1961 metų Bendroji narkotinių medžiagų konvencija

1. Jei atskirais atvejais nėra aiškiai nurodyta kitaip arba kontekstas nereikalauja ko kita, Konvencijoje vartojamos šios sąvokos:

2. Šioje Konvencijoje narkotinė medžiaga laikoma „suvartota“, jeigu ji buvo pristatyta bet kokiam asmeniui arba įmonei mažmeniniam paskirstymui, vartojimui medicinoje arba mokslo tiriamiesiems darbams (terminas „suvartojimas“ turi būti tinkamai suprastas).

1. Išskyrus tas kontrolės priemones, kurios taikomos tik tam tikroms narkotinėms medžiagoms, I sąraše įrašytos narkotinės medžiagos turi būti kontroliuojamos visomis šios Konvencijos pagrindu narkotinėms medžiagoms taikytinomis priemonėmis, tarp jų priemonėmis, nurodytomis 4 straipsnio c punkte, 19, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 34 ir 37 straipsniuose.

2. II sąraše įrašytoms narkotinėms medžiagoms turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir I sąrašo narkotinėms medžiagoms, išskyrus 30 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytas priemones, taikomas mažmeninei prekybai.

3. Preparatams, išskyrus įrašytus III sąraše, turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir narkotinėms medžiagoms, kurių juose yra, tačiau pateikti dėl šių preparatų atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis), išskyrus pateikiamus dėl šių narkotinių medžiagų, nereikalaujama, todėl 29 straipsnio 2 dalies c punktas ir 30 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis gali būti netaikomi.

4. Preparatai, įrašyti III sąraše, turi būti kontroliuojami tomis pačiomis kontrolės priemonėmis, kaip ir II sąraše įrašyti narkotinių medžiagų turintys preparatai, išskyrus tai, kad 31 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3-15 dalys ir 34 straipsnio b punktas, kuriame kalbama apie preparatų įsigijimą ir mažmeninį paskirstymą, gali būti netaikomi, o skaičiavimams (19 straipsnis) ir statistiniams duomenims (20 straipsnis) reikalaujama informacija apsiriboja narkotinių priemonių, panaudotų šių preparatų gamybai, kiekybiniais duomenimis.

5. Narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis, be to:

6. Be kontrolės priemonių, taikomų visoms į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, opijui taikomi 19 straipsnio 1 dalies f punkto, 21 bis, 23 ir 24 straipsnių nuostatos, kokamedžio lapams – 26 ir 27 straipsnių nuostatai, kanapėms – 28 straipsnio nuostatos.

7. Opijinėms aguonoms, kokamedžiams, kanapių augalams, aguonų stiebeliams ir kanapių lapams turi būti taikomos kontrolės priemonės, numatytos atitinkamai 19 straipsnio 1 dalies e punkte, 20 straipsnio 1 dalies g punkte, 21 bis straipsnyje ir 22-24; 22, 26 ir 27; 22 ir 28; 25 ir 28 straipsniuose.

8. Šalys daro viską, kas nuo jų priklauso, kad būtų taikomos praktiškai įgyvendinamos priežiūros priemonės toms medžiagoms, kurioms netaikoma ši Konvencija, bet kurios gali būti naudojamos neteisėtam narkotinių medžiagų gaminimui.

9. Šalys neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų toms narkotinėms medžiagoms, kurios pramonėje paprastai vartojamos kitiems nei medicinos ar mokslo tikslams, tuo atveju, kai:

1. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis ar Pasaulinė sveikatos organizacija turi informacijos, dėl kurios, jų nuomone, gali prireikti pakeisti kurį nors sąrašą, jos praneša apie tai Generaliniam Sekretoriui ir pateikia jam šią informaciją, tuo patvirtindamos savo pranešimą.

2. Generalinis Sekretorius šį pranešimą ir bet kokią informaciją, kuri, jo manymu, susijusi su šiuo klausimu, nusiunčia Šalims, Komisijai ir, jeigu pranešimą atsiuntė kuri nors Šalis, Pasaulinei sveikatos organizacijai.

3. Tais atvejais, kai pranešama apie kurią nors medžiagą, dar neįrašytą į I arba II sąrašą:

4. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog koks nors preparatas dėl jame esančių medžiagų negali būti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o jame esanti narkotinė medžiaga negali būti lengvai išskirta, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šį preparatą įrašyti į III sąrašą.

5. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog į I sąrašą įrašyta kokia nors narkotinė medžiaga labai lengvai gali tapti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o šios savybės nekompensuoja jos didelis terapinis pranašumas, kuriuo nepasižymi kitos medžiagos, išskyrus į IV sąrašą įrašytas narkotines medžiagas, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šią narkotinę medžiagą įrašyti į IV sąrašą.

6. Tais atvejais, kai pranešama apie kokią nors jau į I arba į II sąrašą įrašytą narkotinę medžiagą arba apie į III sąrašą įrašytą preparatą, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, greta 5 dalyje numatytų priemonių, gali keisti bet kurį sąrašą:

7. Apie bet kokį Komisijos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, Generalinis Sekretorius praneša visoms valstybėms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, kitoms valstybėms Konvencijos Šalims, nesančioms Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Komitetui. Šis nutarimas kiekvienai Šaliai įsigalioja pranešimo apie jį gavimo dieną, po to Šalys imasi tokių priemonių, kokių gali būti pareikalauta pagal šią Konvenciją.

8. a) Komisijos nutarimai keisti bet kurį sąrašą turi būti peržiūrėti Tarybos bet kurios Šalies prašymu, pateiktu per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie nutarimo priėmimą gavimo dienos. Prašymas peržiūrėti nutarimą siunčiamas Generaliniam Sekretoriui kartu su visa su šiuo klausimu susijusia informacija, kuria grindžiamas prašymas peržiūrėti nutarimą;

9. Komisijos nutarimams, priimtiems pagal šį straipsnį, netaikytina peržiūrėjimo procedūra, numatyta 7 straipsnyje.

Šalys imasi tokių įstatymuose nustatytų ir administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos:

Šalys, pripažindamos Jungtinių Tautų Organizacijos kompetenciją tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės srityje, sutinka Ekonominės ir socialinės tarybos Narkotinių medžiagų komisijai ir Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui pavesti pagal šią Konvenciją jiems priskirtas funkcijas.

Komisijos ir Komiteto išlaidas prisiima Jungtinių Tautų Organizacija Generalinės Asamblėjos nustatyta tvarka. Šalys, nesančios Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, šioms išlaidoms padengti įmoka tokias sumas, kokias Generalinė Asamblėja laiko pagrįstomis ir kurias ji periodiškai nustato, pasikonsultavusi su šių Šalių vyriausybėmis.

Išskyrus pagal 3 straipsnį priimamus nutarimus, kiekvienas Komisijos nutarimas arba rekomendacija, priimti šios Konvencijos nuostatų pagrindu, turi būti Tarybos arba Generalinės Asamblėjos tvirtinami arba keičiami tokiu pat būdu, kaip ir kiti Komisijos nutarimai ar rekomendacijos.

Komisija turi teisę nagrinėti visus su šios Konvencijos tikslais susijusius klausimus ir, be kita ko:

1. Komitetą sudaro trylika narių, kuriuos Taryba renka tokia tvarka:

2. Komiteto nariais turi būti asmenys, kurių kompetencija, objektyvumu ir nesuinteresuotumu būtų pasitikima. Eidami šias pareigas, jie neturi užimti kokio nors posto arba verstis kokia nors veikla, kas pakenktų jų objektyvumui, atliekant jiems savo funkcijas. Taryba, pasitarusi su Komitetu, imasi visų reikiamų priemonių, kad savo funkcijas vykdančiam Komitetui būtų suteikta visiška techninė nepriklausomybė.

3. Taryba, deramai atsižvelgdama į teisingo geografinio atstovavimo principą, atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu į Komiteto sudėtį įtraukti, remiantis teisingu kiekybiniu santykiu, asmenis, išmanančius narkotinių medžiagų padėtį tiek gaminančiose, tiek ir vartojančiose narkotikus šalyse ir turinčius ryšių su minėtomis šalimis.

4. Komitetas, bendradarbiaudamas su vyriausybėmis ir atsižvelgdamas į šios Konvencijos nuostatas, stengiasi apriboti narkotinių medžiagų kultivavimą, gamybą, apdirbimą ir vartojimą, paliekant pakankamą kiekį, reikalingą medicinos ir mokslo tikslams, užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams ir užkirsti kelią neteisėtam narkotinių medžiagų auginimui, gamybai, apdirbimui ir vartojimui bei neteisėtai jų apyvartai.

5. Visos priemonės, kurių, vadovaudamasis šia Konvencija, imasi Komitetas, turi kiek įmanoma labiau prisidėti prie Komiteto bendradarbiavimo su vyriausybėmis plėtojimo ir užtikrinti nuolatinį vyriausybių ir Komiteto dialogą, kuris padės įgyvendinti efektyvias nacionalines priemones, skirtas šios Konvencijos tikslams pasiekti.

1. Komiteto nariai šias pareigas eina penkerius metus ir gali būti perrinkti iš naujo.

2. Komiteto nario kadencija baigiasi pirmojo Komiteto posėdžio, kuriame turi teisę dalyvauti jo darbo tęsėjas, išvakarėse.

3. Komiteto narys, nedalyvavęs trijose sesijose iš eilės, laikomas atsistatydinusiu.

4. Taryba, vadovaudamasi Komiteto rekomendacija, gali nušalinti nuo pareigų bet kurį Komiteto narį, kuris neatitinka 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų narystės sąlygų. Kad tokia rekomendacija būtų priimta, reikia, kad už ją balsuotų devyni Komiteto nariai.

5. Jeigu kurio nors Komiteto nario kadencijos metu Komitete atsiranda laisva vieta, Taryba kiek įmanoma greičiau užpildo šią vietą ir pagal taikytinas 9 straipsnio nuostatas tos kadencijos likusiam laikui išrenka naują narį.

6. Komiteto nariai gauna atitinkamą atlyginimą, kurio dydį nustato Generalinė Asamblėja.

1. Komitetas išsirenka pirmininką ir kitus jam reikalingus pareigūnus ir priima savo darbo tvarką.

2. Komitetas renkasi taip dažnai, kaip, jo nuomone, to reikia norint tinkamai atlikti savo funkcijas, bet rengia ne mažiau kaip dvi sesijas per kalendorinius metus.

3. Komiteto posėdžiams reikalingą kvorumą sudaro aštuoni nariai.

1. Komitetas nustato 19 straipsnyje numatytų skaičiavimų terminą ar terminus bei jų pateikimo tvarką ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius.

2. Komitetas prašo tų šalių ir teritorijų, kurioms ši Konvencija netaikoma, suinteresuotų vyriausybių pateikti skaičiavimus pagal šios Konvencijos nuostatas.

3. Jeigu kuri nors valstybė iki nustatyto termino nepateikia kurios nors savo teritorijos skaičiavimų, kiek tai įmanoma, šiuos skaičiavimus atlieka Komitetas. Atlikdamas tokius skaičiavimus, Komitetas kiek galima bendradarbiauja su suinteresuota vyriausybe.

4. Komitetas peržiūri skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, ir gali, išskyrus tai, kas susiję su specialiais poreikiais, reikalauti iš kiekvienos šalies arba teritorijos, kurios vardu buvo pateikti skaičiavimai, tokios informacijos, kurią jis mano esant reikalingą skaičiavimams užbaigti arba bet kokiam juose esančiam pareiškimui paaiškinti.

5. Komitetas, siekdamas apriboti narkotinių medžiagų vartojimą ir paskirstymą, kad jų užtektų medicinos ir mokslo reikalams, ir užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams, per kuo trumpesnį laiką tvirtina skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, arba, suinteresuotai vyriausybei sutikus, gali keisti skaičiavimus. Jei yra vyriausybės ir Komiteto nuomonių skirtumų, pastarasis turi teisę sudaryti, pranešti ir skelbti savo skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus.

6. Greta 15 straipsnyje nurodytų pranešimų Komitetas savo nustatytais terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus, skelbia tuos skaičiavimų duomenis, kurie, jo nuomone, palengvins šios Konvencijos įgyvendinimą.

1. Komitetas nustato 20 straipsnyje numatytų statistinių duomenų pateikimo tvarką bei formą ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius.

2. Komitetas išnagrinėja pateiktus duomenis ir nustato, ar ši Šalis ar bet kuri kita valstybė įvykdė šios Konvencijos nuostatas.

3. Komitetas gali reikalauti tokios informacijos, kuri, jo manymu, yra reikalinga statistiniams duomenims papildyti arba paaiškinti.

4. Komiteto kompetencijai nepriklauso reikšti abejonių ar savo nuomonės dėl statistinės informacijos, susijusios su specialios paskirties narkotinėmis medžiagomis.

1. a) Jei Komitetas, išnagrinėjęs šios Konvencijos nuostatų pagrindu vyriausybių pateiktus duomenis ar Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų arba specializuotų agentūrų duomenis, arba jei šiems duomenims Komiteto rekomendavimu pritaria Komisija, kitų tarpvyriausybinių arba tarpvalstybinių nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai kompetentingų šiuo klausimu ir turinčių Ekonominės ir socialinės tarybos konsultanto statusą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 71 straipsnį ar panašų statusą pagal specialų susitarimą su Taryba, turi objektyvių priežasčių manyti, kad šios Konvencijos įgyvendinimo tikslams gresia rimtas pavojus, jeigu kuri nors Šalis, valstybė ar teritorija nevykdys šios Konvencijos nuostatų, tai Komitetas turi teisę siūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas arba prašyti jos pateikti paaiškinimus. Jeigu kuri nors Šalis ar valstybė arba teritorija, vykdanti šios Konvencijos nuostatas, tapo svarbiu neteisėto narkotinių medžiagų auginimo, gamybos ar perdirbimo arba neteisėtos apyvartos ar neteisėto vartojimo centru ir jei yra įrodymų, kad egzistuoja rimtas pavojus Šaliai ar valstybei arba teritorijai tapti tokiu centru, Komitetas turi teisę pasiūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas. Atsižvelgdamas į savo teisę atkreipti Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į toliau d punkte nurodytą klausimą, Komitetas prašymą pateikti informaciją ir šios vyriausybės pasiaiškinimą ar pasiūlymą konsultuotis, taip pat pagal šį punktą vykdomas konsultacijas su vyriausybe laiko konfidencialiomis;

2. Atkreipdamas Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į kokią nors aplinkybę, remdamasis 1 dalies d punktu, Komitetas, pripažinęs būtinybę imtis tokių veiksmų, gali rekomenduoti Šalims sustabdyti narkotinių medžiagų įvežimą, išvežimą arba viena ir kita į šią Šalį ar teritoriją arba iš šios Šalies ar teritorijos nurodytam laikotarpiui arba iki to laiko, kol Komitetas nepripažins padėties toje šalyje ar teritorijoje patenkinama. Suinteresuota valstybė šį klausimą gali perduoti Tarybai.

3. Komitetas turi teisę skelbti pranešimus bet kokiais klausimais, kurie buvo nagrinėjami šio straipsnio nuostatų pagrindu ir pateikti juos Tarybai, kuri išsiuntinėja juos visoms Šalims. Jeigu Komitetas tokiame pranešime paskelbia kokį nors sprendimą, priimtą šio straipsnio pagrindu, arba kokią nors su šiuo klausimu susijusią informaciją, jis taip pat jame skelbia ir suinteresuotos vyriausybės, jeigu ji to prašo, nuomonę.

4. Jeigu kokiu nors atveju Komiteto sprendimas, paskelbtas šio straipsnio pagrindu, priimtas ne visais balsais, mažumos nuomonės turi būti pateiktos.

5. Kiekviena valstybė kviečiama dalyvauti Komiteto posėdyje, kuriame, remiantis šiuo straipsniu, nagrinėjamas su ja tiesiogiai susijęs klausimas.

6. Šio straipsnio pagrindu priimami Komiteto sprendimai priimami visų Komiteto narių dviejų trečdalių balsų dauguma.

1. Komitetas parengia metinį pranešimą apie savo darbą ir papildomus pranešimus, kuriuos mano esant reikalingus, pateikdamas juose skaičiavimų ir statistinių duomenų, kuriuos jis turi, analizę; ir atitinkamais atvejais paaiškinimų ataskaitą, jeigu juos pateikė vyriausybės arba buvo to paprašytos, kartu su bet kokiomis pastabomis ir rekomendacijomis, kurias Komitetas nori pateikti. Šie pranešimai pateikiami Tarybai per Komisiją, kuri gali pareikšti, jos nuomone, būtinų pastabų.

2. Su šiais pranešimais supažindinamos Šalys, o po to juos paskelbia Generalinis Sekretorius. Šalys jų platinimo neriboja.

Aptarnauti Komisiją ir Komitetą sekretoriatui paveda Generalinis Sekretorius. Komiteto sekretorių taip pat skiria Generalinis Sekretorius, pasikonsultavęs su Komitetu.

Šios Konvencijos nuostatoms vykdyti Šalys įkuria specialią valdybą.

1. Šalys Generaliniam Sekretoriui praneša duomenis, kurių gali reikalauti Komisija savo funkcijoms atlikti, be kita ko:

2. Šalys praneša ankstesnėje dalyje išdėstytus duomenis tokiu būdu, tokiais terminais ir tokiuose blankuose, kokius pasiūlys Komisija.

1. Komiteto nurodyta tvarka ir forma Šalys kasmet pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose skaičiavimus apie kiekvieną savo teritoriją, kuriuose nurodoma:

2. a) atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus, atliekamus kiekvienoje teritorijoje ir dėl kiekvienos narkotinės medžiagos, išskyrus opijų ir sintetines narkotines medžiagas, bendrąją skaičiavimų sumą sudaro kiekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose, suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nustatyto lygio;

3. Bet kokia valstybė gali per metus pateikti papildomus skaičiavimus paaiškindama aplinkybes, dėl kurių tokie skaičiavimai buvo būtini.

4. Šalys praneša Komitetui apie metodą, taikytą skaičiuojant nustatyti nurodytus kiekius, ir apie bet kokius nurodyto metodo pakeitimus.

5. Atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus ir turint omenyje reikiamais atvejais 21 bis straipsnio nuostatas, skaičiavimai neturi būti viršijami.

1. Komiteto nustatyta tvarka ir forma Šalys pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose statistinius duomenis apie kiekvieną savo teritoriją šiais klausimais:

2. a) statistiniai duomenys 1 dalyje, išskyrus d punktą, nurodytais klausimais sudaromi kiekvienais metais ir pateikiami Komitetui ne vėliau kaip iki tų metų, einančių po metų, už kuriuos atsiskaitoma, birželio 30 d.;

3. Šalys neprivalo pranešti statistinių duomenų apie specialias sandėlių atsargas, tačiau atskirai teikia informaciją apie narkotines medžiagas, įvežtas į šią šalį ar teritoriją arba įsigytas šioje šalyje ar teritorijoje specialiems tikslams, taip pat apie narkotinių medžiagų, paimtų iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti, kiekius.

1. Bet kurioje šalyje ar teritorijoje pagamintos ir įvežtos kiekvienos narkotinės medžiagos bendras kiekis bet kuriais metais neturi būti didesnis už šių kiekių sumą:

2. Iš 1 dalyje nurodytų kiekių sumos išskaičiuojamas bet koks kiekis, kuriam buvo paskirtas areštas ir kuriam vėliau jis buvo panaikintas, kad būtų galima jį teisėtai panaudoti; taip pat bet koks kiekis, paimtas iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti.

3. Jeigu Komitetas nustato, jog šiais metais pagamintas ir įvežtas bet koks kiekis didesnis už l dalyje nurodytų kiekių sumą, išskaičiavus bet kokius kiekius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, bet koks tokiu būdu nustatytas ir metų pabaigoje esantis likutis kitais metais turi būti išskaičiuotas iš kiekių, kurie turi būti pagaminti arba įvežti, ir iš bendros apskaičiuotos sumos, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje.

4. a) jeigu pagal statistinius duomenis apie įvežimą ir išvežimą (20 straipsnis) galima spręsti, jog kiekis, išvežtas į kurią nors šalį ar teritoriją, yra didesnis už bendrą apskaičiuotą sumą tai šaliai ar teritorijai, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, pridėjus kiekius, parodytus kaip išvežamus, ir atskaičius bet kokį likutį, nustatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, Komitetas apie šį faktą gali informuoti valstybes, kurios, Komiteto nuomone, privalo tai žinoti;

1. Tais atvejais, kai dėl susidariusių šalyje ar teritorijoje sąlygų opijinių aguonų, kokamedžio ar kanapių kultivavimo uždraudimas, jų nuomone, yra tikslingiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti neteisėton apyvarton, suinteresuotoji Šalis tokį kultivavimą uždraudžia.

2. Šalis, draudžianti opijinių aguonų ar kanapių kultivavimą, imasi reikiamų priemonių, kad būtų paskirtas areštas bet kokiems neteisėtai kultivuojamiems augalams, ir jie sunaikinti, išskyrus nedidelius kiekius, reikalingus tos Šalies mokslo arba tyrimo tikslams.

1. Šalis, leidžianti kultivuoti opijines aguonas opijaus gamybai, įkuria – jeigu iki šiol to dar nepadarė – ir išlaiko vieną arba keletą vyriausybinių įstaigų (toliau šiame straipsnyje vadinama „Įstaiga“), kurios atliktų šiame straipsnyje numatytas funkcijas.

2. Kiekviena tokia Šalis taiko opijinėms aguonoms, skirtoms opijui gaminti, ir opijui šias nuostatas:

3. 2 dalyje nurodytas vyriausybines funkcijas atlieka bendra vyriausybinė įstaiga, jeigu tai neprieštarauja tos Šalies Konstitucijai.

1. a) Jeigu kuri nors Šalis ketina pradėti gaminti opijų arba padidinti esamus jo gamybos mastus, ji turi atsižvelgti į pasaulinę opijaus paklausą, remiantis Komiteto paskelbtais skaičiavimais, kad opijaus gamyba toje Šalyje nesukeltų opijaus perprodukcijos pasaulyje;

2. a) Atsižvelgiant į 1 dalį, jeigu kuri nors Šalis iki 1961 m. sausio 1 d. negamino opijaus eksportui ir nori išvežti savo pagaminto opijaus ne daugiau kaip 5 tonas per metus, tai ji praneša Komitetui, kartu pateikdama informaciją apie:

3. Nepaisant 2 dalies a ir b punktų nuostatų, Šalis, kuri per dešimties metų laikotarpį iki 1961 m. sausio 1 d. išvežė savo pagamintą opijų, gali ir toliau vežti savo šalyje pagamintą opijų.

4. a) Šalys neįveža opijaus iš kokios nors šalies ar teritorijos, išskyrus opijų, pagamintą teritorijoje:

5. Šio straipsnio nuostatos nė vienai Šaliai netrukdo:

1. Šalis, kuris leidžia auginti opijines aguonas kitiems tikslams nei opijaus gamyba, imasi visų būtinų priemonių, kad:

2. Šalys taiko aguonų stiebelių įvežimo liudijimų ir išvežimo leidimų sistemą, numatytą 31 straipsnio 4-15 dalyse.

3. Šalys apie aguonų stiebelių įvežimą ir išvežimą pateikia tokius statistinius duomenis, kokius pateikti reikalaujama apie narkotines medžiagas pagal 20 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalies b punktą.

1. Jeigu kuri nors Šalis leidžia kultivuoti kokamedžius, šiam kultivavimui, taip pat ir kokamedžio lapams, ji taiko kontrolės sistemą, numatytą 23 straipsnyje dėl opijinių aguonų kontrolės, tačiau, kai kalbama apie šio straipsnio 2 dalies d punktą, šiame straipsnyje nurodyta Įstaiga įpareigojama tik, kiek įmanoma greičiau, nuėmus derlių pradėti realiai disponuoti juo.

2. Šalys pagal galimybę imasi priemonių išrauti visus laukinius kokamedžius. Jos naikina šiuos augalus, jei jie neteisėtai kultivuojami.

1. Šalys gali leisti naudoti kokamedžio lapus skoninėms medžiagoms, neturinčioms alkaloidų, gaminti, ir kiek tai reikalinga tokiam vartojimui, gali leisti šių lapų apdirbimą, įvežimą, išvežimą, taip pat prekybą jais ir jų laikymą.

2. Šalys pateikia atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis) dėl kokamedžio lapų, naudojamų šioms skoninėms medžiagoms gaminti, išskyrus tuos atvejus, kai tie patys kokamedžio lapai naudojami ir alkaloidams, ir skoninėms medžiagoms išskirti, o šią aplinkybę rodo skaičiavimai ir statistiniai duomenys.

1. Jeigu kuri nors Šalis leidžia kultivuoti kanapių augalus kanapėms ar kanapių dervai gaminti, ji taiko kontrolės sistemą, numatytą 23 straipsnyje dėl opijinių aguonų kontrolės.

2. Ši Konvencija netaikoma kanapių augalams, kultivuojamiems vien tik pramoniniams reikalams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

3. Šalys imasi priemonių, reikalingų užkirsti kelią piktnaudžiavimui kanapių lapais bei neteisėtai jų apyvartai.

1. Šalys reikalauja, kad narkotinės medžiagos būtų gaminamos pagal licencijas, išskyrus tuos atvejus, kai gamina valstybinė įmonė arba valstybinės įmonės.

2. Šalys:

3. Šalys neleidžia, kad narkotinių medžiagų fabrikų savininkai disponuotų didesniais narkotinių medžiagų ir aguonų stiebelių kiekiais, negu jų reikia normaliam įmonės darbui, atsižvelgiant į rinkos konjunktūrą.

1. a) Šalys reikalauja, kad narkotinių medžiagų prekyba ir jų skirstymas vyktų pagal licencijas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiauja arba skirsto valstybinė įmonė ar valstybinės įmonės;

2. Šalys taip pat:

3. Pageidautina, kad Šalys reikalautų pažymėti tarptautinį neužregistruotą pavadinimą, kurį praneša Pasaulinė sveikatos organizacija rašytiniuose arba spausdintuose narkotinių medžiagų siūlymuose, įvairios rūšies reklamoje, narkotinių medžiagų aprašymuose, naudojamuose komerciniais tikslais, paketų, kuriuose yra narkotinių medžiagų, vidinėje pakuotėje ir etiketėse, su kuriomis narkotinės medžiagos patenka į prekybą.

4. Jeigu kuri nors Šalis mano, kad tokia priemonė yra būtina ar pageidautina, ji reikalauja, kad narkotinių medžiagų turinčio paketo vidinėje pakuotėje arba ant medžiagos, į kurią įvyniotas paketas, būtų aiškiai matoma dviguba raudona juosta. Išorinėje narkotinių medžiagų turinčio paketo pakuotėje dvigubos raudonos juostos neturi būti.

5. Šalys reikalauja, kad etiketėse, su kuriomis narkotinės medžiagos patenka į prekybą, būtų tiksliai nurodytas narkotinių medžiagų kiekis, išreikštas masės vienetais arba procentais. Šio reikalavimo nurodyti informaciją etiketėse galima netaikyti toms narkotinėms medžiagoms, kurios išduodamos pavieniams asmenims pagal gydytojo receptą.

6. 2 ir 5 dalių nuostatos gali būti netaikomos į II sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų mažmeninei prekybai ar jų mažmeniniam paskirstymui.

1. Šalys sąmoningai neleidžia išvežti narkotinių medžiagų į jokią šalį ar teritoriją kitaip, negu:

2. Laisvuosiuose uostuose ir laisvosiose zonose Šalys vykdo tokią pat priežiūrą ir tokią pat kontrolę kaip ir kitose savo teritorijos dalyse, tačiau čia jos gali imtis griežtesnių priemonių.

3. Šalys:

4. a) Kiekviena šalis, leidžianti įvežti arba išvežti narkotines medžiagas, reikalauja atskiro įvežimo liudijimo arba leidimo išvežti kiekvieną kartą įvežant arba išvežant, nesvarbu, ar bus gabenama viena ar keletas narkotinių medžiagų;

5. Prieš išduodamos leidimą išvežti, Šalys reikalauja pateikti įvežimo liudijimą, išduotą kompetentingų įvežančios šalies ar teritorijos valdžios institucijų, kuriame turi būti patvirtinta, jog leidžiama įvežti jame nurodytą narkotinę medžiagą ar narkotines medžiagas; ir tokį liudijimą pateikia asmuo ar įmonė, padavusi prašymą gauti leidimą išvežti. Šalys pagal galimybę laikosi Komisijos patvirtintų įvežimo liudijimo blankų pavyzdžių.

6. Kiekviena išvežama partija turi turėti leidimo išvežti kopiją, o vyriausybė, išdavusi tokį leidimą, nusiunčia šio leidimo kopiją įvežančios šalies ar teritorijos, į kurią bus įvežama, vyriausybei.

7. a) įvežus arba pasibaigus įvežimo terminui, įvežančios šalies ar teritorijos vyriausybė grąžina išvežančios šalies arba teritorijos vyriausybei leidimą išvežti, padariusi jame atitinkamą įrašą;

8. Išvežti siunčiant pašto dėžutės ar banko adresu kitam asmeniui, negu nurodyta leidime išvežti, draudžiama.

9. Išvežti siunčiant į priskirtą muitinės sandėlį draudžiama, išskyrus atvejus, kai įvežančios šalies vyriausybė pažymi įvežimo liudijime, kurį pateikia asmuo ar įstaiga, paduodanti pareiškimą išduoti leidimą išvežti, kad ji leidžia įvežamą partiją laikyti priskirtame muitinės sandėlyje. Tokiu atveju leidime išvežti nurodoma, jog išvežama būtent šiam tikslui. Išduoti iš priskirto muitinės sandėlio galima tiktai turint institucijų, kurių žinioje yra šis muitinės sandėlis, leidimą, o siunčiant į užsienį išdavimas pagal šią Konvenciją laikomas nauju išvežimu.

10. Narkotinių medžiagų partija, įvežama į kurios nors Šalies teritoriją arba išvežama iš jos teritorijos, neturint leidimo išvežti, turi būti sulaikyta muitinės pareigūnų.

11. Šalys neleidžia narkotinių medžiagų, vežamų į kitas šalis, tranzito, nesvarbu, ar jos iškrautos iš transporto priemonių, kuriomis buvo gabentos, išskyrus tuos atvejus, kai šios Šalies kompetentingos institucijoms pateikiama leidimo išvežti kopija.

12. Šalies ar teritorijos, per kurią leista gabenti narkotinių medžiagų partiją, kompetentingos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad nebūtų pakeista partijos gabenimo kryptis kitu adresu, negu nurodyta kartu siunčiamoje leidimo išvežti kopijoje, išskyrus atvejus, kai tai daroma Šalies ar teritorijos, per kurią gabenama ši partija, vyriausybei leidus. Šios šalies ar teritorijos vyriausybė kiekvieną narkotinių medžiagų partiją, dėl kurios buvo gautas prašymas pakeisti kryptį, traktuoja kaip partiją, išvežamą iš tranzito šalies ar teritorijos į naujos paskirties šalį ar teritoriją. Jeigu leista pakeisti kryptį, tai 7 dalies a ir b punktų nuostatos taip pat taikomos tranzito šalies ar teritorijos ir tos šalies ar teritorijos, iš kurios ši partija buvo pirmiausia išvežta, santykiams.

13. Jokia narkotinių medžiagų partija, gabenama tranzitu ar laikoma priskirtame muitinės sandėlyje, negali būti perdirbama, tuo pakeičiant narkotinių medžiagų, apie kurias kalbama, prigimtį. Pakuotės negali būti keičiamos be kompetentingų institucijų leidimo.

14. 11-13 dalių nuostatos, kuriose kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą per vienos Šalies teritoriją, netaikomos tais atvejais, kai partija, apie kurią kalbama, gabenama oro keliu, tuo atveju, kai orlaivis per tranzito šalį ar teritoriją skris nenutūpdamas. Jei orlaivis šioje šalyje arba teritorijoje nutupia, šios nuostatos taikomos pagal aplinkybes.

15. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių susitarimų nuostatų, ribojančių kontrolę, kurią gali vykdyti viena Šalis, kontroliuodama tranzitu gabenamas narkotines medžiagas.

16. Šio straipsnio, išskyrus 1 dalies a punktą ir 2 dalį, neprivaloma taikyti į III sąrašą įrašytiems preparatams.

1. Riboto narkotinių medžiagų kiekio, reikalingo suteikti pirmajai pagalbai kelionės ar reiso metu arba ypatingais atvejais, gabenimas tarptautinio susisiekimo laivais ar lėktuvais pagal šią Konvenciją nelaikomas įvežimu, išvežimu ar tranzitu.

2. Atsargumo priemonių imasi registracijos šalis, siekdama užkirsti kelią 1 dalyje nurodytų narkotinių medžiagų netinkamam panaudojimui ar jų patekimui neteisėton apyvarton. Komisija, pasitarusi su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, rekomenduoja tokias atsargumo priemones.

3. Narkotinėms medžiagoms, gabenamoms laivais ar orlaiviais pagal 1 dalį, taikomi įstatymai, kiti teisės aktai ir nuostatos dėl registracijos šalies leidimų ir licencijų, nepažeidžiant kompetentingų vietos valdžios institucijų teisių – tikrinti, inspektuoti ir taikyti kitas kontrolės priemones laivuose ir orlaiviuose. Tokių narkotinių medžiagų panaudojimas ypatingais atvejais nelaikomas 30 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimų pažeidimu.

Šalys neleidžia laikyti narkotinių medžiagų neturint tam įstatymuose įtvirtintos teisės.

Šalys reikalauja, kad:

Tinkamai atsižvelgdamos į savo konstitucines, teisines ir administracines sistemas, Šalys:

1. a) laikydamosi savo konstitucinių apribojimų, kiekviena Šalis imasi priemonių, kurios užtikrintų, kad narkotinių medžiagų kultivavimas ir gamyba, apdirbimas, išgavimas, paruošimas, laikymas, pasiūla, pateikimas komerciniais tikslais, skirstymas, pirkimas, pardavimas, pristatymas bet kokiomis sąlygomis, tarpininkavimas, išsiuntimas, persiuntimas tranzitu, vežimas, išvežimas, įvežimas, pažeidžiant šios Konvencijos nuostatas, ir bet kokie kiti veiksmai, kuriais, Šalių nuomone, nusižengiama šios Konvencijos nuostatoms, būtų pripažinti baudžiamaisiais teisės pažeidimais tais atvejais, kai jie padaryti tyčia, taip pat kad už rimtus teisės pažeidimus būtų taikomos atitinkamos bausmės, pavyzdžiui, įkalinimas arba kitoks laisvės atėmimas;

2. Atsižvelgiant į Šalių konstitucinius apribojimus, teisinę sistemą ir vidaus teisę:

3. Jurisdikcijos klausimais suinteresuotos Šalies baudžiamosios teisės nuostatos yra viršesnės už šio straipsnio nuostatas.

4. Jokios šio straipsnio nuostatos nedaro įtakos principui, kad nusikaltimai, kuriems šis straipsnis taikomas, būtų nustatomi, persekiojami ir baudžiami pagal šios Šalies vidaus teisę.

Bet kokie narkotikai, narkotinės medžiagos ir įranga, panaudoti arba skirti teisės pažeidimams, išvardytiems 36 straipsnyje, daryti, turi būti areštuoti ir konfiskuoti.

1. Šalys skiria ypatingą dėmesį ir imasi visų įmanomų priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis ir anksti išaiškinti, gydyti, auklėti piktnaudžiaujančius narkotikais asmenis, atkurti jų darbingumą, grąžinti į visuomenę ir stebėti juos baigus gydymą, ir koordinuoja savo pastangas siekdamos šių tikslų.

2. Šalys, kiek įmanoma, padeda rengti personalą gydyti narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančius asmenis, atkurti jų darbingumą, grąžinti juos į visuomenę ir stebėti juos baigus gydymą.

3. Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad asmenys, kuriems to reikia jų darbe, būtų supažindinti su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemomis bei jų sprendimo būdais, taip pat kad su šiomis problemomis būtų supažindinti gyventojai tuo atveju, jei yra pavojus, kad piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali įgauti platų užmojį.

Nepaisant jokių šios Konvencijos nuostatų, niekas nekliudo ar nelaikoma kliūtimi Šalims imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta šioje Konvencijoje, ir, be kita ko, reikalauti, kad į III sąrašą įrašyti preparatai arba į II sąrašą įrašytos narkotinės medžiagos būtų kontroliuojamos visomis kontrolės ar tokiomis kontrolės priemonėmis, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, kurios, šios Šalies manymu, yra būtinos ar pageidautinos žmonių sveikatos apsaugai bei gerovei.

1. Šią Konvenciją, kurios tekstai anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, galima pasirašyti iki 1961 m. rugpjūčio 1 d. bet kurios valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės, bet kokios valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Organizacijos nare, bet esančios Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto dalyve arba kurios nors Jungtinių Tautų Organizacijos specializuotos agentūros nare, vardu, taip pat bet kurios kitos valstybės, kurią Taryba gali pakviesti tapti Konvencijos Šalimi, vardu.

2. Ši Konvencija turi būti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai perduodami saugoti Generaliniam Sekretoriui.

3. Nuo 1961 m. rugpjūčio 1 d. prie šios Konvencijos gali prisijungti 1 dalyje nurodytosios valstybės. Prisijungimo dokumentai perduodami saugoti Generaliniam Sekretoriui.

1. Ši Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai pagal 40 straipsnį perduodamas saugoti keturiasdešimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Bet kuriai valstybei, perdavusiai saugoti ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, po to, kai perduotas saugoti nurodytas keturiasdešimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas, ši Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ši valstybė perduoda saugoti savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.

Ši Konvencija taikoma visoms nemetropolinėms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius atsakinga kuri nors Šalis, išskyrus tuos atvejus, kai tokios teritorijos išankstinis sutikimas reikalingas pagal tos Šalies ar suinteresuotos teritorijos Konstituciją arba kai to reikalauja paprotys. Šiuo atveju ši Šalis stengiasi kiek įmanoma greičiau gauti būtiną suinteresuotos teritorijos sutikimą ir gavusi tokį sutikimą apie tai praneša Generaliniam Sekretoriui. Ši Konvencija taikoma pranešime nurodytai teritorijai arba teritorijoms nuo tos dienos, kai pranešimą gauna Generalinis Sekretorius. Tais atvejais, kai išankstinis nemetropolinės teritorijos sutikimas nereikalingas, suinteresuota Šalis pasirašymo, ratifikavimo arba prisijungimo metu nurodo nemetropolinę teritoriją ar teritorijas, kurioms taikoma ši Konvencija.

1. Kiekviena Šalis gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, jog, siekiant įgyvendinti 19, 20, 21 ir 31 straipsnių nuostatas, viena iš jos teritorijų padalyta į dvi ar keletą teritorijų arba kad dvi ar keletas jos teritorijų sujungtos į vieną teritoriją.

2. Dvi arba daugiau Šalių gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, jog, sudarius muitų sąjungą, šios Šalys, siekdamos įgyvendinti 19, 20, 21 ir 31 straipsnių nuostatas, sudaro bendrą teritoriją.

3. Bet koks pranešimas, padarytas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.

1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, jos nuostatos pakeičia nuostatas, nutraukdamos jų galiojimą santykiuose tarp Šalių, išdėstytas šiose sutartyse:

2. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Konvencijos dėl kovos su kenksmingų vaistinių medžiagų neteisėta apyvarta, pasirašytos 1936 m. birželio 26 d. Ženevoje, 9 straipsnis santykiuose tarp tos Konvencijos Šalių, kurios yra ir šios Konvencijos Šalys, nustoja galios ir pakeičiamas šios Konvencijos 36 straipsnio 2 dalies b punktu tuo atveju, kai minėtos Šalys gali palikti 9 straipsnį galioti, apie tai informavusios Generalinį Sekretorių.

1. Nuo tos dienos, kai įsigalioja ši Konvencija (41 straipsnio 1 dalis), Komiteto funkcijas, numatytas 9 straipsnyje, laikinai atlieka Nuolatinis centro komitetas, įkurtas pagal Konvencijos VI skyrių, kurio pakeista redakcija nurodyta 44 straipsnio c punkte, ir Kontrolės institucija, įkurta pagal Konvencijos II skyrių, kurio pakeista redakcija nurodyta 44 straipsnio d punkte, remiantis šių institucijų atliekamomis funkcijomis.

2. Taryba nustato naujo 9 straipsnyje paminėto Komiteto pareigų vykdymo pradžios datą. Nuo šios datos Komitetas prisiima 1 dalyje nurodyto Nuolatinio centro komiteto ir Kontrolės institucijos funkcijas valstybių, kurios yra 44 straipsnyje išvardytų sutarčių Šalys, bet nėra šios Konvencijos Šalys, atžvilgiu.

1. Praėjus dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos (41 straipsnio 1 dalis), bet kuri Šalis gali savo ar teritorijos, už kurią ji atsakinga tarptautiniu mastu ir kuri atsiėmė pagal 42 straipsnį duotą sutikimą, vardu denonsuoti šią Konvenciją rašytiniu aktu, perduotu saugoti Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja kitų metų sausio 1 dieną, jeigu Generalinis Sekretorius gavo pranešimą apie jį bet kurių metų liepos 1 dieną ar anksčiau, o jeigu toks pranešimas gautas po liepos 1 dienos, denonsavimas įsigalioja tokiu pačiu metu, kaip ir gavus pranešimą kitų metų liepos 1 dieną ar anksčiau.

3. Šios Konvencijos galiojimas nutraukiamas, jeigu, įsigaliojus denonsavimui pagal 1 dalį, nustoja egzistuoti reikalingos jai įsigalioti sąlygos pagal 41 straipsnio 1 dalį.

1. Kiekviena Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisą. Bet kurios pataisos tekstas ir jos pagrindimas pranešamas Generaliniam Sekretoriui, o šis savo ruožtu – Šalims ir Tarybai. Taryba gali nutarti, kad:

2. Jeigu pasiūlyta pataisa, išsiuntinėta vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies b punktu, nebuvo kurios nors Šalies atmesta per aštuoniolika mėnesių nuo jos išsiuntimo, ji įsigalioja. Jeigu pasiūlytą pataisą kuri nors Šalis atmeta, Taryba pagal iš Šalių gautas pastabas gali nuspręsti, ar reikia šaukti konferenciją nagrinėti šią pataisą.

1. Jeigu kyla koks nors dviejų arba keleto Šalių ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, šios Šalys konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos išspręsti šį ginčą derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, kreipimusi į regionines institucijas, teisminiu nagrinėjimu arba kitomis taikiomis priemonėmis, kurias pasirenka savo nuožiūra.

2. Kiekvienas tokio pobūdžio ginčas, kuris negali būti išspręstas 1 dalyje nurodytu būdu, perduodamas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

1. Pasirašydama, ratifikuodama arba prisijungdama kiekviena Šalis gali išsilygti teisę laikinai leisti bet kurioje savo teritorijoje:

2. Pagal 1 dalį padarytos išlygos turi šiuos apribojimus:

3. Šalis, daranti išlygą pagal 1 dalį:

4. a) Jeigu Šalis, pagal 1 dalį padariusi išlygą, nepateikia:

5. Išlygas padariusi valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą, bet kuriuo metu gali atsiimti visas savo padarytas išlygas arba jų dalį.

Generalinis Sekretorius praneša visoms 40 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms:

______________