"Miestų ir gyvenviečių sodybos" RSN 151-92

1 lentelė

Pastaba: Vietos savivaldybės Taryba gali savo sprendimu sumažinti maksimalų pastatų užimamą plotą 600 m² ir didesniuose sklypuose, taip pat apriboti jų aukštį susiklosčiusio užstatymo zonose, kurortuose, saugomose ir rekreacinėse teritorijose, nepažeidžiant normomis nustatyto minimalaus patalpų aukščio, sanitarinių ir priešgaisrinių reikalavimų.

3 lentelė

Pastabos:

1) Atsparumas ugniai:

I – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš natūralių arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio, panaudojant nedegių medžiagų lakštus ir plokštes.

II – Tas pats. Pastatų denginiuose leidžiama naudoti neapsaugotas (atviras) plienines konstrukcijas.

III – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš natūralų arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio. Perdengimams leidžiama naudoti medines konstrukcijas, apsaugotas tinklu arba sunkiai degiais lakštais ir plokštėmis. Denginių elementams netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai, tačiau pastogės degios konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis.

IIIa – Pastatai daugiausia iš karkasinių konstrukcijų. Karkaso elementai – iš neapsaugotų plieninių konstrukcijų. Atitvarinės konstrukcijos – iš plieninių profiliuotų lakštų arba kitų nedegių medžiagų su sunkiai degia šilumine izoliacija.

IIIb – Pastatai daugiausia vienaaukščiai iš karkasinių konstrukcijų. Karkaso elementai – iš vientisos ir klijuotos medienos, apdorotos ugniai atspariomis medžiagomis, neviršijant leistinos ugnies plitimo ribos. Iš plokščių arba elementų surinktos atitvarinės konstrukcijos, pagamintos iš medienos ar jos gaminių. Medinės ir kitos degios atitvarinių konstrukcijų dalys turi būti apdorotos ugniai atspariomis medžiagomis ar apsaugotos nuo ugnies ir aukštos temperatūros taip, kad neviršytų leistinų ugnies plitimo ribų.

IV – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš vientisos bei klijuotos medienos ir kitų degių, sunkiai degių medžiagų, apsaugotų nuo ugnies ar aukštos temperatūros poveikio tinku, lakštais, plokštėmis. Denginių elementams netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai. Pastogės medinės konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis.

IVa – Pastatai, daugiausia vienaaukščiai, karkasiniai. Karkaso elementai – neapsaugotos plieno konstrukcijos. Atitvarinės konstrukcijos – profiliuoti plieno lakštai ir kitos nedegios medžiagos su degia termoizoliacine medžiaga.

V – Pastatai, kurių laikančiomis ir atitvarinėms konstrukcijoms netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai.

2) Atstumą tarp belangių sienų I ir II atsparumo ugniai pastatuose leidžiama sumažinti 20%.

3) Atstumai tarp gyvenamųjų namų poros nenormuojami, jeigu jų užstatymo plotų suma neviršija 800 m², išlaikomi priešgaisriniai atstumai nuo šios poros iki kitų pastatų ir užtikrinama kaimyninių namų gyvenamųjų patalpų norminė insoliacija.

4 lentelė

Pastaba: Sklypuose, kurių plotas ne didesnis kaip 0,15 ha, atstumą iki geriamo vandens šulinio leidžiama mažinti iki 5 metrų.

5 lentelė

Pastabos: Nurodytus atstumus nuo tvartų, mėšlidžių, kanalizuojamų vandenų rezervuarų būtina išlaikyti ir iki kaimyninių pastatų ir statinių.

4. l.1. Vienoje patalpoje leidžiama įrengti iki dviejų šilumos generatorių.

4.1.2. Buitinius šilumos generatorius neleidžiama įrengti kambariuose.

4.1.3. Patalpos, kurioje įrengtas šilumos generatorius, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m.

4.1.4. Įrengiant vieną šilumos generatorių, patalpos tūris turi būti ne mažesnis 7,5 m³, du šilumos generatorius – ne mažesnis 12 m³.

Patalpa šilumos generatoriui turi turėti vėdinimo kanalą, o apatinėje durų dalyje tinklelį arba tarpą tarp durų ir grindų, orui patekti į patalpą. Pritekamosios angos pjūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m².

Esamuose namuose leidžiama įrengti šilumos generatorius patalpose, kuriose nėra ventiliacinio kanalo. Šiuo atveju turi būti langas su orlaide (viršulangiu) arba viršutinėje lango dalyje atidaroma sąvara.

Įrengiant šilumos generatorių virtuvėje, kurioje yra dujinė viryklė patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip:

4.1.5. Tarp šilumos generatoriaus fronto ir priešpriešinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 metro pločio praėjimas. Šis tarpas gali būti mažinamas iki 0,7 m, esant sienai iš nedegių medžiagų.

4.1.6. Namo patalpos, kurioje yra šilumos generatorius, laikančios krūvį sienos turi būti ne mažiau kaip 2 val., o nelaikančios krūvio sienos ir perdangos – ne mažiau kaip 0,75 val. atsparumo ugniai.

4.1.7. Atskirais atvejais leidžiama įrengti šilumos generatorius esamų namų, pastatytų iki šių taisyklių įsigaliojimo, rūsiuose su medinėmis perdangomis, kurios turi būti padengtos 20 mm šlapiu tinku arba kitomis atspariomis ugniai medžiagomis (perdangos, atsparumas ugniai ne mažiau 0,75 val.).

4.1.8. Kai šilumos generatorius įrengtas prie nedegios arba sunkiai degios sienos, atstumas tarp šilumos generatoriaus ir sienos turi būti ne mažiau kaip 5 cm. Atstumas tarp šilumos generatoriaus ir degios sienos turi būti ne mažiau kaip 10 cm. Šis atstumas gali būti mažinamas iki 5 cm, jeigu degios konstrukcijos yra apsaugotos atsparios ugniai medžiagos lakštais. Lakštai turi išsikišti už šilumos generatoriaus gabaritų 10 cm.

4.1.9. Patalpų kuriose įrengti šilumos generatoriai naudojantys skystą kurą, grindys turi būti nedegios. Kitus šilumos generatorius leidžiama įrengti ant degių grindų, tačiau grindys po jais turi būti apsaugotos atsparios ugniai medžiagos lakštais. Lakštai turi išsikišti už šilumos generatoriaus kontūro 10 cm.

4.2.1. Viena krosnimi leidžiama apšildyti ne daugiau trijų patalpų, esančių viename aukšte.

4.2.2. Tarpai tarp perdangų, sienų, pertvarų ir perskyrų turi būti užpildyti nedegiomis medžiagomis.

Perskyroms naudojamos molinės pilnavidurės plytos ne mažesnės kaip M 100 markės, asbestocementinės šilumą izoliuojančios plytos, neorganiniai mineraliniai gaminiai sintetiniu pagrindu, statybinis veltinis išmirkytas molyje.

4.2.3. Grindys uždaroje atitraukoje turi būti iš nedegių medžiagų ir 70 mm aukščiau patalpos grindų.

4.2.4. Jei perdangoms naudojamos degios arba sunkiai degios medžiagos, reikia numatyti lubų virš krosnies apsaugą iš nedegių medžiagų.

4.2.5. Periodiškai kūrenamoms krosnims krosnių perdangos viršus nuo lubų turi būti ne mažiau kaip 250 mm ir 700 mm – ilgai kurenamoms krosnims. Atstumai nuo neapsaugotų nuo užsidegimo lubų – atitinkamai ne mažiau kaip 350 ir 1000 mm.

Atstumai nurodyti mažiausi nuo krosnių, iš trijų plytų eilių, paviršiaus. Esant mažesniam krosnies perdangos storiui, atstumai atitinkamai didinami.

4.3.1. Individualiam statytojui leidžiama įrengti vieną arba du skysto kuro rezervuarus, kurių bendra talpa neviršija 6 m³.

Kuro rezervuarai gali būti požeminiai ir antžeminiai.

4.3.2. Antžeminiai kuro rezervuarai gali būti įrengti:

4.3.3. Požeminiais kuro rezervuarais vadinami tokie rezervuarai kurie įrengti žemėje. Atstumus nuo žemės paviršiaus iki rezervuaro viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.

(pav.) 1 a brėžinys – Požeminio kuro rezervuaro su aptarnavimo šulinėliu schema

(pav.) 1 b brėžinys – Požeminio kuro rezervuaro su kontroliniu šulinėliu schema

1 – kuro rezervuaras, 2 – aptarnavimo šulinėlis, 3 – betoninė plokštė, 4 – dangtis, 5 – smėlio sluoksnis, 6 – kontrolinis šulinėlis.

4.3.4. Antžeminių ir požeminių kuro laikymo rezervuarų įrengimas pakrančių vandens apsaugos juostuose griežtai draudžiamas.

4.3.5. Armatūrinės skląsties įrengimui ant kuro padavimo vamzdžio, prie rezervuaro reikia įrengti ne mažiau kaip 0,7 m skersmens šulinį (I a brėžinys).

4.3.6. Įrengiant kuro rezervuarą su panardinta armatūra (patalpinta rezervuaro viduje), šulinys nestatoma (I b brėžinys).

4.3.7. Įrengiant du požeminius kuro rezervuarus, minimalus atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

4.3.8. Priestatas arba atskirai stovintis statinys, kuriame yra skysto kuro rezervuaras, turi būti pastatytas už namo užstatymo linijos ne mažesniu kai 1 m atstumu nuo sienos.

Kai antžeminio rezervuaro negalima pastatyti už namo užstatymo linijos nurodytu atstumu, jį galima įrengti ne mažesniu kaip 7 m atstumu nuo namo (2 brėžinys).

(pav.)

2 brėžinys – Antžeminio kuro rezervuaro įrengimas

1 – gyvenamais namas,

2 – plotai, kuriuose draudžiama statyti antžeminius kuro rezervuarus,

3 – gyvenamojo namo užstatymo linijos.

4.3.9. Kuro rezervuaro statinys arba priestatas turi būti I arba II atsparumo ugniai.

4.3.10. Rezervuaro patalpa turi būti atskirta nuo kitų patalpų nedegių medžiagų priešgaisrinėmis sienomis, kurių storis ne mažesnis kaip 12 cm.

4.3.11. Kuro rezervuaro patalpa turi turėti išėjimą į išorę. Rezervuaro patalpos durys turi atsidaryti į lauko pusę.

Patalpos langų ir durų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,03 m² kiekvienam vidinio patalpos tūrio kubiniam metrui.

4.3.12. Kuro rezervuaro patalpa turi turėti ventiliacinį kanalą.

4.4.1. Sodybiniuose namuose dujos naudojamos dujinėms viryklėms, pratekamiesiems vandens šildytuvams ir apšildomiems įrenginiams (talpiniams vandens šaldytuvams, apšildomiesiems katilams apšildomiesiems aparatams).

4.4.2. Namuose dujinės viryklės įrengiamos virtuvės patalpoje, kurios aukštis ne mažesnis 2,2 m, yra langas su orlaide ir ištraukiamosios ventiliacijos kanalas bei natūralus apšvietimas. Virtuvės tūris turi būti ne mažesnis kaip:

- dujinei viryklei su 2 degikliais 8 m³;

-                              „3“                12 m³;

-                              „4“                12 m³.

4.4.3. Esamuose namuose leidžiamas dujinių viryklių pastatymas:

- virtuvių patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m ir tūris ne mažesnis kaip nurodytas 4.4.2 punkte. Kai nėra vėdinimo kanalų ir galimybės panaudoti dūmtraukius, patalpoje turi būti langas su orlaide arba viršlangiu;

- koridoriuose, kuriuose yra langai su orlaide arba viršlangiu, be to praėjimas tarp dujinės viryklės ir priešpriešinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Koridorių sienos ir lubos iš degių medžiagų turi būti padengtos tinku, o gyvenamosios patalpos atribotos nuo koridoriaus sandariomis pertvaromis ir durimis;

- virtuvėse su nehorizontaliomis lubomis, jeigu tų patalpų aukščio vidurkis ne mažesnis 2 m. Šiuo atveju dujinę viryklę reikia įrengti toje virtuvės dalyje kur aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.

4.4.4. Esamuose namuose kaimo gyvenvietėse leidžiama įrengti dujines virykles patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2 m.

Šiuo atveju virtuvė arba patalpa, kurioje įrengta dujinė viryklė, turi turėti langą su orlaide arba viršlangi, o namuose, kuriuose nėra vėdinamos virtuvės ar patalpos, kurioje įrengiama dujinė viryklė, patalpos tūris turi būti dvigubai didesnis negu nurodyta 4.4.2 punkte.

4.4.5. Dujinės viryklės gali būti įrengtos ir vasaros (neapšildomose) virtuvėse. Virtuvės aukštis ir tūris turi būti ne mažesnis negu nurodyta 4.4.2 punkte, be to virtuvėje turi būti langas su orlaide.

4.4.6. Viryklių pastatymo vietose medines bei kitokių degių medžiagų sienas reikia izoliuoti tinku arba kitomis nedegiomis medžiagomis.

Ši izoliacija turi būti platesnė už viryklę po 10 cm iš kiekvienos pusės ir 80 cm virš viryklės.

Atstumas tarp viryklės ir priešpriešinės sienos – ne mažesnis kaip 1 m.

4.4.7. Vandens šildytuvų, šildymo katilų ir šildymo aparatų pastatymas virtuvėse ir negyvenamose patalpose, vykdomas laikantis 4.4.9 ir 4.4.10 punktų reikalavimų. Šių prietaisų įrengimas voniose, vasaros virtuvėse draudžiamas.

4.4.8. Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę ir talpinį vandens šildytuvą, dujinę viryklę ir apšildantį katilą arba apšildymo aparatą, o taip pat dujinę viryklę su vandens pašildymo įrenginiu (apšildymui, karšto vandens tiekimui) virtuvės tūris turi būti didesnis 6 m-3, negu nurodyta 4.4.2 punkte.

Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę, pratekamąjį vandens šildytuvą ir vieną apšildomąjį įrenginį (talpinį vandens šildytuvą, apšildomąjį katilą arba apšildomąjį aparatą) virtuvės tūris turi būti ne mažesnis 21 m³.

Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę, pratekamąjį vandens šildytuvą ir du apšildomuosius įrenginius, virtuvės tūris, turi būti ne mažesnis kaip 27 m³.

4.4.9. Patalpa, skirta dujinio vandens šildytuvo, apšildymo katilo arba apšildymo aparato patalpinimui, nuo kurių degimo produktų nuvedimas numatytas į dūmtraukį turi būti ne mažesnio kaip 2 m aukščio. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m³, jei yra vienas prietaisas ir ne mažesnis kaip 13,5 m³, jei yra du prietaisai.

4.4.10. Virtuvė arba patalpa, kurioje įrengti katilai, aparatai ir dujiniai vandens šildytuvą turi turėti ventiliacinį kanalą. Apatinėje durų ar sienos dalyje reikia numatyti angą arba tarpą tarp durų ir grindų, oro patekimui į patalpą. Pritekamosios angos pjūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m².

4.4.11. Neleidžiama įrengti jokių dujinių prietaisų cokoliniuose ir rūsių aukštuose (rūsiuose), jei teikiamos suskystintos angliavandenilinės dujos.

4.4.12. Patalpų apšildymui leidžiama įrengti dujinius židinius, kaloriferius ir kitokius gamykloje pagamintus prietaisus, nuo kurių produktų pašalinimas numatytas į dūmtraukį.

Patalpa, kurioje yra dujinis židinys arba kaloriferis, turi turėti langą su orlaide arba ištraukiamosios ventiliacijos kanalą.

4.5.1. Visi šilumos generatoriai, krosnys ir kiti apšildymo įrenginiai (toliau apšildymo įrenginiai), kūrenami kietu, skystu kuru bei dujomis jungiami prie dūmų kanalų (dūmtraukių).

4.5.2. Dūmtraukiai sudegusiems produktams pašalinti iš apšildomųjų įrenginių turi būti įrengti pastato viduje.

Nesant dūmtraukių esamuose pastatuose, galima įrengti pristatomus dūmtraukius.

4.5.3. Kiekvienam apšildymo įrenginiui tikslinga numatyti atskirą dūmtraukį.

Prie vieno kanalo leidžiama prijungti du apšildymo įrenginius arba skirtinguose aukštuose. Šiuo atveju įvadai į kanalą turi būti išdėstomi 0,5 m atstumu vienas nuo kito kanalo aukščio atžvilgiu arba viename lygyje, įrengiant tarp jų kanale pertvarą ne žemesnę kaip 0,5 m, nuo įvado viršutinės atžymos.

4.5.4. Dūmtraukio skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis negu apšildymo įrenginio antvamzdis, kuris prijungiamas prie dūmų kanalo (dūmų vamzdžio).

Apšildymo krosnių dūmtraukių skerspjūviai, priklausomai nuo krosnių šiluminio galingumo, priimami ne mažesni (mm):                   

Apvalių dūmtraukių kanalų skerspjūvio plotai turi būti ne mažesni negu aukščiau nurodytų stačiakampių kanalų plotai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 250, 1994-12-22, , i. k. 0942190ISAK00000250

4.5.5. Dūmtraukius reikia projektuoti vertikalius be pakopų, iš molio plytų su sienomis ne plonesnėmis kaip 120 mm arba iš karščiui atsparaus betono, kurio storis ne mažesnis 60 mm.

4.5.6. Dūmtraukio aukštis nuo apatinio degiklio iki angos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

Dūmtraukių aukštis virš pastato stogo paviršiaus turi būti:

4.5.7. Atstumai nuo mūrinių ar betoninių dūmtraukių išorinio paviršiaus iki stogo gegnių, grebėstų ir kitų degių ar sunkiai degių konstrukcijų priimami ne mažesni kaip 130 mm. Atstumai nuo dūmtraukių vidinės sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm iki konstrukcijų, kurių atsparumo ugniai riba 0,75 val.

Atstumas nuo dūmtraukio vidinės sienelės iki metalinių arba gelžbetoninių sijų priimamas ne mažesnis kaip 130 mm.

4.5.8. Horizontalios perskyros neturi remtis į perdangą.

Perskyros aukštis turi būti didesnis už perdangos storį, kad perskyros viršus būtų išsikišęs 70 mm virš grindų arba virš užpildo pastogėje.

4.5.9. Apšildymo įrenginių ir dūmtraukių perskyras, kurios įrengiamos sienų angose arba degių medžiagų pertvarose, reikia numatyti visam krosnies bei vamzdžio aukščiui patalpos ribose.

Pastato konstrukcijas iš degių arba sunkiai degių medžiagų, kurios liečiasi su krosnimis arba dūmtraukiais, o taip pat ventiliacijos kanalais įrengtais šalia dūmtraukių reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Šiais atvejais perskyros storis turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm, kai atsparumo ugniai riba 0,75 val.