Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 158 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2.1. Pasak pareiškėjos, Konstitucijos ir įstatymų suponuojama teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai jau išsprendus bylą paaiškėja naujos teisinės ar faktinės aplinkybės, turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (įtvirtindamas apeliaciją ir kasaciją), – užtikrinti, kad būtų išvengta galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių, ir taip įvykdyti teisingumą apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą. Prašyme nurodoma, jog administracinio proceso atnaujinimo tikslai – garantuoti, kad teisinėje sistemoje neliktų neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų (šalinti teismo klaidas ir įvykdyti teisingumą užtikrinant žmogaus teises ir laisves), ir prisidėti prie teisingos teismų praktikos formavimo.

2.2. Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Tačiau ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje turi surašyti advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ši teisė pernelyg apribojama arba iš viso paneigiama (kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, nes jo pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes, pasak pareiškėjos, geriau žino faktines bylos aplinkybes).

2.3. Pareiškėja pažymi, kad visuose skirtingų rūšių bylų nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose (ABTĮ, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK)) yra įtvirtinti panašūs reikalavimai prašymui dėl proceso atnaujinimo (prašymui atnaujinti bylą). Tačiau, skirtingai nuo prašymų atnaujinti procesą civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje (prašymų atnaujinti atitinkamą bylą), prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje pateikimui ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta ribojamoji sąlyga – tokį prašymą turi pasirašyti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pasak pareiškėjos, toks ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą.

2.4. Pareiškėjos nuomone, kadangi nei tiek, kiek jos nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, nei kitose ABTĮ nuostatose nėra nustatyta reikalavimo, kad atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, proceso šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Be to, remiantis ABTĮ nuostatomis, apeliacinį skundą gali surašyti ir paduoti patys asmenys nepaisant jų profesijos ar išsilavinimo – apeliaciniam skundui nėra nustatyta reikalavimo, kad jį surašytų advokatas arba pats fizinis asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tad, pasak pareiškėjos, asmenims nustatytos nevienodos sąlygos (tiek, kiek tai susiję su reikalavimo turėti teisinių žinių įtvirtinimu), nors reikalavimai pačių dokumentų (apeliacinio skundo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo) turiniui iš esmės yra panašūs. Taip, pareiškėjos nuomone, pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovai, atsižvelgdami į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su Konstitucijoje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą, nurodo, kad pagal jas įstatymų leidėjui kyla besąlygiška pareiga užtikrinti galimybę asmenims kreiptis į pirmosios instancijos teismą, o vėliau – suteikti objektyvią galimybę apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Jeigu toks teisinis reguliavimas yra nustatytas ir asmenys gali pasinaudoti turima konstitucine teise kreiptis į teismą, ši teisė yra užtikrinama. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu paisoma nurodytų reikalavimų.

3.2. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad proceso atnaujinimas yra ne pakartotinė bylos peržiūra, o išimtinė procedūra, kuria siekiama užtikrinti kuo didesnį objektyvumą nagrinėjant bylas. Todėl įstatymų leidėjas turi reguliuoti proceso atnaujinimą ne kaip įprastinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, o tik kaip ekstraordinarinę priemonę, kurios įgyvendinimui gali ir turi būti taikomos įstatymų leidėjo nustatytos sąlygos, įskaitant reikalavimą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų surašytas advokato arba paties fizinio asmens, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, atsižvelgiant į administracinių bylų ypatumus (tokiose bylose vienai iš šalių visada atstovauja kvalifikuoti ir dalyvavimo teisminiuose ginčuose patirtį turintys darbuotojai), įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią teisės į proceso atnaujinimą įgyvendinimo tvarką, kuria būtų užtikrinta tiek tai, kad asmenims, neturintiems deramų teisinių žinių, būtų tinkamai atstovaujama ir jie galėtų pateikti motyvuotus ir teisiškai pagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, tiek tai, kad proceso atnaujinimas netaptų tik dar viena galimybe kreiptis į teismą dėl dar vieno bylos peržiūrėjimo teismine tvarka, taip pat tai, kad proceso atnaujinimas išliktų ekstraordinarine, t. y. išimtine, teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, apsaugančia visos teisėtvarkos darną ir pastovumą.

3.4. Proceso atnaujinimo institutas ABTĮ, pasak suinteresuoto asmens atstovų, įstatymų leidėjo vertinamas kiek kitaip nei procesą kitų rūšių bylose reguliuojančiuose teisės aktuose ir yra iš dalies artimas kasacijos civiliniame procese institutui. Atsižvelgus į tai ir buvo nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas.

3.5. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad, atsižvelgiant į veiklos sritį, kurioje, įstatymų leidėjo manymu, būtinos teisinės žinios, yra objektyvus pagrindas skirtingai vertinti asmenis, turinčius aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir asmenis, tokio išsilavinimo neturinčius. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, išskiriami iš kitų, tokio išsilavinimo neturinčių, asmenų, yra pagrįstas prezumpcija, jog tokie asmenys turi pakankamą kvalifikaciją, kad parengtų deramos kokybės teisinį dokumentą teismui.

4.1. MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad dalis ABTĮ įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų savo esme yra kasacinio bylos peržiūrėjimo dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo arba procesinių normų pažeidimo pagrindai. Tad nors proceso atnaujinimo instituto negalima visiškai prilyginti kasacinei teismų funkcijai, Lietuvoje nustačius tik dvi administracinių teismų pakopas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kartu atlieka ir kasacinę funkciją. Proceso atnaujinimas, kaip pažymima MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje, pagal savo pobūdį ir prigimtį yra fakultatyvi ir išimtinė stadija, kurioje byla nėra nagrinėjama iš esmės, – joje pagal asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų sąlygų ir tvarkos, patikrinama, ar yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, kaip nurodoma rašytinėje nuomonėje, teisinės žinios yra svarbios ne tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo teisme etape, bet ir surašant tokį prašymą.

Kaip nurodoma šioje rašytinėje nuomonėje, sprendžiant dėl ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumo vertintina ir tai, ar juo nesudaroma prielaidų riboti nepasiturinčių asmenų teises, tačiau šiame kontekste pažymima, kad Lietuvoje yra įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutas, t. y. ši pagalba suteikiama asmenims, kurie negali patys susimokėti už kvalifikuoto teisininko paslaugas.

MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje daroma išvada, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes juo užtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas asmenims administraciniame procese, lemiantis efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą.

4.2. VU Teisės fakulteto rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, ši kontrolė gali būti vykdoma tik esant įstatyme nustatytiems konkretiems pagrindams ir negali būti tapatinama su bylų nagrinėjimu apeliacine tvarka. Tad proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas gali būti specifinis, be kita ko, juo gali būti nustatyti specialūs reikalavimai teikiamiems prašymams atnaujinti procesą ir šie prašymai neturėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį. Pažymima ir tai, kad procesinio atstovavimo instituto paskirtis – užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, tačiau teisė turėti advokatą negali būti paversta konstitucinę teisę į teisminę gynybą varžančia pareiga. VU Teisės fakulteto rašytinėje nuomonėje pabrėžiama, kad nustačius, jog prašymą atnaujinti procesą administraciniame procese turi pasirašyti tik advokatas, neprivalomas surašant apeliacinį skundą, gali būti neproporcingai varžomos asmenų teisės.

Rašytinėje nuomonėje pabrėžiama ir tai, kad negalima lyginti kasacinio proceso ir proceso atnaujinimo institutų ir negalima teigti, kad ABTĮ įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas prilygsta CPK įtvirtintam kasaciniam procesui, nes proceso atnaujinimo, kuris nėra susijęs tik su teisės klausimų nagrinėjimu, pagrindai yra susiję su faktų klausimais ir tik du proceso atnaujinimo pagrindai (įtvirtinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose) yra panašūs į bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Tuo tarpu prašymus atnaujinti procesą turi surašyti advokatas visais ABTĮ nustatytais pagrindais. Be to, tam tikrose bylose (pavyzdžiui, tose, kuriose Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimą) būtent proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pažeidimui atitaisyti, todėl minėtu reikalavimu galėtų būti užkirstas kelias nepasiturinčiam asmeniui prašyti atnaujinti procesą ir tinkamai apginti savo teises.

Konstitucinis Teismas

5.1. ABTĮ 158 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas“ 2 dalyje nustatyta: „Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo.“

5.2. Pareiškėja prašyme, be kita ko, nurodo, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius reikalavimą, kad fizinio asmens prašymą surašytų advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra pernelyg apribota asmens teisė kreiptis į teismą arba tam tikrais atvejais ši teisė iš viso paneigta – būtent tais atvejais, kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos (jo pajamos ir turtas šiek tiek viršija Vyriausybės nustatytą dydį) arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes geriau žino faktines bylos aplinkybes.

Vadinasi, pareiškėja abejoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatų konstitucingumu tiek, kiek pagal jas fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas.

8.1. Aiškinant ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog jame yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys – nurodyti kiti subjektai, kurie tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali surašyti atitinkamai fizinio ar juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį reikalavimo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, gali būti nesilaikoma, jei tokį prašymą surašo asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jis atstovauja savo paties interesams arba yra juridinio asmens ar valstybės atstovo darbuotojas. Kiti subjektai, pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį galintys be advokato surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodyti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose.

8.2. Pažymėtina, jog ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nustatyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (4 punktas); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, taip pat šio įstatymo 126⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos (tokiu atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)) (7 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 126⁸ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta galimybė asociacijai arba profesinei sąjungai būti grupės atstove tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.

8.3. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju jame nurodytomis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktų, taip pat ABTĮ 126⁸ straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad, be advokato, surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali:

– asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau tik tose bylose, kuriose atstovauja sau arba savo artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

– profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose; asociacijos arba profesinės sąjungos (kaip grupės atstovės) tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.

Taigi pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose, 126⁸ straipsnio 1 dalyje, prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai ar kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys arba atskirais nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, tačiau turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinės sąjungos ar asociacijos (kaip grupės atstovės) vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai). Vadinasi, pagal ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti prašymo dėl proceso atnaujinimo.

8.4. Pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), šiame įstatyme pirmą kartą įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu ir, jam įsigaliojus, pradėtas taikyti 2016 m. liepos 1 d. Pagal iki tol galiojusias ABTĮ nuostatas prašymą atnaujinti procesą turėjo teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidė jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (154 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. redakcija) 1 dalis); tad prašymą atnaujinti procesą galėjo surašyti inter alia pats fizinis asmuo, nors ir neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo.

Šiame kontekste paminėtina, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymo taisyklės (kaip nurodyta, analogiškos nustatytosioms CPK nuostatose, reguliuojančiose kasacinį procesą) nustatytos atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismo sprendimų peržiūros forma; siūlomu reglamentavimu buvo siekiama užtikrinti kvalifikuotą atstovavimą, kuris lemtų efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą (Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto).

9.1. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies „Proceso atnaujinimas“ I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi, kaip matyti iš ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatų, ABTĮ nustatyta tvarka galimas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimas.

9.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatyta:

9.3. Paminėtinas šiai konstitucinės justicijos bylai aktualus ABTĮ 160 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinti reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti, be kita ko, nurodyta: įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas (4 punktas), proceso atnaujinimo motyvai (5 punktas), prašymo esmė (7 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad ABTĮ 160 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 161 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka“ 1 dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 160 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pagal šio straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualias ABTĮ 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų, 2, 3 dalių nuostatas aiškinant kartu su ABTĮ 161 straipsnio 1, 4 dalimis, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijai nustačius, jog prie prašymo atnaujinti procesą nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, jame nėra nurodyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, prašymo esmė ar prie prašymo nėra pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, toks prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas, o neįgyvendinus įstatyme nustatyto reikalavimo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindais, procesas negalėtų būti atnaujinamas.

9.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 165 straipsnio „Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo“ 1 dalį, kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį (2 punktas), taip pat gali panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį (3 punktas).

9.5. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalis, 99 straipsnį, 148 straipsnio 1 dalį, 156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktus, 2, 3 dalis, 161 straipsnio 1, 4 dalis, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, proceso atnaujinimas – tai išimtinis administracinio proceso institutas: juo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

9.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos; įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį); tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-76-520/2019, 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-41-442/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-14-520/2021).

9.7. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalių, 99 straipsnio, 148 straipsnio 1 dalies, 156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalių, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų, 2, 3 dalių, 161 straipsnio 1, 4 dalių, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų kontekste, pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis, kaip minėta, yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai). Neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.

9.8. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtini ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų kontekste aktualūs CPK įtvirtinti įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai – pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį yra šie pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (1 punktas); nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) (2 punktas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (3 punktas).

9.9. Šiame kontekste taip pat paminėtina aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, reikšminga atskleidžiant ABTĮ 156 straipsnio 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų turinį:

– siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pavyzdžiui, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P⁵⁰²-119/2009, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-90-502/2021); prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą; procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P⁵⁰²-165/2010, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018);

– prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pavyzdžiui, 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022); atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, vertinant tas aplinkybes ir joms taikant atitinkamas teisės normas buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pavyzdžiui, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P⁶⁰²-71/2012); siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, procesas turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022).

9.10. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu), išskyrus jos 10, 12 punktus, nustatyti proceso atnaujinimo administracinėse bylose pagrindai yra savo esme panašūs į CPK 366 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) 1 dalyje nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus civilinėse bylose.

Paminėtina ir tai, kad, skirtingai nei ABTĮ įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, proceso atnaujinimą reguliuojančiomis CPK, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis nėra įtvirtinta reikalavimo, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo atitinkamai civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje surašytų tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 1 dalis, 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 457 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1, 2 dalys, Administracinių nusižengimų kodekso 659 straipsnis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu)).

10.1. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) valstybės garantuojama teisinė pagalba apima, be kita ko, dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose (antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba).

10.2. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti arba kurie nurodyti šiame įstatyme kaip turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

10.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra nurodyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama nepaisant to, kad asmenų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

10.4. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15, 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

10.5. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime yra nurodęs, kad, sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija), pažymėtina, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, asmuo kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas asmeniui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis arba nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad asmuo savarankiškai, be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, asmuo per nustatytą laiką nepateikė nurodytų dokumentų.

10.6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su įtvirtintuoju ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, be kita ko, reikalaujama, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose parengti, teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia sąlygą, kad tokio asmens turtas ir gaunamų pajamų lygis neturi viršyti nustatytojo, taip pat nesant kitų atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagrindų, o išimtiniais atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kitų nurodytų pagrindų neteikti tokios pagalbos (išskyrus tokius pagrindus, kai dėl objektyvių priežasčių, kaip antai asmens skundas yra akivaizdžiai neperspektyvus ar asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tokia pagalba negali būti teikiama).

12.1. Teisingumo ir teisinės valstybės principų turinys yra išreikštas įvairiose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia šią konstitucinę nuostatą, yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teismų įgaliojimų vykdyti teisingumą doktriną.

12.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.

Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.

12.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas). Tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.

12.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įstatymų leidėjui įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo tvarką, inter alia sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą) (kaip antai nustatyti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo).

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą), inter alia įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų suponuojamos nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, ir kartu, kita vertus, negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo.

18.1. Minėta, kad pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą proceso atnaujinimas – tai išimtinis administracinio proceso institutas: juo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

18.2. Minėta, kad tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą nustačiusioje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai); neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.

18.3. Kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, privalo juos diferencijuoti, atsižvelgdamas, be kita ko, į įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus. Taigi įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, kai kuriais atvejais, įvertinęs konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, o kitais atvejais tokio reikalavimo negali nustatyti.

18.4. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, šioje konstitucinės justicijos byloje tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinęs bendrą taisyklę, jog inter alia fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kuri taikytina ir visų kitų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus) atžvilgiu, nepaisė iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančios pareigos, atsižvelgus į proceso atnaujinimo kaip išimtinės procesinės priemonės paskirtį, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytų kitų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus), diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo; taigi nurodytu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, nustatęs reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir tais atvejais, kai proceso atnaujinimas siejamas, be kita ko, su tam tikromis inter alia nacionalinių teismų nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis (kaip antai paaiškėjus, kad nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai), nepaisė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo nepagrįstai nepasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimo.

18.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.