1992 metų Tarptautinė konvencija dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo

Šioje Konvencijoje:

1. „1992 metų Konvencija dėl atsakomybės“ reiškia 1992 metų Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą.

1 bis. „1971 metų Fondo konvencija“ reiškia 1971 metų Tarptautinę konvenciją dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo. Valstybėms šios Konvencijos 1976 metų Protokolo dalyvėms ši sąvoka reiškia tuo Protokolu pataisytą 1971 metų Fondo konvenciją.

2. „Laivas“, „asmuo“, „savininkas“, „nafta“, „taršos žala“, „prevencinės priemonės“, „incidentas“ ir „Organizacija“ reiškia tą patį, ką ir 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės I straipsnyje.

3. „Apmokestinama nafta“ reiškia gryną naftą ir mazutą, kaip nustatyta toliau esančiuose a ir b punktuose:

4. „Atsiskaitymo vienetas“ reiškia tą patį, ką ir 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 9 dalyje.

5. „Laivo tonažas“ reiškia tą patį, ką ir 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 10 dalyje.

6. „Tona“, kai kalbama apie naftą, reiškia metrinę toną.

7. „Garantas“ reiškia bet kurį asmenį, suteikiantį draudimą ar kitokią finansinę garantiją, padengiančią savininko atsakomybę pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės VII straipsnio 1 dalį.

8. „Terminalas“ reiškia bet kurią supiltos naftos saugojimo vietą, į kurią galima priimti naftą iš vandens transporto priemonių, įskaitant bet kurią sausumoje esančią ir su tokia vieta sujungtą įrangą.

9. Kai incidentas susideda iš įvykių sekos, laikoma, kad jis įvyko pirmojo tokio įvykio datą.

1. Tarptautinis tarša padarytos žalos kompensavimo fondas, kuris vadinsis „1992 metų Tarptautiniu taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondu“ ir toliau vadinamas „Fondu“, įkuriamas šia Konvencija, kad:

2. Šis Fondas kiekvienoje Susitariančiojoje valstybėje privalo būti pripažintas juridiniu asmeniu, pagal tos valstybės įstatymus galinčiu įgyti teises ir turėti pareigas bei galinčiu būti šalimi tos valstybės teismų procesuose. Kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta Fondo direktorių (toliau vadinamą „Direktoriumi“) juridiniu Fondo atstovu.

Ši Konvencija bus taikoma išimtinai:

1. Fondas, įgyvendindamas 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą funkciją, išmoka kompensaciją kiekvienam taršos žalą patyrusiam asmeniui, jei toks asmuo negalėjo gauti visiškos ir adekvačios kompensacijos už žalą pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės sąlygas,

2. Fondas neprisiima jokių įsipareigojimų pagal ankstesnę dalį, jei:

3. Jei Fondas įrodo, kad taršos žala visiškai ar iš dalies atsirado dėl žalą patyrusio asmens veikimo ar neveikimo, siekiant padaryti žalą, arba dėl to asmens neatsargumo, Fondas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti kompensaciją tokiam asmeniui. Bet kuriuo atveju Fondas atleidžiamas nuo pareigos tiek, kiek laivo savininkas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės III straipsnio 3 dalį. Tačiau toks Fondo atleidimas nuo pareigos netaikomas prevencinių priemonių atžvilgiu.

4. a) Išskyrus šios dalies b ir c punktuose numatytus atvejus, bendras pagal šį straipsnį Fondo išmokamos kompensacijos dydis bet kurio vieno incidento atžvilgiu ribojamas taip, kad bendra Fondo išmokamos kompensacijos ir pagal 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės faktiškai išmokėtos kompensacijos už taršos žalą, padarytą neviršijant šios Konvencijos 3 straipsnyje nustatytos taikymo srities ribų, dydžių suma neviršytų 135 milijonų atsiskaitymo vienetų.

5. Kai įrodytų ieškinių Fondui suma viršija bendrą kompensacijos dydį, mokėtiną pagal 4 dalį, turima suma paskirstoma taip, kad bet kurio įrodyto ieškinio ir ieškovo pagal šią Konvenciją faktiškai gaunamos kompensacijos dydžio proporcija būtų vienoda visiems ieškovams.

6. Fondo asamblėja gali nuspręsti, kad išimtiniais atvejais kompensacija pagal šią Konvenciją gali būti mokama, net jeigu laivo savininkas nesudarė fondo pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju atitinkamai taikomas šio straipsnio 4 dalies e punktas.

7. Susitariančiosios valstybės prašymu Fondas šiai valstybei teikia paslaugas, kai būtina kuo greičiau pasirūpinti personalu, medžiagomis ir paslaugomis, reikalingomis tai valstybei imtis priemonių išvengti ar sumažinti taršos žalą, atsiradusią dėl incidento, dėl kurio iš Fondo gali būti pareikalauta mokėti kompensaciją pagal šią Konvenciją.

8. Fondas, atsižvelgdamas į sąlygas, kurios bus nustatytos Vidaus tvarkos taisyklėse, gali suteikti kreditą taršos žalos, atsiradusios dėl konkretaus incidento, dėl kurio iš Fondo gali būti pareikalauta mokėti kompensaciją pagal šią Konvenciją, prevencinėms priemonėms.

4 straipsnyje nustatyta teisė į kompensaciją pasibaigia, jei per trejus metus nuo žalos padarymo datos nepareiškiamas ieškinys arba pagal 7 straipsnio 6 dalį nebus pateiktas pranešimas. Tačiau jokiu būdu negalima pareikšti ieškinio praėjus šešeriems metams po padariusio žalą incidento datos.

1. Remiantis tolesnėmis šio straipsnio nuostatomis, kiekvienas ieškinys Fondui dėl kompensacijos pagal šios Konvencijos 4 straipsnį turi būti pareikštas tik teisme, kuris pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės IX straipsnį yra kompetentingas nagrinėti ieškinius savininkui, atsakingam už atitinkamo incidento padarytą taršos žalą arba kuris būtų, jei ne 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės III straipsnio 2 dalies nuostatos, už ją atsakingas.

2. Kiekviena Susitariančioji valstybė užtikrina, kad jos teismai turėtų būtiną jurisdikciją nagrinėti pagal 1 dalį Fondui pareikštus ieškinius.

3. Kai ieškinys laivo savininkui ar jo garantui dėl taršos žalos kompensavimo yra pareikštas pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės IX straipsnį kompetentingame teisme, toks teismas turi išimtinę jurisdikciją bet kuriems ieškiniams Fondui dėl kompensacijos, priklausančios pagal šios Konvencijos 4 straipsnį už tą pačią žalą. Tačiau kai ieškinys dėl taršos žalos kompensavimo pagal 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės pareiškiamas valstybėje, kuri yra 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės, bet ne šios Konvencijos dalyvė, bet kurie ieškiniai Fondui pagal šios Konvencijos 4 straipsnį ieškovo pasirinkimu gali būti pareiškiami valstybės, kurioje yra Fondo būstinė, teisme arba bet kuriame valstybės šios Konvencijos dalyvės teisme, pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės IX straipsnį kompetentingame nagrinėti tokias bylas.

4. Kiekviena Susitariančioji valstybė užtikrina, kad Fondas turės teisę įstoti į bylą kaip šalis bet kuriame teismo procese prieš laivo savininką ar jo garantą, pradėtame pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės IX straipsnį tos valstybės kompetentingame teisme.

5. Išskyrus 6 dalyje nustatytą atvejį, Fondui neprivalomi jokie teismo sprendimai ar nutarimai, jei jis nebuvo to teismo proceso šalimi. Fondui taip pat neprivalomi jokie susitarimai, jei jis nėra to susitarimo šalis.

6. Nepaisant 4 dalies nuostatų, kai ieškinys dėl taršos žalos kompensavimo pagal 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės yra pareikštas savininkui ar jo garantui kompetentingame Susitariančiosios valstybės teisme, kiekviena teismo proceso šalis turi teisę pagal tos valstybės nacionalinę teisę pranešti Fondui apie teismo procesą. Kai toks pranešimas buvo pateiktas pagal teismo valstybės teisės reikalaujamus formalumus ir tokiu būdu bei laiku, kad Fondas iš tikrųjų galėjo efektyviai įsitraukti į teismo procesą kaip šalis, kiekvienas tokio teismo proceso metu teismo priimtas sprendimas po to, kai jis tapo galutinis ir vykdytinas toje valstybėje, kur jis buvo priimtas, yra privalomas Fondui, t. y. Fondas, net jeigu jis faktiškai nedalyvavo teismo procese, negali ginčyti to sprendimo faktų ir išvadų.

Atsižvelgiant į bet kurį pagal 4 straipsnio 5 dalį priimtą nutarimą dėl paskirstymo, Fondo atžvilgiu kiekvienas teismo, turinčio jurisdikciją pagal 7 straipsnio 1 ir 3 dalis, sprendimas, kai jis tampa vykdytinu jį priėmusioje valstybėje ir toje valstybėje negali būti peržiūrėtas bendrąja tvarka, privalo būti pripažintas ir vykdytinas kiekvienoje Susitariančiojoje valstybėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės X straipsnyje.

1. Pagal šios Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį Fondo sumokėtos kompensacijos už taršos žalą bet kurio dydžio atžvilgiu Fondas teisių perėmimo būdu perima teises, kurias pagal 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės savininko ar jo garanto atžvilgiu turėtų asmuo, kuriam buvo kompensuota.

2. Niekas šioje Konvencijoje nedaro įtakos Fondo regresinio reikalavimo ar teisės perėmimo jokioms teisėms kitų asmenų, kurie neminimi ankstesnėje dalyje, atžvilgiu. Bet kuriuo atveju Fondo teisė į teisių perėmimą tokio asmens atžvilgiu negali būti mažiau palankesnė nei analogiška draudiko teisė asmens, kuriam buvo sumokėta kompensacija, atžvilgiu.

3. Neturėdama įtakos jokioms kitoms galimoms teisių perėmimo ar regresinio reikalavimo prieš Fondą teisėms, Susitariančioji valstybė ar jos institucija, kuri sumokėjo kompensaciją už taršos žalą pagal nacionalinės teisės nuostatas, teisių perėmimo būdu įgyja tas pačias teises, kurias pagal šią Konvenciją turėtų asmuo, kuriam buvo kompensuota.

Metines įmokas Fondui kiekvienos Susitariančiosios valstybės atžvilgiu privalo mokėti kiekvienas asmuo, kuris 12 straipsnio 2 dalies a ar b punktuose nurodytais metais iš viso priėmė daugiau kaip 150 000 tonų:

2. a) 1 dalies tikslams, jei Susitariančiosios valstybės teritorijoje kalendoriniais metais bet kurio asmens priimto apmokestintos naftos kiekio ir toje pačioje Susitariančiojoje valstybėje tais pačiais metais bet kurio susijusio asmens ar asmenų priimto apmokestintos naftos kiekio suma viršija 150 000 tonų, toks asmuo privalo mokėti įmokas pagal faktiškai priimtą kiekį, nepaisant to, kad tas kiekis neviršijo 150 000 tonų.

1. Apskaičiuodama reikiamų metinių įmokų dydį, jei reikia jas mokėti, ir atsižvelgdama į būtinybę turėti pakankamai likvidžių lėšų, Asamblėja kiekvieniems kalendoriniams metams sudaro sąmatą pagal šią biudžeto struktūrą:

2. Asamblėja nustato bendrą būsimų įmokų dydį. Šio nutarimo pagrindu Direktorius kiekvienos Susitariančiosios valstybės atžvilgiu apskaičiuoja kiekvieno 10 straipsnyje nurodyto asmens metinės įmokos dydį:

3. Sumos, nustatytos šio straipsnio 2 dalyje, apskaičiuojamos dalijant atitinkamą bendrą reikalingų įmokų dydį iš viso apmokestintos naftos kiekio, priimto atitinkamais metais visose Susitariančiosiose valstybėse.

4. Metinės įmokos mokamos tuo laiku, kuris bus nustatytas Fondo vidaus tvarkos taisyklėse. Asamblėja gali nustatyti kitą mokėjimo datą.

5. Atsižvelgdama į sąlygas, kurios bus nustatytos Fondo finansinėse taisyklėse, Asamblėja gali nuspręsti atitinkamai pervesti lėšas, gautas pagal 12 straipsnio 2 dalies a punktą, ir lėšas, gautas pagal 12 straipsnio 2 dalies b punktą.

1. Nuo bet kurio įsiskolintos, priklausančios pagal 12 straipsnį įmokos dydžio skaičiuojamos palūkanos, kurių norma nustatoma pagal Fondo vidaus tvarkos taisykles, su sąlyga, kad atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes gali būti nustatomos skirtingos normos.

2. Kiekviena Susitariančioji valstybė privalo užtikrinti, kad būtų įvykdyta kiekviena pagal šią Konvenciją atsirandanti prievolė mokėti įmokas Fondui už tos valstybės teritorijoje priimtą naftą, ir privalo imtis visų pagal jos įstatymus tinkamų priemonių, įskaitant sankcijų, kurios, jos manymu, yra būtinos, skyrimą, kad būtų efektyviai vykdoma kiekviena tokia prievolė. Tačiau tokios priemonės turi būti taikomos tik tiems asmenims, kurie privalo mokėti įmokas Fondui.

3. Kai asmuo, privalantis pagal 10 ir 12 straipsnių nuostatas mokėti įmokas Fondui, nevykdo savo prievolės dėl bet kurios tokios įmokos ar jos dalies ir yra įsiskolinęs, Direktorius Fondo vardu prieš tokį asmenį privalo imtis visų veiksmų, kad būtų išieškota priklausanti suma. Tačiau kai nevykdantis prievolės mokėtojas yra akivaizdžiai nemokus arba tai pateisina kitos aplinkybės, Asamblėja, Direktoriui rekomendavus, gali nutarti nesiimti ar netęsti jokių veiksmų prieš mokėtoją.

1. Kiekviena Susitariančioji valstybė deponuodama ratifikavimo ar prisijungimo aktą ar bet kuriuo metu vėliau gali pareikšti, kad ji prisiima prievoles, pagal šią Konvenciją priklausančias bet kuriam asmeniui, kuris pagal 10 straipsnio 1 dalį privalo mokėti Fondui už tos valstybės teritorijoje priimtą naftą. Toks pareiškimas turi būti rašytinis ir jame turi būti nurodyti prisiimami įsipareigojimai.

2. Jei pareiškimas pagal 1 dalį pateikiamas iki šios Konvencijos įsigaliojimo pagal 40 straipsnį, jis turi būti perduotas saugoti Organizacijos Generaliniam sekretoriui, kuris Konvencijai įsigaliojus perduoda pareiškimą Direktoriui.

3. Kai pareiškimas pagal 1 dalį pateikiamas šiai Konvencijai įsigaliojus, jis turi būti perduotas saugoti Direktoriui.

4. Pagal šį straipsnį pateiktą pareiškimą atitinkama valstybė gali atšaukti, raštu apie tai pranešdama Direktoriui. Toks atšaukimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai jį gavo Direktorius.

5. Kiekviena pagal šį straipsnį pateiktu pareiškimu įsipareigojusi valstybė bet kuriuose kompetentingo teismo procesuose, susijusiuose su kiekvienu pareiškime nurodytu įsipareigojimu, atsisako savo imuniteto, kuriuo kitais atvejais galėtų remtis.

1. Kiekviena Susitariančioji valstybė užtikrina, kad kiekvienas asmuo, kuris jos teritorijoje priima tokį apmokestintos naftos kiekį, už kurį jis privalo mokėti Fondui, būtų įrašytas Direktoriaus pagal tolesnes šio straipsnio nuostatas sudaromame ir atnaujinamame sąraše.

2. Atsižvelgiant į 1 dalį, kiekviena Susitariančioji valstybė Fondo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu laiku ir būdu Direktoriui privalo pranešti kiekvieno asmens, kuris tos valstybės atžvilgiu privalo mokėti įmokas Fondui pagal 10 straipsnį, pavadinimą ir adresą, taip pat duomenis apie apmokestintos naftos, priimtos bet kurio asmens praėjusiais kalendoriniais metais, kiekius.

3. Kad bet kuriuo konkrečiu laiku būtų galima nustatyti asmenis, pagal 10 straipsnio 1 dalį privalančius mokėti įmokas Fondui ir, kur taikytina, naftos kiekį, į kurį reikia atsižvelgti nustatant bet kurio tokio asmens įmokos dydį, šis sąrašas yra prima facie jame pateiktų faktų įrodymas.

4. Jei Susitariančioji valstybė nevykdo savo įsipareigojimo pateikti Direktoriui 2 dalyje numatytus duomenis ir Fondas dėl to patiria finansinių nuostolių, ši Susitariančioji valstybė privalo kompensuoti tokius Fondo nuostolius. Asamblėja, rekomendavus Direktoriui, nusprendžia, ar ši Susitariančioji valstybė privalo sumokėti tokią kompensaciją.

Fondas turi Asamblėją ir Sekretoriatą, kuriam vadovauja Direktorius.

Asamblėją sudaro visos šios Konvencijos Susitariančiosios valstybės.

Asamblėjos funkcijos:

1. kiekviename eiliniame posėdyje išrinkti Asamblėjos pirmininką ir du vicepirmininkus, kurie eina pareigas iki kito eilinio posėdžio;

2. pagal šios Konvencijos nuostatas nustatyti savo darbo reglamentą;

3. priimti Vidaus tvarkos taisykles, būtinas Fondo tinkamai veiklai;

4. paskirti Direktorių ir pasirūpinti kito būtino personalo paskyrimu bei nustatyti Direktoriaus ir kito personalo tarnybos nuostatus ir sąlygas;

5. priimti metinį biudžetą ir nustatyti metines įmokas;

6. paskirti auditorius ir patvirtinti Fondo finansines ataskaitas;

7. patvirtinti Fondui pareikštus ir patenkintus ieškinius, nuspręsti dėl galimo kompensacijos dydžio paskirstymo ieškovams pagal 4 straipsnio 5 dalį ir nustatyti laikinų išmokėjimų sąlygas pagal pareikštus ieškinius, kad nukentėjusiems nuo taršos žalos būtų kuo skubiau atlyginta;

8. (panaikintas);

9. įkurti bet kokią laikiną ar nuolatinę pagalbinę instituciją, kuri, Asamblėjos manymu, yra būtina, nustatyti jos uždavinius ir suteikti jai įgaliojimus patikėtoms funkcijoms vykdyti. Skirdama tokios institucijos narius, Asamblėja turi siekti, kad būtų užtikrintas vienodas geografinis narių pasiskirstymas, ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama toms Susitariančiosioms valstybėms, kuriose priimami didžiausi apmokestintos naftos kiekiai. Tokios pagalbinės institucijos darbui mutatis mutandis gali būti taikomas Asamblėjos darbo reglamentas;

10. nustatyti, kurioms valstybėms, nesančioms šios Konvencijos dalyvėmis, ir kurioms vyriausybinėms ir tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms bus leista be balsavimo teisės dalyvauti Asamblėjos ir pagalbinių institucijų susirinkimuose;

11. duoti Direktoriui bei pagalbinėms institucijoms nurodymus Fondo administravimo klausimais;

12. (panaikintas);

13. prižiūrėti, kad Konvencija ir pačios Asamblėjos sprendimai būtų deramai vykdomi;

14. vykdyti kitas funkcijas, kurios jai priskirtos pagal šią Konvenciją ar kurios kitaip būtinos deramai Fondo veiklai.

1. Eilinius Asamblėjos posėdžius šaukia Direktorius kartą kiekvienais kalendoriniais metais.

2. Neeilinius Asamblėjos posėdžius Direktorius šaukia, kai to prašo ne mažiau kaip vienas trečdalis Asamblėjos narių. Juos Direktorius taip pat gali šaukti savo iniciatyva, dėl to pasitaręs su Asamblėjos Pirmininku. Apie tokius posėdžius Direktorius nariams praneša mažiausiai prieš trisdešimt dienų.

Asamblėjos susirinkimų kvorumą sudaro jos narių dauguma.

1. Sekretoriatą sudaro Direktorius ir kitas Fondui valdyti reikalingas personalas.

2. Direktorius yra juridinis Fondo atstovas.

1. Direktorius yra vyriausiasis Fondo administracijos pareigūnas. Atsižvelgdamas į Asamblėjos nurodymus, jis privalo vykdyti tas funkcijas, kurias jam priskiria ši Konvencija, Vidaus tvarkos taisyklės ir Asamblėja.

2. Direktorius konkrečiai:

Vykdydami savo pareigas, Direktorius, personalas ir jo paskirti ekspertai negali prašyti nurodymų ar gauti jų iš jokios vyriausybės ar kitos nei Fondo valdžios. Jie privalo susilaikyti nuo bet kurios veiklos, kuri gali mesti šešėlį ant jų, kaip tarptautinių pareigūnų, statuso. Kiekviena Susitariančioji valstybė savo ruožtu įsipareigoja gerbti išimtinai tarptautinį Direktoriaus, personalo ir jo paskirtų ekspertų pareigų pobūdį ir nesistengti daryti jiems įtakos einant šias pareigas.

1. Kiekviena Susitariančioji valstybė padengia savo delegacijos Asamblėjoje ar jos atstovų pagalbinėse institucijose darbo užmokesčio, kelionės ir kitas išlaidas.

2. Visas kitas Fondo veiklos išlaidas padengia Fondas.

Asamblėjoje taikomos šios balsavimo nuostatos:

Dviejų trečdalių balsų daugumos reikia šiems Asamblėjos sprendimams:

1. Fondas, jo turtas, pajamos, įskaitant įmokas, bei kita nuosavybė visose Susitariančiosiose valstybėse atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių.

2. Kai Fondas įsigyja pakankamai didelį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą arba atlieka svarbų darbą, kuris būtinas jo oficialiai veiklai ir į kurio kainą įskaičiuojami netiesioginiai ar pardavimo mokesčiai, valstybių dalyvių vyriausybės, jei įmanoma, turi imtis tinkamų priemonių, kad tokios rinkliavos ar mokesčiai būtų grąžinti arba kad Fondas nuo jų būtų atleidžiamas.

3. Fondas neatleidžiamas nuo rinkliavų ar mokesčių, jeigu jie yra tik mokėjimai už komunalinius patarnavimus.

4. Fondas atleidžiamas nuo visų muito mokesčių, rinkliavų ir kitų atitinkamų mokesčių už daiktus, kuriuos jis ar kas nors jo vardu importuoja ar eksportuoja tarnybiniam naudojimui. Taip importuoti daiktai negali būti perleidžiami už atlyginimą ar nemokamai tos šalies, į kurią jie buvo importuoti, teritorijoje, išskyrus, kai tai daroma laikantis su tos šalies vyriausybe suderintų sąlygų.

5. Fondui įmokas mokantiems asmenims bei nukentėjusiems ir laivų savininkams, gaunantiems kompensaciją iš Fondo, taikomi valstybės, kurioje jie yra apmokestinami, fiskaliniai įstatymai. Šiuo atveju jiems negalioja joks specialus atleidimas ar kitokios lengvatos.

6. Pagal šią Konvenciją pateikta informacija apie atskirus įmokų mokėtojus negali būti atskleista už Fondo ribų, nebent tai tikrai būtina Fondui funkcionuoti, įskaitant teismo proceso pradėjimą ir gynybą tokiame procese.

7. Nepaisant esamų ar būsimų taisyklių, susijusių su valiuta ar pavedimais, Susitariančiosios valstybės privalo be jokių apribojimų leisti pervesti ir apmokėti bet kurią įmoką Fondui ir bet kurią Fondo išmokamą kompensaciją.

Ieškiniai dėl kompensavimo pagal 4 straipsnį, atsirandantys dėl įvykusių po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos incidentų, negali būti pareikšti Fondui anksčiau negu šimtas dvidešimtąją dieną po tokio įsigaliojimo.

Organizacijos Generalinis sekretorius sušaukia pirmąjį Asamblėjos posėdį. Šis posėdis įvyks kaip galima greičiau, įsigaliojus šiai Konvencijai, bet jokiu būdu ne vėliau kaip praėjus trisdešimčiai dienų po tokio įsigaliojimo.

1. Šį Protokolą nuo 1993 metų sausio 15 dienos iki 1994 metų sausio 14 dienos Londone gali pasirašyti kiekviena valstybė, pasirašiusi 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės.

2. Atsižvelgiant į 4 dalį, šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti jį pasirašiusios valstybės.

3. Atsižvelgiant į 4 dalį, prie šio Protokolo gali prisijungti valstybės, kurios jo nepasirašė.

4. Ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą ar prisijungti prie jo gali tik valstybės, kurios ratifikavo, priėmė, patvirtino 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės ar prisijungė prie jos.

5. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas privalo būti atliktas pateikiant oficialų aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

6. Valstybė, kuri yra šio Protokolo, bet ne 1971 metų Fondo konvencijos dalyvė, kitų Protokolo dalyvių atžvilgiu įpareigojama vadovautis šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos nuostatomis, tačiau ji neįpareigojama vadovautis 1971 metų Fondo konvencijos nuostatomis jos dalyvių atžvilgiu.

7. Kiekvienas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo aktas, pateiktas saugoti po šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos pataisų įsigaliojimo, bus taikomas tokia pataisa pataisytai Konvencijai.

1. Prieš įsigaliojant šiam Protokolui kurioje nors valstybėje, ta valstybė, pateikdama saugoti 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą dokumentą ir kiekvienais metais vėliau Organizacijos Generalinio sekretoriaus nustatomą dieną, privalo pranešti jam kiekvieno asmens, kuris tos valstybės atžvilgiu privalo mokėti įmokas Fondui pagal šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos 10 straipsnį, pavadinimą ir adresą, taip pat duomenis apie apmokestintos naftos, kurią priėmė bet kuris toks asmuo tos valstybės teritorijoje praėjusiais kalendoriniais metais, kiekius.

2. Pereinamuoju laikotarpiu Direktorius vietoj Konvencijos dalyvių kasmet praneša Organizacijos Generaliniam sekretoriui duomenis apie apmokestintos naftos, kurią priėmė asmenys, privalantys mokėti Fondui pagal šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos 10 straipsnį, kiekius.

1. Šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių po to, kai bus įvykdyti šie reikalavimai:

2. Tačiau šis Protokolas neįsigalioja iki 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės įsigaliojimo.

3. Kiekvienoje valstybėje, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šį Protokolą ar prisijungia prie jo po to, kai 1 dalies sąlygos dėl įsigaliojimo yra įvykdytos, šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai tokia valstybė pateiks atitinkamą aktą.

4. Kiekviena valstybė šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo akto pateikimo metu gali paskelbti, kad toks aktas pagal šį straipsnį negalioja iki 31 straipsnyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos.

5. Kiekviena valstybė, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę dalį, gali bet kuriuo metu jį atšaukti, apie tai pranešdama Organizacijos Generaliniam sekretoriui. Bet kuris toks atšaukimas įsigalioja pranešimo gavimo dieną ir kiekviena valstybė, atšaukdama pareiškimą, bus laikoma tą dieną pateikusia šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą.

6. Kiekviena valstybė, pateikusi pareiškimą pagal 1992 metų Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės 13 straipsnio 2 dalį, bus laikoma taip pat pateikusi pareiškimą ir pagal šio straipsnio 4 dalį. Pareiškimo atšaukimas pagal minėto 13 straipsnio 2 dalį taip pat laikomas pareiškimo atšaukimu ir pagal šio straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgiant į 30 straipsnio sąlygas, per šešis mėnesius po to, kai įvykdomi šie reikalavimai:

kiekviena šio Protokolo dalyvė ir kiekviena valstybė, pateikusi saugoti ratifikavimo priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą, neatsižvelgiant į tai, ar ji pasinaudojo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, ar ne, denonsuoja 1971 metų Fondo konvenciją ir 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės, jei jos yra bet kurios iš tų konvencijų dalyvės. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po anksčiau paminėto šešių mėnesių laikotarpio.

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją 1992 metų Fondo konvencijai peržiūrėti ar pataisyti.

2. Jei paprašo ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų valstybių, Organizacija privalo sušaukti Susitariančiųjų valstybių konferenciją, kad 1992 metų Fondo konvencija būtų peržiūrėta ar pataisyta.

1. Ne mažiau kaip vienam ketvirtadaliui Susitariančiųjų valstybių paprašius, Generalinis sekretorius visiems Organizacijos nariams ir visoms Susitariančiosioms valstybėms privalo perduoti kiekvieną pasiūlymą pakeisti šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas kompensacijos dydžių ribas.

2. Kiekviena siūloma pataisa, perduota kaip aukščiau nurodyta, turi būti pateikiama svarstyti Organizacijos Teisės komitetui praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po jos perdavimo.

3. Visos šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos Susitariančiosios valstybės, nepaisant to, ar jos yra Organizacijos dalyvės, ar ne, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto darbe svarstant ir priimant pataisas.

4. Pataisos turi būti priimamos dviejų trečdalių Susitariančiųjų valstybių, dalyvaujančių ir balsuojančių Teisės komitete, kaip nurodyta 3 dalyje, balsų dauguma, su sąlyga, kad balsuojant dalyvauja ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų valstybių.

5. Peržiūrėdamas pasiūlymą keisti ribas, Teisės komitetas privalo atsižvelgti į įvykusius incidentus ir ypač į jų padarytos žalos dydį bei pinigų vertės pasikeitimus. Komitetas taip pat privalo atsižvelgti į ribų, nustatytų šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos 4 straipsnio 4 dalyje ir 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą V straipsnio 1 dalyje, santykį.

6. a) Pagal šį straipsnį joks ribų keitimas negali būti svarstomas iki 1998 metų sausio 15 dienos arba nepraėjus penkeriems metams nuo ankstesnės pataisos, priimtos pagal šį straipsnį, įsigaliojimo. Jokia pataisa pagal šį straipsnį negali būti svarstoma iki šio Protokolo įsigaliojimo.

7. Apie kiekvieną pataisą, priimtą pagal 4 dalį, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms valstybėms. Laikoma, kad pataisai pritarta praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo pranešimo apie ją datos, išskyrus atvejį, kai ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pataisos priėmimo Teisės komitete metu buvo Susitariančiosios valstybės, per tą laikotarpį praneša Organizacijai apie tai, kad jos pataisai nepritaria. Šiuo atveju pataisa atmetama ir neįsigalioja.

8. Pataisa, kuriai pritarta pagal 7 dalį, įsigalioja praėjus aštuoniolikai mėnesių po pritarimo jai.

9. Pataisa galioja visoms Susitariančiosioms valstybėms, nebent jos, vadovaudamosi 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, denonsuoja šį Protokolą ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki pataisos įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalios įsigaliojus pataisai.

10. Kai Teisės komitetas priėmė pataisą, tačiau dar nepraėjo jai pritarti reikalingas aštuoniolikos mėnesių laikotarpis, valstybė, tuo laikotarpiu tapusi Susitariančiąja valstybe, bus saistoma šios pataisos, jei ji įsigalioja. Valstybė, kuri taps Susitariančiąja valstybe praėjus šiam laikotarpiui, bus saistoma pataisos, kuriai buvo pritarta pagal 7 dalį. Šioje dalyje minimais atvejais valstybė tampa saistoma pataisos tada, kai ji įsigalioja, arba tada, kai šis Protokolas įsigalios toje valstybėje, jei tai atsitiks vėliau.

1. Šį Protokolą kiekviena dalyvė gali denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai jis įsigalios toje dalyvėje.

2. Denonsuojama turi būti pateikiant denonsavimo aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių ar vėliau, jei šis laikas nurodytas denonsavimo akte, po to, kai denonsavimo aktas buvo perduotas Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

4. 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės denonsavimas bus laikomas šio Protokolo denonsavimu. Toks denonsavimas įsigalios 1992 metų Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės denonsavimo, remiantis to Protokolo 16 straipsniu, įsigaliojimo datą.

5. Jei šio Protokolo bet kuri Susitariančioji valstybė nedenonsavo 1971 metų Fondo konvencijos ir 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės, kaip to reikalauja 31 straipsnis, laikoma, kad ji denonsavo šį Protokolą. Šis denonsavimas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių po tame straipsnyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos. Kiekviena šio Protokolo dalyvė, pateikdama saugoti 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos aktą po 31 straipsnyje nurodytų denonsavimų įsigaliojimo dienos, yra laikoma denonsavusi šį Protokolą nuo tokio akto įsigaliojimo dienos.

6. Šio Protokolo dalyvių santykiuose, kai bet kuri iš jų denonsuoja 1971 metų Fondo konvenciją, vadovaudamasi jos 41 straipsniu, toks denonsavimas jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos denonsavimas.

7. Nepaisant to, kad dalyvė, remdamasi šiuo straipsniu, denonsavo šį Protokolą, visos šio Protokolo nuostatos, susijusios su įsipareigojimais mokėti įmokas pagal šiuo Protokolu pataisytos 1971 metų Fondo konvencijos 10 straipsnį, bus ir toliau taikomos incidento, nurodyto tos pataisytos Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies b punkte, atžvilgiu, jei incidentas įvyko iki denonsavimo įsigaliojimo.

1. Kiekviena Susitariančioji valstybė per devyniasdešimt dienų nuo denonsavimo, dėl kurio, jos nuomone, labai padidės likusių Susitariančiųjų valstybių mokamų įmokų dydis, akto perdavimo saugoti dienos gali prašyti Direktorių sušaukti neeilinį Asamblėjos posėdį. Direktorius sušaukia Asamblėją susirinkti ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo tokio prašymo gavimo.

2. Direktorius per šešiasdešimt dienų po bet kurio denonsavimo akto pateikimo saugoti dienos gali sušaukti neeilinį Asamblėjos posėdį savo iniciatyva, jeigu jis mano, kad toks denonsavimas labai padidins likusių Susitariančiųjų valstybių mokamų įmokų dydį.

3. Jeigu Asamblėja neeiliniame posėdyje, sušauktame pagal 1 arba 2 dalių nuostatas, nutaria, kad dėl denonsavimo labai padidės likusių Susitariančiųjų valstybių mokamų įnašų dydis, bet kuri tokia valstybė ne vėliau kaip prieš šimtą dvidešimt dienų iki denonsavimo įsigaliojimo gali denonsuoti šį Protokolą ir toks denonsavimas įsigalioja tą pačią kaip ir minėto denonsavimo įsigaliojimo dieną.

1. Šis Protokolas nustos galioti tą dieną, kai liks mažiau kaip trys Susitariančiosios valstybės.

2. Valstybės, kurios yra saistomos šio Protokolo prieš jam nustojant galioti, privalo įgalioti Fondą vykdyti šio Protokolo 37 straipsnyje nustatytas funkcijas ir tik šiam tikslui lieka saistomos šio Protokolo.

1. Jeigu šis Protokolas nustoja galioti, nepaisant to, Fondas:

2. Asamblėja turi imtis visų reikiamų priemonių, reikalingų Fondo likvidavimui pabaigti, įskaitant teisingą likusio turto paskirstymą tiems asmenims, kurie mokėjo įmokas Fondui.

3. Pagal šį straipsnį Fondas išlieka juridiniu asmeniu.

1. Šį Protokolą ir visas pagal 33 straipsnį priimtas pataisas saugos Organizacijos Generalinis sekretorius.

2. Organizacijos Generalinis sekretorius privalo:

3. Kai tik šis Protokolas įsigalios, Organizacijos Generalinis sekretorius privalo perduoti Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriatui jo tekstą, kad jis būtų įregistruotas ir pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį paskelbtas.

Šio Protokolo vienintelis originalas sudarytas arabų, kinų, anglų, rusų ir ispanų kalbomis. Kiekvienas šių tekstų yra autentiškas.

PRIIMTA LONDONE tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt antrųjų metų lapkričio dvidešimt septintąją dieną.

TAI LIUDYDAMI pasirašantieji, savo Vyriausybių tinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą.