Dėl statybos konservavimo taisyklių patvirtinimo

1.1. Statybos konservavimas – tai priemonių kompleksas, kuris atliekamas siekiant laikinai apsaugoti nuo gedimo ir irimo statinius, jų konstrukcijas bei įrengimus, kai statyba dėl lėšų stokos, statinių paskirties ar gamybos technologijos keitimo arba kitų svarbių priežasčių sustabdoma ne mažiau kaip 6 mėnesiams.

1.2. Statiniai, jų konstrukcijos ir įrengimai konservuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo statybą konservuoti priėmimo, išskyrus stambias statybas, kurių konservavimui pagal darbų vykdymo projektą reikalingas ilgesnis laikas.

1.3. Sustabdžius statybą ir nusprendus konservuoti statinius, jų konstrukcijas bei įrengimus, būtina numatyti ir konservavimo metu atlikti šiuos darbus:

1.4. Atsižvelgiant į statybos stadiją, rekomenduojamas šitoks kitų konservavimo darbų minimumas:

1.5. Atsižvelgiant į linijinių inžinerinių statinių specifiką, rekomenduojama atlikti šiuos jų konservavimo darbus:

2.1. Sprendimą konservuoti statybą priima statytojas užsakovas (toliau tekste – statytojas). Šį sprendimą jis derina:

su Ekonomikos ministerija ir institucija, kurios reguliavimo sferai jis priklauso – jei statyba finansuojama iš valstybės biudžeto;

su savivaldybe – jei statyba finansuojama iš savivaldybės biudžeto;

su kreditą suteikusiu banku – jei statyba vykdoma naudojantis banko kreditais;

su gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo arba individualių statytojų bendrijos valdyba – jei statyba vykdoma iš privačių asmenų kooperuotų lėšų.

2.2. Priėmęs ir suderinęs (jei to reikia) sprendimą konservuoti statybą, statytojas savo parėdymu (įsakymu, potvarkiu) patvirtina konservavimo dokumentacijos parengimo ir konservavimo darbų atlikimo terminus bei atsakingus už konservavimo įvykdymą ir užkonservuotos statybos saugojimą asmenis. Konservavimo dokumentaciją rekomenduojama užsakyti projektavimo įmonei, parengusiai statybos projektą.

Kai statyba nesudėtinga, vietoje konservavimo techninės dokumentacijos gali būti parengtas ir patvirtintas konservavimo darbų sąrašas.

2.3. Patvirtinus statinių konservavimo priemones, statytojas kartu su rangovu (generaliniu rangovu) dalyvaujant statybos valstybinės priežiūros atstovui per 10 dienų surašo statybos sustabdymo aktą, kuriame nurodoma jos techninė būklė: baigti, statytojo apmokėjimui priimti statiniai ir statomų statinių konstrukciniai elementai bei darbai (rekomenduojama akto forma – šių taisyklių 1 priedas). Prie akto pridedami nepanaudotų įrengimų, konstrukcijų ir medžiagų, kurias būtina užkonservuoti, perduoti kitomis statybos arba parduoti sąrašai ir statybos techninės dokumentacijos aprašymas. Statytojui pageidaujant, rangovas perduoda statybos techninę dokumentaciją jam saugoti.

Tuo pačiu laiku, dalyvaujant projektavimo įmonei, sudaromas darbų, reikalingų užkonservuotos statybos, nesumontuotų įrengimų bei konstrukcijų ir nepanaudotų medžiagų priežiūrai ir apsaugai nuo grobstymo (šių taisyklių 2 priedas). Juo remiantis, sudaroma užkonservuotos statybos priežiūrai reikalingų lėšų sąmata.

2.4. Konservavimo darbų sąmata, o jei reikia – ir darbo brėžiniai, taip pat užkonservuotos statybos išlaikymo (saugojimo) sąmata parengiama statytojo ir projektavimo įmonės sutartu laiku, atsižvelgiant į konservavimo darbų vykdymo grafiką.

Parengtą statybos konservavimo dokumentaciją tvirtinta statytojas, o kai statyba finansuojama iš valstybės arba savivaldybės biudžeto – statytojo veiklą reguliuojanti instancija, išskyrus atskiras statybas, kurių dokumentacijai tvirtinti įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatyta kitokia tvarka.

3.1. Priėmęs sprendimą užkonservuoti statybą, statytojas atsiskaito su rangovu už atliktus iki konservavimo darbus ir vadovaudamasis rangos sutartimi bei laikinaisiais statybos rango sutarties nuostatais jam atlygina nuostolius dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo arba laikino jos vykdymo sustabdymo.

3.2. Rangovas privalo atlikti konservavimo darbus pagal papildomą sutartį prie generalinės sutarties. Joje numatomi konservavimo darbų atlikimo terminai, sutartinė kaina ir konservavimo darbų priėmimo terminas bei sąlygos.

Kai statytojas rangovui įsiskolinęs ir negali laiduoti konservavimo darbų apmokėjimo, rangovas gali atsisakyti juos vykdyti.

Statytojas turi teisę atlikti konservavimo darbus savo jėgomis arba sudaryti sutartį šiems darbams atlikti su kitu rangovu.

3.3. Užkonservuota statyba priimama iš rangovo aktu, kurį pasirašo statytojas, rangovas ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnas. Prireikus kviečiami priėmime dalyvauti ir kitų suinteresuotų įmonių arba tarnybų atstovai.

3.4. Statybos konservavimo ir užkonservuotos statybos apsaugos išlaidas padengia statytojas iš savo lėšų.

Jei objektas statomas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, šias išlaidas statytojas padengia iš bendrų kapitalo investicijoms skirtų asignavimų. Prireikus pasiūlymai dėl papildomų lėšų skyrimo valstybinio užsakymo objektams konservuoti ir apsaugoti, suderinus su Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija, pateikiami Vyriausybei.

3.5. Užkonservavus statybą, finansuojamą iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, nepanaudotas lėšų likutis grąžinamas į atitinkamą biudžetą. Statytojui priklausantys nesumontuoti įrengimai, nepanaudotos konstrukcijos ir medžiagos, kurių konservavimas ir saugojimas netikslingas, perduodami ar parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o gautos lėšos pervedamos į atitinkamą biudžetą.

4.1. Priėmęs ir suderinęs (kai to reikia) sprendimą dekonservuoti ir tęsti statybą, statytojas atnaujina arba sudaro rangos sutartį, kartu su rangovu, dalyvaujant statybos valstybinės priežiūros pareigūnui, patikrina užkonservuotus statinius ir įformina statybos atnaujinimo aktą, kuriame nurodo jos techninę būklę. Rekomenduojama pakviesti šiame darbe dalyvauti ir statybos projektą parengusios projektavimo įmonės atstovą.

Atnaujinant stambią bei sudėtingą statybą, remiantis šiuo aktu, užsakomi tyrinėjimo ir dekonservavimo projektavimo darbai. Rekomenduojama juos užsakyti įmonei, parengusiai statybos projektą.

4.2. Jei po statybos konservavimo pasikeičia statytojas arba rangovas, statytojas privalo apie tai pranešti savivaldybės statybos valstybinės priežiūros tarnybai, kuri padaro atitinkamus įrašus statybos įregistravimo dokumentuose. Jeigu keičiama statybos paskirtis (gamybos technologija), statytojas privalo nustatyta tvarka pertvirtinti statybos techninę dokumentaciją ir perregistruoti statybą savivaldybėje.

4.3. Statybos dekonstravimo darbų sutartinė kaina nustatoma pagal sąmatą (darbų sąrašą) ir tvirtinama tokia pačia tvarka kaip statybos konservavimo darbams.

4.4. Dekonservavimo darbų techninės dokumentacijos parengimas ir dekonservavimo darbai finansuojami iš lėšų, skiriamų statybos tęsimui.

4.5. Laikotarpis nuo statybos sustabdymo akto iki dekonservuotos statybos atnaujinimo akto įforminimo dienos į statybos trukmę neįskaičiuojamas.

5.1. Statytojas ir rangovas atsako už sustabdytos statybos užkonservavimo kokybę ir jo atlikimą nustatytu laiku pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

5.2. Už statybos konservavimo ir dekonservavimo darbų atlikimo, priėmimo bei apmokėjimo uždelsimą, taip pat už užkonservuotų statinių priėmimo vilkinimą statytojas ir rangovas moka delspinigius pagal laikinus statybos rangos sutarties nuostatus bei sutartis.

5.3. Išryškėjusius statybų konservavimo darbų defektus, atsiradusius dėl rangovo kaltės, rangovas pašalina savo lėšomis ir jėgomis, laikinais statybos rangos sutarties nuostatais nustatyta tvarka.

Statytojo ir rangovo nesutarimus techniniais statybos konservavimo ir atnaujinimo klausimais sprendžia statybos valstybinės priežiūros tarnybos arba Statybos ir urbanistikos ministerija, turtinius ginčus – teismas.

______________