Europos laikinojo susitarimo dėl kitų nei senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų protokolas

Vyriausybės, šio Protokolo signatarės, būdamos Europos Tarybos narės,

atsižvelgdamos į Europos laikinojo susitarimo dėl kitų nei senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų (toliau vadinamo „pagrindiniu Susitarimu“), pasirašyto 1953 metų gruodžio 11 dieną Paryžiuje, nuostatas,

atsižvelgdamos į Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau vadinamos „Konvencija“), pasirašytos 1951 metų liepos 28 dieną Ženevoje, nuostatas,

siekdamos išplėsti pagrindinio Susitarimo nuostatų taikymą pabėgėliams, kaip jie apibūdinti Konvencijoje,

susitarė:

1 STRAIPSNIS

Šiame Protokole sąvoka „pabėgėlis“ turi Konvencijos 1 straipsnyje nurodytą reikšmę, jei kiekviena susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama jį ar prisijungdama prie jo, pateikia deklaraciją, nurodančią, kurią Konvencijos 1 straipsnio B punkto reikšmę ji taiko savo įsipareigojimams pagal šį Protokolą, išskyrus kai tokia Šalis jau yra pateikusi tokią deklaraciją Konvencijos pasirašymo ar ratifikavimo metu.

2 STRAIPSNIS

Pagrindinio Susitarimo nuostatos taikomos pabėgėliams tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jos taikomos susitariančiųjų Šalių piliečiams, jei to Susitarimo 3 straipsnis taikomas pabėgėliams tik tais atvejais, kai turinčios susitarimus, kuriuos mini tas straipsnis, susitariančiosios Šalys yra ratifikavusios ar prisijungusios prie šio Protokolo.

3 STRAIPSNIS

______________