Ištaisyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ esančias akivaizdžias redakcines klaidas:
– 16.3 papunktyje tarp žodžių „patalpų“ ir „savininkas“ išbraukti kablelį ir šį papunktį išdėstyti taip: „Taigi pagal Nuostatų 195 punkte nustatytą ginčijamą teisinį reguliavimą, pagal kurį, kaip minėta, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turėjo teisę kreiptis į Registro tvarkytoją dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui buvo įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas, tokių patalpų savininkas neturėjo teisės kreiptis į Registro tvarkytoją dėl šios buveinės išregistravimo net ir tuo atveju, jeigu jis CK nuostatose, kuriomis reguliuojama sutarčių teisė, nustatyta tvarka nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinei registruoti ir toks sutikimas baigė galioti.“;
– 16.6 papunktyje po žodžio „derinti“ išbraukti žodį „su“ ir šį papunktį išdėstyti taip: „Taigi konstatuotina, kad Nuostatų 195 punkte įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą, t. y. reikalavimo nustatant konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia įtvirtintų Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo steigiant juridinius asmenis teisinį reguliavimą, inter alia įtvirtinant viešojo intereso nulemtą registruojant juridinius asmenis privalomą nurodyti duomenį – juridinio asmens buveinę, šių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą derinti inter alia su pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalis ginama nuosavybės teise, be kita ko, savininko teise su savo turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti jį ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.“.