Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

„1. Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.

2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.

4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.

5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.

7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.

8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.

10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos darbo reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.

12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute.

14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“

5.2.1. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai, studentų skiriami atstovai: ne mažiau kaip po 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių turi sudaryti studentų skiriami atstovai, profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys, docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys; ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių gali sudaryti senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas.

Taigi, atsižvelgiant į valstybinės aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) sudarymo tvarką, jis (ji) yra akademinei bendruomenei atstovaujantis kolegialus valdymo organas.

5.2.2. Vadinasi, 4 iš 9 arba 5 iš 11 valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariai skiriami iš nepriklausančių valstybinės aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei asmenų, tačiau jie skiriami aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei atstovaujančių institucijų – senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės – nustatyta tvarka viešo konkurso būdu.

5.2.3. Paminėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją.

5.3.1. Vyriausybė 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 771 „Dėl Aukštojo mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė ir išdėstė nauja redakcija Aukštojo mokslo tarybos nuostatus (toliau ir – Nuostatai), patvirtintus Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 771 „Dėl Aukštojo mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“. Pagal juos Aukštojo mokslo tarybą sudaro 15 narių (Nuostatų 7 punktas); kandidatas į jos narius turi būti pripažintas visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovas, pasiekęs reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanąs Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas, Lietuvos aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus (Nuostatų 8 punktas); šios tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis jos nariams nustatytais reikalavimais (Nuostatų 10 punktas); kiti 13 šios tarybos narių atrenkami viešo konkurso būdu, Nuostatų 11 punkte nustatyta tvarka.

5.3.2. Pagal Aukštojo mokslo tarybos nuostatus Aukštojo mokslo taryba kandidatus į aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skiriamus aukštosios mokyklos tarybos narius vertina vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais ir Tarybos darbo ir kandidatų į aukštųjų mokyklų tarybas vertinimo reglamentu (Nuostatų 20 punktas); kiekvienas kandidatas vertinamas teigiamai arba neigiamai pagal jo atitiktį senato (akademinės tarybos) skiriamiems aukštosios mokyklos tarybos nariams keliamiems reikalavimams (Nuostatų 21 punktas); Aukštojo mokslo taryba konkrečiu įvertinimo atveju gali nustatyti papildomus pranašumą teikiančius kriterijus (Nuostatų 22 punktas).

5.3.3. Taigi pagal Mokslo ir studijų įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Aukštojo mokslo tarybos nuostatuose nustatytą teisinį reguliavimą Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija, sudaroma Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu; ši taryba sudaroma iš pripažintų visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovų, pasiekusių reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanančių Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas; Aukštojo mokslo taryba kiekvieną kandidatą į aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skiriamus aukštosios mokyklos tarybos narius vertina teigiamai arba neigiamai pagal jo atitiktį kandidatams keliamiems reikalavimams ir gali nustatyti papildomus pranašumą teikiančius kriterijus.

5.3.4. Minėta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys valstybinės aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei, skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyta, kas ir kaip įvertina Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius įvertinimą.

Kaip minėta, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės nustatyta tvarka. Taigi senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės priimtuose aktuose, kuriais nustatoma aukštosios mokyklos tarybos narių, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, atrinkimo, skyrimo ir atšaukimo tvarka, gali būti nustatyta ir tvarka, pagal kurią įvertinamas Aukštojo mokslo tarybos atliktas kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius įvertinimas. Pažymėtina, kad įstatymo formuluotė „įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą“ aiškintina kaip reiškianti, kad subjektams, skiriantiems aukštosios mokyklos tarybos narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei, turi būti žinomi Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai, į juos atsižvelgiama skiriant tarybos narius. Kartu pažymėtina, jog minėta įstatymo formuluotė reiškia ir tai, kad Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai besąlygiškai nesaisto subjektų, skiriančių aukštosios mokyklos tarybos narius.

7.1.1. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja akademinę ir institucinę autonomiją (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Aukštųjų mokyklų akademinė autonomija ir institucinė autonomija yra neatskiriamai susijusios, t. y. be akademinės autonomijos negali būti laiduojama institucinė autonomija – aukštosios mokyklos savivalda, o be institucinės autonomijos nebūtų užtikrinta akademinė autonomija, kylanti inter alia iš konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų bei dėstymo laisvės samprata suponuoja mokslo bendruomenės profesinį nepriklausomumą, neatsiejamą nuo aukštųjų mokyklų savivaldos, kuri yra viena esminių aukštosios mokyklos autonomijos įgyvendinimo sąlygų; siekiant užtikrinti konstitucinį akademinės laisvės principo įgyvendinimą ir visuomenės interesą, kad aukštosiose mokyklose būtų sudarytos sąlygos ugdyti visapusišką asmenybę, kad aukštosios mokyklos turėtų dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas; tik taip būtų garantuotas iš Konstitucijos kylantis aukštųjų mokyklų autonomijos imperatyvas.

7.1.2. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja šių mokyklų akademinės bendruomenės (mokslo bendruomenės) savivaldą, įgyvendinamą inter alia per šiai bendruomenei atstovaujančias aukštosios mokyklos valdymo institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime yra konstatavęs, kad aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivalda sietina su inter alia demokratiniais valdymo principais; šie principai Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamos aukštųjų mokyklų autonomijos kontekste apima inter alia tiesioginį akademinės bendruomenės dalyvavimą, lemiamą jos įtaką sudarant didžiausius įgaliojimus turinčią (-ias) aukštosios mokyklos valdymo instituciją (-as) ir kitų aukštosios mokyklos valdymo, kontrolės ir priežiūros institucijų narių, taip pat asmenų, vykdančių vienasmenių institucijų funkcijas ar einančių kolegialių institucijų vadovų pareigas, kadencijų skaičiaus ribojimą; nustatydamas aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinę struktūrą, įstatymų leidėjas turėtų paisyti demokratinių valdymo principų ir nesudaryti prielaidų juos pažeisti.

7.1.3.  Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, inter alia demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius, inter alia numatyti vieną tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujančią ir jos savivaldą įgyvendinančią instituciją, kuri būtų įgaliota spręsti visus svarbiausius klausimus, susijusius ir su akademine, ir su institucine aukštosios mokyklos autonomija, kelias tokias institucijas atskirai su akademine ir su institucine autonomija susijusiems svarbiausiems aukštosios mokyklos valdymo klausimams spręsti, kontrolės ir priežiūros instituciją, kuri būtų sudaroma ne tik iš akademinės bendruomenės narių arba ne iš jų ir kuri priimant sprendimus dėl aukštosios mokyklos valdymo galėtų atlikti ir patariamąsias funkcijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad galimi ir kitokie aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modeliai. Tačiau kad ir kokį aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį nustatytų, įstatymų leidėjas turi paisyti iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančių reikalavimų. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtini šie Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime suformuluoti iš minėto principo kylantys reikalavimai: aukštųjų mokyklų savivalda turi būti įgyvendinama per jų institucijas, kurių sudarymo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė negalėtų lemti sprendimų dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo; aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, turi sudaryti pačios aukštosios mokyklos, įstatymuose nustatytais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustačiusios jų sudarymo būdus ir tvarką.

7.1.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštųjų mokyklų autonomija neatsiejama nuo atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei; aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami.

Aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarimas, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas).

Kad valstybė galėtų įgyvendinti savo priedermę prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą, taip pat kad būtų užtikrintas aukštųjų mokyklų autonomijos principo suderinamumas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, garantuota studijų kokybė ir mokslinių tyrimų plėtra, aukštosios mokyklos valdymo struktūroje paprastai turi būti numatyta tokia institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, tačiau kuri nėra tiesiogiai susijusi su akademinės laisvės principo įgyvendinimu; tokia institucija gali būti sudaroma ne tik iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių – į ją gali būti skiriami inter alia ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimas, 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, derindamas aukštųjų mokyklų autonomijos ir jų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principus, įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad tam tikrų kolegialių aukštosios mokyklos valdymo institucijų nariais gali būti skiriami ne tik šios mokyklos akademinės bendruomenės nariai. Tačiau, kaip minėta, nustatydamas aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinę struktūrą, įstatymų leidėjas turėtų paisyti demokratinių valdymo principų ir nesudaryti prielaidų juos pažeisti; inter alia turėtų būti paisoma minėtų iš aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančių reikalavimų, kad aukštųjų mokyklų savivalda turi būti įgyvendinama per jų institucijas, kurių sudarymo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė negalėtų lemti sprendimų dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo, ir kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, turi sudaryti pačios aukštosios mokyklos, įstatymuose nustatytais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustačiusios jų sudarymo būdus ir tvarką.

7.1.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymu, kuriuo nustatomi aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelis ir aukštųjų mokyklų valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, sudarymo principai, turi būti sudaromos prielaidos įgyvendinti iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančius reikalavimus, tarp kurių inter alia yra šie: garantuoti aukštųjų mokyklų teisę pačioms sudaryti valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, užtikrinti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės teisę lemti sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo. Pažymėtina ir tai, kad, laikantis šių reikalavimų ir siekiant didesnės aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, įstatymu galima nustatyti, kad dalis aukštųjų mokyklų kolegialių valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, narių skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įstatymuose nustatytais pagrindais iš asmenų, nepriklausančių tos aukštosios mokyklos bendruomenei.

8.1.1. Kaip minėta, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė tiesiogiai iš savo narių skiria 5 iš 9 arba 6 iš 11 tarybos narius (vienas tarybos narys yra studentų atstovas, 4 arba 5 – dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovai); kiti 4 iš 9 arba 5 iš 11 valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariai skiriami iš nepriklausančių valstybinės aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei asmenų: 3 iš 9 arba 4 iš 11 tarybos nariai skiriami senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka viešo konkurso būdu, vienas narys – studentų atstovybės nustatyta tvarka viešo konkurso būdu. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nėra nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narius skiria kiti nei aukštajai mokyklai priklausantys asmenys ar kitos nei aukštosios mokyklos institucijos. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkantis iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylantį reikalavimą, kad aukštosios mokyklos pačios sudarytų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas.

8.1.2. Kaip minėta, Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kontekste; pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) valstybinės aukštosios mokyklos taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma; tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 tarybos nariai (jeigu ją sudaro 9 nariai) arba ne mažiau kaip 8 tarybos nariai (jeigu ją sudaro 11 narių). Taip pat minėta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narius skiria pati aukštoji mokykla ir šios mokyklos bendruomenės nariai sudaro tarybos narių daugumą. Be to, kaip minėta, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos taryba, priimdama strateginius ir kitus svarbiausius sprendimus dėl aukštosios mokyklos valdymo, paprastai turi įvertinti senato (akademinės tarybos) – valstybinės aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei atstovaujančio kolegialaus valdymo organo – siūlymus.

Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, aiškinamas Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, įtvirtinančio valstybinės aukštosios mokyklos tarybos sprendimų priėmimo mechanizmą, kontekste, atitinka iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylantį reikalavimą, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė lemtų sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo.

8.1.3. Minėta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą 4 iš 9 arba 5 iš 11 valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariai skiriami iš nepriklausančių valstybinės aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei asmenų. Minėta ir tai, kad pagal šį teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė tiesiogiai iš savo narių gali skirti 5 iš 9 arba 6 iš 11 tarybos narius.

Kaip minėta, tarp reikalavimų, iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančių įstatymų leidėjui, inter alia yra šie: garantuoti aukštųjų mokyklų teisę pačioms sudaryti valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, užtikrinti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės teisę lemti sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo. Laikantis šių reikalavimų ir siekiant didesnės aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, įstatymu galima nustatyti, kad dalis aukštųjų mokyklų kolegialių valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, narių skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įstatymuose nustatytais pagrindais iš asmenų, nepriklausančių tos aukštosios mokyklos bendruomenei.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, atitinka iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančius reikalavimus, kad aukštosios mokyklos pačios sudarytų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, ir kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė lemtų sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas įgyvendino pagal Konstituciją jam priklausančią teisę, laikantis minėtų reikalavimų ir siekiant didesnės aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, nustatyti, jog dalis aukštųjų mokyklų kolegialių valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, narių skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš asmenų, nepriklausančių tos aukštosios mokyklos bendruomenei.

8.1.4. Konstatuotina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka, nėra pažeidžiama Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija.

8.2.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkantis iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylantį reikalavimą, kad aukštosios mokyklos pačios sudarytų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas.

8.2.2. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, kaip minėta, tvarką, pagal kurią įvertinamas Aukštojo mokslo tarybos atliktas kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinimas, nustato aukštosios mokyklos bendruomenei atstovaujančios institucijos: senatas (akademinė taryba), kurio nustatyta tvarka skiriami 3 arba 4 tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, ir studentų atstovybė, kurios nustatyta tvarka skiriamas vienas tarybos narys, nepriklausantis aukštosios mokyklos personalui ir studentams; ši tvarka gali būti nustatyta senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės priimtuose aktuose, kuriais nustatoma aukštosios mokyklos tarybos narių, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, atrinkimo, skyrimo ir atšaukimo tvarka.

Taigi toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkantis iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylantį reikalavimą, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, būtų sudaromos įstatymuose nustatytais pagrindais jų įstatuose ar statutuose nustačius jų sudarymo būdus ir tvarką.

8.2.3. Kaip minėta, įstatymo formuluotė „įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą“ aiškintina kaip reiškianti, kad subjektams, skiriantiems aukštosios mokyklos tarybos narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei, turi būti žinomi Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai, į juos atsižvelgiama skiriant tarybos narius; nurodytoji įstatymo formuluotė reiškia ir tai, kad Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai besąlygiškai nesaisto subjektų, skiriančių aukštosios mokyklos tarybos narius. Taigi teisiniu reguliavimu, pagal kurį aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos (kuri, kaip minėta, sudaroma Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, iš pripažintų visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovų, pasiekusių reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanančių Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas) atliktą kandidatų įvertinimą, nėra sudaroma prielaidų varžyti aukštosios mokyklos autonomijos suponuojamą aukštosios mokyklos bendruomenės teisę spręsti, kokie asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, gali tinkamai jai atstovauti aukštosios mokyklos valdymo institucijose, nėra sudaroma sąlygų Vyriausybei įsiterpti į aukštųjų mokyklų autonomijos sritį, nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ir paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą.

8.2.4. Konstatuotina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą, nėra pažeidžiama Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija.

„Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“

5.3.1. Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinės nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą Konstitucija valstybės biudžeto lėšomis apmokamą aukštąjį mokslą laiduoja visiems valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams, kad ir kokiomis sąlygomis jie buvo priimti studijuoti, t. y. ir tiems gerai besimokantiems piliečiams, vykstant studentų priėmimui į atitinkamą valstybinę aukštąją mokyklą nepatekusiems į vietas, kurių iš anksto paskelbtas skaičius atitinka nustatytą valstybės įsipareigojimą finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, ir priimtiems studijuoti toje valstybinėje aukštojoje mokykloje savo lėšomis; Konstitucija valstybės biudžeto lėšomis apmokamą aukštąjį mokslą laiduoja ne visiems valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams, o tik tiems, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį; jeigu šių piliečių mokymasis nebeatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, valstybė neprivalo finansuoti jų studijų.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą (t. y. yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), nemokamas mokslas turi būti laiduojamas tol, kol jų mokymasis atitinka įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus; kartu pažymėtina, jog piliečiams, kurie priimti studijuoti į valstybines aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), iki pirmos jų studijuojamų dalykų pagrindinės žinių patikros turėtų būti laiduojamas nemokamas mokslas (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas).

5.3.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad piliečių, studijuojančių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiamų tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), mokymosi rezultatų vertinimas turi būti reguliariai vykdomas po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 18 d., 2010 m. kovo 19 d. sprendimai, 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų žinios turi būti vertinamos reguliariai, atitinkamais jų mokymosi šiose mokyklose laikotarpiais; teisės aktuose šie laikotarpiai gali būti pavadinti įvairiai; paprastai Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų studijuojamų dalykų pagrindinė žinių patikra reguliariai atliekama po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas).

Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį, siekiant nustatyti, ar asmens, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, mokymosi rezultatai atitinka gero mokymosi kriterijus, jo mokymosi rezultatai vertinami nereguliariai, t. y. ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio, po kurio atliekama aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų studijuojamų dalykų pagrindinė žinių patikra, neatitiktų Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

5.3.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosios mokyklos turi ypatingą teisinį statusą – joms laiduojama autonomija; aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad šios aukštųjų mokyklų teisės turi būti paisoma tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatomas akademinis mokymosi laikotarpis, po kurio atliekama aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų studijuojamų dalykų pagrindinė žinių patikra ir sprendžiama, ar piliečių, studijuojančių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiamų tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), mokymosi rezultatai atitinka įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus.

5.3.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad iš Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, aiškinamos konstitucinės aukštųjų mokyklų teisės savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus kontekste, kyla reikalavimas, kad įstatymu ir aukštųjų mokyklų aktais nustatant laikotarpį, po kurio sprendžiama, ar piliečių, studijuojančių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą (t. y. rengiamų tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį), mokymosi rezultatai atitinka įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus, būtų atsižvelgiama inter alia į aukštojoje mokykloje organizuojamo studijų proceso, studijų formų, studijų programų, studijuojamų dalykų specifiką, galimybę įvertinti visų aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatus.