Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams

1.1. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausybė 2019 m. spalio 16 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas), kuriuo pakeitė inter alia Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas) 2.5 papunktį (2017 m. sausio 11 d. redakcija) ir padidino koeficiento, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis (toliau – koeficientas), dydį nuo anksčiau nustatytojo 1,3 iki 1,65.

1.2. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) užregistravo Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad koeficientas yra didinamas nuo 1,3 iki 1,65. Tos pačios dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d., posėdyje Vyriausybė minėtam nutarimo projektui pritarė ir šiame posėdyje priėmė ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą.

1.3. Pareiškėjos teigimu, dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo projekto, kuriame nustatomas koeficientas yra 1,65, išvadų nepateikė nė viena ministerija, institucija, organizacija ar kiti suinteresuoti asmenys, nes to padaryti nebuvo įmanoma – jis buvo užregistruotas TAIS ir priimtas Vyriausybės posėdyje tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 16 d. Suinteresuotos institucijos ir kiti asmenys neturėjo nė vienos dienos savo pastaboms dėl konkretaus 1,65 dydžio koeficiento pateikti, o koeficiento dydis yra esminė ir svarbiausia ginčijamo teisinio reguliavimo dalis, turinti įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir interesams.

Taigi, pasak pareiškėjos, Vyriausybė, 2019 m. spalio 16 d. nutarimu padidindama koeficientą, padidino darbo užmokesčio ribą, nuo kurios priklauso darbuotojo gaunamų dienpinigių apmokestinimas. Tai reiškia, jog darbdaviai, siekdami, kad visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turi nustatyti didesnį darbo užmokestį, nei buvo nustatytas iki tol.

1.4. Pareiškėja nurodo, kad koeficiento keitimo klausimas (tačiau tik dėl krovininio kelių transporto sektoriuje dirbantiems darbuotojams taikytino koeficiento) Vyriausybės siūlymu pirmiausia buvo iškeltas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje (toliau – Trišalė taryba). Nei 2019 m. birželio 25 d., nei 2019 m. rugpjūčio 27 d., nei kituose Trišalės tarybos posėdžiuose šis klausimas dėl vykusių kolektyvinių derybų ir iš Lietuvos banko lauktos informacijos, susijusios su koeficiento skaičiavimu, nebuvo svarstytas.

Pareiškėjos nuomone, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) nuostatos, kad Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse ir dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis, reiškia, kad Vyriausybės įgaliojimų darbo santykių reglamentavimo srityje įgyvendinimas yra susijęs su Vyriausybės pareiga atsakingai laikytis socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo, kuris su socialiniais partneriais turi veiksmingai (prireikus – keliais etapais) vykti ne tiek Vyriausybės įstatyme numatytuose Vyriausybės pasitarimuose, kiek Darbo kodekse nurodytoje Trišalėje taryboje.

Pareiškėja teigia, jog 2005 m. birželio 13 d. Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos pasirašė susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos susitaria trišaliu principu rengti ir derinti teisės aktų projektus, aktualiausias problemas svarstyti Trišalėje taryboje, savo veikloje vadovautis trišaliais susitarimais ir sprendimais, o Vyriausybė įsipareigoja nutarimus aktualiais ekonomikos, užimtumo, darbo ir socialiniais klausimais priimti tik šalių pageidavimu juos išnagrinėjus Trišalėje taryboje. Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, pareiškėjos teigimu, šio susitarimo nesilaikė.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad netinkamas ginčijamo Vyriausybės nutarimo projekto derinimas Trišalėje taryboje yra pagrindas pripažinti tokį išskirtiniu būtinumu nepateisintą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimą prieštaraujančiu Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai.

1.5. Pareiškėja nurodo, kad pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 29 d. redakcija) Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (2017 m. gegužės 31 d. redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.

Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas, pareiškėjos teigimu, priimtas nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento 12¹, 27¹, 16, 17, 18, 25 punktų (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimų, jį priimant taip pat buvo pažeistas Vyriausybės darbo reglamento (2017 m. gegužės 31 d. redakcija) (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas) III skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas reikalavimas Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą įvertinti Vyriausybės kanceliarijoje.

