Dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymo ištirti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 "Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams

I

Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

II

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiosios konsultantės O. Buišienės rašytiniai paaiškinimai ir suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovo finansų viceministro V. Vasiliausko rašytiniai paaiškinimai. Rengiant bylą taip pat buvo gautas Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiosios specialistės V. Račkauskienės raštas, kuriame pritariama suinteresuoto asmens atstovės O. Buišienės išdėstytai nuomonei.

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A. Butkevičiaus, teisingumo viceministro G. Švedo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tuometinio viršininko M. Strumskio, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko R. Stanikūno, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedros doc. dr. E. Šileikio, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentės R. Vainienės rašytiniai paaiškinimai.

V

Konstitucinio Teismo posėdyje Seimo atstovė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė V. Račkauskienė ir Vyriausybės atstovas finansų viceministras V. Vasiliauskas iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

1. Rinkliavų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta:

2. Rinkliavų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta:

3. Pareiškėjas prašo iširti, ar Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ „ta apimtimi, kuria laikomas netekusiu galios Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Iš Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 matyti, kad Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 ir kiti 86 Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo keičiamas ir (arba) papildomas Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123, buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės nutarimo Nr. 1458 3 punktu.

Taigi pareiškėjui kilo abejonė, ar Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punktas, kuriuo laikomas netekusiu galios Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 bei kiti 86 Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo keičiamas ir (arba) papildomas Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 ir nėra nustatyta, kad grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims.

4. Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte nustatyta: „Valstybės rinkliava grąžinama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais, remiantis mokėtojų pateiktais prašymais ir institucijų, suteikiančių paslaugas, pažymomis, kuriose turi būti nurodytos valstybės rinkliavos grąžinimo priežastys.“

Pareiškėjas prašo iširti, ar Tvarkos 6 punktas „ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Taigi pareiškėjui kilo abejonė, ar Tvarkos 6 punktas ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, ir nėra nustatyta, kad grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims.

5. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas abejoja ne teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas nurodytose Rinkliavų įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatose, atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, taip pat ne teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punkte bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte, atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, o tuo, ar tai, kad minėtose Rinkliavų įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatose nėra nustatyta, jog anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimą galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, turi būti grąžinamas ar kitaip kompensuojamas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, taip pat, ar tai, kad Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punkte ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte nėra nustatyta, jog anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, turi būti grąžinamas ar kitaip kompensuojamas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims. Iš prašymo turinio matyti ir tai, kad, pareiškėjo manymu, Rinkliavų įstatymo 10 ir 18 straipsnių nurodytose nuostatose, Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punkte ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte turėtų būti nustatyta, jog anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, turi būti grąžinamas ar kitaip kompensuojamas.

Vadinasi, pareiškėjas prašo ištirti tai, kas nėra nustatyta, bet, jo manymu, turėtų būti nustatyta nurodytose Rinkliavų įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatose, Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punkte ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte.

6. Jeigu įstatymuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus tirti tų įstatymų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai tais atvejais, kai tuo, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tuose įstatymuose (jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos.

Konstitucinis Teismas taip pat turi konstitucinius įgaliojimus tirti tų Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento poįstatyminių aktų (jų dalių), kuriuose nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams tais atvejais, kai tuo, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tuose poįstatyminiuose teisės aktuose (jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucija ir (arba) įstatymai.

Tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija tai, kad pareiškėjo nurodytame įstatyme ar kitame ginčijamame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, bet tas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją (o jeigu yra ginčijamas Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) – ir pagal įstatymus) neprivalo būti nustatytas būtent tame ginčijamame teisės akte (jo dalyje), Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko; tai yra pagrindas bylą nutraukti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).

7. Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais yra grąžinama sumokėta valstybės rinkliava; Rinkliavų įstatymo 18 straipsnyje inter alia nustatyta, kada netenka galios Žyminio mokesčio įstatymas; Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punktu pripažįstamas netekusiu galios Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 ir kiti 86 Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo keičiamas ir (arba) papildomas Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123; Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte nustatyta, kokia tvarka grąžinama sumokėta valstybės rinkliava.

Pareiškėjo nurodytos Rinkliavų įstatymo straipsnių nuostatos ir nurodyti Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 punktai nėra skirti reguliuoti santykiams, susijusiems su anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėto žyminio mokesčio, didesnio už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą, grąžinimu ar kitokiu kompensavimu. Pagal Konstituciją pareiškėjo nurodytose Rinkliavų įstatymo straipsnių nuostatose neprivalo (priešingai negu mano pareiškėjas) būti nustatyta, kad turi būti grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau (pagal iki Rinkliavų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Žyminio mokesčio įstatymą) sumokėtas žyminis mokestis, didesnis už vėliau nustatytą atitinkamą rinkliavą.

Taigi byloje dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Rinkliavų įstatymo 10 straipsnis ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, taip pat 18 straipsnis ta apimtimi, kuria laikomas netekusiu galios Žyminio mokesčio įstatymas, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 bei 4 dalims ir ar Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria laikomas netekusiu galios 1994 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1123 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punktas ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, nėra tyrimo dalyko.

8. Pažymėtina, jog tai, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus byla dėl pareiškėjo prašymo nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 3 dalimi,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Bylą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnis ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, taip pat 18 straipsnis ta apimtimi, kuria laikomas netekusiu galios Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymas, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 bei 4 dalims ir ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria laikomas netekusiu galios 1994 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1123 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, ir šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 6 punktas ta apimtimi, kuria numatoma, kokiais atvejais grąžinama valstybės rinkliava, tačiau nenumatoma, kaip grąžinamas ar kitaip kompensuojamas anksčiau sumokėtas didesnis žyminis mokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, nutraukti.

Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                           Armanas Abramavičius

Egidijus Jarašiūnas

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Augustinas Normantas

Jonas Prapiestis

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas