ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS, GARANTUOJANT KAI KURIAS KITAS TEISES IR LAISVES, BE TŲ, KURIOS JOJE NURODYTOS, PIRMASIS PROTOKOLAS*
(Paryžius, 1952 metų kovo 20 diena)
Įsigaliojo: 1954 metų gegužės 18 dieną pagal 6 straipsnį
Vyriausybės, šio Protokolo signatarės, Europos Tarybos narės,
pasiryžusios imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos kolektyviai garantuoti tam tikras teises ir laisves, be tų, kurios jau įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje, pirmą skyrių,
susitarė:
1 straipsnis
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais.
Aukščiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi riboti valstybės teisės leisti įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama remiantis visuomenės interesais arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir baudų mokėjimą.
2 straipsnis
Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę laisvai parenkant savo vaikams švietimą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.
3 straipsnis
Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią.
4 straipsnis
Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba kada nors vėliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kiek ji įsipareigoja taikyti šio Protokolo nuostatas tokiose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji atsakinga, kaip nurodyta šiame Protokole.
Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, kuri pateikė pareiškimą pagal ankstesnį punktą, vėliau kartais gali siųsti naujus pareiškimus, pakeisdama jais ankstesnių pareiškimų sąlygas, nustatydama šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
Pareiškimas, parengtas pagal šį straipsnį, bus traktuojamas kaip parengtas pagal Konvencijos 63 straipsnio 1 punktą.
ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS, GARANTUOJANT KAI KURIAS KITAS TEISES IR LAISVES, BE TŲ, KURIOS JOJE NURODYTOS, PIRMASIS PROTOKOLAS*
(Paryžius, 1952 metų kovo 20 diena)
Įsigaliojo: 1954 metų gegužės 18 dieną pagal 6 straipsnį
Vyriausybės, šio Protokolo signatarės, Europos Tarybos narės,
pasiryžusios imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos kolektyviai garantuoti tam tikras teises ir laisves, be tų, kurios jau įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje, pirmą skyrių,
susitarė:
1 straipsnis
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais.
Aukščiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi riboti valstybės teisės leisti įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama remiantis visuomenės interesais arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir baudų mokėjimą.
2 straipsnis
Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę laisvai parenkant savo vaikams švietimą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.
3 straipsnis
Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią.
4 straipsnis
Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba kada nors vėliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kiek ji įsipareigoja taikyti šio Protokolo nuostatas tokiose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji atsakinga, kaip nurodyta šiame Protokole.
Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, kuri pateikė pareiškimą pagal ankstesnį punktą, vėliau kartais gali siųsti naujus pareiškimus, pakeisdama jais ankstesnių pareiškimų sąlygas, nustatydama šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
Pareiškimas, parengtas pagal šį straipsnį, bus traktuojamas kaip parengtas pagal Konvencijos 63 straipsnio 1 punktą.
5 straipsnis
Aukštosios Susitariančiosios Šalys laikys šio Protokolo 1, 2, 3 ir 4 straipsnius papildomais Konvencijos straipsniais, ir visos Konvencijos nuostatos bus pagal tai taikomos.
6 straipsnis
Šis Protokolas atviras pasirašyti Europos Tarybos narėms, Konvencijos signatarėms; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba ją jau ratifikavus. Jis įsigalios, kai bus deponuotas dešimtasis ratifikavimo raštas. Toms valstybėms, kurios ratifikuos Protokolą po jo įsigaliojimo, jis įsigalios nuo ratifikavimo raštų deponavimo dienos.
Ratifikavimo raštai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris informuoja visas kitas Tarybos nares, kurios valstybės ratifikavo šį Protokolą.
Sudarytas 1952 metų kovo 20 dieną Paryžiuje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu jo tekstai yra autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Generalinis sekretorius turi pasiųsti kiekvienai signatarei patvirtintus nuorašus.