Pareiškėjos manymu, Vyriausybės teisės aktų projektų rengimas elektroniniu būdu TAIS turi būti toks, kad būtų sudarytos ne menamos, fiktyvios, o realios galimybės dalyvauti suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms, joms teikti savo išvadas, taip pat sąlygos visuomenei dalyvauti ir teikti pasiūlymus dėl teisės aktų projektų. Tai gali būti užtikrinta tik jeigu Vyriausybės nutarimo projektas paskelbiamas TAIS iki jo priėmimo likus ne kelioms valandoms, bet protingam terminui.

1.6. Pareiškėjos teigimu, priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nebuvo laikomasi principo, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus – visuomenei, kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su parengtu ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektu, pateikti savo išvadas, pasiūlymus, nes jis 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybės buvo apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas po jo paskelbimo TAIS. Taigi buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros atvirumo, skaidrumo, efektyvumo principai (3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konsultavimosi su visuomene reikalavimas, 9 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teisės akto projektas rengiamas vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.

1.7. Pasak pareiškėjos, nurodyti teisės aktuose nustatytų Vyriausybės nutarimų priėmimui taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą, yra esminiai, šiurkštūs, nesilaikant šių reikalavimų yra pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, o teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo, socialinio dialogo reikalavimų nesilaikymas priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą reiškia, kad yra pažeistas atsakingo valdymo principas.

2.1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Finansų ministerija 2019 m. spalio 7 d. parengė ir derinimui su kitomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir visuomene į TAIS kaip teisės aktų projektų paketo dalį (biudžetiniai projektai) įkėlė Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo siūloma koeficiento dydį padidinti nuo 1,3 iki 1,5. Per TAIS nustatytus terminus savo pastabas ir išvadas pateikė suinteresuotos institucijos ir įstaigos. Suinteresuoto asmens atstovai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė koeficiento dydį padidinti iki 1,8, darbuotojams atstovaujančios organizacijos – iki 2 ir tai svarstyti Trišalėje taryboje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos vežėjų sąjunga koeficiento didinimui iš esmės nepritarė.

2.2. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, Finansų ministerija, atsižvelgdama į suinteresuotų institucijų ir įstaigų pastabas ir pasiūlymus, įvertinusi siūlomo teisinio reguliavimo pakeitimo ekonominį poveikį, parengė galutinį, t. y. suderintą su visais suinteresuotais asmenimis, Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame vietoj anksčiau siūlyto koeficiento dydžio 1,5 pasiūlė nustatyti koeficiento dydį 1,65. Šį galutinį ir suderintą ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektą Finansų ministerija TAIS įregistravo 2019 m. spalio 16 d. Tą pačią dieną Vyriausybė, posėdyje pritarusi minėtam Vyriausybės nutarimo projektui, priėmė ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą.

2.3. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nebuvo pažeista Konstitucija, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. redakcija), nes ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas buvo paskelbtas viešai (TAIS), buvo sudarytos sąlygos per protingą terminą pateikti pasiūlymus ir pastabas, buvo žinomas ginčijamo Vyriausybės nutarimo projekto rengimą inicijavęs, jį parengęs, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikęs ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantis subjektas, rengiant ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektą buvo įvertinti gauti pasiūlymai ir pastabos, atliktas ekonominis jo poveikio vertinimas.

2.4. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad komandiruojamų darbuotojų, kurie dėl darbo pobūdžio vyksta į itin dažnas ir ilgas komandiruotes, dienpinigių dydžio klausimas buvo nagrinėjamas jau keletą metų. Šis klausimas yra aktualus, nes praktikoje įžvelgiama tendencija minėtiems darbuotojams mokėti tik tokio dydžio darbo užmokestį, kad būtų galima neapmokestinti jiems mokamų dienpinigių, dėl to sumažėja tokių darbuotojų socialinių garantijų. Nuo 2018 metų šis klausimas buvo svarstomas ir Trišalėje taryboje, tačiau, atsižvelgusi į tai, kad joje beveik dvejus metus nebuvo pasiekta susitarimo ir kolektyvinėje sutartyje nepatvirtintas koeficiento dydis, Vyriausybė, vadovaudamasi įstatymų leidėjo suteiktais įgaliojimais ir konstituciniu atsakingo valdymo principu, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, teisėtai ir pagrįstai, gindama silpnesnįjį darbo santykių subjektą, įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ginčijamas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas yra priimtas nepažeidžiant Darbo kodekso 185 straipsnio 9 dalyje (2017 m. birželio 6 d. redakcija) nustatytų reikalavimų.

Konstitucinis Teismas

4.2. Taigi, ginčijamu Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu pakeitus Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktį (2017 m. sausio 11 d. redakcija), koeficientas, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis, dydį, buvo padidintas nuo anksčiau nustatytojo 1,3 iki 1,65.

4.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas priimtas vadovaujantis inter alia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra inter alia kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose.

Taigi Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) yra reglamentuojama, kokia tvarka apskaičiuojami dienpinigiai, laikomi komandiruočių į užsienį kompensacijomis, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms. Šiame Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo papunktyje yra nustatytas koeficientas, taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio dydį, kurio 50 procentų lygi ar mažesnė dienpinigių suma laikoma komandiruočių į užsienį kompensacija, taigi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

4.4. Vadinasi, Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) nustatytas koeficiento dydis yra esminis šiame papunktyje įtvirtinto teisinio reguliavimo elementas, lemiantis darbo užmokesčio dydį, kurį nustačius komandiruotam į užsienį darbuotojui mokami dienpinigiai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, taigi ir turintis įtakos tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesams.

5.1. Finansų ministerijos parengtas ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nustatyta, kad koeficientas yra didinamas nuo 1,3 iki 1,65, TAIS buvo užregistruotas 2019 m. spalio 16 d. (registracijos Nr. 19-12033) kaip įtrauktas į teisės aktų projektų paketą kartu su pagrindiniu Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, t. y. kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu.

5.2. Iš TAIS duomenų matyti, kad tos pačios dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d., Vyriausybės posėdžiui buvo pateiktas ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas, kuriam Vyriausybė šiame posėdyje pritarė ir priėmė ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

5.3. Pažymėtina, kad TAIS nėra duomenų apie Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. registruoto nutarimo projekto pateikimą derinti suinteresuotoms institucijoms.

5.4. Pažymėtina ir tai, kad TAIS nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas nei dėl 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, nei dėl ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams.

5.5. Paminėtina, kad kartu su 2019 m. spalio 16 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, su kuriuo Vyriausybei buvo teikiamas ir ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas, TAIS paskelbti 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto (registracijos Nr. 19-11613) Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, derinimo raštai.

Paminėtina ir tai, kad Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo lydraštyje pažymėta, jog, „[A]tsižvelgdami į tai, kad išvardinti teisės aktų projektai yra susiję ir (ar) bus teikiami kartu su 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, prašome išvadas dėl projektų pateikti skubos tvarka“.

Iš pateiktų institucijų ir įstaigų išvadų ir pasiūlymų matyti, kad išvadoms dėl teisės aktų projektų pateikti buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas. Šiame kontekste paminėtina, jog viešosios įstaigos Lietuvos laisvosios rinkos instituto, asociacijos „Investorsʼ Forum“, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos vežėjų sąjungos raštuose dėl teisės aktų projektų derinimo pažymėta, kad, viešam šių projektų svarstymui paskyrus keletą dienų, neįmanoma pateikti kokybiškų pastabų ir tikėtis rimtos diskusijos, nes pastaboms dėl viso mokestinių teisės aktų projektų paketo pateikti nustatytas 5 darbo dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas.

7.1. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio „Teisėkūros principai“ 2 dalyje inter alia nustatyta:

7.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio „Bendrosios teisės aktų projektų rengimo nuostatos“ 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.

Taigi, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, rengiant teisės akto projektą turi būti vadovaujamasi, be kita ko, atvirumo ir skaidrumo, taip pat efektyvumo principais, pagal kuriuos, kaip minėta, teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

7.3. Pažymėtina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio „Konsultavimasis su visuomene“ 2 dalyje nustatyta, kad su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas).

7.4. Šiame kontekste paminėtinas Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnyje „Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai“ įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama TAIS (1 dalis); TAIS skelbiama inter alia teisės aktų projektai (2 dalies 2 punktas); TAIS sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama (4 dalis).

8.1. Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio „Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka“ 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 29 d. redakcija) Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka; šios pareigos gali būti nepaisoma tik šioje dalyje nurodytais išskirtiniais atvejais, kai teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą. Pažymėtina, kad tokiems išskirtiniams atvejams nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas.

8.2. Pažymėtina, kad Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį, kaip minėta, Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, yra susijęs su šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 14 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad inter alia Vyriausybės nutarimų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

11.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktus jie gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma ir savo pačios priimtų nutarimų; kol Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas ar panaikintas, Vyriausybė turi laikytis jame nustatytų reikalavimų (inter alia 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Savo pačios priimtų nutarimų nepaisymas reikštų, kad Vyriausybė nukrypo nuo konstitucinio teisės viešpatavimo imperatyvo, taigi ir tai, kad išleidžiant atitinkamą Vyriausybės nutarimą buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).

11.2. Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime pažymėjo, kad priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos; pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ar taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti (koreguoti) teisinį reguliavimą, ar nustatyti naują, ar panaikinti galiojantįjį.

14.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų (inter alia 2001 m. gruodžio 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai), inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka (2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Ji turi laikytis įstatymų nustatytos Vyriausybės nutarimų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų tvarkos (2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tik gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).

14.2. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota ir tai, kad jeigu Vyriausybė, leisdama teisės aktus, nesilaikytų įstatymų, inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo inter alia įstatymus (inter alia 2013 m. balandžio 2 d., 2014 m. spalio 9 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).

17.1. Sprendžiant, ar Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), pažymėtina, kad, kaip minėta:

– pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, rengiant teisės akto projektą turi būti vadovaujamasi, be kita ko, atvirumo ir skaidrumo, taip pat efektyvumo principais; pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą teisėkūroje vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principu, pagal kurį inter alia teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose; pagal šios dalies 5 punktą teisėkūroje taip pat turi būti vadovaujamasi efektyvumo principu, pagal kurį inter alia rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

– pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje kartu su šio straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (2012 m. rugsėjo 18 d. redakcija), nustatytą teisinį reguliavimą, užtikrindami teisėkūros atvirumą, skaidrumą ir efektyvumą, teisės aktų projektus esminiais klausimais rengiantys ir priimantys subjektai privalo laiku pateikti šiuos teisės aktų projektus ir gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą visuomenei susipažinti, kad jai būtų sudarytos galimybės daryti įtaką atitinkamų teisės aktų projektų turiniui ir būtų sudarytos prielaidos geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas;

– pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka; šios pareigos gali būti nepaisoma tik šioje dalyje nurodytais išskirtiniais atvejais, kai teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą; tokiems išskirtiniams atvejams nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas;

– pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija), 40 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą parengusi (teikianti) institucija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka privalo derinti šį teisės akto projektą su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis, nurodytais Vyriausybės darbo reglamente (fiziniais asmenimis, asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais subjektais, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas reguliavimas).

Minėta ir tai, kad Vyriausybės darbo reglamente yra nustatyti Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų derinimo terminai ir vertinimo Vyriausybės kanceliarijoje tvarka: teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms paprastai teikiami derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos (18 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)); išvadas teikiantys subjektai privalo pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų paprastai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (27 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)); suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti turi būti numatytas ne trumpesnis nei 10 darbo dienų terminas (27¹ punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)); institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) išimtiniais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių teisės aktas turi būti priimtas nedelsiant (tokioms nenumatytoms aplinkybėms nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas) (28 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)); Vyriausybei pateiktas teisės akto projektas yra vertinamas Vyriausybės kanceliarijoje – už teisės aktų projektų teisinį vertinimą ir už tam tikras sritis atsakinguose Vyriausybės kanceliarijos padaliniuose, kurie pateikia išvadas dėl teisės akto projekto (44, 45 punktai (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)).

17.2. Kaip minėta, iš TAIS duomenų matyti šios aktualios su ginčijamu Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu susijusios faktinės aplinkybės:

– Finansų ministerijos parengtas ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nustatyta, kad koeficientas yra didinamas nuo 1,3 iki 1,65, TAIS buvo užregistruotas 2019 m. spalio 16 d. (registracijos Nr. 19-12033) kaip įtrauktas į teisės aktų projektų paketą kartu su pagrindiniu Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, t. y. kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu;

– kartu su 2019 m. spalio 16 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, su kuriuo Vyriausybei buvo teikiamas ir ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas, TAIS paskelbti 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto (registracijos Nr. 19-11613) Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, derinimo raštai; iš Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo lydraščio ir pateiktų institucijų ir įstaigų išvadų ir pasiūlymų matyti, kad išvadas dėl teisės aktų projektų prašyta pateikti skubos tvarka per 5 darbo dienas motyvuojant tuo, kad teisės aktų projektai buvo susiję su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

– ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas buvo pateiktas tos pačios dienos, kurią jis buvo užregistruotas TAIS (t. y. 2019 m. spalio 16 d.), Vyriausybės posėdžiui ir šiame posėdyje buvo priimtas; TAIS nėra duomenų apie Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. registruoto nutarimo projekto pateikimą derinti suinteresuotoms institucijoms;

– TAIS nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas nei dėl 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, nei dėl ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams.

17.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skubos tvarka teikiant derinti suinteresuotoms institucijoms, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat derinti su kitais suinteresuotais asmenimis Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, nepaisyta Vyriausybės darbo reglamento 18 punkto (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimo teisės aktų projektus suinteresuotoms institucijoms teikti derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos, 27 punkto (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimo išvadas teikiantiems subjektams pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, 27¹ punkto (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimo suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti numatyti ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą. Pažymėtina, kad toks Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, pateikimas derinti skubos tvarka per 5 darbo dienas motyvuojant tuo, kad teisės aktų projektai buvo susiję su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, negalėjo būti grindžiamas Vyriausybės darbo reglamento 28 punkte (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nurodytomis nenumatytomis aplinkybėmis, kurioms esant institucijos gali prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka, nes pagal šį punktą, kaip minėta, tokioms nenumatytoms aplinkybėms nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas.

17.4. Konstatuotina ir tai, kad TAIS užregistruotą ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektą dėl koeficiento dydžio 1,65 nustatymo Vyriausybei pateikus svarstyti ir Vyriausybei jam pritarus bei priėmus ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą tą pačią dieną, t. y. nepateikus jo derinti suinteresuotoms institucijoms, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat derinti su kitais suinteresuotais asmenimis, nurodytais Vyriausybės darbo reglamente, taip pat buvo nesilaikyta minėtų Vyriausybės darbo reglamento 18, 27, 27¹punktuose (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia suinteresuoto asmens atstovai, vien tai, kad Finansų ministerijos 2019 m. spalio 7 d. parengtas ir į TAIS įkeltas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo buvo siūloma koeficiento dydį padidinti nuo 1,3 iki 1,5, buvo derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir suinteresuotais asmenimis, nereiškia, kad buvo derintas ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projektas dėl koeficiento 1,65. Kaip minėta, šio koeficiento dydis yra esminis ginčijamu Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu pakeistame Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2017 m. sausio 11 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo elementas, lemiantis darbo užmokesčio dydį, kurį nustačius komandiruotam į užsienį darbuotojui mokami dienpinigiai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, taigi ir turintis įtakos tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesams.

17.5. Atsižvelgiant į tai, kad TAIS nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas nei dėl 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nei dėl ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams, konstatuotina, kad priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta Vyriausybės darbo reglamento 44, 45 punktuose (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatyto reikalavimo įvertinti Vyriausybei pateiktus teisės aktų projektus Vyriausybės kanceliarijoje.

17.6. Atsižvelgiant į tai, kad priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta Vyriausybės darbo reglamento 18, 27, 27¹, 28, 44, 45 punktuose (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatytų reikalavimų, konstatuotina, kad taip pat nepaisyta Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija), 40 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nustatyto reikalavimo Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka derinti su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis, nurodytais Vyriausybės darbo reglamente.

Pažymėtina, kad pareigos derinti Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, nepaisymas priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą negalėjo būti grindžiamas Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija) nurodytais išskirtiniais atvejais, kai teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, nes, kaip minėta, tokiems išskirtiniams atvejams nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas.

17.7. Konstatuotina ir tai, kad, pateikiant suinteresuotiems asmenims Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, derinti skubos tvarka per 5 darbo dienas, taip pat nepateikiant suinteresuotiems asmenims derinti ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto dėl koeficiento 1,65 ir priimant šį Vyriausybės nutarimą jo projekto užregistravimo TAIS dieną, nepaisyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principo, pagal kurį inter alia teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat šios dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, pagal kurį inter alia rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Kartu nepaisyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo rengiant teisės akto projektą vadovautis, be kita ko, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo principais, taip pat šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo teisės aktų projektus esminiais klausimais rengiantiems ir priimantiems subjektams laiku pateikti šiuos teisės aktų projektus ir gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą visuomenei susipažinti, kad jai būtų sudarytos galimybės daryti įtaką atitinkamų teisės aktų projektų turiniui ir būtų sudarytos prielaidos geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas.

17.8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija), Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai.

19.1. Kaip minėta:

– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas; savo pačios priimtų nutarimų nepaisymas reikštų, kad Vyriausybė nukrypo nuo konstitucinio teisės viešpatavimo imperatyvo, taigi ir tai, kad išleidžiant atitinkamą Vyriausybės nutarimą buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas;

– priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ar taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti (koreguoti) teisinį reguliavimą, ar nustatyti naują, ar panaikinti galiojantįjį;

– konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos; tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija;

– pagal Konstituciją, inter alia jos 94 straipsnio 2 punktą, Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų, inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka; ji turi laikytis įstatymų nustatytos Vyriausybės nutarimų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų tvarkos; Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga;

– jeigu Vyriausybė, leisdama teisės aktus, nesilaikytų įstatymų, inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo inter alia įstatymus.

19.2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad ginčijamas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas buvo priimtas nepaisant Vyriausybės darbo reglamento 18 punkte (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatyto reikalavimo teisės aktų projektus suinteresuotoms institucijoms teikti derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos, 27 punkto (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimo išvadas teikiantiems subjektams pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, 27¹ punkto (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) reikalavimo suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti numatyti ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, 28 punkte (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatyto reikalavimo institucijoms motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka tik išimtiniais atvejais, 44, 45 punktuose (2019 m. gegužės 22 d. redakcija) nustatyto reikalavimo įvertinti Vyriausybei pateiktus teisės aktų projektus Vyriausybės kanceliarijoje.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad ginčijamas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas buvo priimtas nepaisant Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija), 40 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nustatyto reikalavimo Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka derinti su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, ir su kitais suinteresuotais asmenimis, nurodytais Vyriausybės darbo reglamente, taip pat nepaisant Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose įtvirtintų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo principų, šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo rengiant teisės akto projektą vadovautis, be kita ko, šiais teisėkūros principais, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo teisės aktų projektus esminiais klausimais rengiantiems ir priimantiems subjektams laiku pateikti šiuos teisės aktų projektus ir gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą visuomenei susipažinti.

19.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia jos 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, inter alia laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų.

19.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

21.1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus nustatyti ir vėlesnę savo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, oficialaus paskelbimo (taigi ir įsigaliojimo) datą tais atvejais, kai tą Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai paskelbus iškart po jo priėmimo teisės sistemoje galėtų susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibrėžtys, dėl kurių galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms (inter alia 2005 m. sausio 19 d., 2011 m. birželio 9 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai). Taigi Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurių galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (inter alia 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. vasario 6 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

21.2. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) „Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų paskelbimas ir įsigaliojimas“ 3 dalį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

21.3. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeistas inter alia Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktis (2017 m. sausio 11 d. redakcija), negalės būti taikomas ir bus pašalintas iš teisės sistemos.

Taigi, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų tam tikrų ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius atitinkamų ūkio subjektų veiklai, jų darbuotojų teisėms.

21.4. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2022 m. sausio 3 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56, 84 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas