2026-06-25
Lietuvos Respublikos Seimas
-
2027-01-01
Įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. birželio 25 d. Nr. XV-1073
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Erdvinių duomenų naudotojas (toliau – naudotojas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuriems pateikti erdviniai duomenys arba suteikta prieiga prie jų.“
2. Buvusias 2 straipsnio 6-46 dalis laikyti atitinkamai 7-47 dalimis.
3. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi:
„30. Ortofotografinis planas – planas, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas, neįvertinant erdvinio paviršiaus modelio duomenų.“
4. Buvusias 2 straipsnio 30-47 dalis laikyti atitinkamai 31-48 dalimis.
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) konkrečios teritorijos aerofotografavimas ir (ar) ortofotografinių žemėlapių ir ortofotografinių planų sudarymas.“
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašą;“.
4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys, jų naudojimas ir teikimas“.
2. Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 3 dalį.
5 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas
Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VII SKYRIUS
VALSTYBINIŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ RINKINIŲ IR ŽEMĖLAPIŲ AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGA, VALSTYBINĖS, TEMINĖS IR SAVIVALDYBĖS GEODEZINĖS IR KARTOGRAFINĖS VEIKLOS PRODUKCIJOS TEIKIMAS IR NAUDOJIMAS“.
6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimas ir naudojimas
1. Valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. birželio 25 d. Nr. XV-1073
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Erdvinių duomenų naudotojas (toliau – naudotojas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuriems pateikti erdviniai duomenys arba suteikta prieiga prie jų.“
2. Buvusias 2 straipsnio 6-46 dalis laikyti atitinkamai 7-47 dalimis.
3. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi:
„30. Ortofotografinis planas – planas, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas, neįvertinant erdvinio paviršiaus modelio duomenų.“
4. Buvusias 2 straipsnio 30-47 dalis laikyti atitinkamai 31-48 dalimis.
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) konkrečios teritorijos aerofotografavimas ir (ar) ortofotografinių žemėlapių ir ortofotografinių planų sudarymas.“
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašą;“.
4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys, jų naudojimas ir teikimas“.
2. Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 3 dalį.
5 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas
Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VII SKYRIUS
VALSTYBINIŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ RINKINIŲ IR ŽEMĖLAPIŲ AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGA, VALSTYBINĖS, TEMINĖS IR SAVIVALDYBĖS GEODEZINĖS IR KARTOGRAFINĖS VEIKLOS PRODUKCIJOS TEIKIMAS IR NAUDOJIMAS“.
6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimas ir naudojimas
1. Valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieša.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys:
1) valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
2) Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje;
3) palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, jeigu palydovinių nuotraukų teikėjas nesuteikė teisės šiuos erdvinius duomenis viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
3. Valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, kita valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija naudotojams teikiami neatlygintinai aplinkos ministro tvirtinamame valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu, be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu
Papildyti Įstatymo VII skyrių 311 straipsniu:
„311 straipsnis. Prieiga prie teminės ir savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos, jos teikimas ir naudojimas
1. Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija ir savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieša.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys:
1) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, nurodyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, požeminės infrastruktūros erdviniai duomenys;
2) inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdviniai duomenys, kai objekto padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra 5–100 cm;
3) inžinerinės infrastruktūros, susijusios su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje įrengtomis atsinaujinančius išteklius naudojančiomis elektrinėmis, erdviniai duomenys;
4) ortofotografiniai žemėlapiai ir ortofotografiniai planai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
3. Prieiga prie šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų erdvinių duomenų teikiama tik šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems naudotojams, kurie savo tapatybę patvirtina elektroninės atpažinties srities teisės aktuose nustatytomis asmens atpažinties priemonėmis.
4. Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija teikiama šių duomenų valdytojų nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytiems geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto teritorijose.
6. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams.
7. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.
8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytiems naudotojams pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu, be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
9. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą, suderinę ją su Aplinkos ministerija, tvirtina šių duomenų valdytojai.“
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEODEZIJOS IR ERDVINIŲ DUOMENŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijas, geodezininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises, pareigas ir atsakomybę, geodezinių punktų skirstymą, žymėjimą ir jų apsaugą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą, Lietuvos erdvinės informacijos portalo veiklą, Georeferencinio pagrindo registrą ir šio registro informacinės sistemos veiklą, prieigos prie erdvinių duomenų ribojimus, erdvinių duomenų teikimą ir jų naudojimą, fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
2. Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir erdvinių duomenų naudojimo reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aerofotografinė nuotrauka – specializuota fotokamera iš orlaivio daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.
2. Atlasas – susistemintas bendrasis geografinis ar konkrečiai temai skirtas žemėlapių rinkinys.
3. Batimetrinis planas – vandens telkinio dugno erdvinio paviršiaus modelio planas.
4. Erdviniai duomenys – duomenys, kurie parodo gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, taip pat gamtinių, antropogeninių ir socialinių reiškinių padėtį erdvėje bei apibūdina šių objektų ir reiškinių kokybinius ir kiekybinius duomenis ir yra tinkami atvaizduoti pasirinktu masteliu ir detalumu.
5. Erdvinis objektas – realaus pasaulio objekto abstraktus atvaizdas erdvinių duomenų rinkinyje, išreiškiamas tašku, linija ar plotu ir šį objektą apibūdinančiu duomenų rinkiniu.
6. Erdvinis paviršiaus modelis – žemės ar kito paviršiaus erdvinių duomenų rinkinys, iš kurio galima nustatyti bet kurio paviršiaus taško koordinates trimatėje erdvėje.
7. Erdvinių duomenų ir jų paslaugų sąveikumas – galimybė be daugkartinio žmogaus įsikišimo sujungti erdvinių duomenų rinkinius ir tarpusavyje suderinti erdvinių duomenų paslaugas taip, kad būtų gautas darnus rezultatas ir padidėtų erdvinių duomenų rinkinių pridėtinė vertė.
8. Erdvinių duomenų naudotojas (toliau – naudotojas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuriems pateikti erdviniai duomenys arba suteikta prieiga prie jų.
9. Erdvinių duomenų paslauga – informacinių technologijų priemonėmis teikiama paslauga, susijusi su erdvinių duomenų rinkiniuose esančiais erdviniais duomenimis arba su jų metaduomenimis.
10. Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų erdvinių duomenų visuma.
11. Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti Žemės matavimus, jos formos, dydžio ir taškų padėties Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo nustatymą.
12. Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys valstybinius, savivaldybės ar teminius geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus.
13. Geodezininkas – fizinis asmuo, turintis teisę atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus.
14. Geodezinis punktas – vietovėje įtvirtintas geodezinis ženklas su užfiksuotais parametrais.
15. Geodezinis tinklas – geodeziniais matavimais susietų geodezinių punktų visuma.
16. Geodezinis ženklas – įrenginys su žymeniu geodezinio punkto parametrams fiksuoti.
17. Geoidas – sunkio lauko ekvipotencialinis paviršius, einantis per geodezinių aukščių sistemos pradžią.
18. globalinė padėties nustatymo sistema (toliau – GPNS) – specialiųjų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma erdvinėms geodezinėms koordinatėms nustatyti radionavigaciniu metodu.
19. Inžinerinių tinklų planas – konkrečios teritorijos nutiestų inžinerinių tinklų ir su jų eksploatacija susijusių požeminių, antžeminių statinių ir (arba) kitų antropogeninių objektų erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais, atvaizdas.
20. Kartografinė projekcija – Žemės elipsoido arba jo dalies paviršiaus vaizdavimo plokštumoje matematinis pagrindas, naudojamas sudarant žemėlapius.
21. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra – erdvinių duomenų rinkinių, erdvinių duomenų paslaugų, metaduomenų, technologijų, susitarimų dėl prieigos prie erdvinių duomenų rinkinių, keitimosi ir naudojimosi jais, taip pat erdvinių duomenų rinkinių informacijos valdymo, erdvinių duomenų paslaugų koordinavimo ir stebėsenos procesų visuma.
22. Metaduomenys – duomenys, kuriais apibūdinami erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos ir kurie reikalingi jiems surasti, įvertinti ir naudoti.
23. Nuotolinis skenavimas – žemės ar kito paviršiaus taškų erdvinių duomenų nustatymas erdvinio skenavimo įranga.
24. Ortofotografinis planas – planas, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas, neįvertinant erdvinio paviršiaus modelio duomenų.
25. Ortofotografinis žemėlapis – žemėlapis, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas ir erdvinio paviršiaus modelio duomenis.
26. Palydovinė nuotrauka – iš dirbtinio Žemės palydovo daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.
27. Planas – erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais plokštumoje, atvaizdas.
28. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys – savivaldybės teritorijos topografiniuose planuose ir inžinerinių tinklų planuose žymimų objektų, išskyrus inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų valdomus inžinerinės infrastruktūros objektus, susistemintų erdvinių duomenų visuma.
29. Savivaldybės geodezinis tinklas – savivaldybės teritorijos arba jos dalies geodezinis tinklas, įtvirtintas sutankinant valstybinį geodezinį tinklą.
30. Specialusis geodezinis tinklas – konkrečių statinių statybai įrengtas geodezinis tinklas.
31. Teminis žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami bendrieji geografiniai ir konkrečios temos erdviniai duomenys.
32. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų topografiniuose planuose ir inžinerinių tinklų planuose žymimų objektų erdvinių duomenų ir inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų visuma.
33. Topografinis planas – konkrečios teritorijos gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais, atvaizdas.
34. Topografinis žemėlapis – žemėlapis, kuriame kartografinėje projekcijoje pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami gamtiniai ir antropogeniniai objektai, esantys Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, bei administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos.
35. Valstybinis erdvinių duomenų rinkinys – į valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą įtrauktas visos Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinys.
36. Valstybinis geodezinis pagrindas – valstybinių geodezinių tinklų visuma.
37. Valstybinis geodezinis tinklas – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje įrengtas geodezinis tinklas, skirtas šio tinklo geodezinių punktų parametrams savivaldybės ir specialiesiems geodeziniams tinklams perduoti.
38. Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje arba plane ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.
39. Žemėlapis – erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais kartografinėje projekcijoje, atvaizdas.
40. Žemėlapių ir planų nomenklatūra – tarptautinė ar (ir) nacionalinė žemėlapių ir planų skaidymo lapais ir indeksavimo sistema.
41. Sąvoka „asmens duomenys“ suprantama taip, kaip apibrėžiama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente).
42. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
II skyrius
GEODEZIJOS IR erdvinių duomenų tvarkymo DARBAI
3 straipsnis. Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai
Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
4 straipsnis. Valstybiniai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai
1. Valstybiniai geodezijos darbai yra:
1) valstybinių geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas, šių tinklų geodezinių punktų parametrų tikslinimas;
2) geoido parametrų tikslinimas;
3) Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos darbai.
2. Valstybiniai erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:
1) aerofotografavimas;
2) nuotolinis skenavimas;
3) aerofotografinių, palydovinių ir kitų nuotraukų, bepiločių skraidyklių duomenų, skirtų valstybiniams erdvinių duomenų rinkiniams ir žemėlapiams sudaryti ar atnaujinti arba su šiais erdviniais duomenimis susijusioms paslaugoms parengti, apdorojimas;
4) valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymas;
5) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas;
6) valstybinių topografinių žemėlapių sudarymas;
7) erdvinių paviršiaus modelių tvarkymas;
8) Lietuvos Respublikos valstybės sienos erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas ir žemėlapių sudarymas.
3. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metus. Kiti valstybiniai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai vykdomi aplinkos ministro tvirtinamose valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programose nustatytu dažnumu.
4. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama valstybinių geodezijos darbų produkcija: valstybiniai geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, geodezinių punktų ir valstybės sienos ženklų koordinačių katalogai. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami valstybiniai erdviniai duomenys: valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos, kiti erdviniai duomenys.
5. Valstybinių geodezijos darbų produkcija ir valstybiniai erdviniai duomenys nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinių geodezijos darbų produkcija ir valstybiniai erdviniai duomenys priskiriami nematerialiajam valstybės turtui, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminių erdvinių duomenų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus duomenis, ir savivaldybės erdvinių duomenų valdytojai savo valdomus duomenis teikia neatlygintinai. Teminiai erdviniai duomenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teikiami neatlygintinai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
5 straipsnis. Teminiai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai
1. Teminiai geodezijos darbai yra:
1) specialiųjų geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas;
2) pastatų ir kitų statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas;
3) suprojektuotų statinių (jų dalių), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (toliau – suprojektuoti statiniai) vietų žymėjimas vietovėje;
4) pastatų fasadų fotogrametriniai matavimai.
2. Teminiai erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:
1) atlasų sudarymas;
2) teminių erdvinių duomenų rinkinių (melioracijos, oro navigaciniai, transporto ir pan.) tvarkymas;
3) teminių žemėlapių ir teminių planų (melioracijos, oro navigaciniai, transporto, vidaus vandenų kelių, locmano ir pan.) sudarymas;
4) jūrlapių sudarymas;
5) konkrečios teritorijos arba temos erdvinių paviršiaus modelių tvarkymas;
6) aerofotografinių, palydovinių ir kitų nuotraukų, duomenų iš bepiločių skraidyklių, skirtų konkrečios temos erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti, žemėlapiams ir planams sudaryti ar su šiais erdviniais duomenimis susijusioms paslaugoms teikti, dešifravimas;
7) topografinių planų sudarymas;
8) inžinerinių tinklų planų sudarymas;
9) batimetrinių planų sudarymas;
10) konkrečios teritorijos aerofotografavimas ir ortofotografinių žemėlapių ir ortofotografinių planų sudarymas;
11) konkrečios teritorijos nuotolinis skenavimas.
3. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama teminių geodezijos darbų produkcija: specialieji geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami teminiai erdviniai duomenys: konkrečios temos erdvinių duomenų rinkiniai, žemėlapiai, planai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos, kiti erdviniai duomenys.
4. Teminių geodezijos darbų produkcija ir teminiai erdviniai duomenys, parengti:
1) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei; šį turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovas;
2) savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei;
3) geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo lėšomis, nuosavybės teise priklauso geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui;
4) vykdant jungtinę veiklą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso partneriams proporcingai jų įnašams, skirtiems šiai produkcijai ir duomenims parengti, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenumato kitaip.
6 straipsnis. Savivaldybės geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai
1. Savivaldybės geodezijos darbai yra savivaldybės geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas, šių tinklų geodezinių punktų parametrų tikslinimas.
2. Savivaldybės erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:
1) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas;
2) savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribų planų sudarymas.
3. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama savivaldybės geodezijos darbų produkcija: savivaldybės geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami savivaldybės erdviniai duomenys: savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo planai ir kiti erdviniai duomenys.
4. Savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei. Savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, parengti savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Savivaldybės geodezijos darbų produkcijos ir savivaldybės erdvinių duomenų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarka ir sąlygos nustatytos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminių erdvinių duomenų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus duomenis, valdytojai valdomus duomenis teikia neatlygintinai. Teminiai erdviniai duomenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teikiami neatlygintinai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
7 straipsnis. Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų finansavimas
1. Valstybiniai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
2. Teminiai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos arba šių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
3. Savivaldybės geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
III skyrius
GEODEZIJOS, ERDVINIŲ DUOMENŲ RINKINIŲ VALDYMO IR TVARKYMO, LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTOJIMO SRIČIŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) nustato Lietuvos Respublikoje naudojamas valstybines geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemas;
2) tvirtina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų ir jas atitinkančių erdvinių duomenų rinkinių sąrašą.
9 straipsnis. Geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimas
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) formuoja valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms metodinę pagalbą dėl geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymo, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo;
3) atlieka valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programų įgyvendinimo stebėseną;
4) atlieka savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo, topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procesų stebėseną;
5) koordinuoja erdvinių duomenų ir jų paslaugų sąveikumą ir unifikavimą;
6) atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktos informacijos ir pasiūlymų dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo analizę ir jos pagrindu formuoja Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo kryptis, koordinuoja ir derina informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valdančių erdvinių duomenų rinkinius, veiksmus, susijusius su Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių identifikavimu, prieiga prie šių rinkinių, keitimusi ir naudojimusi jais;
7) koordinuoja valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos ir erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo srityse;
8) derina žinybines geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų programas.
2. Aplinkos ministras tvirtina:
1) valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas;
2) geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą;
3) geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą;
4) žemėlapių ir planų nomenklatūros schemas;
5) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą;
6) valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases;
7) Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą;
8) geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų techninius reglamentus, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių specifikacijas;
9) valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašą;
10) topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašą;
11) Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos nuostatus;
12) valstybinių geodezinių tinklų geodezinių punktų perkėlimo tvarkos aprašą;
13) informacijos apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę teikimo tvarkos aprašą;
14) geodezinių ženklų standartus;
15) topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos aprašą;
16) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją;
17) Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatus;
18) Lietuvos Respublikos valstybinių geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo aprašus;
19) geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos aprašą;
20) asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
21) asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino programą.
10 straipsnis. Geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos įgyvendinimas
1. Vyriausybės įgaliota institucija ar viešoji įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, (toliau - įgaliota institucija):
1) vykdo į aplinkos ministro tvirtinamas valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas įtrauktus valstybinius geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus arba juos organizuoja ir prižiūri;
2) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybinių geodezijos darbų produkcija ir valstybiniai erdviniai duomenys, archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai, su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja, aplinkos ministro tvirtinamame valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia valstybinius erdvinius duomenis naudotojams;
3) aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka išduoda geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 7 dalies 3 punkte ir 8 dalies 5-7 punktuose nustatytais atvejais sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;
4) teikia geodezininkams šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytus rašytinius įspėjimus;
5) aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše nustatyta tvarka organizuoja geodezininko, kurio kvalifikacija įgyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiojoje valstybėje, profesinės kvalifikacijos pripažinimą;
6) rengia ir teikia aplinkos ministrui tvirtinti valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikacijas, geodezinių ženklų standartus, teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų techninių reglamentų;
7) organizuoja ir vykdo asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzaminus;
8) derina neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo tvirtinamas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas;
9) rengia, įgyvendina, dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimo, plėtojimo ir tvarkymo projektus, reikalingus vienodiems erdviniams duomenims parengti, savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniams integruoti į valstybinius erdvinių duomenų rinkinius;
10) tvarko erdvinius duomenis ir su jais susijusias paslaugas, klasifikatorius ir erdvinių duomenų pagrindu parengtą informaciją;
11) vykdo kitas geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Aplinkos ministro įgaliota institucija, atliekanti geodezininko veiklos priežiūrą, (toliau – geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija):
1) atlikdama geodezininko veiklos priežiūrą, vykdo Viešojo administravimo įstatyme nustatytas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto funkcijas;
2) nagrinėja savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, taip pat fizinių asmenų raštu pateiktus pranešimus apie galimai padarytus geodezininko veiklos pažeidimus;
3) teikia geodezininkams šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje ir 5 dalies 1-3 punktuose numatytus rašytinius nurodymus ir įspėjimus;
4) aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose, 7 dalies 1 ir 2 punktuose ir 8 dalies 1-4 punktuose nustatytais atvejais sustabdo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą.
3. Geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, tvirtina žalos, atsiradusios dėl geodezininko veiklos pažeidimų, dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
4. Vykdydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas funkcijas, įgaliota institucija ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija laikosi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, įgyvendina tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones ir kitas Reglamente (ES) 2016/679 duomenų valdytojui nustatytas prievoles.
5. Įgaliotos institucijos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
11 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių dalyvavimas įgyvendinant valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse
1. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius:
1) teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai rengiant valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas;
2) Aplinkos ministerijos prašymu teikia jai informaciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo;
3) organizuoja su Aplinkos ministerija suderintų žinybinių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų programų rengimą ir įgyvendinimą;
4) organizuoja teminių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą;
5) nustato jų valdomų teminių erdvinių duomenų teikimo naudotojams tvarką ir sąlygas, suderinusios su Aplinkos ministerija, tvirtina šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą;
6) tvirtina savo valdomų erdvinių duomenų rinkinių specifikacijas;
7) organizuoja savo valdomų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių erdvinių duomenų rinkinių ir metaduomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;
8) organizuoja savo valdomų erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimą užtikrinant šių duomenų teisingumą ir patikimumą;
9) planuoja lėšas, reikalingas savo valdomiems erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti, ir kontroliuoja skirtų lėšų naudojimą.
2. Savivaldybių institucijos ir įstaigos:
1) pagal aplinkos ministro tvirtinamą topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją tvarko savivaldybės teritoriją apimančius savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano suderinimo dienos aplinkos ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis pateikia į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą;
2) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro savivaldybės teritorijos archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:2 000 ir stambesnio mastelio topografiniai planai, miestų ir miestelių geodeziniai tinklai, su jais susijusi archyvinė medžiaga), savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, ir šiuo turtu disponuoja, suskaitmeninus kartografinę medžiagą, aplinkos ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia ją į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą;
3) priima sprendimus dėl savivaldybės erdvinių duomenų atnaujinimo, savivaldybės geodezinių tinklų sudarymo, tvarkymo ir jų parametrų tikslinimo savivaldybės teritorijoje, tvarko savivaldybės teritorijoje esančių geodezinių punktų apskaitą;
4) organizuoja savivaldybės geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus;
5) nustato savivaldybės erdvinių duomenų, savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarką ir sąlygas, teikia ją naudotojams, suderinusios su Aplinkos ministerija, tvirtina šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą;
6) aplinkos ministro tvirtinamame topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininko pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus. Išvada dėl topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano suderinimo turi būti išduota arba rašytinis motyvuotas atsisakymas suderinti topografinį planą ar inžinerinių tinklų planą turi būti pateiktas geodezininkui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano pateikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą dienos;
7) Aplinkos ministerijos prašymu teikia jai informaciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo;
8) teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procesų tobulinimo;
9) raštu informuoja geodezininko veiklos priežiūrą atliekančią instituciją apie pastebėtus geodezininko veiklos pažeidimus.
3. Inžinerinius tinklus valdančios institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybinės reikšmės kelių valdytojai, geležinkelių infrastruktūros valdytojai:
1) per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gavę savivaldybių prašymus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos aplinkos ministro tvirtinamame topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka įvertina topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, ir pateikia savivaldybėms vertinimo išvadą ir turimą papildomą informaciją;
2) pagal aplinkos ministro tvirtinamą topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją tvarko savo valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų suderinimą savivaldybėje gavimo dienos aplinkos ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka pateikia juos į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytai veiklai vykdyti teminių erdvinių duomenų ir savivaldybės erdvinių duomenų valdytojai valdomus duomenis teikia neatlygintinai.
5. Jeigu inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje nėra, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytiems darbams vykdyti teminių ir savivaldybės erdvinių duomenų ir inžinerinės infrastruktūros objektų valdytojai savo valdomus duomenis neatlygintinai teikia per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.
IV SKYRIUS
GEODEZIJOS IR ERDVINIŲ DUOMENŲ TVARKYMO DARBŲ ATLIKIMO SĄLYGOS, GEODEZININKO KVALIFIKACIJA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, šiems asmenims taikomi kvalifikacijos reikalavimai, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimas
1. Fizinis asmuo turi teisę atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus tik turėdamas įgaliotos institucijos jam išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą. Juridinis asmuo ar kita organizacija arba juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai gali atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
2. Fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikacijos reikalavimai:
1) asmuo turi turėti aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą baigus matavimų inžinerijos arba statybos inžinerijos, arba aplinkos inžinerijos studijų krypties studijas, į kurias turi būti įtraukti šie dalykai: geodezija, nekilnojamojo turto kadastras, topografija, kartografija (erdviniai duomenys) ir geografinės informacinės sistemos, taip pat bent vienas iš šių dalykų: inžinerinė geodezija ir (ar) žemėtvarka (kraštotvarka), ir (ar) teritorijų planavimas, ir (ar) statybinės konstrukcijos, ir (ar) inžineriniai tinklai, ir (ar) susisiekimo komunikacijos, ir būti įgijęs profesinio bakalauro, bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo iki prašymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo įgaliotai institucijai turi būti įgijęs ne trumpesnę kaip 2 metų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose ir (ar) 2 dalyje ir (arba) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 2 dalies 1–6, 10 ir (ar) 11 punktuose ir (ar) 6 straipsnio 2 dalyje, patirtį per pastaruosius 5 metus;
3) asmuo iki prašymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo įgaliotai institucijai ne anksčiau kaip prieš 3 metus turi būti išlaikęs egzaminą aplinkos ministro tvirtinamame asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
3. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, reikalingų geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui išduoti, gavimo dienos. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui.
4. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, atsisakoma išduoti, jeigu asmuo:
1) neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų;
2) įgaliotai institucijai pateikia ne visus kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus arba dokumentuose nurodo neteisingus duomenis ir per 10 darbo dienų nuo įgaliotos institucijos įpareigojimo pateikti trūkstamus dokumentus arba ištaisyti neteisingus duomenis gavimo dienos neištaiso įpareigojime nurodytų trūkumų.
5. Sprendimo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą arba jo neišduoti nepriėmimas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nelaikomas šio pažymėjimo išdavimu.
6. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus:
1) nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius;
2) pažymėti suprojektuotų statinių vietas vietovėje;
3) rengti topografinius planus;
4) rengti inžinerinių tinklų planus;
5) sudaryti valstybinius ir savivaldybės geodezinius tinklus, tikslinti šių tinklų geodezinių punktų parametrus;
6) rengti batimetrinius planus.
7. Geodezininko ar kito fizinio asmens, atliekančio šio straipsnio 6 dalyje nenurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, kvalifikacijos reikalavimus nustato geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovas. Ginčai dėl šio straipsnio 6 dalyje nenurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų atlikimo sprendžiami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.
8. Siekiant informuoti apie asmenis, turinčius teisę vykdyti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, ir padėti apsaugoti šių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovus nuo neteisėtų sandorių, įgaliotos institucijos interneto svetainėje viešai skelbiami šie asmens duomenys: fizinio asmens, kuriam išduotas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, vardas, pavardė, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir galiojimo būsena (pažymėjimas galioja arba jo galiojimas sustabdytas). Įgaliotos institucijos interneto svetainėje minėti asmens duomenys viešai skelbiami iki geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas netenka galios.
9. Asmenys, kuriems išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai, atsako už pateiktų duomenų, pagrindžiančių atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams, teisingumą, o pasikeitusius duomenis privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos pateikti įgaliotai institucijai.
13 straipsnis. Geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimas ir geodezininko teisės laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje įgyvendinimas
1. Fizinis asmuo, kurio geodezininko profesinę kvalifikaciją, įgytą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas) arba trečiojoje valstybėje, remdamasi aplinkos ministro tvirtinamu geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, pripažino ir kuriam geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą išdavė įgaliota institucija, gali atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje.
2. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas, įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ir kartais atliekamų šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų (toliau – išankstinė deklaracija), Lietuvos Respublikoje gali laikinai ir kartais atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus. Išankstinės deklaracijos forma ir pateikimo tvarka nustatoma aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše, priimtame vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkui, norinčiam laikinai ir kartais atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga įgyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą Lietuvos Respublikoje.
3. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas, laikinai ir kartais atliekantis šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, mutantis mutandis turi šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę, jam taikomos šio įstatymo 15 straipsnyje numatytos poveikio priemonės.
4. Siekiant informuoti apie Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkus, kurie turi teisę laikinai ir kartais vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, įgaliotos institucijos interneto svetainėje viešai skelbiami šie asmens duomenys: fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, vardas, pavardė, išankstinėje deklaracijoje nurodytas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymo Lietuvos Respublikoje laikotarpis.
5. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos arba trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kuri suteikė geodezininkui profesinę kvalifikaciją, laikinai sustabdo ar panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisę atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas arba trečiosios valstybės geodezininkas neturi teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų Lietuvos Respublikoje. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos arba trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kuri suteikė geodezininkui profesinę kvalifikaciją, informaciją apie geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdymą ar panaikinimą, įgaliota institucija sustabdo arba panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisę atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisė atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdyta laikinai, įgaliota institucija pagal Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko prašymą, pasibaigus geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdymo laikotarpiui, panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdymą.
14 straipsnis. Geodezininko teisės, pareigos ir atsakomybė
1. Atlikdamas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas turi teisę:
1) suderinęs su geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovu darbų grafiką, patekti į šių darbų užsakovui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams atlikti;
2) suderinęs su besiribojančių žemės sklypų savininkais ar naudotojais geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų atlikimo datą, laiką ir kitas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų raštu pateiktas šių darbų atlikimo sąlygas, įeiti į besiribojančius žemės sklypus arba panaudoti juose bepilotes skraidykles ir atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, jeigu tai būtina vykdant geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų atlikimo datą ir laiką, apie poreikį įeiti į besiribojančius žemės sklypus arba panaudoti juose bepilotes skraidykles ir atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus besiribojančių žemės sklypų savininkams ar naudotojams praneša raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų atlikimo dienos;
3) siekdamas pranešti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar naudotojams apie numatomus atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus šios dalies 2 punkte nustatytu atveju, gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą ir jų gyvenamosios vietos adresus iš informacinių sistemų;
4) gauti visus reikalingus erdvinius duomenis iš jais disponuojančių institucijų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams atlikti;
5) vienytis į asociacijas.
2. Atlikdamas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas privalo:
1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, techniniais reglamentais ir standartais, reglamentuojančiais šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą;
2) užtikrinti, kad prietaisai ir įranga, naudojama šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytiems geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams vykdyti, atitiktų šių prietaisų ar įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būtų naudojama šių teisės aktų nustatyta tvarka;
3) laikytis sąžiningumo ir nešališkumo principo, reiškiančio, kad geodezininkas priima sprendimus remdamasis objektyviais faktais, neatsižvelgdamas į asmeninius ar finansinius interesus, nedemonstruodamas simpatijų ar antipatijų atskiriems asmenims ar jų grupėms;
4) 4 metus saugoti atliktų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų dokumentus ir duomenis;
5) aplinkos ministro tvirtinamame informacijos apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti informaciją įgaliotai institucijai apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę;
6) ne rečiau kaip kas 3 metus tobulintis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydamas ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymus organizuojančių asmenų patvirtintas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas, suderintas su įgaliota institucija. Geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiantys dokumentai įgaliotai institucijai teikiami aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;
7) laikytis asmens duomenų tvarkymo reikalavimų ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, kitas Reglamente (ES) 2016/679 duomenų valdytojui nustatytas prievoles (kai geodezininkas yra duomenų valdytojas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (ES) 2016/679).
3. Geodezininkas parengtą geodezijos darbų produkciją ir erdvinius duomenis privalo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Geodezininkas atsako už atliktų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų ir šiems darbams atlikti naudojamų prietaisų ir įrangos atitiktį šių darbų vykdymą ir prietaisų bei įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir patvirtintų geodezijos darbų produkcijos ir erdvinių duomenų teisingumą.
15 straipsnis. Geodezininko veiklos pažeidimai
1. Jeigu geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, nesilaiko šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimų, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu. Šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės geodezininkui už jo veiklos pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Esant trunkamam pažeidimui, 2 metų terminas, per kurį geodezininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo:
1) pažeidimo paaiškėjimo dienos tais atvejais, kai pažeidimas nėra pasibaigęs;
2) pažeidimo pasibaigimo dienos tais atvejais, kai pažeidimas yra pasibaigęs.
2. Geodezininko veiklos pažeidimai skirstomi:
1) šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, tačiau dėl kurių nebuvo apribota geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti, (toliau – nešiurkštūs pažeidimai);
2) šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių buvo apribota geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti, (toliau – šiurkštūs pažeidimai).
3. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytą geodezininko veiklos pažeidimą geodezininkui taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme.
4. Jeigu geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija nustato geodezininko veiklos pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, geodezininkui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio pažeidimo nustatymo dienos pateikiamas rašytinis nurodymas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio nurodymo gavimo dienos jis turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Terminas, per kurį nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti, pratęsiamas vieną kartą 20 darbo dienų, jeigu nurodyto pažeidimo pašalinti per nurodytą terminą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Jeigu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems subjektams Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka pateiktas skundas dėl rašytinio nurodymo, terminas, per kurį nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti, pratęsiamas iki bus priimtas administracinis sprendimas dėl pateikto skundo. Prašymą dėl minėto termino pratęsimo, nurodydamas priežastis, dėl kurių negalima pašalinti nustatyto pažeidimo per rašytiniame nurodyme nustatytą terminą, geodezininkas turi pateikti geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepasibaigus rašytiniame nurodyme nustatytam terminui.
5. Geodezininkui pateikiamas rašytinis įspėjimas, jeigu:
1) įsiteisėja nutarimas skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 3341 straipsnio 1 ar 2 dalį ir geodezininkas nepašalina nešiurkštaus pažeidimo, ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikia šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, nepašalinus šio pažeidimo ir nepateikus jo pašalinimo įrodymo dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas;
2) įsiteisėja nutarimas skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 3341 straipsnio 3 ar 4 dalį ir geodezininkas nepašalina šiurkštaus pažeidimo, ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikia šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, nepašalinus šio pažeidimo ir nepateikus jo pašalinimo įrodymo dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus panaikintas;
3) geodezininkas per geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nustatytą terminą nepateikia prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepateikus prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie geodezininko padarytus pažeidimus ištirti, per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas;
4) geodezininkas per 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas 3 metus įgaliotai institucijai aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka nepateikia geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, įgaliotai institucijai nepateikus geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas.
6. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas:
1) 2 mėnesiams, kai geodezininkas nepašalina nešiurkštaus pažeidimo ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikia šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;
2) 3 mėnesiams, kai geodezininkas geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepateikia prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie geodezininko padarytus pažeidimus ištirti. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;
3) 6 mėnesiams, kai geodezininkas per 3 metus nuo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas 3 metus įgaliotai institucijai nepateikia geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui. Jeigu, nepasibaigus 6 mėnesių geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui, geodezininkas pateikia įgaliotai institucijai prašymą pratęsti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą, nurodydamas objektyvias priežastis, dėl kurių geodezininkas negali pateikti įgaliotai institucijai kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų, šį terminą įgaliota institucija vieną kartą pratęsia 6 mėnesiams;
4) geodezininko prašyme nurodytam terminui, kai geodezininkas įgaliotai institucijai pateikia prašymą sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo geodezininko prašymo gavimo įgaliotoje institucijoje dienos.
7. Nepasibaigus šio straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nustatytam terminui, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kai geodezininkas:
1) per šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikia nešiurkštaus pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus;
2) per šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikia dokumentus ir duomenis, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
3) per šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą įgaliotai institucijai aplinkos ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pateikia kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentus.
8. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, geodezininkas tęsia veiklą;
2) geodezininkas nepašalina šiurkštaus pažeidimo ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikia šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;
3) geodezininkas per 1 metus nuo šiurkštaus pažeidimo padarymo dienos pakartotinai padaro šiurkštų pažeidimą;
4) geodezininkas per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą nepateikia prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
5) pasibaigus šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui, jeigu įgaliota institucija šio termino nepratęsia, arba pasibaigus pratęstam geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui geodezininkas įgaliotai institucijai nepateikia kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentų;
6) geodezininkas pateikia melagingus duomenis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti;
7) geodezininkas įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.
9. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą išduoti naują geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gali teikti ne anksčiau kaip po 2 metų nuo šio dokumento galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, kai prašymas išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų terminui.
10. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas netenka galios mirus asmeniui, kuriam jis buvo išduotas.
V SKYRIUS
GEODEZINIAI PUNKTAI ir JŲ APSAUGA
16 straipsnis. Geodeziniai punktai
1. Geodeziniai punktai skirstomi į:
1) valstybinius. Valstybiniai geodeziniai punktai įtvirtina valstybinį GPNS nulinės, pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklą, valstybinį vertikalųjį pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklą, valstybinį gravimetrinį tinklą, Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklą;
2) savivaldybės. Savivaldybės geodeziniai punktai įtvirtina savivaldybės geodezinį tinklą;
3) specialiuosius. Specialieji geodeziniai punktai įtvirtina specialųjį geodezinį tinklą.
2. Geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais, atitinkančiais aplinkos ministro tvirtinamus geodezinių ženklų standartus.
17 straipsnis. Geodezinių punktų apsauga
1. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, statinių savininkai ir naudotojai privalo:
1) jiems nuosavybės teise priklausančiuose ar jų valdomuose nekilnojamuosiuose daiktuose, suderinę su geodezinio tinklo valdytoju ženklo įtvirtinimo vietą, leisti įrengti valstybinių ir savivaldybės geodezinių tinklų geodezinius punktus;
2) nenaikinti ir negadinti geodezinių punktų;
3) suderinę su geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus ar kadastrinius matavimus atliekančiu asmeniu darbų ar matavimų grafiką, leisti atlikti šiuos darbus ar matavimus naudojant geodezinius punktus.
2. Valstybinio geodezinio tinklo geodeziniai punktai, išskyrus valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, saugomi valstybės.
3. Valstybinių geodezinių tinklų geodeziniai punktai, išskyrus valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, perkeliami aplinkos ministro tvirtinamame valstybinių geodezinių tinklų geodezinių punktų perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRA
18 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtis
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta:
1) informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenims rengti ir tvarkyti;
2) erdvinių duomenų rinkiniams ir su jais susijusiems metaduomenims per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikti;
3) per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamų erdvinių duomenų paslaugų kokybei ir reikiamiems technologiniams sprendiniams užtikrinti;
4) erdvinių duomenų paslaugoms koordinuoti ir stebėti;
5) informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių, skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, skirtingų šalių valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių sąveikumui užtikrinti;
6) informacijai apie erdvinių duomenų rinkinius ir naudojimosi jais sąlygas naudotojams teikti.
19 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkiniai
1. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinius sudaro informacinėse sistemose tvarkomi erdvinių duomenų rinkiniai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomi erdvinių duomenų rinkiniai, taip pat kitų asmenų valdomi erdvinių duomenų rinkiniai, kurie atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo.
2. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius, privalo užtikrinti, kad erdvinių duomenų rinkiniai, atitinkantys Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas, būtų pateikti skelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale.
3. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkantys erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal Europos Komisijos patvirtintus reikalavimus.
4. Gynybos tikslams erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartinę kodavimo sistemą ir duomenų struktūrą.
5. Erdvinių duomenų rinkinių specifikacijas tvirtina informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius.
6. Erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi taip, kad būtų galima juos sistemingai ir pagal bendrus sąveikumo reikalavimus tvarkyti ir integruoti į kitus erdvinių duomenų rinkinius, naudoti informacinėse sistemose.
7. Siekdama užtikrinti, kad dviejų ar daugiau valstybių narių sienų nustatomi erdviniai duomenys būtų darnūs, Aplinkos ministerija kartu su valstybių narių, turinčių su Lietuvos Respublika bendrą valstybės sieną, kompetentingomis institucijomis prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl bendrų objektų vaizdavimo ir padėties.
20 straipsnis. Metaduomenys
1. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojai privalo parengti ir nuolat atnaujinti metaduomenis pagal aplinkos ministro tvirtinamą Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą ir šiame apraše nustatyta tvarka juos teikti viešai ir neatlygintinai per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.
2. metaduomenis sudaro:
1) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams;
2) informacija apie naudojimąsi erdvinių duomenų rinkiniais ir erdvinių duomenų paslaugomis, prieigos prie jų sąlygas;
3) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių kokybę ir šių rinkinių oficialumą ar aprobavimo statusą;
4) institucijos ar įstaigos, atsakingos už erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimą, valdymą, tvarkymą, atnaujinimą, saugojimą ir teikimą, pavadinimas;
5) erdvinių duomenų naudojimui taikomi apribojimai ir apribojimų priežastys.
3. Institucija ar įstaiga, atsakinga už metaduomenų kūrimą, suderinusi su įgaliota institucija, gali papildyti metaduomenų turinį papildoma informacija.
VII SKYRIUS
LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS PORTALAS
21 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos portalo paskirtis ir teikiamos paslaugos
1. Lietuvos erdvinės informacijos portalas yra valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – tvarkyti erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis, per vieną interneto portalą teikti erdvinių duomenų rinkinius ir erdvinių duomenų paslaugas, skirtas erdvinių duomenų:
1) paieškai – ieškoti erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų pagal tam tikrų metaduomenų turinį ir pateikti tokių metaduomenų turinį;
2) peržiūrai – parodyti, naršyti, priartinti ir (ar) nutolinti, matyti panoraminį vaizdą ar vieną ant kito uždėti peržiūrimus erdvinių duomenų rinkinius, parodyti juos sutartiniais ženklais ir pateikti atitinkamą metaduomenų turinį;
3) atsisiuntimui – atsisiųsti erdvinių duomenų rinkinių kopijas arba jų dalis ir jomis naudotis;
4) transformacijai – pertvarkyti erdvinių duomenų rinkinius siekiant jų sąveikumo;
5) suaktyvinimui – pagal vienus erdvinių duomenų rinkinius ar erdvinių duomenų paslaugas suaktyvinti kitus erdvinius duomenų rinkinius ar erdvinių duomenų paslaugas.
2. Per Lietuvos erdvinės informacijos portalą gali būti elektroniniu būdu teikiamos administracinės ar viešosios paslaugos, skirtos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešojo administravimo subjektų, kitų asmenų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, susijusioms su erdvinių duomenų rinkiniais, vykdyti ir (ar) erdvinių duomenų tvarkymo veiksmams atlikti.
22 straipsnis. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą
1. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Erdvinių duomenų paslaugos, nurodytos šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai; šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos erdvinių duomenų paslaugos teikiamos neatlygintinai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Paslaugos, nurodytos šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, teikiamos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose ir 2 dalyje nurodytos erdvinių duomenų paslaugos teikiamos atlygintinai:
1) atlygis už informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą ir kitus su erdvinių duomenų tvarkymu susijusius veiksmus nustatomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatyta tvarka;
2) atlygį už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų asmenų valdomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustato institucijos, įstaigos ar asmenys, atsakingi už tų erdvinių duomenų rinkinių valdymą, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos, kurių reikia Europos Sąjungos institucijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti arba ataskaitoms pagal Europos Sąjungos teisės aktus teikti, teikiamos neatlygintinai.
5. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkiniai ir erdvinių duomenų paslaugos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje nurodytas paslaugas, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą naudotojams teikiamos nesudarant naudojimosi erdvinių duomenų rinkiniais sutarties, išskyrus atvejus, kai tokią sutartį sudaryti reikalauja erdvinių duomenų rinkinių teikėjai.
6. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius ar šių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų įgalioti platintojai. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti ir kiti asmenys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka Reglamentą (ES) 1089/2010. Asmenys, pageidaujantys sukurti erdvinius duomenis naudojantis informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, privalo įgyti tam teisę informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojų ar institucijos, įstaigos ar asmens, atsakingų už erdvinių duomenų rinkinių valdymą, nustatyta tvarka.
7. Šiame įstatyme ir aplinkos ministro tvirtinamuose Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatuose nustatyta tvarka prieiga prie erdvinių duomenų rinkinių ir (ar) erdvinių duomenų paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiama valstybių narių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, viešojo administravimo subjektams. Prieiga prie valstybių narių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešojo administravimo subjektų erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų Lietuvos Respublikos naudotojams taip pat teikiama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
8. Jeigu šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos erdvinių duomenų paslaugos ir 2 dalyje nurodytos paslaugos teikiamos atlygintinai, šių paslaugų teikėjas turi užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių naudotojams galimybes naudotis elektroninės prekybos paslaugomis.
VIII SKYRIUS
GEOREFERENCINIO PAGRINDO REGISTRAS IR ŠIO REGISTRO INFORMACINĖ SISTEMA
23 straipsnis. Georeferencinio pagrindo registras
1. Georeferencinio pagrindo registrą sudaro šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus apibūdinantys erdvinių duomenų rinkiniai apie Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančius stabilius gamtinius ir antropogeninius objektus, kurių padėties vidutinė kvadratinė paklaida yra didesnė kaip 100 cm.
2. Georeferencinio pagrindo registro objektai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribų erdviniai objektai;
2) transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirtų objektų erdviniai objektai;
3) kelio statinių erdviniai objektai;
4) inžinerinių tinklų erdviniai objektai;
5) pastatų, bokštų, vėjo elektrinių erdviniai objektai;
6) paviršinių vandens telkinių erdviniai objektai;
7) žemės dangos erdviniai objektai.
3. Georeferencinio pagrindo registro duomenys privalo būti naudojami:
1) informacinėse sistemose tvarkant Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančių gamtinių ar antropogeninių objektų erdvinius duomenis, elektroniniu būdu teikiant su šiais erdviniais duomenimis susijusias administracines ar viešąsias paslaugas;
2) tvarkant erdvinių duomenų rinkinius ar sudarant žemėlapius;
3) teritorijų planavimo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, duomenų nustatymo ir kituose susijusiuose procesuose;
4) vykdant kitą veiklą, kuriai reikalingi Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančių gamtinių ar antropogeninių objektų erdviniai duomenys.
24 straipsnis. Georeferencinio pagrindo registro informacinė sistema
1. Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija.
2. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys detalizuojami aplinkos ministro tvirtinamuose šio registro informacinės sistemos nuostatuose.
3. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti objektai Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje registruojami Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka pagal:
1) valstybinius ortofotografinius žemėlapius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pokyčio šiame žemėlapyje nustatymo datos;
2) Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojo atliktų patikrų duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios patikros atlikimo dienos;
3) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą atliekančių asmenų pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių duomenų gavimo dienos;
4) iš informacinių sistemų gautus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų gavimo dienos.
4. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų.
5. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus duomenis, susijusius su nacionaliniu, visuomenės ir viešuoju saugumu.
6. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje objektai registruojami, tvarkomi duomenys teikiami ir kiti su duomenų tvarkymu šioje informacinėje sistemoje susiję veiksmai atliekami neatlygintinai.
IX SKYRIUS
PRIEIGA PRIE ERDVINIŲ DUOMENŲ, JŲ TEIKIMAS IR NAUDOJIMAS
25 straipsnis. Prieigos prie erdvinių duomenų ir jų teikimo ribojimas
1. Prieiga prie erdvinių duomenų ir jų teikimas gali būti apriboti tik šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytais atvejais.
2. Prieiga prie erdvinių duomenų naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio įstatymo nustatytais atvejais gali būti apribota, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai.
3. Prieiga prie erdvinių duomenų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir šių duomenų teikimas naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio įstatymo nustatytais atvejais gali būti apriboti, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:
1) tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai;
2) teisingumo vykdymui arba teisės pažeidimų tyrimui;
3) informacijos, laikomos komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialumui, kai toks konfidencialumas, siekiant apsaugoti teisėtus ekonominius interesus, įskaitant visuomenės interesus išlaikyti statistinių duomenų konfidencialumą ir informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą, numatytas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose;
4) intelektinės nuosavybės teisėms;
5) asmens duomenų ir (arba) jų susistemintų rinkmenų konfidencialumui, jeigu duomenų subjektas nesutiko, kad jo asmens duomenys būtų paskelbti viešai, ir toks konfidencialumas numatytas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose;
6) asmens, savo noru pateikusio prašomą informaciją, interesams arba apsaugai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo sutiko, kad atitinkama informacija būtų atskleista;
7) aplinkos, su kuria susijusi tokia informacija, apsaugai.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apribojant prieigą prie erdvinių duomenų ir jų teikimą turi būti tenkinami visuomenės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia palyginti, kaip būtų tenkinami visuomenės interesai atskleidus informaciją ir kaip jie būtų tenkinami apribojant ją arba suteikiant teisę ja naudotis tam tikromis sąlygomis. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu atveju turi būti laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų.
5. Prieiga prie erdvinių duomenų apie į aplinką išmetamus teršalus ir šių duomenų teikimas naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais gali būti apriboti, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:
1) tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai;
2) teisingumo vykdymui arba teisės pažeidimų tyrimui;
3) intelektinės nuosavybės teisėms.
26 straipsnis. Valstybinių erdvinių duomenų teikimas ir naudojimas
1. Valstybiniai erdviniai duomenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieši.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys:
1) valstybiniai erdviniai duomenys, sukurti vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius erdvinių duomenų tvarkymo darbus;
2) Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje;
3) palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, jeigu palydovinių nuotraukų teikėjas nesuteikė teisės šių erdvinių duomenų viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
3. Valstybiniai erdviniai duomenys naudotojams teikiami neatlygintinai aplinkos ministro tvirtinamame valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu, be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
27 straipsnis. Prieiga prie teminių ir savivaldybės erdvinių duomenų, jų teikimas ir naudojimas
1. Teminiai erdviniai duomenys ir savivaldybės erdviniai duomenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieši.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys:
1) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, nurodyto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, požeminės infrastruktūros erdviniai duomenys;
2) inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdviniai duomenys, kai objekto padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra 5–100 cm;
3) inžinerinės infrastruktūros, susijusios su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje įrengtomis atsinaujinančius išteklius naudojančiomis elektrinėmis, erdviniai duomenys;
4) ortofotografiniai žemėlapiai ir ortofotografiniai planai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
3. Prieiga prie šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų erdvinių duomenų teikiama tik šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems naudotojams, kurie savo tapatybę patvirtino elektroninės atpažinties srities teisės aktuose nustatytomis asmens atpažinties priemonėmis.
4. Teminiai erdviniai duomenys, savivaldybės erdviniai duomenys teikiami šių duomenų valdytojų nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytiems geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto teritorijose.
6. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams.
7. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.
8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytiems naudotojams pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu, be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
9. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą, suderinę su Aplinkos ministerija, tvirtina šių duomenų valdytojai.
X SKYRIUS
FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ
UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
28 straipsnis. Fizinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Fiziniai asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atsakomybė už savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenų nepateikimą į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą per šio įstatymo nustatytą terminą
1. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenų nepateikimas į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą per šio įstatymo nustatytą terminą užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
30 straipsnis. Inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų atsakomybė už jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų nepateikimą į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą
1. Inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų nepateikimas į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą per šio įstatymo nustatytą terminą užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
31 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje, vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą
1. Už geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje, vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nesukelia pagrindo žalai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, tačiau dėl kurio nebuvo apribota geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti, skiriama bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
3. Už geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje, vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio buvo apribota geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
32 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą
1. Valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos nulinės, pirmos ir antros tikslumo klasių tinklo, valstybinio vertikaliojo pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo, valstybinio gravimetrinio tinklo, Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
33 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 29-32 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1. Atsakomybė už šio įstatymo 29-32 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma juridiniams asmenims, juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šie pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytojo vadovo įgalioti darbuotojai pradeda šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus pagal Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytojo vadovo patvirtintą formą.
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai pradeda šio įstatymo 31 straipsnyje ir 32 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo patvirtintą formą.
4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai pradeda šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytų pažeidimų, kai jie nustatyti atliekant žemės naudojimo valstybinės priežiūros planinį ar neplaninį patikrinimą, teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vadovo patvirtintą formą.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis. Informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimas
1. Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų gavėjams, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, teikiami atlygintinai.
2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų gavėjams, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenų gavėjus, teikiami atlygintinai.
3. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai:
1) geodezininkams;
2) inžinerinius tinklus valdančioms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, valstybinės reikšmės kelių valdytojams ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kurie savo valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis teikia į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.
35 straipsnis. Sprendimų apskundimas
1. Sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems subjektams Viešojo administravimo įstatyme, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
2. Skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Lietuvos Respublikos
geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2024/2829.
______________“.
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalis ir šio įstatymo 1-7 straipsnius, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1-7 straipsniai įsigalioja 2026 m. rugpjūčio 1 d.
3. 2027 m. lapkričio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo 12 straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. Jeigu įgaliota institucija nepateikia asmeniui, norinčiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, atsakymo apie geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą išdavimą arba rašytinio motyvuoto atsisakymo jį išduoti per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad pažymėjimas neišduotas.“
4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. Jeigu yra savivaldybės erdvinių duomenų rinkinyje tvarkomų erdvinių duomenų, taip pat inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų tvarkomų jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų duomenų neatitikimų, viršenybė teikiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomiems duomenims.“
5. Aplinkos ministras iki 2026 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 1-7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
7. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, tvarkančios savivaldybės teritoriją apimančius savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis, ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d. į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti topografiniuose planuose ir inžinerinių tinklų planuose, parengtuose iki 2021 m. gruodžio 31 d., pažymėtų inžinerinių tinklų, kurių erdviniai duomenys nėra integruoti į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, duomenis.
8. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusius teisės aktus.
9. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai ir geodezininko kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentai laikomi galiojančiais.
10. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymą.
11. Kituose teisės aktuose vartojamą formuluotę „geodezijos ir kartografijos darbai“ atitinka formuluotė „geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.