Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Konstitucinio Teismo teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko prašymo išaiškinti, kuri Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio redakcija, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, taikytina skiriant ir mokant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2002, Nr. 62-2515), kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis (2000 m. birželio 13 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai ir 90 straipsniui, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria Respublikos Prezidento pensijos skyrimas ir mokėjimas susiejamas su buvusio Respublikos Prezidento išėjimu iš valstybės tarnybos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria Respublikos Prezidento pensijos nustatymas susiejamas su buvusio Respublikos Prezidento išėjimu iš valstybės tarnybos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai.
2. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 59 ir 61 straipsniais, 2002 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi su prašymu išaiškinti, kuri Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio redakcija, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimui, taikytina skiriant ir mokant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas prašo išaiškinti, kuri Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio redakcija, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, taikytina skiriant ir mokant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Taigi Konstitucinio Teismo prašoma išspręsti teisės aktų taikymo klausimą.
2. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime netyrė ir nesprendė Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatų, kokiems asmenims skirtinos ar neskirtinos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, atitikties Konstitucijai klausimo. Taigi Konstitucinis Teismas netyrė ir Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatų, kuriomis remiantis nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, 1939–1990 metais tarnavusiems ar dirbusiems baudžiamuosiuose (naikintojų), „liaudies gynėjų“ būriuose ar junginiuose, KGB (buvusio SSRS saugumo komiteto) ir kitose struktūrose, veikusiose prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje arba vykdžiusiose Lietuvos gyventojų genocidą.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio. Taigi Konstitucinis Teismas negali aiškinti tų klausimų, kurių netyrė nagrinėdamas bylą ir nesprendė savo nutarime.
3. Minėta, kad Konstitucinio Teismo prašoma išspręsti teisės aktų taikymo klausimą.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų spręsti teisės aktų taikymo klausimų. Tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus.
Jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28 ir 61 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti aiškinti, kuri Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio redakcija, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, taikytina skiriant ir mokant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
