Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje statutinis vidaus reikalų sistemos pareigūnas kreipėsi į teismą, nes nesutiko su jo tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimu. Pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, į jo tarnybos laiką pensijai skirti nepagrįstai neįskaitytas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 26 d.; pareiškėjas teigė, kad stodamas į Lietuvos policijos akademiją tikėjosi, jog mokymosi akademijoje laikas bus įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti, nes taip buvo numatyta stojimo metu galiojusiuose teisės aktuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad yra pakankamas pagrindas abejoti įstatymo nuostatų, kuriomis reglamentuojamas mokymosi tam tikrose mokyklose laiko įskaitymas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, tiek, kiek jomis nustatytas skirtingas mokymosi tam tikrose mokyklose laiko įskaitymas į tarnybos laiką pensijai skirti vidaus reikalų, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių, muitinės pareigūnams ir Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, konstitucingumu, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nurodyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

2. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

Nurodytu teisiniu reguliavimu skirtingai reglamentuojamas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laiko iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitymas į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. Todėl pareiškėjas abejoja, ar, nustačius skirtingą mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti teisinį reguliavimą, tapačios teisinės padėties asmenys iš esmės nėra traktuojami skirtingai, taip pat ar inter alia vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų teisinė padėtis objektyviai yra tokia skirtinga, kad gali būti nustatytas toks skirtingas teisinis reguliavimas.

Pareiškėjo vertinimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio paties pobūdžio mokymosi laikotarpis vieniems statutiniams pareigūnams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tik jei mokymosi laikotarpis buvo iki 1995 m. sausio 1 d., o kitiems – neatsižvelgiant į mokymosi laikotarpį, gali prieštarauti konstituciniams asmenų lygybės įstatymui, teisinės valstybės principams.

2.1. Kaip matyti iš pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ir kartu su prašymu pateiktos jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, administracinėje byloje, nesutikdamas su tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimu, į teismą kreipėsi vidaus reikalų sistemos pareigūnas (dirbęs, be kita ko, pareigūnu įvairiose policijos įstaigose); pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės ginčijo tai, kad į jo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo įskaitytas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas po 1995 m. sausio 1 d.

2.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą buvo ir yra skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių valstybinės pensijos (šio įstatymo 4 straipsnis).

Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą ir jo nagrinėtos administracinės bylos medžiagą, šioje konstitucinės justicijos byloje pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinis reguliavimas aktualus tik pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo aspektu.

2.3. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto“ patvirtino Lietuvos policijos akademijos statutą, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, kad:

– Lietuvos policijos akademija yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga (1.1 punktas);

– svarbiausi Lietuvos policijos akademijos uždaviniai yra inter alia rengti Lietuvos Respublikos policijai ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus, kelti policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų kvalifikaciją (1.5 punkto 1, 2 papunkčiai);

– studentams, baigusiems pirmąją aukštojo mokslo pakopą, suteikiama policininko kvalifikacija, o baigusiems antrąją ir trečiąją pakopas gali būti atitinkamai suteikiami teisės bakalauro ir teisės magistro laipsniai (4.4 punktas);

– studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, nukreipiami dirbti į vidaus reikalų įstaigas (4.5 punktas).

Taigi Lietuvos policijos akademija – Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, kurios vienas pagrindinių uždavinių buvo rengti specialistus Lietuvos Respublikos policijai ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms. Pareiškėjo prašymo kontekste Lietuvos policijos akademija vertintina kaip aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla.

2.4. Vadinasi, pareiškėjas, ginčydamas tiek, kiek nurodė, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatyme nurodytiems asmenims jų tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas įstatyme nurodytas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas, iš tikrųjų abejoja, ar Konstituciją šis teisinis reguliavimas atitinka būtent tik tuo aspektu, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d.

4.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti tiek jo nurodyto asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo, tiek ištarnauto laiko (tarnybos stažo) įskaitymo į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, o pagrįsdamas savo abejones dėl asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo konstitucingumo, pateikia argumentus ir dėl specialiojo ištarnauto laiko (tarnybos stažo) įskaitymo į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti teisinio reguliavimo, iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos visumos matyti, kad jis ginčija būtent asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir būtent dėl to, kad nesutinka su tuo, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti, pasak jo, kitaip nei Valstybės saugumo departamento pareigūnams, prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas tik iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau neįskaitomas atitinkamas laikotarpis, buvęs po 1995 m. sausio 1 d.

4.2. Taigi iš pareiškėjo prašymo argumentų visumos ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo prašymą tirtina būtent Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkte įtvirtinto asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo, o ne atitinkamo pareiškėjo nurodyto ištarnauto laiko (tarnybos stažo) įskaitymo į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai; kaip minėta, asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo konstitucingumas tirtinas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą tiriama tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Šiame kontekste paminėtina, kad 1990 m. kovo 11 d. atkurdama nepriklausomybę Lietuvos Respublika perėmė į savo jurisdikciją buvusius Lietuvos TSR respublikinio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo, inter alia vidaus reikalų sistemos, valstybės valdymo organus. 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“, kuriame buvo nustatyta, kad visos buvusios Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos pavaldžios tik Lietuvos Respublikai.

Perimant į Lietuvos Respublikos jurisdikciją vidaus reikalų sistemą ir ją reformuojant siekta užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. 1990 m. kovo 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kuriuo kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tautybę ir pasaulėžiūrą, turintis darbo vidaus reikalų įstaigose patyrimą, pasirengęs prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, buvo kviečiamas sąžiningai dirbti savo darbą. Aukščiausiosios Tarybos kreipimesi buvo užtikrinta, kad „bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos“. Taigi, atkūrusi nepriklausomybę, Lietuvos Respublika šiuo kreipimusi prisiėmė įsipareigojimą ištikimiems jai vidaus reikalų sistemos darbuotojams išsaugoti socialines garantijas, įgytas iki nepriklausomybės atkūrimo.

3. Vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių tarnybos laikas, būtinas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pirmą kartą buvo reglamentuotas Vyriausybės nustatytu laikinu teisiniu reguliavimu – Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“.

Šio nutarimo 1 punkte buvo nustatyta, kad „iki bus priimti ir įsigalios Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijų įstatymai: 1.1. vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. birželio 1 d. į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas: <...> 1.1.4. mokymosi laikas visų valstybių aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose policijos, milicijos, karo ir vidaus reikalų tarnybos mokyklose“.

Šis Vyriausybės nutarimas neteko galios 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui, priimtam 1994 m. gruodžio 13 d.

Taigi pagal Vyriausybės nustatytą laikiną teisinį reguliavimą, turėjusį galioti iki bus nustatytas ir įsigalios, be kita ko, vidaus reikalų sistemos pareigūnų pensijų teisinis reguliavimas, į inter alia vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos stažą pensijai už ištarnautus metus skirti nuo 1992 m. birželio 1 d. iki minėto įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., buvo įskaitomas, be kita ko, mokymosi laikas aukštosiose policijos, vidaus reikalų tarnybos mokyklose.

4. Kaip minėta, Seimas 1994 m. gruodžio 13 d. priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, kuriam įsigaliojus nustojo galioti minėtas laikinas vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas. Šiame įstatyme buvo nustatyta, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai.

5. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2005 m. liepos 1 d., kurio 1 straipsniu Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo išdėstytas nauja redakcija.

6. Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimą ir jį išdėstė taip: „Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas“, o 6 straipsniu pakeitė inter alia įstatymo 16 straipsnio 3 dalį.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 6 punktą, kurį pareiškėjas, be kita ko, ginčija šioje konstitucinės justicijos byloje, asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, be kita ko, asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami įstatyme nurodyti laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., inter alia mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas.

Byloje tiriamu aspektu palyginus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 6 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte, pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas išliko nepakitęs, t. y. pagal jį įstatyme nurodyti laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., be kita ko, mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas, asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, inter alia asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti; pagal šį teisinį reguliavimą mokymosi atitinkamose mokymo įstaigose laikas po 1995 m. sausio 1 d. negalėjo būti prilyginamas minėtų asmenų tarnybos laikui pensijai skirti.

7. Seimas 2012 m. spalio 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. ir kurio 5 straipsniu buvo pakeista inter alia įstatymo 16 straipsnio 3 dalis.

Pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) 6 punkte, kurį pareiškėjas, be kita ko, ginčija šioje konstitucinės justicijos byloje, įtvirtintas teisinis reguliavimas, analogiškas nustatytajam Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 6 punkte, t. y. pagal jį tam tikri įstatyme nurodyti laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., be kita ko, mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas, asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, inter alia asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti; pagal šį teisinį reguliavimą mokymosi atitinkamose mokymo įstaigose laikas po 1995 m. sausio 1 d. negalėjo būti prilyginamas tokių asmenų tarnybos laikui pensijai skirti.

8. Apibendrinant nurodytą pareigūnų ir karių tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo teisinį reguliavimą inter alia nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje aktualiu asmenų, priimtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo aspektu, konstatuotina, kad:

– Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme buvo ir yra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį į asmenų, pagal šį įstatymą turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, inter alia asmenų, priimtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai, numatyti šio įstatymo 6 straipsnyje, be kita ko, įstatyme nurodytos tarnybos, inter alia vidaus reikalų sistemoje, laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; šiuo teisiniu reguliavimu nebuvo ir nėra sudaryta prielaidų į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti mokymosi tam tikrose mokymo įstaigose laiką;

– Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkte taip pat buvo ir yra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį ir tam tikri kiti, ne tik nurodytieji šio įstatyme 6 straipsnyje, laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, inter alia asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, papildomai prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti; pagal šį teisinį reguliavimą asmenims, priimtiems tarnauti įstatyme nurodytais pareigūnais ir kariais, inter alia vidaus reikalų sistemos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti buvo ir yra prilyginamas, be kita ko, mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas iki 1995 m. sausio 1 d.; pagal šį teisinį reguliavimą mokymosi atitinkamose mokymo įstaigose laikas po 1995 m. sausio 1 d. negalėjo ir negali būti prilyginamas jų tarnybos laikui pensijai skirti.

9. Šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų kontekste atskirai atskleistinas ir tas tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo teisinis reguliavimas, be kita ko, ir nustatytasis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiame įstatyme, kuriuo buvo ir yra reglamentuojamas Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimas.

10. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos ir įstatymų nuostatos, kuriomis atskleidžiami kai kurie Valstybės saugumo departamento veiklos ypatumai.

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama tiek, kiek nurodyta, asmenų, priimtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad šio konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 29 straipsnyje, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).

3. Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro vieną darnią sistemą, tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas atsižvelgtina ir į Konstitucijos 52 straipsnį, inter alia iš jo kylančius reikalavimus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų santykius.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkto tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Kaip minėta, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkte buvo ir yra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, priimtiems tarnauti inter alia vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas inter alia mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas iki 1995 m. sausio 1 d.

3. Minėta ir tai, kad iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos visumos matyti, jog pareiškėjas asmenų, paskirtų tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ginčija būtent dėl to, kad nesutinka su tuo, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti, pasak jo, kitaip nei Valstybės saugumo departamento pareigūnams, prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas tik iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau neįskaitomas atitinkamas laikotarpis, buvęs po 1995 m. sausio 1 d.

4. Vertinant, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkte nustatytu tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimo teisiniu reguliavimu šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu nebuvo nukrypta nuo iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– jeigu įstatymų leidėjas, reguliuodamas pareigūnų ir karių pensinį aprūpinimą, nepaisytų Konstitucijos, inter alia joje įtvirtintų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvų, asmenų lygiateisiškumo principo, ypač jeigu jis neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija, taigi toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti laiduojamas;

– pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios;

– reglamentuodamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, įstatymų leidėjas turi apibrėžti, be kita ko, tarnybos laiką, būtiną šiai valstybinei pensijai skirti; šiam laikui gali būti prilyginti ir tam tikri kiti su tarnyba susiję laikotarpiai, inter alia pasirengimo tarnybai laikas.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punktas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas