1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose

1. Vadovaudamosi šios Konvencijos reikalavimais, susitariančiosios Šalys įsipareigoja teikti viena kitai kuo didesnę pagalbą teismo procese dėl nusikaltimų, už kuriuos bausmės skyrimas prašymo dėl pagalbos pateikimo metu pagal kompetenciją priklauso prašymą pateikusios Šalies teisminėms įstaigoms.

2. Ši Konvencija netaikoma sulaikymams, nuosprendžių vykdymui ar karinės teisės pažeidimams, kurie nėra pažeidimai pagal baudžiamąją teisę.

Suteikti teisinę pagalbą gali būti atsisakoma:

1. Prašymą gavusioji Šalis įstatymų nustatyta tvarka vykdo visus teisminius pavedimus, susijusius su baudžiamąja byla, dėl kurios į ją kreipiasi pavedimą pateikiančios Šalies teisinės institucijos, norėdamos gauti parodymus ar perduoti medžiagą, kuri bus panaudota įrodymams, protokolams ar dokumentams rengti.

2. Jei prašymą pateikusioji Šalis pageidauja, kad duodami parodymus liudytojai ar ekspertai prisiektų, ji turi aiškiai išdėstyti savo pageidavimą, kurį prašymą gavusioji Šalis turi įvykdyti, jei to nedraudžia jos įstatymai.

3. Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, gali perduoti prašomų protokolų ar dokumentų nuorašus arba fotokopijas. Tuo atveju, kai prašymą pateikusioji Šalis aiškiai išreiškia pageidavimą, kad būtų perduoti originalai, pavedimą gavusioji Šalis turi dėti visas pastangas prašymui įvykdyti.

Jeigu pavedimą pateikusioji Šalis prašo, Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, praneša teisminio pavedimo vykdymo datą ir vietą. Oficialūs ir suinteresuoti asmenys gali dalyvauti, jei sutinka prašymą gavusioji Šalis.

1. Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, bet kuri susitariančioji Šalis šios Konvencijos pasirašymo metu, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu turi teisę susieti teisminių pavedimų dėl turto išieškojimo arba konfiskavimo vykdymą su viena ar daugiau šių sąlygų:

2. Jei pagal šio straipsnio 1 dalį viena iš susitariančiųjų Šalių pateikia pareiškimą, bet kuri Šalis gali taikyti atsakomuosius apribojimus.

1. Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, gali atidėti prašomo turto, protokolų ar dokumentų perdavimą, jei minėtas turtas, protokolai ar dokumentai yra jai reikalingi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

2. Pavedimą pateikusioji Šalis kuo greičiau grąžina prašymą gavusiai Šaliai bet kokį turtą, protokolų arba dokumentų originalus, gautus vykdant teisminius pavedimus, išskyrus atvejus, kai antroji Šalis atsisako juos priimti.

1. Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, įteikia dokumentus ir teismo sprendimų protokolus, tam tikslui jai perduotus prašymą pateikusios Šalies.

Teismo dokumentas arba protokolas gali būti įteiktas paprasčiausiai perduodant jį asmeniui, kuriam jis skirtas. Pavedimą pateikusiai Šaliai prašant, prašymą gavusioji Šalis įteikia dokumentus pagal tvarką, nustatytą jos įstatymų tokiems dokumentams įteikti, arba pagal specialią procedūrą, neprieštaraujančią šios šalies įstatymams.

2. Dokumentų įteikimas patvirtinamas gavimo kvitu, kuriame nurodoma data ir yra gavėjo parašas, arba prašymą gavusios Šalies pranešimu, kuriuo patvirtinama, kad pavedimas įteikti dokumentus įvykdytas, bei nurodoma įteikimo forma ir data. Šie dokumentai nedelsiant išsiunčiami prašymą pateikusiai Šaliai. Pavedimą pateikusiai Šaliai prašant, Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, praneša, ar dokumentai buvo įteikti pagal pavedimą gavusios Šalies įstatymus.

Jei dokumentai negali būti įteikti, Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, nedelsdama praneša priežastis pavedimą pateikusiai Šaliai.

3. Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, bet kuri susitariančioji Šalis šios Konvencijos pasirašymo metu, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu gali reikalauti, kad teritorijoje esančiam kaltinamajam šaukimas į teismą būtų perduotas šalies teisinėms institucijoms prieš tam tikrą atvykimui į teismą nustatytą laiką. Šis laikas turi būti nurodytas minėtame pareiškime ir neturi viršyti 50 dienų.

Į šį laiką turi būti atsižvelgiama nustatant atvykimo į teismą datą ir perduodant šaukimą.

Pagal šaukimą, kurį buvo prašoma įteikti, neatvykusiam liudytojui ar ekspertui, net ir tada, kai šaukime numatoma bausmė, negali būti taikoma jokia sankcija ar sulaikymo priemonė, nebent vėliau jis savo noru atvyksta į prašymą pateikusios šalies teritoriją ir joje gauna tinkamai įformintą šaukimą.

Atlyginimas, taip pat gyvenimo užsienyje ir kelionės išlaidos, kurias liudytojui ar ekspertui turi apmokėti prašymą pateikusioji Šalis, apskaičiuojamos pagal jo gyvenamąją vietą. Šio atlyginimo dydis turi bent apytikriai atitikti dydį, numatytą taisyklėse, galiojančiose Šalyje, kurioje numatomas teismo posėdis.

1. Jei pavedimą pateikusiai Šaliai yra ypač svarbu, kad į jos teisinę instituciją atvyktų liudytojas arba ekspertas asmeniškai, tai turi būti nurodyta pavedime įteikti šaukimą į teismą, ir Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, turi liudytoją ar ekspertą pakviesti.

Gavusioji pavedimą Šalis informuoja pavedimą pateikusiąją Šalį apie liudytojo ar eksperto atsakymą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju šaukime į teismą turi būti nurodytas apytikris mokėtinas atlyginimas ir kelionės bei gyvenimo išlaidos, kurios bus apmokėtos.

3. Esant prašymui, gavusioji pavedimą Šalis gali išmokėti liudytojui arba ekspertui avansą. Avanso suma įrašoma šaukime ir apmokama prašymą pateikusios Šalies.

1. Suimtasis, kurį prašymą pateikusioji Šalis kviečia dalyvauti liudytoju ar akistatos tikslams, laikinai perkeliamas į teritoriją, kurioje numatomas teismo posėdis, su sąlyga, kad jis bus grąžintas atgal per pavedimą gavusios Šalies nustatytą terminą ir vadovaujantis 12 straipsnio reikalavimais.

Perduoti suimtąjį gali būti atsisakoma:

2. Pagal 2 straipsnio nuostatas, aukščiau esančioje dalyje minėtu atveju suimtojo asmens pervežimas per trečiosios valstybės šios Konvencijos narės teritoriją leidžiamas prašančiosios Šalies teisingumo ministro vardu pateikus pareiškimą bei visus kitus dokumentus teisingumo ministrui tos Šalies, per kurios teritoriją prašoma tranzito.

Susitariančioji Šalis gali neleisti pervežti savo piliečių.

3. Pervežamas asmuo lieka suimtas pavedimą pateikusios Šalies teritorijoje ir, kiek tai taikytina, teritorijoje tos Šalies, per kurią prašoma tranzito, išskyrus atvejus, kai Šalis, iš kurios šis asmuo buvo perimtas, kreipiasi dėl jo išlaisvinimo.

1. Liudytojas ir ekspertas, nesvarbu, kokia jo pilietybė, atvykęs pagal šaukimą į prašančiosios Šalies teisinę instituciją, tos Šalies teritorijoje negali būti sulaikomas, prieš jį negali būti pradėtas persekiojimas ar taikomas bet koks kitas asmens laisvės apribojimas dėl veikos ar pagal teismo nuosprendžius, priimtus prieš jam išvykstant iš Šalies, kuriai adresuotas prašymas, teritorijos.

2. Asmuo, nesvarbu, kokia jo pilietybė, šaukimu iškviestas į prašančiosios Šalies teisinę instituciją dėl veikos, kuri buvo teisminio nagrinėjimo prieš jį objektas, negali būti sulaikomas, prieš jį negali būti pradėtas persekiojimas ar taikomas bet koks kitas asmeninės laisvės apribojimas dėl veikos ar nuosprendžių, padarytų prieš jam išvykstant iš prašymą gavusios Šalies teritorijos ir kurie nėra nurodyti šaukime.

3. Šiame straipsnyje numatyto imuniteto galiojimas baigiasi, jei liudytojas ar ekspertas, ar kaltinamasis per penkiolika kalendorinių dienų nuo datos, kai jo dalyvavimas teisminėse įstaigose nebėra reikalingas, nepasinaudoja proga išvykti ir pasilieka šioje teritorijoje arba išvykęs iš teritorijos vėl į ją grįžta.

1. Šalis, kuriai adresuotas pavedimas, perduoda ištraukas iš protokolų ir su jais susijusią informaciją, kurios pageidauja susitariančiosios Šalies teisminė valdžia ir kuri yra reikalinga baudžiamojoje byloje tiek, kiek panašiu atveju tai gali būti pateikiama jos pačios teisinėms institucijoms.

2. Bet kuriais kitais atvejais, išskyrus tą, kuris numatytas šio straipsnio 1 dalyje, pavedimai vykdomi vadovaujantis prašomosios Šalies įstatymų numatytomis sąlygomis, nuostatomis ar praktika.

1. Pavedimuose suteikti teisinę pagalbą turi būti nurodyta:

2. Be to, 3, 4 ir 5 straipsniuose išvardytuose teisminiuose pavedimuose nurodomas pažeidimas ir pateikiama faktų santrauka.

1. 3, 4 ir 5 straipsniuose išvardytus teisminius pavedimus bei 11 straipsnyje minėtus pareiškimus prašymą pateikiančios Šalies Teisingumo ministerija perduoda prašymą gaunančios Šalies Teisingumo ministerijai. Dokumentai grąžinami tuo pačiu būdu.

2. Skubiais atvejais vienos Šalies teisinės institucijos perduoda teisminius pavedimus tiesiogiai kitos Šalies teisinėms institucijoms. Prašymas dėl teisminio pavedimo ir atitinkami dokumentai grąžinami šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu.

3. Dėl 13 straipsnyje minėtų prašymų įvykdyti teisminius pavedimus teisinė institucija tiesiogiai kreipiasi į Šalies, kuriai adresuojamas pavedimas, teisinę instituciją ir ši tiesiogiai perduoda atsakymą. 13 straipsnio 2 dalyje minėtus prašymus pavedimą pateikiančios Šalies Teisingumo ministerija perduoda Šalies, kuriai adresuotas pavedimas, Teisingumo ministerijai.

4. Prašymus suteikti teisinę pagalbą, išskyrus tuos, kurie numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, ypač pavedimus atlikti išankstinį bylos tyrimą, viena teisinė institucija perduoda tiesiogiai kitai.

5. Tais atvejais, kai pagal šią Konvenciją leidžiama tiesiogiai perduoti teisminius pavedimus, juos galima perduoti per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą).

6. Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pranešimą, bet kuri susitariančioji Šalis šios Konvencijos pasirašymo metu arba ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu gali pranešti, kad prašymai dėl teisinės pagalbos turi būti jai siunčiami kitais būdais nei nurodyta šiame straipsnyje, ar pareikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju teisminio pavedimo kopija būtų tuo pačiu metu perduota jos (minėtos Šalies) Teisingumo ministerijai.

7. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia tarp susitariančiųjų Šalių galiojančių sutarčių ar susitarimų, pagal kuriuos numatomas tiesioginis prašymų dėl teisinės pagalbos perdavimas iš vienos institucijos į kitą.

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, prašymų ir pridedamų dokumentų vertimų nereikalaujama.

2. Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, kiekviena susitariančioji Šalis pasirašymo metu, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo metu gali pasilikti teisę iškelti sąlygą, kad prie jai adresuojamų ir kartu siunčiamų dokumentų būtų pridedami vertimai į jos kalbą arba į bet kurią Europos Tarybos kalbą, arba į vieną jos nurodytą iš minėtų kalbų. Kita susitariančioji Šalis gali taikyti atsakomuosius reikalavimus.

3. Šis straipsnis nepažeidžia sutarčių ar susitarimų, kurie galioja arba bus sudaryti tarp dviejų ar daugiau susitariančiųjų Šalių, reikalavimų dėl prašymų ar pridedamų dokumentų vertimų.

Pagal šią Konvenciją perduotiems įrodymams ar dokumentams nereikia jokio jų autentiškumo patvirtinimo.

Jei prašymą suteikti teisinę pagalbą gavusi institucija nėra kompetentinga jį įvykdyti, ji (institucija) perduoda pavedimą kompetentingai savo Šalies institucijai ir apie tai informuoja pavedimą pateikusią Šalį tiesiogiai, jei prašymas suteikti teisinę pagalbą jai buvo perduotas tiesiogiai.

Jeigu suteikti teisinę pagalbą atsisakoma, nurodomos priežastys.

Pagal 10 straipsnio 3 dalies nuostatas už prašymo suteikti teisinę pagalbą vykdymą nereikalaujama atlyginti išlaidų, išskyrus tas, kurios susidarė dėl ekspertų atvykimo į prašymą gavusios Šalies teritoriją ar suimto asmens pervežimo pagal 11 straipsnį.

1. Jei susitariančioji Šalis nepasinaudoja 15 straipsnio 6 dalyje numatoma galimybe, vienos susitariančiosios Šalies pateikiama informacija, kuri yra reikalinga kitos Šalies teismuose nagrinėjamoms byloms, perduodama per atitinkamas teisingumo ministerijas.

2. Šalis, kuriai pateikiamas prašymas, praneša prašymą pateikusiajai Šaliai apie bet kokius veiksmus, susijusius su informacija, ir perduoda paskelbto nuosprendžio protokolo kopiją.

3. 16 straipsnio reikalavimai taikomi informacijai, pateiktai pagal šio straipsnio 1 dalį.

Kiekviena iš susitariančiųjų Šalių praneša kitai Šaliai apie visus jos (Šalies) piliečiams priimtus nuosprendžius ir taikytas priemones, užregistruotas teismo bylose. Teisingumo ministerijos perduoda viena kitai tokią informaciją mažiausiai vieną kartą per metus. Jei reikiamas asmuo yra dviejų ar daugiau susitariančiųjų Šalių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš šių Šalių, išskyrus atvejį, kai tas asmuo yra pilietis tos Šalies, kurios teritorijoje jis buvo nuteistas.

1. Bet kuri susitariančioji Šalis šios Konvencijos pasirašymo metu arba ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu gali pasilikti išlygos teisę dėl bet kurios iš šios Konvencijos nuostatų taikymo.

2. Bet kuri išlygą padariusi Šalis kaip įmanoma greičiau, jeigu aplinkybės leidžia, išlygą atšaukia. Išlyga atšaukiama pateikus pranešimą Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

3. Bet kuri susitariančioji Šalis, pasilikusi kurios nors šios Konvencijos nuostatos nevykdymo teisę, negali reikalauti, kad minėtą nuostatą taikytų kita Šalis tol, kol ji pati nepripažįsta tos nuostatos.

Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, bet kuri susitariančioji Šalis šios Konvencijos pasirašymo metu, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu gali nustatyti, kokias teisines įstaigas ji laikys teisinėmis institucijomis taikant šią Konvenciją.

1. Ši Konvencija taikoma susitariančiųjų Šalių metropolijų teritorijose.

2. Prancūzijos atžvilgiu ji taip pat taikoma Alžyre ir Prancūzijos užsienio administracinėse srityse; Italijos atžvilgiu ji (Konvencija) taip pat taikoma Somalyje, kuris yra Italijos administracinis vienetas.

3. Vokietijos Federacinė Respublika, padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, gali praplėsti šios Konvencijos taikymą Berlyno žemėje.

4. Nyderlandų Karalystės atžvilgiu Konvencija taikoma Nyderlandų Karalystės europinėje teritorijoje. Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, Nyderlandų Karalystė gali praplėsti šios Konvencijos galiojimo sritį ir nustatyti, kad ji galioja Nyderlandų Antiluose, Surinamo Respublikoje ir Nyderlandų Naujojoje Gvinėjoje.

5. Dviejų ir daugiau susitariančiųjų Šalių tiesioginiu susitarimu ir vadovaujantis susitarime numatytomis sąlygomis, šios Konvencijos taikymas gali būti praplėstas ne tik šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse minėtose teritorijose, bet ir bet kuriose vienos iš šių Šalių teritorijose, už kurių tarptautinius ryšius toji Šalis yra atsakinga.

1. Pagal 15 straipsnio 7 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį Šalims, kuriose taikoma ši Konvencija, ji (Konvencija) turi viršenybę bet kokių sutarčių, konvencijų ar dvišalių susitarimų, reguliuojančių savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose tarp bet kurių susitariančiųjų Šalių, nuostatų atžvilgiu.

2. Ši Konvencija nedaro įtakos įsipareigojimams, numatytiems sąlygose bet kurių kitų dvišalių ar daugiašalių tarptautinių konvencijų, kuriose yra arba gali būti sąlygos, reguliuojančios specifinius savitarpio pagalbos tam tikroje srityje aspektus.

3. Susitariančiosios Šalys gali sudaryti tarpusavio dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose tik norėdamos papildyti šios Konvencijos nuostatas arba palengvinti joje numatytų principų taikymą.

4. Jei dvi ar daugiau susitariančiųjų Šalių, teikdamos viena kitai pagalbą baudžiamosiose bylose, vadovaujasi vieningais įstatymais ar tam tikra sistema, kuria numatomas abipusis pagalbos priemonių taikymas atitinkamose jų teritorijose, šios Šalys, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, gali laisvai reguliuoti savo tarpusavio santykius šioje srityje vien tik pagal tokius įstatymus ar sistemą. Susitariančiosios Šalys, kurios pagal šią dalį netaiko savo santykiuose šios Konvencijos, apie tai informuoja Europos Tarybos Generalinį Sekretorių.

1. Šią Konvenciją pasirašo Šalys Europos Tarybos narės. Ji ratifikuojama. Ratifikavimo dokumentus saugo Europos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų nuo ratifikavimo trečiojo dokumento deponavimo datos.

3. Bet kuriai ratifikuojančiai signatarei Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų nuo ratifikavimo dokumento deponavimo.

1. Europos Tarybos Ministrų komitetas gali pakviesti bet kurią šalį, nesančią Europos Tarybos nare, prisijungti prie šios Konvencijos su sąlyga, kad sprendimui dėl tokio pakvietimo vieningai pritaria šią Konvenciją ratifikavusios Šalys Europos Tarybos narės.

2. Prie Konvencijos prisijungiama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui paduodant saugoti prisijungimo dokumentą. Prisijungimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo jo pateikimo saugoti.

Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui padavusi pareiškimą, bet kuri susitariančioji Šalis gali šią Konvenciją denonsuoti. Denonsavimas įsigalioja praėjus 6 mėnesiams nuo datos, kai Tarybos Generalinis Sekretorius gavo tokį pranešimą.

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius praneša Šalims Europos Tarybos narėms ir bet kurios prie šios Konvencijos prisijungusios valstybės vyriausybei:

Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, savo vyriausybių atitinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta Strasbūre 1959 metų balandžio 20 dieną anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius turi pasiųsti kiekvienai pasirašiusiai ar prisijungusiai valstybei patvirtintus nuorašus.

______________