

Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2014">3K-3-326/2014</a>).

Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą.

Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d., 4 straipsnio 1 dalis, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. D. M. v. DNSB „Radvilėnų 5“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a>; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje gyvenamųjų namų statybos bendrija „Trušelių sodybos“ v. E. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2012">3K-3-530/2012</a>; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2014">3K-3-326/2014</a>). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje gyvenamųjų namų statybos bendrija „Trušelių sodybos“ v. E. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2012">3K-3-530/2012</a>).

Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai.

Nagrinėjamoje byloje teismai išvardijo, dėl kokių išlaidų buvo priimti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai, nustatė, kad šie sprendimai priimti visų butų savininkų balsų dauguma ir kad atsakovas šių sprendimų neskundė.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad atsakovas privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių buvo priimti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai, proporcingai savo daliai.

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais

Minėta, kad buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (galiojusiame iki 2011 m. sausio 7 d.), statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (galiojančiame nuo 2011 m. sausio 7 d.).

Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), išlaidų priskyrimą privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti turi įrodyti šalis, siekianti prisiteisti tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2014">3K-3-326/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę byloje ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė, kokios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir sprendė, kad atsakovas privalo jas apmokėti. Atsakovas leistinų įrodymų ar argumentų, paneigiančių šias teismų išvadas, nepateikė.

Pažymėtina, kad butų savininkai turi ne tik pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, bet ir pareigą reguliariai kaupti lėšas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 4.82 straipsnio 4 dalis, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad atsakovas privalo apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaupti lėšas namui (statiniui) atnaujinti proporcingai savo daliai.

Dėl išlaidų, prilyginamų administravimo išlaidoms, kai name įsteigta bendrija

Tuo atveju, kai name veikia bendrojo naudojimo objektų administratorius, butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 4 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 4.84 straipsnio 9 dalis, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Sistemiškai aiškinant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančius CK 4.82–4.85 straipsnius, teisėjų kolegija sprendžia, kad, kai butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdymą įgyvendina kitais alternatyviais būdais (steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar sudaro jungtinės veiklos sutartį), tai pagal savo pobūdį tokias išlaidas, kurias patiria bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai ir kurios gali būti priskirtos administravimo išlaidoms, butų ir kitų patalpų savininkai privalo atlyginti proporcingai savo daliai.

Taigi, tiek administravimo išlaidos, kai veikia bendrojo naudojimo objektų administratorius, tiek joms prilyginamos išlaidos, kai veikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis, yra išlaidos, kurias pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir kurioms netaikoma CK 4.84 straipsnio 4 dalies išimtis.

Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bendrijos išlaidų priskyrimą administravimo išlaidoms turi įrodyti bendrija. Jei dėl tokių išlaidų, prilyginamų administravimo išlaidoms, dydžio yra priimtas atitinkamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, tai su jų dydžiu nesutinkantis buto savininkas turi skųsti tokį sprendimą teismui. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl šių išlaidų dydžio, tai tokių išlaidų dydžio neracionalumą ir neproporcingumą gali įrodinėti buto savininkas, iš kurio prašoma tokias išlaidas priteisti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pateiktus įrodymus prie tokių išlaidų gali būti priskirtos bendrijos pirmininko ir buhalterio darbo užmokesčio išlaidos. Pažymėtina, kad dėl pirmininko darbo užmokesčio dydžio buvo priimtas bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas, jo atsakovas neginčijo. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad buhalterio darbo užmokestis būtų neracionalus ar neproporcingas, o atsakovas kasaciniame skunde nenurodė argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Tuo atveju, kai name veikia bendrojo naudojimo objektų administratorius, maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinto Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo metodiką. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai negalėjo taikyti Metodikos, nes ginčo name įsteigta bendrija. Metodikos 2 punkte nurodyta, kad ši metodika skirta gyvenamųjų namų administravimo tarifams apskaičiuoti ir rekomenduojama taikyti daugiabučių namų savininkų bendrijoms, taip pat namo priežiūros jungtinės veiklos sutarties dalyviams sudarant sutartis su įmonėmis dėl bendrosios nuosavybės administravimo. Taigi šis teisės aktas daugiabučių namų savininkų bendrijoms yra rekomendacinio pobūdžio ir kiekviena bendrija gali savo nuožiūra nuspręsti, ar jį taikyti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo name įsteigta bendrija būtų taikiusi šį teisės aktą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia Metodika tik kaip pavyzdžiu, spręsdamas, kokios bendrijos patiriamos išlaidos gali būti prilyginamos administravimo išlaidoms, kurias, kaip minėta, atsakovas privalo atlyginti proporcingai savo daliai.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kad atsakovas privalo apmokėti bendrijos išlaidas, prilyginamas administravimo išlaidoms, proporcingai savo daliai.

Dėl skolos dydžio

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas neturi teisės nustatyti kitokias, negu nustatė bylą nagrinėję teismai, fakto aplinkybes, tačiau jų nustatymo teisėtumą patikrina proceso teisės taikymo aspektu ir sprendžia, ar teismai, nustatydami bylai reikšmingas fakto aplinkybes, tinkamai taikė CPK 176–185 straipsnius ir, juos aiškindami, kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad teismai netinkamai taikė CPK 176–185 straipsnius ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai, nustatydami skolos dydį, rėmėsi ieškovės skaičiavimais, kurie atlikti įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus (t. 2, b. l. 35–71; t. 1, b. l. 157; t. 3, b. l. 37–75).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 7,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovas yra atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl, atmetus atsakovo kasacinį skundą, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Kviečių g. 18 (j. a. k. 145485623) iš atsakovo E. J. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė