Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 41(1) straipsnio 1 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo

1.1. Vyriausybė, nepaisydama šių konstitucinių reikalavimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą svarstė Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime ir priėmė teisinius padarinius sukėlusį Vyriausybės pasitarimo protokole įrašytą sprendimą, kuriuo nepritarė J. Miliaus veiklos ataskaitai.

1.2. Priimant Vyriausybės nutarimą Vyriausybės nariai balsavo ir sprendimą priėmė ne dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos, o dėl jo atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų. Taigi Vyriausybė, nepritardama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai, šiuo klausimu nepriėmė nutarimo.

1.3. Todėl, pasak pareiškėjo, kyla abejonių dėl Vyriausybės pasitarimo protokole įrašyto sprendimo ir jo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo atitikties minėtoms Konstitucijos nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punktui, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai, 37 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, 41 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

1.4. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija Vyriausybės pasitarimo protokole įrašyto sprendimo ir Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, Vyriausybės įstatymui tuo aspektu, ar Vyriausybė, priimdama ginčijamus aktus, pagrįstai nepritarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai.

2.1. Svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai yra įtvirtinti Konstitucijoje, kiti – įstatymuose. Pagrindiniai klausimai, kurie turi būti sprendžiami Vyriausybės posėdžiuose, ir jų priėmimo teisiniai pagrindai yra reglamentuoti Vyriausybės įstatyme. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio „Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai“ 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus.

Pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punktą Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. Kadangi šiam Vyriausybės sprendimui priimti nėra nustatyta speciali tvarka, Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaita svarstoma bendra Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje, Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas) 81, 85 punktuose nustatyta tvarka, pagal kurią Vyriausybei pateiktos ataskaitos prieš Vyriausybės posėdžius gali būti svarstomos Vyriausybės pasitarime, sprendimus įforminant Vyriausybės pasitarimo protokole (priimant vadinamuosius protokolinius sprendimus). Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, Vyriausybei įprasta tam tikrus tiesiogiai nesukeliančius teisinių padarinių, nesusijusius su valstybės valdymo reikalais sprendimus priimti Vyriausybės pasitarimuose, o ne Vyriausybės posėdžiuose.

Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį veiklos ataskaitos gali būti svarstomos Vyriausybės pasitarime, darytina išvada, kad tokių veiklos ataskaitų svarstymas nėra valstybės valdymo reikalas, taigi jos neprivalo būti svarstomos Vyriausybės posėdyje, dėl jų neturi būti priimami Vyriausybės nutarimai.

2.2. Pagal Vyriausybės įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalį Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma. Taigi tokiems sprendimams priimti užtenka paprastos Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų daugumos. Be to, Vyriausybės darbo reglamente nenustatyta, kad Vyriausybės pasitarimų protokoluose turi būti nurodyti šiuose pasitarimuose priimtų sprendimų motyvai.

2.3. Vyriausybės pasitarimo protokole įrašytu sprendimu nepritarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai išreikšta Vyriausybės valia, tačiau jo priėmimas buvo tik dalis su J. Miliaus atleidimu susijusios procedūros, šis sprendimas savaime nesukėlė jam teisinių padarinių. Nepaisant to, kad nurodytai veiklos ataskaitai Vyriausybės pasitarimo protokole įrašytu sprendimu buvo nepritarta, Vyriausybės nariai Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektą ir, be kita ko, galėjo jam nepritarti, grąžinti veiklos ataskaitą pakartotinai svarstyti Vyriausybės pasitarime. Tačiau dar kartą įvertinus J. Miliaus veiklos ataskaitą, kitus Vyriausybės posėdžiui pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą korupcijos rizikos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje analizę (Specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 4-01-6029 pateikta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai), jo veikla pripažinta netenkinančia Vyriausybės, todėl jis Vyriausybės nutarimu atleistas iš šios tarnybos direktoriaus pareigų.

2.4. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuoto asmens atstovai nurodė šiuos argumentus.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pasitarimo protokole įrašytas sprendimas ir Vyriausybės nutarimas priimti laikantis Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente nustatytos sprendimų priėmimo Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės nutarimų priėmimo Vyriausybės posėdžiuose tvarkos, darytina išvada, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 2 punktas, 95 straipsnio 1 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas, Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis nepažeisti.

6.1. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 953 „Dėl J. Miliaus paskyrimo“ J. Milius buvo paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi antrai ketverių metų kadencijai.

6.2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu, atliko ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2016 m. rugpjūčio 4 d. pateikė korupcijos rizikos tam tikrose šios tarnybos veiklos srityse analizę. Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. pasitarime apsvarsčius šią analizę, tarnybos direktoriui pavesta parengti 2015 metų ir 2016 metų 8 mėnesių jo veiklos ataskaitą ir pateikti ją Vyriausybei, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavesta iki svarstymo Vyriausybėje ją įvertinti.

6.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vyriausybei savo veiklos ataskaitą. Žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė šią ataskaitą įvertino teigiamai. Vyriausybės kanceliarijos Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyrius ir Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad šioje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie visą įstaigos veiklą, tačiau labai ribotai informuojama apie Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžios ir atskaitingos įstaigos – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto veikimą (tikslus, būdus, metodus, procedūras), sukėlusį atgarsį visuomenėje dėl jo skaidrumo. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatsižvelgė į korupcijos rizikos šioje tarnyboje analizės pagrindu pateiktą rekomendaciją, kad ūkio subjektų patikrinimų apimtis atskirų ūkio subjektų atžvilgiu būtų vienodos apimties.

6.4. Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime apsvarsčius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą, jai nepritarta; tai įrašyta į šio pasitarimo protokolą Nr. 52.

Kaip matyti iš šio Vyriausybės pasitarimo protokolo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius šiame pasitarime dalyvavo ir kalbėjo.

6.5. Buvo numatyta Vyriausybės nutarimo dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų projektą svarstyti Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, tačiau posėdis perkeltas į 2016 m. rugsėjo 28 d., atsižvelgus į kai kurių Vyriausybės narių prašymą sudaryti galimybę Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime nedalyvavusiems Vyriausybės nariams susipažinti su visais dokumentais, be kita ko, su minėta J. Miliaus veiklos ataskaita, ir ją įvertinti.

6.6. Vyriausybė 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 960, kuriuo atleido J. Milių iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų nepritarusi jo veiklos ataskaitai.

Kaip matyti iš Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolo, šiame posėdyje dalyvavo Ministras Pirmininkas ir devyni iš keturiolikos ministrų, t. y. daugiau kaip pusė visų Vyriausybės narių, taip pat dalyvavo ir svarstant Vyriausybės nutarimo projektą kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius. Vyriausybės nutarimas priimtas visų Vyriausybės narių balsų dauguma (aštuonių Vyriausybės narių balsais).

9.1. Vyriausybės įstatymo 37 straipsnyje „Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai“ (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija su 2007 m. birželio 14 d. pakeitimu) nustatyta:

9.2. Taigi Vyriausybės įstatymo 37 straipsnyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija su 2007 m. birželio 14 d. pakeitimu) yra nustatytos dvi Vyriausybės veiklos organizacinės formos: Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybės valdymo reikalai sprendžiami Vyriausybės posėdžiuose priimant nutarimus. Šio straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) ir 5 dalyje nurodyta, kokie klausimai gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose.

9.3. Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nurodytuose Vyriausybės pasitarimuose gali būti svarstomi dviejų kategorijų klausimai: svarbiausi Vyriausybės posėdžiuose numatomi spręsti klausimai, kurie Vyriausybės pasitarimuose apsvarstomi preliminariai, taip pat kiti klausimai, kurie nebūtinai turi būti sprendžiami Vyriausybės posėdžiuose, kaip antai Vyriausybei pateiktos ataskaitos, darbo grupių išvados, pasiūlymai, kita informacija.

Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytuose pasitarimuose svarstomos tik Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų; pagal šio įstatymo 41¹ straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) Vyriausybė šiais klausimais priima sprendimus ir rezoliucijas.

Taigi, kaip matyti iš Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) ir 5 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, Vyriausybei pateiktos ataskaitos priskirtos prie tų klausimų, kurie svarstomi šio straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nurodytuose pasitarimuose.

9.4. Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nuostatą, kad svarbiausi klausimai prieš Vyriausybės posėdžius gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose, aiškinant kartu su šio straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Vyriausybės posėdžiuose sprendžiami valstybės valdymo reikalai, pažymėtina, kad šie svarbiausi klausimai, numatomi spręsti Vyriausybės posėdžiuose, yra valstybės valdymo reikalai.

9.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (2010 m. lapkričio 30 d. redakcija su 2016 m. birželio 29 d. pakeitimu) nuostatos, kuriomis įtvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir jos direktoriaus teisinis statusas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį (2010 m. lapkričio 30 d. redakcija su 2016 m. birželio 29 d. pakeitimu) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendinanti. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas yra valstybės pareigūnas, kurį žemės ūkio ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Taigi pagal minėtas Veterinarijos įstatymo (2010 m. lapkričio 30 d. redakcija su 2016 m. birželio 29 d. pakeitimu) nuostatas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas yra valstybės pareigūnas, vadovaujantis Vyriausybės įstaigai, kuri dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina.

9.6. Kaip minėta, Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nurodytuose Vyriausybės pasitarimuose gali būti svarstomi, be kita ko, svarbiausi Vyriausybės posėdžiuose numatomi spręsti klausimai, kurie Vyriausybės pasitarimuose apsvarstomi preliminariai. Taip pat pažymėta, kad, šią Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 14 d. redakcija) nuostatą aiškinant kartu su šio straipsnio 1 dalimi, šie svarbiausi klausimai, numatomi spręsti Vyriausybės posėdžiuose, yra valstybės valdymo reikalai.

Atsižvelgiant į tai, šios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 14 d. redakcija) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, kaip Vyriausybės įstaigos vadovo – valstybės pareigūno, veiklos vertinimas ir jo atleidimas iš pareigų, kaip valstybės valdymo reikalas, Vyriausybės pasitarime gali būti svarstomas tik preliminariai.

9.7. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymą Vyriausybė, spręsdama savo kompetencijai priskirtus valstybės valdymo reikalus, priima trijų rūšių Vyriausybės aktus.

11.1. Iš Vyriausybės nutarimo preambulės matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio „Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai“ 14 punktu (2010 m. birželio 3 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad Vyriausybė atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ir 29¹ straipsnio „Vyriausybės įstaigos“ (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 8 dalimi, kurioje taip pat nustatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovą iš pareigų atleidžia Vyriausybė.

11.2. Iš Vyriausybės nutarimo taip pat matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus atleidimo iš pareigų teisinis pagrindas yra Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktas, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.

11.3. Iš Vyriausybės nutarimo preambulės matyti ir tai, kad Vyriausybė atsižvelgė į preliminarią Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime dalyvavusių Vyriausybės narių poziciją dėl neigiamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo, kuri įrašyta minėtame Vyriausybės pasitarimo protokole. Taigi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus atleidimo iš pareigų faktinis pagrindas pagal Vyriausybės nutarimą buvo nepritarimas jo veiklos ataskaitai.

13.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius valdžių padalijimo ir Konstitucijos viršenybės principus įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas).

Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).

13.2. Pažymėtina, kad Konstitucija, inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įvairius reikalavimus valstybės institucijų ir pareigūnų Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų įgyvendinimui. Šiame kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos:

– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai);

– visi teisės aktai turi būti teisėti (1997 m. gegužės 29 d. nutarimas); Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai);

– skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja, be kita ko, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti (2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

13.3. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).

13.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, inter alia Vyriausybė spręsdama valstybės valdymo reikalus, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo laikytis iš Konstitucijos kylančių teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).

13.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, įgyvendindami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų (inter alia 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2014 m. sausio 16 d. sprendimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas); jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, jog laikytis minėtų Konstitucijos suponuojamų Vyriausybės įgaliojimų spręsti valstybės valdymo reikalus įgyvendinimo reikalavimų yra būtina siekiant užtikrinti, kad inter alia valstybės pareigūnai, sąžiningai vykdydami savo pareigas, nepatirtų grėsmės, būtų apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą. Tik toks Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas laikytinas tinkamu, atitinkančiu, be kita ko, konstitucinį atsakingo valdymo principą; tik taip įgyvendinant Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus sudaromos prielaidos piliečiams – valstybinei bendruomenei pasitikėti valstybės institucijomis ir pareigūnais.

14.1. Vyriausybės kaip valstybės valdžios institucijos įgaliojimai yra nustatyti inter alia Konstitucijos 94 straipsnyje. Pagal jį Vyriausybė: tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką (1 punktas); vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus (2 punktas); koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą (3 punktas); rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą (4 punktas); rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus (5 punktas); užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (6 punktas); vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (7 punktas). Vyriausybės įgaliojimai nustatyti ir kituose Konstitucijos straipsniuose (84 straipsnio 3 punkte, 89 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje ir kt.).

Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, Vyriausybei vykdant Konstitucijos jai priskirtas funkcijas, jos įgaliojimai gali priklausyti nuo šalies ekonominės ir socialinės būklės, sprendžiamų problemų ir daugelio kitų aplinkybių, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybės įgaliojimų turinys bei apimtis (1999 m. lapkričio 23 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai). Taigi Vyriausybės įgaliojimai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų.

14.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai). Vykdydama Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (2000 m. kovo 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

16.1. Aiškindamas Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti oficialiai paskelbti nepaisant to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepaisant to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti (2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktą (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

16.2. Vienintelė Konstitucijoje numatyta išimtis, kada Vyriausybei leidžiama nesilaikyti šių reikalavimų, yra įtvirtinta Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 4 straipsnyje:

16.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį, teisės aktuose nustatant pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėjimo tvarką, gali būti nekeliami ir kai kurie kiti reikalavimai, Konstitucijos 95 straipsnyje nustatyti Vyriausybės aktų, kuriais sprendžiami valstybės valdymo reikalai, priėmimui.

Taigi tai reiškia, kad dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus gali būti leidžiama spręsti ne Vyriausybės posėdžiuose, o kitokia Vyriausybės veiklos organizacine forma (be kita ko, Vyriausybės pasitarimuose), dėl šių pasiūlymų priimamiems Vyriausybės sprendimams ir rezoliucijoms taip pat galima netaikyti Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto Vyriausybės nutarimams keliamo reikalavimo, kad juos pasirašytų Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.

16.4. Pažymėtina, kad Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnio formuluotė „netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos“ negali būti absoliutinama ir aiškinama kaip leidžianti minėtus Vyriausybės sprendimus ir rezoliucijas priimti ne visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą (1998 m. sausio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai); kaip minėta, pagal Konstituciją Vyriausybė yra kolegiali vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti valstybinį valdymą.

Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas, inter alia aiškindamas Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė, yra pažymėjęs, kad vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas (1994 m. liepos 22 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Taip pat paminėtina, kad, kaip matyti iš Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ travaux préparatoires, jo 4 straipsniu buvo siekiama ne nustatyti kitokį nei nustatytasis Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje visų Vyriausybės narių balsų daugumos reikalavimą Vyriausybės sprendimams ir rezoliucijoms priimti, bet užtikrinti greitesnį nei Vyriausybės nutarimų šių Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, kuriais tvirtinama Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, priėmimą.

16.5. Taigi pažymėtina, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, gali priimti nutarimus (Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalis), taip pat sprendimus ir rezoliucijas (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės, kaip kolegialios vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinę prigimtį, taip pat į iš Konstitucijoje įtvirtinto demokratinio sprendimų priėmimo principo kylantį reikalavimą kolegialioms valstybės institucijoms priimti sprendimus balsų dauguma, pagal Konstituciją, inter alia jos 95 straipsnio 1 dalį, visi Vyriausybės aktai, kuriuos Vyriausybė priima spręsdama valstybės valdymo reikalus (inter alia Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnyje nurodytu atveju tvirtindama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus), turi būti priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Kitaip aiškinant Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį, esą pagal jį Vyriausybės sprendimams ir rezoliucijoms priimti nebūtinas visų Vyriausybės narių balsų daugumos pritarimas, šiais Vyriausybės aktais patvirtinta Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti laikoma Vyriausybės, kartu ir Lietuvos Respublikos pozicija.

Apibendrinant pažymėtina, kad pagal Konstituciją aktas, kuris priimtas sprendžiant valstybės valdymo reikalus ne visų Vyriausybės narių balsų dauguma, negali būti laikomas Vyriausybės, kaip kolegialios vykdomosios valdžios institucijos, valios išraiška.

26.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Vyriausybės įstatyme, inter alia jo 37 straipsnio 1 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija), 41 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 16 d. redakcija), 29¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte, nustatyto teisinio reguliavimo nekyla reikalavimo Vyriausybei dėl Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitos vertinimo ir jo atleidimo iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai būtinai priimti atskirus Vyriausybės nutarimus ir nėra draudžiama šiuos klausimus spręsti kartu viename Vyriausybės nutarime.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, aiškinant ginčijamą Vyriausybės nutarimą, Vyriausybė, priimdama šį nutarimą, atsižvelgė į preliminarią Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime dalyvavusių Vyriausybės narių poziciją dėl neigiamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo, kuri įrašyta minėtame Vyriausybės pasitarimo protokole. Taigi Vyriausybės nutarimo preambulės nuostata, pagal kurią Vyriausybė atsižvelgė į preliminarią Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime dalyvavusių Vyriausybės narių poziciją dėl neigiamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo, aiškintina kaip atspindinti Vyriausybės posėdyje pareikštą Vyriausybės pritarimą minėtai preliminariai Vyriausybės pasitarime išreikštai pozicijai dėl neigiamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Vyriausybės nutarimas vertintinas ir kaip išreiškiantis Vyriausybės valią nepritarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir dėl šios priežasties atleisti jį iš pareigų, kaip minėta, pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktą, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.

26.2. Kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, ginčijamas Vyriausybės nutarimas Vyriausybės posėdyje buvo priimtas visų Vyriausybės narių balsų dauguma (aštuonių Vyriausybės narių balsais).

26.3. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimą ir su šiuo vertinimu susijusį jo atleidimą iš pareigų – sprendė ne Vyriausybės posėdyje, ne priimdama nutarimą, ne visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vadinasi, priimdama ginčijamą Vyriausybės nutarimą, Vyriausybė įgyvendino Vyriausybės įstatyme nustatytus įgaliojimus ir laikėsi reikalavimų, nustatytų Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija), pagal kurią valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, 41 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 16 d. redakcija), pagal kurią Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma, 29¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.

32.1. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybė, priimdama ginčijamą Vyriausybės nutarimą, atsižvelgė į visus turimus duomenis (t. y. ne tik į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą, bet ir inter alia į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą korupcijos rizikos šioje tarnyboje analizę), kurių pagrindu galėjo įvertinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą.

32.2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra tyręs individualių poįstatyminių teisės aktų, susijusių su asmenų neskyrimu į tam tikras pareigas, tam tikrų pareigūnų (teisėjų) atleidimu iš pareigų, konstitucingumą ir pažymėjęs, kad faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra pagrindas neskirti asmenų į tam tikras pareigas, atleisti juos iš tam tikrų pareigų, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas).

32.3. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, ar pagrįstai Vyriausybė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą įvertino neigiamai. Be to, pareiškėjas expressis verbis nei paneigė, nei patvirtino su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veikla ir jos vertinimu Vyriausybėje susijusias faktines aplinkybes ir nesuformulavo jokios savo pozicijos šiuo klausimu.

Taigi iširti, ar pagrįstai Vyriausybė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą įvertino neigiamai, pirmiausia yra administracinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos dalykas.