1. ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriama bauda arba atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, laivo vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (upių ar mažojo laivo vairavimo teisės pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai) ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas skirti baudą arba atimti teisę vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą, vairuotojo pažymėjimas (upių ar mažojo laivo vairavimo teisės pažymėjimas) negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo, arba iki bus sumokėta paskirta bauda.“
Pareiškėjas abejoja, ar ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu priimamas nutarimas skirti baudą, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai.
2. Vertinant ginčijamos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai būtina išsiaiškinti joje nustatyto teisinio reguliavimo turinį.
Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriama bauda arba atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, jeigu priimamas nutarimas skirti baudą, asmeniui vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, bet jam yra išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, kuris pratęsiamas, iki bus sumokėta paskirta bauda. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad visais atvejais, kai asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra skiriama bauda, iš jo yra paimamas vairuotojo pažymėjimas, t. y. dokumentas, patvirtinantis, jog asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ir vietoje jo išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę.
Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę yra kitokios formos negu kitose valstybėse pripažįstamas teisės vairuoti transporto priemonę pažymėjimas, jis galioja tik laikinai. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę liudija asmenį turint šią teisę tik Lietuvoje.
3. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.“
Šioje Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas).
Pagal ginčijamą ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatą vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, yra administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonė. Ginčijama įstatymo nuostata reguliuojami ne administracinės nuobaudos skyrimo už padarytą teisės pažeidimą santykiai, bet santykiai, kurie atsiranda užtikrinant paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymą. Vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, nėra nuobauda už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas turi kitą paskirtį – užtikrinti, kad paskirta bauda būtų sumokėta. Iš to galima daryti išvadą, kad vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis konstitucinį principą non bis in idem.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu priimamas nutarimas skirti baudą, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.
5. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas savo 2000 m. birželio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytuose Konstitucijos straipsniuose išdėstytų teisės normų negalima interpretuoti jas atribojus nuo kitų Konstitucijos normų.
Konstitucinis Teismas pažymi, kad vertinant ginčijamų įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai svarbu išsiaiškinti ne tik jų santykį su pareiškėjų nurodytomis Konstitucijos normomis, bet ir tai, ar jie neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už teisės pažeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje įtvirtintų principų. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, yra administracinės teisenos užtikrinimo priemonė. Vertinant ginčijamos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK normos, nustatančios administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numato įvairaus dydžio baudas – nuo 20 iki 5000 litų. Pagal ginčijamą ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatą vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, visais atvejais nepriklausomai nuo asmens padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumo laipsnio ir už tai paskirtos baudos dydžio.
Pažymėtina ir tai, kad pagal ginčijamą ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatą vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas ir tais atvejais, kai už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš asmens negali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir gali būti paskirta tik bauda.
Teisė vairuoti transporto priemonę yra įgyta teisė. Ją patvirtina vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, ir išdavimas laikino leidimo vairuoti transporto priemonę reiškia įgytos teisės suvaržymą, nes nustatomas tik laikinas leidimas ja naudotis, tuo tarpu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas kaip administracinė nuobauda nėra paskirtas.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau buvo konstatuota, kad vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, iš esmės reiškia, jog asmuo užsienyje negali pasinaudoti dokumentu, liudijančiu jo teisę vairuoti transporto priemonę. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę reiškia ir tai, kad yra suvaržomas asmens turimos teisės vairuoti transporto priemonę įgyvendinimas Lietuvoje, nes toks leidimas galioja tik laikinai ir jo galiojimas turi būti pratęsiamas.
Ginčijamoje ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatoje nustatyta administracinė bylų teisenos užtikrinimo priemonė nesiderina su proporcingumo, taigi ir su konstituciniu teisinės valstybės, principu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, jog ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu priimamas nutarimas skirti baudą, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais ir 69 straipsnio 3 dalimi,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
