Dėl Kauno apygardos teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 "Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo" nuostata, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galioja iki 1998 m. liepos 1 d., ir 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pripažinimo netekusiais galios įstatymo antrojo skirsnio nuostata pripažinti Butų privatizavimo įstatymą netekusiu galios neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurią 2001 m. sausio 26 d. nutartimi sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo „Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 39-955; toliau – ir Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas) nuostata, kad Butų privatizavimo įstatymas galioja iki 1998 m. liepos 1 d., ir 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2874; toliau – ir 2000 m. spalio 12 d. įstatymas) antrojo skirsnio nuostata pripažinti Butų privatizavimo įstatymą netekusiu galios neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms piliečių lygybės nuostatoms.

2. Prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Nagrinėtoje byloje ieškovai prašė patenkinti jų ieškinį įpareigoti atsakovą leisti privatizuoti jų kambarius bendrabučiuose remdamiesi tuo metu galiojusiu Butų privatizavimo įstatymu. Ieškinys buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu. Kol nebuvo pasibaigęs teismo procesas, ieškovai negalėjo įgyvendinti Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės. Pareiškėjas nurodo, kad kiti asmenys šią teisę įgyvendino lengvatinėmis sąlygomis įsigydami nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Dar iki priimant sprendimą byloje Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo nustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymas galioja iki 1998 m. liepos 1 d. Minėtu Seimo nutarimu Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė buvo panaikinta. Be to, 2000 m. spalio 12 d. įstatymo antrajame skirsnyje nustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymas pripažįstamas netekusiu galios.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pareiškėjas abejoja, ar Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo nuostata, kad Butų privatizavimo įstatymas galioja iki 1998 m. liepos 1 d., ir 2000 m. spalio 12 d. įstatymo antrojo skirsnio nuostata pripažinti Butų privatizavimo įstatymą netekusiu galios neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas

1. Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo 1 straipsnyje nustatyta:

2. 2000 m. spalio 12 d. įstatymo antrojo skirsnio 1 straipsnyje nustatyta, kad pripažįstami netekusiais galios Butų privatizavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“.

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai neprieštarauja 2000 m. spalio 12 d. įstatymo antrojo skirsnio nuostata pripažinti netekusiu galios Butų privatizavimo įstatymą.

3. Iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad ginčijamų nuostatų konstitucingumo problema pareiškėjui iškilo sprendžiant, ar jo nagrinėtoje civilinėje byloje turi būti taikomi jo ginčijami teisės aktai, taip pat kitas – Butų privatizavimo įstatymas.

Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendime konstatuota, kad „teisės normos esmės aiškinimasis yra valstybės institucijos, taikančios įstatymą, pareiga. Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas nesuteikia Konstituciniam Teismui teisės aiškinti įstatymų taikymo, todėl tokio prašymo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui“. Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės taikymo klausimų, o abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 „Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pakeitimo“ nuostata, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galioja iki 1998 m. liepos 1 d., ir 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo antrojo skirsnio nuostata pripažinti Butų privatizavimo įstatymą netekusiu galios neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                          Egidijus Jarašiūnas

Egidijus Kūris

Zigmas Levickis

Augustinas Normantas

Vladas Pavilonis

Jonas Prapiestis

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Teodora Staugaitienė