Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Nr. KT9-N6/2016)

Byla Nr. 7/2015

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 daliEs, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 PATVIRTINTŲ Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktO (2013 m. spalio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2016 m. kovo 15 d. Nr. KT9-N6/2016

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53¹ straipsniais, Teismo posėdyje 2016 m. kovo 8 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 7/2015 pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-9/2015 ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai „valstybė saugo ir globoja <...> motinystę“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Byla Nr. 7/2015

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

2016 m. kovo 15 d. Nr. KT9-N6/2016

Vilnius

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai „valstybė saugo ir globoja <...> motinystę“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Pareiškėjai administracinėje byloje motinystės pašalpa nepaskirta, nes ji nebuvo įgijusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, o šio straipsnio 2 dalyje buvusi nustatyta išimtis, kai motinystės pašalpa skiriama neįgijus šio stažo, jai nepritaikyta todėl, kad nors nustatyto stažo ji neįgijo dėl to, kad mokėsi aukštojoje mokykloje, ji įsidarbino ir apdraustąja tapo likus dviem mėnesiams iki aukštojo mokslo baigimo, o ne gavusi mokslo baigimą įrodantį dokumentą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai vienodoje teisinėje padėtyje esantys asmenys, nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgiję dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą arba aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, teisės gauti motinystės pašalpą požiūriu atsidūrė skirtingoje teisinėje padėtyje atsižvelgiant į tai, kada jie tapo apdraustaisiais – iki ar po atitinkamo mokslo baigimą įrodančio dokumento gavimo, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies, taip pat Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas) patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

2. Pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pagal Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 1 dalį motinystės pašalpa skiriama ir mokama asmenims, įgijusiems tam tikrą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis: motinystės pašalpą turėjo teisę gauti ir asmenys, neįgiję šio straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, jei jie jo neįgijo dėl to, kad mokėsi. Tačiau pagal šioje dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą motinystės pašalpa asmenims, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, skiriama tuo atveju, jei jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis (įsidarbino) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Tuo tarpu tie asmenys, neįgiję nustatyto stažo dėl to, kad mokėsi, kurie įsidarbino ir tapo apdraustaisiais prieš baigdami atitinkamą mokyklą, neturėjo teisės gauti motinystės pašalpą vien dėl to, kad įsidarbino dar negavę mokslo baigimą įrodančio dokumento. Taigi asmenys, kurie baigdami studijas siekė kuo greičiau įsidarbinti ir užsidirbti pajamų sau bei savo šeimai, ir kartu savo uždirbtomis lėšomis prisidėti prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų kaupimo, teisės gauti motinystės pašalpą požiūriu atsidurdavo blogesnėje padėtyje nei tie, kurie baigęs atitinkamą mokyklą įsidarbindavo per 3 mėnesius nuo jos baigimo.

2.2. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalimi įstatymų leidėjas siekė nustatyti lengvatą motinystės pašalpai gauti jaunoms moterims, kurios iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo būtent dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą. Tačiau ta pačia Įstatymo norma buvo paneigta tų moterų teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, kurios įsidarbino ir tapo apdraustosiomis anksčiau, nei joms buvo išduotas mokslo baigimą įrodantis dokumentas, o ne per 3 mėnesius nuo tokio dokumento išdavimo. Todėl, pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas neatitiko Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, pagal kurią valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, konstitucinio teisinės valstybės principo.

2.3. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmenų, siekusių pasinaudoti teise gauti motinystės pašalpą pagal Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje nustatytą išimtį, teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą buvo apribota, nes įsidarbinę anksčiau, nei gavo mokslo baigimą įrodantį dokumentą, jie neįgydavo teisės į motinystės pašalpą. Taigi abejotina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos Alesios Rynkevič ir šios ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėjos Vilmos Vizbaraitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai.

Suinteresuotų asmenų Seimo ir Vyriausybės atstovų pozicija grindžiama šiais iš esmės tapačiais argumentais.

1.1. Išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauna asmenys, įstatymų nustatytą laikotarpį mokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas atitinkamos rūšies draudimui. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį motinystės pašalpa skiriama asmenims, įgijusiems 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Tačiau pagal Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalį motinystės pašalpą neįgiję Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo turėjo teisę gauti asmenys, atitikę tris sąlygas: 1) buvę iki 26 metų amžiaus; 2) neįgiję nustatyto stažo dėl mokymosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) apdraustaisiais tapę tik baigę atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo.

Taigi šios Įstatymo nuostatos paskirtis – užtikrinti teisę į motinystės pašalpą neįgijusiems Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo asmenims tais atvejais, kai minėtas stažas nebuvo įgytas ne dėl bet kokių veiksnių, o tik dėl tos asmens veiklos, kurios tikslas buvo įgyti tam tikrą išsilavinimą, kai asmuo valstybinio socialinio draudimo santykiuose nedalyvavo dėl tiesioginio užimtumo akademiniuose užsiėmimuose ir atsiskaitymuose už pasirinktoje studijų programoje numatytus dalykus. Kitaip tariant, ginčijama nuostata buvo siekiama užtikrinti socialines garantijas tik pradėjusiems dirbti asmenims, kurie dėl svarbių objektyvių priežasčių (dėl to, kad visą savo laiką skyrė mokslui ar studijoms) negalėjo užsiimti darbine veikla, o baigę atitinkamą mokyklą įsidarbinę nespėjo įgyti nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

1.2. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta valstybės paramos motinystei teikimo pagrindų, sąlygų, terminų ir dydžių. Tai, laikydamasis Konstitucijos, nustato plačią diskreciją turintis įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia valstybės materialines ir finansines galimybes.

Atsižvelgdamas į tai, kad pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą valstybės lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir racionaliai, įstatymų leidėjas gali paramos motinystei, inter alia motinystės socialinio draudimo, santykius reglamentuoti taip, kad būtų paisoma šalies ūkio būklės ir būtų apribotas valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų ratas. Siekdamas išvengti situacijos, kai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą gali būti surenkama nepakankamai lėšų valstybės įsipareigojimams vykdyti, įstatymų leidėjas turi teisę reguliuoti šią sritį taip, kad (didesnį) darbo užmokestį gaunantys asmenys daugiau prisidėtų prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto formavimo. Priešingu atveju valstybė negalėtų tinkamai vykdyti inter alia Konstitucijos 38, 39 straipsniuose jai pavestų pareigų.

Taigi ginčijama nuostata siekta konstituciškai reikšmingo tikslo – suformuoti pakankamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kad valstybė turėtų materialinių galimybių garantuoti socialinę apsaugą asmenims, kuriems ji reikalinga. Į asmenų, turinčių teisę gauti motinystės pašalpą, ratą įtraukus ir asmenis, neįgijusius nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, ir taip pagerinus tokių asmenų socialinę padėtį (tačiau tik tų, kurie atitiko įstatymų leidėjo nustatytas sąlygas, t. y. įsidarbino tik baigę atitinkamą mokyklą), buvo užtikrinti valstybinio socialinio draudimo tikslai, o pati nuostata neprieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai.

1.3. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje garantuojama asmens teisė laisvai pasirinkti, jam dirbti (užsiimti verslu) ar nedirbti. Ginčijamu teisiniu reguliavimu asmenims buvo leidžiama pasirinkti įgyti atitinkamą išsilavinimą ir, visą laiką skyrus mokslams ar studijoms, turėti garantiją gauti motinystės pašalpą neįgijus Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, todėl toks teisinis reguliavimas nevertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinę žmogaus teisę laisvai dirbti.

Konstitucijoje asmeniui garantuojamos ne absoliučios teisės, o tik tai, kad valstybė atitinkamų teisių nepaneigs. Tai, kad tie asmenys, kurie mokėsi, tuo pačiu metu dirbo, reiškia, kad jiems nebuvo kliūčių įgyti nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Taigi ginčijama nuostata nebuvo apribota tokių asmenų teisė laisvai pasirinkti darbą.

1.4. Įstatymų leidėjas gali nustatyti papildomas (specialias) teisės į socialinę paramą įgyvendinimo sąlygas. Ginčijamu teisiniu reguliavimu taikant socialinei paramai skiriamų lėšų perskirstymo principą užtikrintas socialinis teisingumas, taip pat socialinio draudimo išmokoms mokėti būtinų lėšų surinkimas, juo niekas nediskriminuotas ir niekam neteikta privilegijų. Ginčijamu teisiniu reguliavimu siekta užtikrinti geresnę besimokančių asmenų padėtį ir dėl motinystės neapriboti Konstitucijos 41 straipsnyje nustatytos teisės į išsilavinimą, įgyvendinti Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą globoti ir saugoti motinystę ir tėvystę, derinti įvairių socialinių grupių interesus. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.

2. Suinteresuoto asmens Seimo atstovo paaiškinimuose taip pat pažymima, kad valstybės parama motinystei gali būti įgyvendinta ne tik per socialinio draudimo teisinius santykius, bet ir nustačius kitą palankų teisinį reguliavimą (pavyzdžiui, mokant išmokas vaikams, teikiant socialinę paramą šeimoms, numačius palankesnes darbo sąlygas nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms ir pan.).

Be to, paaiškinimuose nurodoma, kad, siekiant teisinio aiškumo, tikrumo ir apibrėžtumo, teisiniu reguliavimu reikia nustatyti objektyvius kriterijus ir atskaitos momentus, nuo kada asmenims atsiranda tam tikros teisinės pasekmės. Toks teisinis reguliavimas garantuoja, kad asmuo bus tikras dėl tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimo momento, kad jas bus galima įvertinti remiantis objektyviais ir apibrėžtais kriterijais. Todėl pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovių paaiškinimuose taip pat pažymima, kad ginčijama Įstatymo nuostata pakeista keičiant patį socialinio draudimo pašalpų skyrimo neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo principą. Asmenų, neįgijusių nustatyto stažo, teisė gauti socialinio draudimo pašalpas nebesiejama su įsidarbinimo momentu – ji susieta su draudiminiu įvykiu, jeigu jis įvyko per tam tikrą laiką nuo mokslo baigimo (motinystės atveju – per 12 mėnesių). Taip įstatymų leidėjas siekė dar labiau užtikrinti atitinkamą mokyklą baigusių asmenų socialines garantijas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies, Nuostatų 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), atitiktis Konstitucijai.

2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste svarbu išsiaiškinti kai kuriuos motinystės pašalpos skyrimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu teisinio reguliavimo raidos aspektus.

3. Seimas 2000 m. gruodžio 21 d. priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, įsigaliojusį 2001 m. sausio 1 d., kuriame nustatyti ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, šio draudimo pašalpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos.

3.1. Įstatymo 16 straipsnyje „Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu“ buvo nustatyta:

„1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.“

Taigi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytos tokios teisės gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu įgijimo sąlygos: 1) būti apdraustai privalomuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; 2) išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų; 3) turėti minimalų nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (t. y. būti apdraustai 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažiau kaip 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius). Vadinasi, teisę gauti motinystės pašalpą turėjo apdraustos moterys, įgijusios Įstatyme nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų (gavusios šių atostogų pažymėjimą).

3.2. Šiame kontekste paminėtina, jog iš Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad privalomuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu iš esmės buvo (yra) draudžiami gaunantys atlyginimą iš darbinės ar profesinės veiklos (taigi – tam tikrą darbą dirbantys ir (arba) tam tikras pareigas einantys) asmenys, už kuriuos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.

3.3. Pažymėtina, kad nei Įstatymo 16 straipsnyje, nei kitose jo nuostatose nebuvo nustatyta jokių išimčių, kada motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu būtų skiriama moterims, neatitikusioms Įstatyme nustatytų sąlygų, inter alia neįgijusioms nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

4. Įstatymo 16 straipsnis buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Seimo 2007 m. gruodžio 4 d., 2008 m. gruodžio 18 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. birželio 30 d. priimtais įstatymais.

4.1. 2007 m. gruodžio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, įsigaliojusio 2008 m. sausio 1 d. (išskyrus nustatytą išimtį), 7 straipsniu Įstatymo 16 straipsnis (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) papildytas inter alia nauja 2 dalimi.

4.1.1 Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatyta: „Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.“

Taigi Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatyta šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti motinystės pašalpą sąlygos – turėti nustatytą minimalų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą – išimtis: motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu tam tikrais atvejais galėjo būti skiriama ir tiems nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusiems apdraustiesiems asmenims, kurie iki šių atostogų pradžios nebuvo įgiję nustatyto minimalaus ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nustatyta išimtimi – teise gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo – galėjo pasinaudoti apdraustieji asmenys, kurie atitiko tokias sąlygas:

1) nebuvo sukakę 26 metų amžiaus;

2) nustatyto minimalaus ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo nebuvo įgiję dėl to, kad Įstatyme nurodytais laikotarpiais mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose;

3) per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) buvo tapę apdraustaisiais asmenimis.

Vadinasi, pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turėjo dirbantys asmenys iki 26 metų, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi atitinkamos mokyklos dieniniame skyriuje, jeigu jie, gavę mokslo baigimą įrodantį dokumentą, įsidarbino ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Kitaip tariant, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatytas maksimalus laikotarpis, per kurį asmenys iki 26 metų, baigę mokslą, turėjo tapti apdraustaisiais (įsidarbinti), kad motinystės pašalpa jiems būtų skiriama neįgijus nustatyto stažo.

4.1.2. Pažymėtina, jog iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad Įstatymo 16 straipsnis nauju teisiniu reguliavimu buvo papildytas dėl to, kad „galiojančiuose teisės aktuose nenumatytos išimtys apdraustiesiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių (prieš tai mokėsi <...>) neįgijo reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, suteikiančio teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas“, o tokiu teisiniu reguliavimu siekta „užtikrinti socialines garantijas apdraustiesiems, kurie neįgijo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi <...>“.

4.1.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiesiogiai nebuvo nustatyta, ar motinystės pašalpos skiriamos ir tiems apdraustiesiems asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto stažo dėl to, kad mokėsi atitinkamos mokyklos dieniniame skyriuje, kurie apdraustaisiais tapo (įsidarbino) dar nebaigę mokyklos (prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

4.1.4. Šiame kontekste paminėtina, jog teismų praktikoje Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo aiškinama taip, kad tuo atveju, jei asmuo, atitikęs kitas Įstatyme nurodytas sąlygas, įsidarbindavo anksčiau, nei jam buvo įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis dokumentas, ši aplinkybė negalėjo būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal šią Įstatymo nuostatą. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad priešingas šios Įstatymo nuostatos aiškinimas būtų nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, nes susidarytų tokia situacija, kad praktiškai baigęs studijas, tačiau diplomo dar negavęs ir įsidarbinęs asmuo turėtų mažesnes socialines garantijas už asmenį, kuris apdraustuoju tapo (įsidarbino) vėliau, t. y. tik po to, kai oficialiai gavo mokslo baigimą patvirtinantį dokumentą – diplomą (inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-304/2010, 2010 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-777/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-1417/2011).

4.2. 2013 m. gegužės 9 d. priimto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16, 18, 18¹, 183, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo, įsigaliojusio 2013 m. liepos 1 d. (išskyrus nustatytas išimtis), 7 straipsniu Įstatymo 16 straipsnis išdėstytas nauja redakcija.

4.2.1. Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje, kurią tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta: „Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).“

Palyginus Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju šio straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija su vėlesniu pakeitimu) pažymėtina, jog jis pakito tuo, kad jame buvo aiškiai nustatyta, kad apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, motinystės pašalpa skiriama tuo atveju, jei jie apdraustaisiais asmenimis tapo (įsidarbino) tik po to, kai baigė atitinkamą mokyklą, ne vėliau nei per 3 mėnesius po jos baigimo, t. y. tik gavę mokslo baigimą įrodantį dokumentą.

4.2.2. Pažymėtina, jog iš minėto įstatymo, kuriuo pakeista, be kita ko, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija su vėlesniu pakeitimu), travaux préparatoires matyti, kad jis buvo priimtas inter alia „atsižvelgiant į susiklosčiusią administracinių teismų praktiką taikant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo <...> nuostatas“ ir siekiant „užtikrinti aiškesnį <...> įstatymo nuostatų įgyvendinimą“ tam, kad „būtų išvengta skirtingo teisės normų aiškinimo“.

Šiuo pakeitimu siekta sukonkretinti nuostatą dėl teisės gauti motinystės pašalpą tais atvejais, kai asmuo neturi Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo šiai išmokai gauti, kad „aiškiai suformuluotos 3 sąlygos teisei gauti socialinio draudimo išmokas <...> nesudarytų prielaidų skirtingai interpretuoti teisės normų“. Todėl minėtoje Įstatymo nuostatoje įtvirtintas 3 mėnesių terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo mokslo pabaigos pagal tai įrodantį dokumentą, t. y. aiški trečioji sąlyga motinystės pašalpai neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo gauti yra „tapimas apdraustaisiais baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos“.

Iš įstatymų leidėjo ketinimų, užfiksuotų minėto įstatymo travaux préparatoires, kuriuose nurodyta, kad „asmenų, kuriems būtų taikomos išimtys, ratas neturėtų būti plečiamas“, matyti ir tai, kad Įstatyme nustatyta išimtis turėjo būti taikoma „tik <...> nurodytiems apdraustiesiems asmenims, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenims“.

4.2.3. Taigi aiškinant pareiškėjo ginčijamą Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalį konstatuotina, kad pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, motinystės pašalpa negalėjo būti skiriama, jei jie apdraustaisiais tapo (įsidarbino) prieš baigdami atitinkamą mokyklą (dar negavę mokslo baigimą įrodančio dokumento). Vadinasi, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, palyginti su anksčiau galiojusiuoju, motinystės pašalpų, mokamų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu neįgijus nustatyto stažo, gavėjų ratas buvo susiaurintas, aiškiai nustačius, kad asmenys iki 26 metų, apdraustaisiais tapę (įsidarbinę) anksčiau, nei gavo mokslo baigimą įrodantį dokumentą, nepatenka į motinystės pašalpų gavėjų ratą.

4.3. 2014 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d. (išskyrus nustatytą išimtį), 2 straipsniu Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis buvo pakeista.

4.3.1. Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. redakcija) buvo nustatyta: „Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).“

Palyginus Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje matyti, jog jis pakito tuo, kad motinystės pašalpos apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, skyrimas tapo susietas su laikotarpiu, per kurį tokiems asmenims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos.

4.3.2. Konstatuotina, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo pakeista trečioji sąlyga teisei į motinystės pašalpą neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo įgyti: tokios pašalpos apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems minėto stažo dėl to, kad mokėsi, buvo skiriamos, jei jiems per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, neatsižvelgiant į tai, kada (iki mokyklos baigimo ar ją jau baigę) jie tapo apdraustaisiais (įsidarbino). Tad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjo ginčijamu aspektu pakito iš esmės, o apdraustųjų (dirbančių) asmenų, turinčių teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, ratas buvo išplėstas.

4.3.3. Paminėtina, kad iš įstatymo, kuriuo pakeista, be kita ko, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis, travaux préparatoires matyti, jog ginčijamas teisinis reguliavimas buvo pakeistas atsižvelgus ir į tai, kad anksčiau galiojusi nuostata, pagal kurią motinystės pašalpos buvo skiriamos asmenims, neįgijusiems Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, buvo „socialiai neteisingos tam tikro asmenų rato atžvilgiu“; taigi minėtas pakeitimas, kuriuo į teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo turinčių asmenų ratą buvo įtraukti ir asmenys, apdraustaisiais tapę iki atitinkamos mokyklos baigimo, padarytas siekiant atkurti socialinį teisingumą ir užtikrinti jauniems asmenims socialines garantijas, taip skatinant juos įsidarbinti.

4.4. 2015 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. rugsėjo 1 d. (išskyrus nustatytą išimtį), 2 straipsniu Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis (2014 m. gruodžio 9 d. redakcija) išdėstyta nauja redakcija.

4.4.1. Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2015 m. birželio 30 d. redakcija) nustatyta: „Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą). Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi pirmaisiais medicinos rezidentūros studijų metais apdraustieji gydytojai rezidentai, kurie neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas ir (arba) studijavo medicinos rezidentūroje, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo medicinos rezidentūros studijų pradžios.“

Taigi, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis (2015 m. birželio 30 d. redakcija) papildyta nuostata, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės stažo neįgiję pirmaisiais medicinos rezidentūros studijų metais apdraustieji gydytojai rezidentai, o joje nustatytas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kad apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, motinystės pašalpa skiriama, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos jiems buvo suteiktos per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo, nepakito.

4.4.2. Pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2015 m. birželio 30 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

5. Apibendrinant Įstatymo 16 straipsnyje, kuriuo reguliuojama dirbančių asmenų teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, įtvirtintą teisinį reguliavimą šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, konstatuotina, kad, Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustačius, jog teisę gauti motinystės pašalpą turi apdraustieji (dirbantys) asmenys, įgiję nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, šio straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) buvo (yra) nustatyta išimtis, pagal kurią įstatyme nurodyti asmenys turėjo (turi) teisę gauti motinystės pašalpą neįgiję nustatyto stažo.

Pareiškėjo ginčijamoje Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje buvo nustatyta, kad apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, motinystės pašalpa buvo skiriama tuo atveju, jei jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis (įsidarbino) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Jei apdraustieji (dirbantys) asmenys iki 26 metų, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, apdraustaisiais tapo (įsidarbino) prieš baigdami mokyklą (dar negavę mokslo baigimą įrodančio dokumento), jiems motinystės pašalpa negalėjo būti skiriama.

Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas galiojo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

6. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat tiriama Nuostatų 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), atitiktis Konstitucijai.

7. Vyriausybė 2001 m. sausio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“, įsigaliojusį 2001 m. vasario 1 d., kuriuo, vadovaudamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, patvirtino Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus. Nuostatais reguliuojama socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarka.

7.1. Nuostatų 38 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę gauti motinystės pašalpą. Šis punktas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas.

7.2. Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.19 punktu Nuostatai buvo papildyti 38.4 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, jei pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustaisiais asmenimis neviršija 3 mėnesių.

Taigi Nuostatų 38.4 punkte (2008 m. sausio 16 d. redakcija) buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, analogiškas įtvirtintajam Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija).

7.3. Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.11 punktu buvo pakeistas Nuostatų 38.4 punktas (2011 m. balandžio 13 d. redakcija).

Nuostatų 38.4 punkte (2013 m. spalio 23 d. redakcija), kurį tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, kurie „iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir <...> nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą)“.

Taigi ginčijamame Nuostatų 38.4 punkte (2013 m. spalio 23 d. redakcija) buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, iš esmės analogiškas įtvirtintajam Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje, pagal kurį apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, motinystės pašalpa buvo skiriama tuo atveju, jei jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis (įsidarbino) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo, t. y. tik gavę mokslo baigimą įrodantį dokumentą.

7.4. Pareiškėjo ginčijamas Nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) buvo keičiamas 2014 m. liepos 30 d., 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. priimtais Vyriausybės nutarimais. Pažymėtina, kad visais šiais atvejais Nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo keičiamas atsižvelgiant į Įstatymo 16 straipsnio pakeitimus. Šiuo metu galiojančiame Nuostatų 38.4 punkte (2015 m. rugsėjo 30 d. redakcija) yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, analogiškas nustatytajam Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje (2015 m. birželio 30 d. redakcija).

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama teisinio reguliavimo, pagal kurį skiriama motinystės pašalpa dirbančioms motinoms, neįgijusioms Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, atitiktis Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai „valstybė saugo ir globoja <...> motinystę“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“

2.1. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šioje nuostatoje, kaip ir Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai (inter alia 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (inter alia 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai).

2.2. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką (2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, pagal kurį valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, pažymėjo, kad įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką gali būti plėtojamos įvairios jų apsaugos ir paramos joms formos. Šioje srityje įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias apsaugos ir paramos priemones (2012 m. vasario 27 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).

3. Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendrasis principas, tam tikrais aspektais yra išreikštas ir kitose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 39 straipsnio 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sąlygos ir kitos lengvatos.

3.1. Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingą moterų būklę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrą laiką iki gimdymo ir po jo bei ypatingą motinos ir vaiko ryšį tam tikrą laiką po gimdymo. Šios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos (2012 m. vasario 27 d. nutarimas, 2012 m. liepos 5 d. sprendimas). Atsižvelgiant į šią konstitucinę paskirtį, dirbančių motinų mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo yra specifinis konstitucinis motinystės ir vaikystės apsaugos institutas (2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

3.2. Pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį dirbančioms motinoms tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo garantuojamos mokamos atostogos suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į šias atostogas įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, paisydamas kitų Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų), privalo nustatyti inter alia šių atostogų suteikimo sąlygas, pagrįstą (minimalią ir maksimalią) šių atostogų trukmę, taip pat tokį teisinį reguliavimą, kuriuo atostogų metu būtų užtikrintas išmokų, kurių dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas (2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

4. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).

Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

5. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat ginčijama teisinio reguliavimo, pagal kurį skiriama motinystės pašalpa dirbančioms motinoms, neįgijusioms Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, atitiktis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

6. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).

Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai).

III

Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies atitikties Konstitucijai

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), atitiktis Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai „valstybė saugo ir globoja <...> motinystę“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamos tuo, kad juo buvo paneigta moterų, įsidarbinusių anksčiau, nei gavo mokslo baigimą įrodantį dokumentą (o ne per 3 mėnesius nuo jo gavimo), teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Pareiškėjo manymu, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmenys, kurie baigdami studijas siekė kuo greičiau įsidarbinti ir užsidirbti pajamų sau bei savo šeimai ir kartu savo uždirbtomis lėšomis prisidėti prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų kaupimo, teisės gauti motinystės pašalpą požiūriu atsidurdavo blogesnėje padėtyje nei tie, kurie baigę atitinkamą mokyklą įsidarbino per 3 mėnesius nuo jos baigimo.

3. Minėta, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje buvo nustatyta: „Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).“

Taigi, kaip minėta, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje buvo nustatyta šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti motinystės pašalpą sąlygos – turėti nustatytą minimalų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą – išimtis, pagal kurią motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu tam tikrais atvejais buvo skiriama ir tiems apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą.

4. Sprendžiant, ar Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką gali būti plėtojamos įvairios jų apsaugos ir paramos joms formos; įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias apsaugos ir paramos priemones;

– konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendrasis principas, tam tikrais aspektais yra išreikštas ir kitose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 39 straipsnio 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sąlygos ir kitos lengvatos;

– pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į dirbančioms motinoms tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo garantuojamas mokamas atostogas įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, paisydamas kitų Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų), privalo nustatyti inter alia šių atostogų suteikimo sąlygas, pagrįstą (minimalią ir maksimalią) šių atostogų trukmę;

– konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; šio principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.

5. Šiame nutarime pažymėta, kad pagal pareiškėjo ginčijamą Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalį apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, motinystės pašalpa buvo skiriama tuo atveju, jei jie tik baigę atitinkamą mokyklą (t. y. tik gavę mokslo baigimą įrodantį dokumentą) tapo apdraustaisiais asmenimis (įsidarbino) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo; jei apdraustieji (dirbantys) asmenys iki 26 metų, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, apdraustaisiais tapo (įsidarbino) prieš baigdami mokyklą (dar negavę mokslo baigimą įrodančio dokumento), jiems motinystės pašalpa negalėjo būti skiriama.

5.1. Pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje buvusiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia situacija, kai tie apdraustieji asmenys, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, kurie dirbti pradėjo vėliau (t. y. tik baigę atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą)), atsidūrė palankesnėje padėtyje nei tie, kurie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi, tačiau įsidarbino anksčiau (t. y. dar prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą), nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas: tiek tie asmenys, kurie įsidarbino prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą, tiek tie, kurie įsidarbino jau jį gavę (per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo), išeidami nėštumo ir gimdymo atostogų, buvo apdraustieji (dirbantys), tačiau nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti nebuvo įgiję dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą.

Tai, ar asmuo įsidarbino turėdamas mokslo baigimą įrodantį dokumentą, ar jo dar negavęs, negali būti laikoma objektyviai pateisinamu pagrindu skirtingai traktuoti asmenis, vienodoje padėtyje esančius tuo požiūriu, kad jie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi. Taigi, ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, kartu ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

5.2. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje nustatęs, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi tik tie apdraustieji, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), netinkamai įgyvendino Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę kurti inter alia motinystei palankią aplinką ir jos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo pareigą nustatyti dirbančioms motinoms garantuojamų mokamų atostogų tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo suteikimo sąlygas, taigi pažeidė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek nurodyta, neprieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) atitikties Konstitucijai

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Nuostatų 38.4 punkto (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), atitiktis Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai „valstybė saugo ir globoja <...> motinystę“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjo abejonės dėl Nuostatų 38.4 punkte (2013 m. spalio 23 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžiamos tais pačiais argumentais, kaip ir jo abejonės dėl Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalies konstitucingumo.

3. Minėta, jog Nuostatų 38.4 punkte (2013 m. spalio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, kurie „iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 38.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą)“.

Minėta ir tai, kad Nuostatų 38.4 punkte (2013 m. spalio 23 d. redakcija) buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, analogiškas įtvirtintajam Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje, pagal kurį apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi, motinystės pašalpa buvo skiriama tuo atveju, jei jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis (įsidarbino) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo, t. y. tik gavę mokslo baigimą įrodantį dokumentą.

4. Šiame nutarime konstatavus, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo ir Nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, neprieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2689) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 113-5646) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

Vytautas Greičius

Danutė Jočienė

Gediminas Mesonis

Vytas Milius

Egidijus Šileikis

Algirdas Taminskas

Dainius Žalimas

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 472325 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite kalbą

Mums rūpi privatumas