Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371-23 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

I

Anykščių rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 7 d. nagrinėjo asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 371²³ straipsnio 1 dalis (Žin.,1998, Nr. 112-3106) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

II

Prašymas grindžiamas šiais argumentais.

CPK 371²³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nekviesdamas į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų, patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 371²¹ straipsnyje, ir ar prašymas pagrįstas 371¹⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pagal šią normą išnagrinėtos bylos dalyviai apie tai, kad yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, gali sužinoti tik tada, kai byla yra paskirta nagrinėti teismo posėdyje, todėl dalyvaujantys byloje asmenys neturi galimybės pareikšti nuomonės bei ginčyti, ar yra pagrįsti prašyme nurodyti pagrindai ir ar nepraleisti prašymo padavimo terminai. Teismas, skirdamas bylą pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje dar neatnaujinęs proceso, kartu pripažįsta, kad kai kurios asmens, prašančio atnaujinti procesą, prašyme nurodomos aplinkybės yra pagrįstos, tačiau tokios teismo nuomonės neturi teisės ginčyti dalyvavę byloje asmenys.

Pareiškėjo nuomone, tokia proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka įtvirtinama nelygi asmens, prašančio atnaujinti procesą, ir dalyvavusių byloje asmenų procesinė padėtis. Dėl to pareiškėjui kyla abejonių, ar CPK 371²³ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniojo konsultanto J. Orlausko rašytiniai paaiškinimai.

Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad pagal CPK 371²³ straipsnį prašymo nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teisėjas, neskirdamas teismo posėdžio, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 371²¹ straipsnyje nustatyto termino ir ar prašymas atitinka CPK 371²² straipsnio reikalavimus. Jeigu prašymas surašytas praleidus įstatyme nustatytą terminą, prašymas iš esmės nenagrinėjamas. Procesą atsisakoma atnaujinti vien dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytų formalių reikalavimų. Jeigu pareiškėjas tų reikalavimų laikėsi, teisėjas priima nutartį prašymą priimti teismo žinion ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.

Teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą byloje liečia tik pareiškėjo teises ir jo teisėtus interesus, įstatymas jam suteikia teisę skųsti tokią nutartį atskiruoju skundu. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, suteikti tokią teisę dalyvaujantiems byloje asmenims būtų nelogiška, nes pirmajame etape teismas iš esmės nenagrinėja proceso atnaujinimo klausimų, vyksta tik formalus patikrinimas, todėl ir kitų asmenų procesinės teisės, nenumatytos CPK 371²³ straipsnyje, negali būti pažeistos. Civilinis procesas prasideda tik proceso atnaujinimo antrajame etape.

Tik teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus galima spręsti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės. Tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų (CPK 371²¹ ir 371²² straipsniai) prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teismo posėdyje, pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Procesas atnaujinamas pagal taisykles, reguliuojančias procesą pirmosios instancijos teisme. Taigi nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą iš esmės, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visiškai naudotis CPK jiems suteiktomis teisėmis.

Suinteresuoto asmens atstovas mano, kad CPK 371²³ straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

IV

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti specialistų – Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Šeimos teisės ir civilinio proceso katedros vedėjo doc. dr. V. Valančiaus ir šios katedros lektoriaus E. Krivkos rašytiniai paaiškinimai.

V

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas J. Orlauskas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

1. CPK 371²³ straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teismas, nekviesdamas į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 371²¹ straipsnyje, ir ar pagrįstas 371¹⁸ straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais. Teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja šioje dalyje nurodytus trūkumus, arba teismas paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.“

Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 371²³ straipsnio 1 dalį apie tai, jog yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, byloje dalyvaujantys asmenys gali sužinoti tik tada, kai byla yra paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Taip yra apribojamos galimybės ginčyti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą. Pareiškėjo manymu, tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama nelygi asmens, prašančio atnaujinti procesą, ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, todėl pareiškėjui kyla abejonių, ar CPK 371²³ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

2. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“

Konstitucinio visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Civilinio proceso teisėje konstituciniu visų asmenų lygybės principu inter alia yra grindžiami šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

3. Vertinant CPK 371²³ straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai atsižvelgtina į tai, kad pagal Konstituciją asmuo turi teisę savo teises bei teisėtus interesus ginti nepriklausomame ir bešališkame teisme. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

4. Pagal CPK 371²³ straipsnio 1 dalį teismas, nekviesdamas į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų, patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 371²¹ straipsnyje, ir ar jis pagrįstas 371¹⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Taigi pagal CPK 371²³ straipsnio 1 dalį tikrinama, ar prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Konstatavęs, kad yra praleistas prašymo padavimo terminas, ir (arba) tai, kad prašymas nėra pagrįstas CPK 371¹⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Jeigu teismas tokių trūkumų nekonstatuoja, jis paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.

CPK 371²⁰ straipsnyje nustatyta, kad proceso atnaujinimo procesas vyksta pagal taisykles, reguliuojančias procesą pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai procesas atnaujinamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą turi būti pranešama visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Proceso atnaujinimo procesas vyksta pagal civilinio proceso reikalavimus, todėl dalyvaujantys byloje asmenys turi visas įstatymo numatytas procesines teises, taip pat ir teisę pareikšti nuomonę dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijama CPK 371²³ straipsnio 1 dalis paneigia konstitucinį visų asmenų lygybės principą.

5. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Civilinio proceso kodekso 371²³ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas