Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso ĮSTATYMAS

 

Redaguota:1994.04.06

g

Pakeitimai:

     1.Parlamentas. Įstatymas

     I-620; 1990.09.27; Žin., 1990, Nr.29-695

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS

     IR TEISĖJŲ STATUSO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO

     PAKEITIMO

 

     2.Parlamentas. Įstatymas.

     Nr. I-725, priimtas 1990.10.31; Žin., 1990, Nr.32-772

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ

     STATUSO ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

 

                      LIETUVOS  RESPUBLIKOS

              TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO

                        Į S T A T Y M A S

 

 

                            I skyrius

 

                       BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

     Sutinkamai su   Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingumą

Lietuvos  Respublikoje vykdo tik teismas.

 

     2 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir

               teisėjų statuso įstatymai

     Lietuvos Respublikos   teismų santvarką  ir teisėjų  statusą

nustato Lietuvos  Respublikos   Konstitucija, šis   įstatymas  ir

kiti Lietuvos  Respublikos įstatymai.

 

     3 straipsnis. Teismo uždaviniai

     1. Vykdydamas  teisingumą, teismas gina piliečių socialines,

ekonomines, politines  ir asmenines  teises bei  laisves, siekia,

kad  visi   piliečiai  tiksliai   vykdytų  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos ir  įstatymų reikalavimus,   gerbtų  kitų  piliečių

teises,  garbę  ir orumą, būtų ištikimi Respublikai.

     2. Teismas  savo kompetencijos  ribose gina įmonių, įstaigų,

organizacijų,  kooperatinių  ir  kitų  visuomeninių  organizacijų

teises ir teisėtus interesus.

 

     4 straipsnis. Teisingumo vykdymas

     1. Teisingumas    Lietuvos  Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

     2. Teisingumas vykdomas:

     1) nagrinėjant ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines

bylas  dėl   ginčų,  susijusių   su  piliečių,  įmonių,  įstaigų,

organizacijų,  kooperatinių,   kitų   visuomeninių   organizacijų

teisėmis;

     2) nagrinėjant  teismo posėdžiuose  baudžiamąsias  bylas  ir

skiriant bausmes asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami

padarę  nusikaltimus,  arba  išteisinant  nepagrįstai  kaltinamus

asmenis.

    

     5 straispnis.  Administracinių teisės pažeidimų bylų

               nagrinėjimas

     Rajonų (miestų)  teismai, teisėjai,  administracinio proceso

teisėjai, laikydamiesi  įstatymų  nustatytos  tvarkos,  nagrinėja

Lietuvos  Respublikos   įstatymų  jų   kompetencijai   priskirtas

administracinių teisės pažeidimų bylas.

 

     6 straipsnis. Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą

     1.   Lietuvos Respublikoje  visi piliečiai prieš įstatymą ir

teismą lygūs.

     2. Teisingumas   Lietuvos   Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis piliečių     lygybės    prieš   įstatymą    ir   teismą

principo, nepriklausomai nuo  socialinės  ir  turtinės  padėties,

pareigų, partiškumo,  kilmės,   rasės   ir   tautybės,    kalbos,

išsilavinimo, santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių.

 

     7 straipsnis. Piliečių teisė į teisminę gynybą

     1. Lietuvos   Respublikos  piliečiai sutinkamai  su įstatymu

turi teisę į teisminę  gynybą  nuo  kėsinimosi  į  jų  gyvybę  ir

sveikatą, asmeninę  laisvę   it turtą,   garbę ir  orumą ir  kitų

Lietuvos Respublikos  Konstitucijos jiems    numatytų  teisių  ir

laisvių apsaugą, taip pat gynybą  nuo  valstybės  valdymo  organų

ir  pareigūnų  neteisėtų veiksmų.

     2.  Kitų   valstybių  piliečiai  ir  asmenys  be  pilietybės

Lietuvos Respublikos  teritorijoje naudojasi   teise  į  teisminę

gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais.

 

     8 straipsnis. Teismų sudarymas

     Lietuvos Respublikos   teismai  sudaromi  iš renkamų teisėjų

ir teismo tarėjų.

 

     9 straipsnis.  Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų

               nagrinėjimas

     1. Civilines  ir baudžiamąsias  bylas visi teismai nagrinėja

kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

     2. Pirmosios  instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias

bylas nagrinėja dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.

     3.  Įstatymo     numatytais  atvejais  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis teismas   kaip    pirmosios  instancijos   teismas

civilines    ir  baudžiamąsias bylas  nagrinėja dalyvaujant trims

teisėjams.

     4. Lietuvos   Respublikos    įstatymų    nustatyta    tvarka

baudžiamąsias bylas     dėl padarytų   nusikaltimų,  už   kuriuos

įstatyme     numatyta  mirties  bausmė,  nagrinėja  prisiekusiųjų

teismas.

     5.  Lietuvos   Respublikos aukščiausiojo  teismo  kolegijose

bylas kasacine ir priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.

     6. Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo  prezidiumas

bylas nagrinėja dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.

     7.  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo   teismo  plenumas

bylas narginėja    dalyvaujant      ne    mažiau    kaip    dviem

trečdaliams  jo sudėties.

 

     10 straipsnis. Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas

     1.  Įstatymo   nustatytais  atvejais  bylas  teismuose  gali

nagrinėti teisėjas vienasmeniškai.

     2. Nagrinėdamas bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo

vardu.

 

     11 straipsnis. Teisminio proceso kalba

     Teisminis     procesas    Lietuvos    Respublikoje    vyksta

lietuvių   kalba. Byloje  dalyvaujantiems  asmenims, nemokantiems

lietuvių  kalbos, užtikrinama teisė  visapusiškai susipažinti  su

bylos   medžiaga, dalyvauti teisminiuose  veiksmuose per  vertėją

ir   teisė kalbėti  teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis

moka.

 

     12 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas

     1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

     2. Nagrinėti   bylas uždarame teismo posėdyje  leidžiama tik

įstatymo nustatytais atvejais.

     3.  Teismų  sprendimai  ir  nuosprendžiai  visada  skelbiami

viešai.

 

     13 straipsnis. Nekaltumo prezumcija

     Asmuo laikomas  nekaltu,  kol  jo  kaltumas  nebus  įrodytas

įstatymo nustatyta  tvarka ir  pripažintas  įsiteisėjusiu  teismo

nuosprendžiu.

 

     14 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas

     Įtariamasis,  kaltinamasis   ir  teisiamasis  turi  teisę  į

gynybą. Gynėjas  kviečiamas nuo  sulaikymo, suėmimo  ar kaltinimo

pareiškimo momento.

 

     15 straipsnis. Teisinė pagalba piliečiams ir

               organizacijoms

     1.  Civilinių,   baudžiamųjų   ir   administracinių   teisės

pažeidimų   bylų    procese   teisinę   pagalbą   piliečiams   ir

organizacijoms teikia advokatų kolegijos.

     2. Teisinės  pagalbos teikimo  tvarką, dalyvaujančių procese

asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

     16 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas

               teismuose

     Lietuvos Respublikos  prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai,

remdamiesi Lietuvos   Respublikos  įstatymais ir  laikydamiesi jų

nustatytos tvarkos, dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose.

 

     17 straipsnis. Organizacinis rajonų (miestų) teismų

               veiklos užtikrinimas

     1. Organizacinę  rajonų  (miestų)  teismų  veiklą  užtikrina

Lietuvos Respublikos  teisingumo ministerija griežtai laikydamasi

teisėjų nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.

     2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija:

     1) rengia   ir teikia  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus  rajonų  (miestų) teismų  organizavimo, rajonų

(miestų) teismų teisėjų rinkimų klausimais;

     2) rengia  ir teikia  Liaudies deputatų  taryboms pasiūlymus

rajonų (miestų) teismų tarėjų rinkimų klausimais;

     3) rengia  kandidatus į  rajonų  (miestų)  teismų  teisėjus,

organizuoja šių teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

     4) organizuoja  rajonų (miestų)  teismų materialinį-techninį

aprūpinimą ir sudaro jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti;

     5) organizuoja  teisminės  statistikos  tvarkymą  ir  teismų

sprendimų vykdymą;

     6) rengia  ir įgyvendina  priemones rajonų  (miestų)  teismų

teisėjų nepriklausomumui stiprinti.

 

                           II skyrius

 

                         TEISMŲ SISTEMA

 

                        Pirmasis skirsnis

 

                  LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

 

     18 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

     1. Lietuvos  Respublikos teismai  yra  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų) teismai.

     2.   Teismų    su   ypatingais      įgaliojimais    Lietuvos

Respublikoje negali būti.

 

                        Antrasis skirsnis

 

                     RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI

 

     19 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudarymas

     1.  Rajono   (miesto)  teismas   sudaromas  rajone,   mieste

(išskyrus rajono pavaldumo miestus), miesto rajone.

 

     2.  Lietuvos   Respublikos  Aukščiausioji  Taryba  Lietuvos

Respublikos  teisingumo  ministro  teikimu  gali  sudaryti  vieną

rajono (miesto)  teismą rajonui  ir miestui  arba rajonui  ir šio

rajono teritorijoje esantiems miestams, arba vieną teismą keliems

miestams, arba kelis teismus  vienam miestui.

     3. Rajono (miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis,

nagrinėjanti bylas, kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir

kitas bylas.

     Pakeitimai:I-620; 1990.09.27;

               Žin.,Nr.29-695

 

     20 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudėtis

     1. Rajonų  (miestų) teismai  sudaromi iš  teismo pirmininko,

teisėjų, administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.

     2. Rajonų  (miestų) teismų  sudėtyje gali  būti  šių  teismų

pirmininkų pavaduotojai.

     3.  Rajono   (miesto)  teismo   pirmininką   ir   pirmininko

pavaduotoją  iš    teisėjų  tarpo  tvirtina  Lietuvos  Republikos

Aukščiausioji Taryba  remdamasi Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministro teikimu.

 

     21 straipsnis. Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų

               skaičius

     Kiekvieno rajono  (miesto) teismo  teisėjų,  administracinio

proceso teisėjų   ir  teismo   tarėjų skaičių   nustato  Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji  Taryba Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro teikimu.

 

     22 straipsnis. Rajono (miesto) teismo įgaliojimai

     1.  Rajono   (miesto)  teismas  nagrinėja  visas  civilines,

baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus

bylas, kurias   įstatymas    priskiria    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo kompetencijai.

     2.  Rajono   (miesto)  teismas   analizuoja  ir  apibendrina

teisminę praktiką, vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

 

     23 straipsnis. Administracinio proceso teisėjo

                    įgaliojimai

     Administracinio proceso  teisėjai nagrinėja  administracinių

teisės  pažeidimų   bylas,  rajono  (miesto)  teismo  pirmininkui

pavedus, organizuoja  teismo vykdytojų  darbą ir jį kontroliuoja,

Lietuvos Respublikos   įstatymų  numatytais   atvejais  nagrinėja

klausimus, susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu.

 

     24 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininkas

     1. Rajono (miesto) teismo pirmininkas:

     1) paskirsto darbą teisėjams;

     2) organizuoja teismo tarėjų mokymą;

     3) priima  piliečius, organizuoja  piliečių priėmimą  ir  jų

pasiūlymų, pareiškimų bei skundų svarstymą;

     4) vadovauja  teisminės praktikos  apibendrinimui, teisminės

statistikos tvarkymui,      teikia     valstybiniams    organams,

visuomeninėms organizacijoms  ir pareigūnams bei jų priežastis ir

sąlygas;

     5) siūlo  paskirti teismo  vykdytojus, priima ir atledžia iš

darbo kitus teismo aparato darbuotojus;

     6) vadovauja teismo aparato darbui;

     7)  organizuoja  teismo  darbuotojų  kvalifikacijos  kėlimą,

teisėjų profesinių žinių gilinimą.

     2. Teismuose,  kuriuose yra  vienas teisėjas, jis yra ir šio

teismo pirmininkas.

 

     25 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko

               pavaduotojas

     Rajono (miesto) teismo pirmininko pavaduotojas:

     1) pagal darbo pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas;

     2) rajono  (miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina

teismo pirmininko pareigas.

 

     26 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko

               pavadavimas

     1.  Rajono   (miesto)  teismuose,   kuriuose   nėra   teismo

pirmininko  pavaduotojo,   teismo  pirmininkui  laikinai  nesant,

Lietuvos Respublikos  teisingumo ministras eiti teismo pirmininko

pareigas paveda vienam iš šio teismo teisėjų.

     2.  Teisėjui  laikinai  nesant,  taip  pat  jį  atšaukus  ar

atleidus prieš  terminą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

teikimu   Lietuvos    Respublikos       Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidiumas   eiti   teisėjo pareigas  paveda   vienam  iš    šio

teismo  tarėjų,  o  kai  kuriais atvejais ir kito rajono (miesto)

teismo teisėjui.

 

                       Trečiasis skirsnis

 

           LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

     27 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis

               teismas - aukščiausioji teisminė valdžia

     1. Lietuvos    Respublikos  aukščiausiasis    teismas    yra

aukščiausioji teisminė  valdžia   Lietuvos    Respublikoje,  kuri

Lietuvos  Respublikos įstatymų  nustatoma tvarka vykdo teisingumą

ir prižiūri Lietuvos Respublikos teismų teisminę veiklą.

     2.   Lietuvos     Respublikos    aukščiausiasis      teismas

susideda    iš  pirmininko, pirmininko  pavaduotojų,  teisėjų  ir

teismo tarėjų.

 

     28 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo įgaliojimai

     1. Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas:

     1) savo  įgaliojimų ribose  bylas nagrinėja  kaip  pirmosios

instancijos  teismas,   kasacine  tvarka,  priežiūros  tvarka  ar

paaiškėjus naujomis aplinkybėmis;

     2) analizuoja  ir apibendrina  teisminę  praktiką,  teisminę

statistiką  ir   duoda  vadovaujamuosius   išaiškinimus  teismams

Lietuvos    Respublikos      įstatymų     taikymo     klausimais,

iškylančiais nagrinėjant  teismines  bylas. Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo  teismo plenumo  vadovaujamieji   išaiškinimai  yra

privalomi  teismams, kitiems organams ir pareigūnams, taikantiems

įstatymą;

     3) savo  įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, kylančius iš

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių;

     4) vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

     2. Sutinkamai    su  Lietuvos    Respublikos    Konstitucija

Lietuvos   Respublikos  aukščiausiasis  teismas    turi  įstatymų

leidybos iniciatyvos  teisę Lietuvos  Respublikos Aukščiausiojoje

Taryboje.

 

     29 straipsnis. Lietuvos Reapublikos aukščiausiojo

               teismo sudėtis

     Lietuvos  Respublikos  aukščiausiasis  teismas  veikia  šios

sudėties:

     1) Aukščiausiojo teismo plenumas;

     2) Aukščiausiojo teismo prezidiumas;

     3) Civilinių bylų kolegija;

     4) Baudžiamųjų bylų kolegija.

 

     30 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo plenumas

     1. Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumas

veikia  šios  sudėties:  Lietuvos  Respublikos      aukščiausiojo

teismo      pirmininkas,  pirmininko    pavaduotojai,    Lietuvos

Respublikos   aukščiausiojo  teismo teisėjai.

     2. Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo    teismo    plenumo

posėdžiuose  dalyvauja   Lietuvos  Respublikos   prokuroras    ir

Lietuvos Respublikos   teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos

prokuroro  dalyvavimas plenumo darbe yra būtinas.

     3. Nagrinėjant  plenumo posėdžiuose  bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus  naujoms  aplinkybėms,  įstatymo  nustatyta  tvarka

dalyvauja advokatai.

     4. Plenumo   posėdžiuose Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko   kvietimu   gali  dalyvauti   rajonų  (miestų)

teismų  pirmininkas   ir    teisėjai,  Mokslinės    konsultacinės

tarybos   prie Lietuvos     Respublikos    aukščiausiojo   teismo

nariai,    ministerijų,  valstybinių komitetų,    žinybų,  mokslo

įstaigų  ir   kitų  valstybinių   bei  visuomeninių  organizacijų

atstovai.

 

     31 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

                teismo plenumo įgaliojimai

     Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas:

     1) savo  įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

     2) nagrinėja  teisminės praktikos  ir teisminės  statistikos

apibendrinimo   medžiagą,   taip   pat    Lietuvos    Respublikos

prokuroro   ir Lietuvos     Respublikos     teisingumo   ministro

teikimus    ir      duoda vadovaujamuosius išaiškinimus  teismams

Lietuvos   Respublikos   įstatymų taikymo  klausimais;   išklauso

rajonų (miestų)  teismų arba  teisėjų  pranešimus  apie  teisminę

įstatymų taikymo praktiką;

     3) Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

teikimu sudaro   Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo     teismo

kolegijas   ir   iš Aukščiausiojo  teismo teisėjų  renka  plenumo

sekretorių;

     4) Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

teikimu sudaro     Mokslinę    konsultacinę      tarybą      prie

Lietuvos   Respublikos aukščiausiojo teismo;

     5) įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvą, nagrinėja ir

sprendžia   klausimus   dėl    teikimų    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiajai  Tarybai     priimti     naujus,    pakeisti    ar

panaikinti    galiojančius  įstatymus  kreipiasi    į    Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiąją   Tarybą   dėl  Lietuvos  Respublikos

įstatymų aiškinimo;

     6) išklauso    informacijas  apie    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo  prezidiumo  darbą ir  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo     teismo  kolegijų   pirmininkų  ataskaitas  apie

kolegijų veiklą;

     7) nagrinėja   Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo  teismo

pirmininko  teikimus   dėl     to,  kad     Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo   teismo    plenumo   vadovaujamieji   išaiškinimai

nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų;

     8)   renka    Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo   teismo

teisėjų kvalifikacinę kolegiją.

 

     32 straipsnis. Klausimų, nesusijusių su teisminių bylų

               nagrinėjimu, svarstymas plenume

     1.  Klausimai,   nesusiję  su  teisminių  bylų  nagrinėjimu,

kuriuos sutinkamai  su šiuo  įstatymu plenumui  svarstyti pateikė

Lietuvos  Respublikos     aukščiausiojo    teismo    pirmininkas,

Lietuvos  Respublikos   prokuroras  ar     Lietuvos   Respublikos

teisingumo ministras,  svarstomi pagal jų arba jų įgaliotų asmenų

pranešimus.

     2. Svarstant  klausimus, kuriuos  plenumui pateikia Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  pirmininkas    ar  Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos prokuroras

pateikia išvada.

     3.  Nutarimo,   kuriame   yra   vadovaujamųjų   išaiškinimų,

projektui parengti  plenumas gali  sudaryti redakcinę komisiją iš

plenumo narių.

 

     33 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo plenumo darbo tvarka

     1. Lietuvos   Respublikos   aukščiausiojo   teismo  plenumas

šaukiamas nerečiau  kaip  du kartus  per metus.  Plenumo data  ir

pateikiami svarstyti   klausimai   pranešami   plenumo   nariams,

Lietuvos     Respublikos  prokurorui,   Lietuvos      Respublikos

teisingumo   ministrui   ne   vėliau   kaip trisdešimt  dienų iki

posėdžio.

     2. Plenumo  nutarimų projektai,  protestų  arba  išvadų  dėl

teisminių bylų   nuorašai  siunčiami   plenumo nariams,  Lietuvos

Respublikos prokurorui  ir    Lietuvos  Respublikos    teisingumo

ministrui  ne vėliau kaip dešimt dienų iki posėdžio.

     3. Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumo

posėdis   yra teisėtas, jeigu  jame dalyvauja  ne mažiau  kaip du

trečdaliai jo narių.  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumo     nutarimai  priimami   balsuojant  atvirai.  Nutarimas

laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma plenumo narių.

     4. Plenumo nutarimus pasirašo plenumo pirmininkas ir plenumo

sekretorius.

     5.  Lietuvios  Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumo

sekretorius organizuoja  plenumo   posėdžius,   užtikrina,    kad

būtų  surašomas plenumo posėdžio protokolas.

 

     34 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo prezidiumas

     1.  Lietuvos    Respublikos  Aukščiausioji    Taryba  sudaro

Lietuvos   Respublikos aukščiausiojo   teismo   prezidiumą   šios

sidėties:     Lietuvos     Respublikos  aukščiausiojo      teismo

pirmininkas,   pirmininko   pavaduotojai  ir Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo   teismo   teisėjai.   Prezidiumo    narių  skaičių

nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

     2.     Lietuvos    Respublikos    prokuroro      dalyvavimas

Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo      teismo     prezidiumo

posėdžiuose,     kuriuose nagrinėjamos teisminės  bylos, būtinas.

Įstatymo  nustatyta   tvarka  posėdžiuose   taip  pat   dalyvauja

advokatai.

     3. Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

     4. Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

posėdžiai yra  teisėti, jeigu  juose dalyvauja  prezidiumo  narių

dauguma.

     5. Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

nutarimai priimami,  jei   už juos  balsavo posėdyje  dalyvavusių

prezidiumo   narių   dauguma.   Nutarimus   pasirašo   prezidiumo

pirmininkas.

 

     35 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo prezidiumo įgaliojimai

     Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumas:

     1) savo  įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

     2) nagrinėja  teisminės  praktikos  apibendrinimo  medžiagą,

analizuoja teisminę statistiką;

     3) nagrinėja   Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo  teismo

kolegijų ir tesimo aparato darbo organizavimo problemas.

 

     36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo          

               teismo kolegijos

     Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo  teismo  Civilinių  bylų

kolegiją  ir  baudžiamųjų  bylų    kolegiją  tvirtina    Lietuvos

Respublikos     aukščiausiojo   teismo   plenumas   iš   Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjų.

 

     37 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo kolegijų įgaliojimai

     Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo  teismo  Civilinių  bylų

kolegija ir  Baudžiamųjų bylų   kolegija  savo įgaliojimų  ribose

bylas nagrinėja  kaip pirmosios   instancijos teismas,  kasacine,

priežiūros tvarka ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

 

     38 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo pirmininkas

     Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas:

     1) savo  įgaliojimų  ribose  ir  įstatymo  nustatyta  tvarka

paduoda  protestus   dėl  teisminėse  bylose  priimtų  sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

     2)  įstatymo   nustatytais  atvejais   ir  laikydamasis   jų

nustatytos  tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

     3) organizuoja  teisminės praktikos ir teisminės statistikos

analitinį darbą,  teikia  valstybiniams  organams,  visuomeninėms

organizacijoms teikimus,  kad būtų  pašalinti įstatymo pažeidimai

ir jų priežastys;

     4) šaukia   Lietuvos   Respublikos   aukščiausiojo    teismo

plenumą  ir pirmininkauja jo posėdžiams;

     5)  šaukia    Lietuvos  Respublikos    aukščiausiojo  teismo

prezidiumą  ir   pateikia     jam       svarstyti      klausimus,

pirmininkauja     prezidiumo  posėdžiams,   gali    pirmininkauti

Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo  teismo   kolegijų   teismo

posėdžiams nagrinėjant bet kokią bylą;

     6) pateikia   Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiajai Tarybai

ataskaitas apie  Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo    teismo

veiklą     ir  teikimus     dėl   Lietuvos  Respublikos  įstatymų

išaiškinimo;

     7)   pateikia   Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumui teikimus dėl  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo teismo

plenumo  nutarimų   pateikimo,  jei   jų  nuostatos  nebeatitinka

įstatymo;

     8) paskirsto   pareigas  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko pavaduotojams;

     9) priima piliečius ir organizuoja teisme piliečių priėmimą,

pasiūlymų, pareiškimų ir skundų svarstymą.

 

     39 straipsnis. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

               teismo pirmininko pavaduotojai

     1.    Lietuvos      Respublikos     aukščiausiojo     teismo

pirmininko pavaduotojai:

     1) gali  pirmininkauti  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo kolegijų teisminiams posėdžiams;

     2)  įstatymo   nustatytuose  ribose   ir   laikydamiesi   jo

nustatytos  tvarklos  paduoda  protestus  dėl  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

     3)  įstatymo   nustatytais  atvejais   ir  laikydamiesi   jo

nustatytos  tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

     4) pagal   pasiskirstymą  pareigomis   vadovauja    Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  kolegijų  ir  teismo  aparato

padalinių darbui;

     5)  sudaro   teismo  sudėtis   byloms   nagrinėti   kolegijų

posėdžiuose;

     6)   pateikia   Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumo kolegijų veiklos ataskaitas;

     7) organizuoja  atitinkamos kolegijos teisėjų kvalifikacijos

kėlimą.

     2. Lietuvos   Respublikos aukščiausiojo  teismo  pirmininkui

nesant,  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

pareigas jo  pavedimu eina  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko  pavaduotojas. Eidamas pirmininko pareigas, jis

turi visas pirmininko teises.

     3.    Lietuvos    Respublikos      Aukščiausioji      Taryba

Lietuvos     Reapublikos  aukščiausiojo    teismo      pirmininko

teikimu    iš     Lietuvos     Respublikos  aukščiausiojo  teismo

pirmininko    pavaduotojų     tvirtina    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkus.

 

     40 straipsnis. Procesiniai Lietuvos Respublikos

               aukščiausiojo teismo pirmininko ir jo

               pavaduotojų apribojimai

     Lietuvos Respublikos aukščiausiojo  teismo   pirmininkas  ir

jo pavaduotojai,     jeigu    jie   paduoda   protestą   Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo   teismo      kolegijai,    prezidiumui

arba   plenumui konkrečiojoje byloje, negali balsuoti sprendžiant

šią bylą.

 

                           III skyrius

 

                        TEISĖJŲ STATUSAS

 

                        Pirmasis skirsnis

 

                       BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     41 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai

     1. Teisėjai   ir  teismo   tarėjai yra  Lietuvos Respublikos

piliečiai, įstatymo  nustatyta    tvarka  išrinkti    į  Lietuvos

Respublikos aukščiausiąjį teismą, rajonų (miestų) teismus.

     2. Teisėjai  ir teismo  tarėjai atsakingi  juos išrinkusiems

valstybės valdžios organams.

     3. Teismo  tarėjai, vykdydami teisingumą, turi visas teisėjo

teises.

 

                        Antrasis skirsnis

 

               PAGRINDINĖS TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ

                    NEPRIKLAUSMUMO GARANTIJOS

 

     42 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų

                    nepriklausomumas

     1. Teisėjai  ir teismo  tarėjai yra  nepriklausomi ir klauso

tik įstatymo.

     2.  Teisėjų   ir  teismo  tarėjų  nepriklausomumą  užtikrina

įstatymo  nystatyta   jų  išrinkimo   ir  atleidimo   tvarka,  jų

neliečiamumas,   griežtai    reglamentuota   teisingumo   vykdymo

procedūra,   teisėjų   pasitarimo   slaptumas   priimant   teismo

sprendimus  ir   draudimas   reikalauti   atskleisti   pasitarimo

paslaptį, atsakomybė  už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių

bylų nagrinėjimą,  reikiamų  organizacinių  ir  techninių  sąlygų

teismų  veiklai  sudarymas,  taip  pat  teisėjų  materialinis  ir

socialinis aprūpinimas.

     3. Teisėjai  negali būti  jokios politinės  partijos  nariu,

visuomeninio politinio judėjimo dalyviu.

 

     43 straipsnis. Atsakomybė už teismo negerbimą

     Dalyvaujančių byloje  asmenų arba  esančių  teismo  posėdyje

piliečių  parodyta   nepagarba  teismui,   taip   pat   veiksmai,

liudijantys aiškų  teismo niekinimą,  nepaisant kas  juos padarė,

užtraukia   atsakomybę   sutinkamai   su   Lietuvos   Respublikos

įstatymais.

 

     44 straipsnis. Draudimas kištis į teisminių bylų

               sprendimą

     1. Valstybės  valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių organizacijų,  visuomeninių judėjimų,  pareigūnų  ir

kitų piliečių  kišimasis  į  teisėjų  ir  teismo  tarėjų  veiklą,

vykdant teisingumą, draudžiamas.

     2. Bet  koks poveikis  teisėjams arba teismo tarėjams turint

tikslą  kliudyti   teisingai  išnagrinėti   konkrečią  bylą  arba

pasiekti,  kad   būtų  priimtas   neteisėtas  teismo  sprendimas,

užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

     3.  Masinės   informacijos  priemonės   neturi  teisės  savo

pranešimuose iš  anksto skelbti žinių, darančių poveikį teisminio

nagrinėjimo rezultatams ar pažeidančių nekaltumo prezumpciją.

    

     45 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumas

     1. Teisėjui negali būti iškelta baudžiamoji byla, jis negali

būti suimtas   be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, o

tarp jos  sesijų -   be   Lietuvos   Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos   Prezidiumo sutikimo.  Teismo  tarėjams šios  garantijos

galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

     2. Neleidžiama  teisėjo sulaikyti, atvesdinti ar taikyti jam

administracines nuobaudas  teismine tvarka.  Teismo tarėjams šios

garantijos galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

     3. Baudžiamąją  bylą teisėjams  arba  teismo  tarėjams  gali

iškelti tik   Lietuvos  Respublikos   prokuroras. Tuo   pat  metu

sprendžiamas teisėjo  įgaliojimų   sustabdymo klausimas.    Bylos

tyrimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos prokuroras.

     4. Teisėjų  ir teismo  tarėjų baudžiamosios bylos teismingos

Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.

 

     46 straipsnis. Teismo tarėjų darbo teisių garantijos

     Administracijos iniciatyva  atleisti iš  darbo teismo tarėją

jo įgaliojimų  laikotarpių arba  drausminės nuobaudos  tvarka  ir

perkelti į  mažiau apmokamą  darbą  leidžiama  laikantis  bendros

atleidimo tvarkos,  tik sutikus  jį išrinkusiai Liaudies deputatų

tarybai.

 

                       Trečiasis skirsnis

 

                TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ RINKIMAI

 

     47 straipsnis. Reikalavimai, keliami kandidatams į

               teisėjus ir teismo tarėjus

     1. Rajono   (miesto)  teisėju gali  būti išrinktas  Lietuvos

Respublikos pilietis, kuriam  rinkimų dieną  yra ne  mažiau  kaip

25   metai, turintis aukštąjį  juridinį išsilavinimą,  ne mažesnį

kaip dvejų  metų teisinio  darbo stažą  ir išlaikęs kvalifikacinį

egzaminą.

     2. Rajono  (miesto) teismo  adminisracinio  proceso  teisėju

gali būti   išrinktas  Lietuvos    Respublikos  pilietis,  kuriam

rinkimų dieną  yra   ne    mažiau   kaip     23  metai,  turintis

aukštąjį     juridinįišsilavinimą   ir   išlaikęs   kvalifikacinį

egzaminą.

     3.  Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo  teismo  teisėju,

Aukščiausiojo teismo  pirmininko   pavaduotoju  ar  Aukščiausoijo

teismo pirmininku  gali būti   išrinktas  Lietuvos    Respublikos

pilietis,   turintis   aukštąjį  juridinį  išsilavinimą    ir  ne

mažesnį kaip penkerių metų teisėjo, prokuroro arba advokato darbo

stažą.

     4. Teismo   tarėju  gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos

pilietis, kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai.

 

     48 straipsnis. Kandidatų į teisėjus parinkimas

     1.   Kandidatus    į   rajonų   (miestų)   teismų   tarėjus,

administracinio proceso   teisėjus  parenka Lietuvos  Respublikos

teisingumo ministerija, remdamasi  kolektyvų, kuriuose jie dirba,

nuomone ir teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.

     2. Kandidatus   į  Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus, laikantis   šio     įstatymo   reikalavimų,     parenka

Lietuvos   Respublikos aukščiausiojo teismo  plenumas, remdamasis

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.

     3.  Asmenys,   pirmą  kartą   rekomenduojami  kandidatais  į

teisėjus, atlieka   profesinį  pasirengimą   Lietuvos Respublikos

 

teisingumo ministerijos  ir   Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo  nustatomais atvejais ir tvarka.

     4.   Kandidatus   į   rajonų   (miestų)   teismų   teisėjus,

administracinio    proceso    teisėjus    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiajai Tarybai   pristato   kartu   Lietuvos  Respublikos

tesingumo   ministras    ir  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininkas.

     5. Kandidatus   į Lietuvos  Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus  Lietuvos     Respublikos      Aukščiausiajai    Tarybai

pristato     Lietuvos     Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidiumas.

     49 straipsnis. Kandidatų į teismo tarėjus iškėlimas

     1. Kandidatus  į teismo tarėjus kelia piliečių susirinkimai

(ne mažiau kaip 25 žmonės) pagal darbo arba gyvenamąją vietą.

     2.  Kandidatų   į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  kėlimą

organizuoja rajonų,  miestų Liaudies deputatų tarybų prezidiumai,

o kandidatų į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuos Respublikos   Aukščiausiosios      Tarybos    Prezidiumas

sutinkamai  su  šio įstatymo reikalavimais.

     3.  Kandidatus  į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  rajono

(miesto)  Liaudies   deputatų  tarybai   pristato  šios   tarybos

prezidiumas.

     4. Kandidatus  į Lietuvos  Respublikos aukščiausiojo  teismo

tarėjus  Lietuvos     Respublikos       Aukščiausiajai    Tarybai

pristato     Lietuvos     Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidumas.

     Pakeitimai : Nr. I-725, priimtas 1990.10.31;

               Žin., 1990, Nr.32-772

 

     50 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka

               bei įgaliojimų laikas

     1. Rajonų  (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus  ir     Lietuvos  Respublikos    aukščiausiojo    teismo

teisėjus  renka Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

     2.   Rajonų (miestų)  teismų tarėjus renka Liaudies deputatų

tarybos, o   Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

     3. Teismų  teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai

- penkeriems metams.

     4. Jeigu teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimų laikas baigiasi

tuo  metu,  kai  jie  nagrinėja  teisminę  bylą,  jų  įgaliojimai

išlieka, kol bus baigta nagrinėti ši byla.

     5. Eiti  savo pareigų teismuose tarėjai šaukiami iš eilės ne

daugiau kaip  dviem savaitėms per metus, išskyrus atvejus, kai šį

laiką būtina  prailginti teisminės  bylos nagrinėjimui,  pradėtam

jiems dalyvaujant, užbaigti.

 

     51 straipsnis. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaika

     1. Teisėjai ir teismo tarėjai duoda priesaiką.

     2. Teisėjo  ir teismo tarėjo priesaikos tekstą, taip pat jos

davimo   tvarką   nustato  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

 

                      Ketvirtasis skirsnis

 

           TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

     52 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų teisės

     1. Teisėjai  ir teismo  tarėjai turi  valdingus įgaliojimus,

reikalingus  teisingumui   vykdyti.  Šiuos   įgaliojimus  nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

     2. Teisėjai, be to, turi teisę:

     1)  reikalauti,  kad  pareigūnai  ir  piliečiai  vykdytų  jo

nurodymus, susijusius su įstatymo jam pavestų pareigų vykdymu;

 

 

     2)    teikti     valstybiniams    organams,    visuomeninėms

organizacijoms ir pareigūnams teikimus dėl įstatymų pažeidimų, jų

priežasčių ir sąlygų pašalinimo;

     3)  išreikalauti   žinias  iš  valstybinių  ir  visuomeninių

organų, mokslo įstaigų ir informacijos centrų.

     3.  Valstybiniai   organai,  visuomeninės  organizacijos  ir

pareigūnai privalo  vykdyti teisėjų  reikalavimus  ir  nurodymus,

susijusius su  teismine veikla,  laiku atsakyti  į jų teikimus ir

paklausimus.

     4. Teisėjas  gali pateikti  teisėjų konferencijai,  Lietuvos

Respublikos  aukščiausiajam   teismui  svarstyti  pasiūlymus  dėl

vadovaujamųjų išaiškinimų įstatymų taikymo klausimais.

     5. Teismo  tarėjas, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą,

gali  pavaduoti  rajono  (miesto)  teismo  teisėją  jam  laikinai

nesant, taip pat jį atšaukus arba atleidus prieš terminą.

 

     53 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų pareigos

     1.  Teisėjai   ir  teismo  tarėjai,  nagrinėdami  civilines,

baudžiamąsias ir  administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo

tiksliai  vykdyti   įstatymo  reikalavimus,  užtikrinti  piliečių

teisių ir  laisvių,  jų  garbės  ir  orumo,  visuomenės  interesų

gynybą,  aukštą  teisminės  veiklos  kultūrą,  būti  teisingi  ir

humaniški.

     2.  Teisėjai   privalo  ugdyti   savo   profesines   žinias,

analizuoti ir apibendrinti teisminę praktiką.

     3. Teisėjai  ir teismo tarėjai, eidami savo pareigas teisme,

taip pat  ir netarnybiniuose  santykiuose, turi  vengti  poelgių,

kurie galėtų  menkinti teisingumo  autoritetą, teisėjo orumą arba

kelti abejonę dėl jo objektyvumo.

     4. Teismo  tarėjai privalo  gilinti teisės  žinias,  rengtis

kiekvienos bylos teisminiam nagrinėjimui.

     5. Teisėjai  turi iš  anksto supažindinti  teismo tarėjus su

nagrinėtinomis bylomis, įstatymais ir jų taikymo praktika, teikti

kitą pagalbą, susijusią su tarėjo įgaliojimų vykdymu.

     6. Teisėjai  ir  teismo  tarėjai  neturi  teisės  atskleisti

teisėjų  pasitarimo   paslapties  ir   žinių,   gautų   uždaruose

posėdžiuose.

     7. Teismo  tarėjai privalo  laiku atvykti  į teismą  vykdyti

teisingumą. Teismo  tarėjo iškvietimas  į teismą  yra  privalomas

įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai.

 

                       Penktasis skirsnis

 

     TEISĖJŲ KONFERENCIJOS, TEISĖJŲ KVALIFIKACINĖS KOLEGIJOS

 

     54 straipsnis. Teisėjų konferencijos

     1.   Lietuvos    Respublikos   teismų     teisėjai    kasmet

šaukiami   į konferencijas.

     2.Teisėjų  konferencijas     šaukia    Lietuvos  Respublikos

teisingumo ministerija  ir  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiasis

teismas.

     3.  Teisėjų   konferencijos  svarsto  teisminėje  praktikoje

iškilusius įstatymo   taikymo  klausimus,   kreipiasi į  Lietuvos

Respublikos aukščiausiąjį  teismą dėl  vadovaujamųjų  išaiškinimų

davimo.

     4. Teisėjų  konferencijų šaukimo  ir jų darbo tvarką nustato

Lietuvos    Respublikos      teisingumo     ministerija        ir

Lietuvos  Respublikos aukščiausiasis teismas.

 

     55 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos

     1. Teisėjų  kvalifikacinės kolegijos sudaromos siekiant, kad

į  teisminį   darbą  būtų  iškelti  tinkami  kandidatai  ir  būtų

užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas.

     2. Rajonų  (miestų) teismų  teisėjų  kvalifikacinę  kolegiją

renka teisėjų konferencija iš šių teismų teisėjų.

 

     3.  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo    teismo  teisėjų

kvalifikacinę kolegiją renka  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo  plenumas  iš Aukščiausiojo teismo teisėjų.

     4.   Teisėjų   kvalifikacinės   kolegijos   narių   skaičius

nustatomas   ją   renkant.  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininkas  ir jo  pavaduotojai į  teisėjų kvalifikacinės

kolegijos sudėtį neįeina.

     5.  Teisėjų  kvalifikacinės  kolegijos  renkamos  penkeriems

metams.  Jos   atsiskaito  atitinkamai   teisėjų   konferencijai,

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumui.

     6. Teisėjų  kvalifikacinių kolegijų  rinkimų ir  jų  veiklos

tvarką nustato   Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumo tvirtinami nuostatai.

 

     56 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų

               įgaliojimai

     1. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos:

     1) įvertina  kiekvieno  kandidato,  pirmą  kartą  keliamo  į

teisėjus, tinkamumą teisėjo darbui ir rengia kandidatų į teisėjus

kvalifikacinį egzaminą;

     2) pateikia išvadą, ar asmuo tinka dirbti teisėjo darbą;

     3) rengia teisėjų kvalifikacinį atestavimą;

     4) pateikia išvadą dėl teisėjo atšaukimo;

     5) nagrinėja teisėjų drausminės atsakomybės bylas.

     2. Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo    teismo  teisėjų

kvalifikacinė kolegija  nagrinėja   skundus dėl   rajonų (miestų)

teismų   teisėjų kvalifikacinės   kolegijos   sprendimų   teisėjų

atšaukimo   ir drausminės atsakomybės klausimais.

 

                        Šeštasis skirsnis

 

               TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ ATŠAUKIMAS

                 IR JŲ ATLEIDIMAS PRIEŠ TERMINĄ.

                  TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

 

     57 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimas ir

               atleidimas prieš terminą

     1. Teisėjas  ir  teismo  tarėjas  gali  būti  prieš  terminą

atšaukti  už   tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą,  jų  vardą

žeminantį  poelgį,   taip  pat   kai  jų   atžvilgiu   įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis.

     2. Teisėjas  ir  teismo  tarėjas  prieš  terminą  gali  būti

atleistas iš pareigų:

     1) dėl sveikatos būklės, kliudančios dirbti;

     2) išrinkus  į kitas  pareigas arba  perkėlus jo  sutikimu į

kitą darbą;

     3) savo noru.

     3. Teisėjų  ir teismo  tarėjų atšaukimo  ir atleidimo  prieš

terminą   tvarką   nustato   šis   įstatymas   ir  kiti  Lietuvos

Respublikos įstatymai.

     4. Teisėjų atšaukimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvadas.

 

     58 straipsnis. Teisėjų atsakomybė

     1. Teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn:

     1)  už   tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą  nagrinėjant

teismines bylas;

     2) už kitokį tarnybinį nusižengimą;

     3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį.

     2. Teismo  sprendimo panaikinimas  arba  pakeitimas  savaime

neužtraukia   teisėjo,   dalyvavusio   priimant   šį   sprendimą,

drausminės atsakomybės  jeigu jis  sąmoningai nepažeidė  įstatymo

arba nenusikalto nesąžiningumu, kuris sukėlė esminių pasekmių.

     3. Teisėjų  patraukimo drausminėn atsakomybėn tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

 

                      Septintasis skirsnis

 

       KITOKIE TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ STATUSO KLAUSIMAI

 

     59 straipsnis. Kvalifikacinis teisėjų atestavimas

     Teisėjai Lietuvos   Respublikos   Aukščiausiosios    Tarybos

Prezidiumo nustatoma tvarka  yra atestuojami ir pagal atestacijos

rezultatus jiems,  atsižvelgus  į kvalifikaciją ir darbo patirtį,

suteikiamos kvalifikacinės klasės.

 

     60 straipsnis. Teisėjų materialinis ir socialinis

               aprūpinimas

     Teisėjų darbo  užmokiestį, tarnybinių atlyginimų priemokų už

kvalifikaciją skyrimo tvarką ir dydžius, atostogų trukmę, pensinį

ir kitokį  materialinį bei  socialinį aprūpinimą nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

 

     61 straipsnis. Teisėjų antraeilis darbas

     Teisėjams  dirbti   antraeilį  darbą  neleidžiama,  išskyrus

pedagoginę ir mokslinio tyrimo veiklą.

 

     62 straipsnis. Darbo užmokesčio, kitokių išmokų ir

               lengvatų palikimas teismo tarėjams už

               laiką, kai jie eina pareigas teisme

     1. Teismo  tarėjams už  laiką, kai jie eina pareigas teisme,

nuolatinėje darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.

     2. Sprendžiant  kitokių išmokų ir lengvatų klausimą, laikas,

kurį teismo tarėjas ėjo pareigas teisme, prilyginamas pagrindinio

darbo atlikimo laikui.

     3. Materialinio  skatinimo ir  išlaidų, susijusių  su teismo

tarėjų pareigų  ėjimu teisme,  atlyginimo tvarką  ir dydį nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

     63 straipsnis. Teismo valdžios simbolis. Teisėjo ir

               teismo tarėjo pažymėjimai

     1. Teismo    valdžios    simbolis    Lietuvos    Respublikos

teismuose     yra  teisėjo   mantija  su   Lietuvos   Respublikos

valstybinio herbo atvaizdu.

     2. Lietuvos   Respublikos   teismų   teisėjams  ir  tarėjams

išduodami pažymėjimai,      kurių       pavyzdžius        nustato

Lietuvos    Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

 

                           IV skyrius

 

                        TEISMO VYKDYTOJAI

 

     64 straipsnis. Teismo vykdytojų skyrimas

     1. Teismo  vykdytojai yra  prie rajonų (miestų) teismų. Juos

skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

     2. Teismuose,  kuriuose yra  du ar daugiau teismo vykdytojų,

vienas jų skiriamas vyresniuoju teismo vykdytoju.

     3. Teismuose, kuriuose yra vienas teismo vykdytojas, jis yra

šio teismo vyresnysis teismo vykdytojas.

 

     65 straipsnis. Teismo vykdytojų įgaliojimai

     Teismo vykdytojai vykdo:

     1) sprendimus, nutartis ir nutarimus cilivinėse bylose;

     2) nuosprendžių,  nutarčių ir  nutarimų  dalis,  numatančias

turtines išieškas baudžiamosiose bylose;

     3)  kitus   sprendimus  ir   nutarimus  įstatymo  numatytais

atvejais.

 

     66 straipsnis. Teismo vykdytojų reikalavimų

               privalomumas

     Teismo  vykdytojų   reikalavimai   dėl   teismų   sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių  ir nutarimų,  kitų vykdytinų sprendimų ir

nutarimų vykdymo  yra  privalomi  visoms  įmonėms,  įstaigoms  ir

organiacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

 

                            V skyrius

 

   KITOKIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

 

     67 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų aparatų

               struktūra ir etatų skaičius

     1. Užtikrinti  teismų darbą  vykdant  teisingumą,  teisminei

praktikai apibendrinti  ir kitokiai  veiklai Lietuvos Respublikos

teismuose yra teismų aparatas.

     2. Rajono (miesto) teismo aparato struktūrą ir etatų skaičių

nustato  Lietuvos     Respublikos   teisingumo          ministras

patvirtintų   etatų skaičiaus  ir metinio  darbo apmokėjimo fondo

ribose.

     3. Teisminei praktikai analizuoti ir apibendrinti, teisminei

statistikai   analizuoti,   įstatymams   sisteminti   ir   kitoms

funkcijoms, susijusioms  su  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo veikla,   vykdyti    Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo

teismo  aparate sudaromi skyriai ir kiti padaliniai.

     4. Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo    teismo  aparato

struktūrą, jo  etatų skaičių   ir  metinį darbo  apmokėjimo fondą

tvirtina Lietuvos  Respublikos     Aukščiausiosios        Tarybos

Prezidiumas      Lietuvos      Respublikos  aukščiausiojo  teismo

pirmininko teikimu.

     5. Lietuvos  Respublikos aukščiausiojo  teismo etatų  sąrašą

ir kitų  padalinių nuostatus    tvirtina  Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo  teismo pirmininkas.

 

     68 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų antspaudas

     Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų)

teismai turi  antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo

atvaizdu ir savo pavadinimu.

 

 

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

                                             A.BRAZAUSKAS

 

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

                                             L.SABUTIS

 

Vilnius, 1990 m. vasario 13 d.

Nr. XI-3684

_