Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajam konsultantui Romualdui Varslauskui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2002 m. birželio 20 d. išnagrinėjo bylą Nr. 32/2000 pagal pareiškėjo – Aukštesniojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjas – Aukštesnysis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 48 straipsnio 2 dalies (1999 m. liepos 7 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 64-2069) nuostata, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tuo tarpu Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, taip yra varžoma Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir yra pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
III
Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniojo konsultanto P. Petkevičiaus rašytiniai paaiškinimai.
Suinteresuoto asmens atstovas teigia, jog Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, Įstatyme įtvirtinta tuo tikslu, kad 38 straipsnio 1 dalyje ir jo 2 dalies 10 bei 12 punktuose numatyti pagrindai atleisti karį iš tarnybos yra labai svarbūs, pagrįsti ir negali būti ginčijami, nes tokiais pagrindais nutraukti kario tarnybos sutartį yra būtina. P. Petkevičiaus nuomone, priešingu atveju būtų pakenkta karo tarnybos interesams, krašto apsaugos sistemai galėtų būti padaryta žymi žala. Suinteresuoto asmens atstovo manymu, teisme gali būti sprendžiamas ginčas tik dėl to, ar buvo laikytasi teisės aktais nustatytos atleidimo iš karo tarnybos tvarkos, t. y. ar atleidimo iš karo tarnybos klausimą sprendė kompetentingi subjektai, ar priimant sprendimą buvo remtasi reikiamais faktais, duomenimis, įrodymais bei kita atitinkama medžiaga, ar atleidimo iš tarnybos procedūriniai veiksmai buvo atlikti tiksliai laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Suinteresuoto asmens atstovas teigia, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra nustatyta asmens teisė apskųsti teismui atleidimo iš karo tarnybos tvarką ir tokiu būdu ginti savo teises, todėl minėta Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro L. Linkevičiaus, taip pat socialinės apsaugos ir darbo viceministrės R. Melnikienės rašytiniai paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas R. Varslauskas iš esmės pritarė suinteresuoto asmens atstovo P. Petkevičiaus rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams.
Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas