Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas

@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103

Pakeitimai:

 

  1. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-115, priimtas 90.04.05, Žin., 1990, Nr. 11-355

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

  2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-394, priimtas 90.07.19, Žin., 1990, Nr. 22-538

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

  3. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-429, priimtas 90.07.30, Žin., 1990, Nr. 23-562

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     15 STRAIPSNIO ANTROJO PUNKTO PAKEITIMO

 

  4. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-796, priimtas 90.11.20, Žin., 1990, Nr. 34-823

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     21 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO

 

  5. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1794, priimtas 91.09.12, Žin., 1991, Nr. 27-736

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

  6. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-3071, priimtas 92.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1035

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

  7. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-239, priimtas 93.07.16, Žin., 1993, Nr. 32-732

(93.07.28)

     DĖL RAJONŲ VALDYBŲ ŽEMĖS ŪKIO SKYRIŲ ŽEMĖS REFORMOS

     LAIKOTARPIU

 

  8. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-273, priimtas 93.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1050

(93.10.20)

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

     23 STRAIPSNIO 8 DALIES PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                   VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ

                           ĮSTATYMAS

 

 

              I skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir savivaldos

                   teisinis reguliavimas

 

     1. Vietos savivalda - tai Respublikos

administracinių-teritorinių vienetų gyventojų ir jiems

atskaitingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla

Lietuvos TSR įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir

įgyvendinti priimtus sprendimus.

 

     2.  Savivaldybė - tai administracinio-teritorinio vieneto

gyventojų visuma su jų formojamais valstybinės valdžios ir

valdymo organais.

 

     3. Vietos savivaldą Respublikoje reguliuoja Lietuvos TSR

Konstitucija, šis įstatymas, taip pat Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus), Lietuvos TSR rajono (apskrities),

Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai ir kiti Lietuvos TSR

įstatymai.

 

     2 straipsnis. Vietos savivaldos principai

 

     Vietos savivaldos principai yra šie:

     1) tiesioginis Lietuvos TSR piliečių dalyvavimas rengiant,

svarstant, priimant ir realizuojant sprendimus jiems

reikšmingais visuomeninio gyvenimo klausimais;

 

     2) atstovaujamųjų valstybinės valdžios organų viršenybė

prieš kitus savivaldybės organus;

 

     3) savivaldybės organų bei jų pareigūnų atskaitingumas

gyventojams ir gyventojų vykdoma kontrolė. Savivaldybės

tarnautojai laikosi etikos;

 

     4) ekonominis savarankiškumas;

     5) viešumas ir reagavimas į visuomenės nuomonę;

     6) socialinis teisingumas;

     7) teisėtumas ir jo užtikrinimas;

     8) sutartinių santykių savivaldybės organų veikloje

taikymo pirmenybė.

 

     3 straipsnis. Vietos savivaldybės teritorinis

                   pagrindas

 

     1.  Vietos savivaldybės organizavimo pagrindas yra

Lietuvos TSR administraciniai- teritoriniai vienetai, kuriuos

nustato ir keičia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

 

     2. Nustatomos dvi savivaldybių pakopos: žemesnioji ir

aukštesnioji:

 

     Žemesniosios pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės,

gyvenvietės (valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.

 

     Aukštesniosios pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai

(apskritys) ir respublikos miestai.

 

     3. Atsižvelgdamos į gyventojų interesus bei pageidavimus,

atitinkamų savivaldybių Liaudies deputatų tarybos (toliau -

savivaldybių Tarybos arba Tarybos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo leidimu gali savo teritoriją padalyti į

smulkesnius vienetus ir organizuoti jų valdymą.

 

     4 straipsnis. Vietos savivaldos įgyvendinimo

                   mechanizmas

 

     1. Vietos savivalda įgyvendinama tiesioginės ir

atstovaujamosios demokratijos formomis.

 

     2. Svarbiausios tiesioginės demokratijos formos, kuriomis

įgyvendinama savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų

dalyvavimas svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus

klausimus, atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas

įgyvendinant priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti

savivaldybės organų veiklą.

 

     3. Vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos

pagrindą sudaro savivaldybių Tarybos, renkamos Lietuvos TSR

vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo

nustatyta tvarka.

 

     Savivaldybių Tarybos formuoja joms pavaldžius ir

atskaitingus valdymo organus, jiems vadovauja ir kontroliuoja

jų veiklą.

 

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria savo atstovą

regione ir tvirtina jo veiklos nuostatus.

 

        II skyrius. VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALSTYBINĖS

                      VALDŽIOS ORGANAI

 

     5 straipsnis. Liaudies deputatų taryba

 

     1. Vietos savivaldybės atstovaujamasis valstybinės

valdžios organas yra Liaudies deputatų taryba. Taryba savo

teritorijoje jungia ir koordinuoja kitų savivaldybės organų

veiklą, vadovauja valstybiniam, ūkiniam ir

socialiniam-kultūriniam darbui, rūpinasi racionaliu gamtos

išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, užtikrina įstatymų

laikymąsi ir Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką,

taip pat piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

 

     2. Vietos savivaldybė turi juridinio asmens teises.

 

     6 straipsnis. Tarybos sesija

 

     1. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra sesija.

 

     2. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia

atitinkama rinkiminė komisija ne vėliau kaip per dvi savaites

po rinkimų, jeigu išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos

deputatų. Ją pradeda rinkiminės komisijos pirmininkas ir

pirmininkauja iki Tarybos pirmininko išrinkimo.

 

     Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo

iniciatyva arba kaip to raštu, nurodydami svarstytinus

klausimus, reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos

deputatų, taip pat savivaldybės valdymo organui pasiūlius.

 

     Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų

gavimo Tarybos pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per

nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne

mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.

 

     Jeigu nedalyvauja Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas,

Tarybai nusprendus, sesiją pradeda ir jos posėdžiams

pirmininkauja vienas iš deputatų.

 

     3. Tarybos sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne

mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų.

 

     Jeigu sesija neįvyko arba neapsvarstė visų klausimų dėl

to, kad nebuvo kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja

darbotvarke arba posėdžiai neapsvarstytais klausimais yra

teisėti, kai juose dalyvauja Tarybos deputatų dauguma.

 

     Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos

deputatų balsų dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos

deputatų dauguma, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta

įstatymo.

 

     7 straipsnis. Tarybos kompetencija

 

       Taryba svarsto ir sprendžia šiuos klausimus:

 

     1) deputatų įgaliojimų pripažinimas ir jų nutraukimas

prieš terminą įstatymų numatytais atvejais;

 

     2) Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimas ir

atleidimas iš pareigų;

 

     3) Tarybos nuolatinių ir kitų komisijų, deputatų grupių

bei kitų Tarybos organų sudarymas ir jų sudėties keitimas;

 

     4) revizijos komisijos sudarymas ir jos sudėties keitimas;

 

     5) Tarybai pavaldžių valdymo organų sudarymas ir jų

nuostatų tvirtinimas;

 

     6) Tarybos sudaromų organų darbo ataskaitų svarstymas;

 

     7) deputatų paklausimų svarstymas ir sprendimų dėl jų

priėmimas;

 

     8) Tarybos reglamento tvirtinimas;

 

     9) savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos

pagrindinių krypčių nustatymas ir veiklos rezultatų

įvertinimas;

 

     10) biudžeto ir jo įvykdymo apyskaitos tvirtinimas;

nebiudžetinių lėšų naudojimo sąmatų ir ataskaitų tvirtinimas;

 

       11) savivaldybės nuosavybės klausimų sprendimas;

 

     12) (išbrauktas)

 

     13) mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą

lengvatų nustatymas fiziniams bei juridiniams asmenims;

 

       14) Vyriausybės nustatyta tvarka vietinių rinkliavų ėmimas,

vietinių savanoriškų paskolų skelbimas;

 

     15) savivaldybės simbolių tvirtinimas;

 

     16) įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės valdymo organų

sudaromų sutarčių (susitarimų) su kitomis savivaldybėmis,

juridiniais ir fiziniais asmenimis, užsienio firmomis bei

vietinės valdžios ir valdymo organais tvirtinimas;

 

     17) pasiūlymų dėl administracinio-teritorinio suskirstymo

teikimas ir sprendimas įstatymų nustatyta tvarka;

 

       18) kiti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti klausimai.

 

     8 straipsnis. Tarybos pirmininkas

 

     1. Tarybos darbą organizuoja Tarybos pirmininkas ar jo

pavaduotojas.

 

     2. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami Tarybos

sesijoje slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui, bet ne

ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

     Tarybos pirmininkas:

 

     1) atstovauja Tarybai santykiuose su valstybės organais,

visuomeninėmis organizacijomis, kitais kolektyvais ir

piliečiais;

 

     2) oraganizuoja Tarybos sesijos ir klausimų, pateikiamų

jai svarstyti, rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo

kontrolę;

 

     3) praneša deputatams ir visuomenei apie sesijos sušaukimo

vietą ir laiką, pateikiamus svarstyti klausimus;

 

     4) koordinuoja nuolatinių ir kitų Tarybos sudaromų

komisijų bei deputatų grupių darbą;

 

     5) pasirašo Tarybos sesijos protokolą, Tarybos sprendimus

ir su jais supažindina visuomenę;

 

     6) vykdo kitus Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus

įgaliojimus;

 

     7) skiria ir atleidžia sekretoriato darbuotojus, suderinęs

su taryba, nustato tarybos sekretoriato struktūrą ir etatus.

 

     Tarybos pirmininkas pirmininkauja Tarybos sesijoje.

 

     Už savo veiklą jis atsakingas Tarybai. Jeigu Tarybos

pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas

eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.

 

     Tarybos pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima

potvarkius. Taryba turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.

 

     Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti Tarybos

sprendimu atleidžiami iš šių pareigų prieš terminą.

 

     Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų

svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba

reiklauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų.

 

     Tarybos sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo atleidimo iš pareigų priimami slaptu balsavimu.

 

     Tarybos sprendimus dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo rinkimo, atleidimo iš pareigų pasirašo Tarybos

sesijoje pirmininkavęs deputatas (pirmojoje naujai išrinktos

Tarybos sesijoje renkant Tarybos pirmininiką - rinkiminės

komisijos pirmininkas).

 

     9 straipsnis. Tarybos komisijos ir deputatų grupės

 

     1. Tarybos komisijos ir deputatų grupės sudaromos

preliminariai nagrinėti bei rengti klausimams, taip pat padėti

įgyvendinti Tarybos sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės

teritorijoje esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo

įstatymus ir Tarybos sprendimus. Taryba gali sudaryti

nuolatines ir kitas komisijas, deputatų grupes ar kitokius

organus.

 

     2. Šių organų kompetenciją, neviršijančią pačios Tarybos

kompetencijos, nustato Taryba. Jie yra atsakingi ir atskatingi

juos išrinkusiai Tarybai.

 

 

       III skyrius. ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

 

     10 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės

                    organai

 

     Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:

     valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;

     valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)

viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;

 

     revizijos komisija.

     Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos

organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos

įstatymai.

 

     11 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba

 

     Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities)

miesto taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus

įgaliojimus.  Be to, tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip

pat šie klausimai:

 

     1) viršaičio, mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir

atleidimas iš pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat

priemokos Tarybos pirmininkui ar pavaduotojui nustatymas pagal

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir

neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

 

     2) rajono (apskrities) valdybos reikalavimas prieš terminą

atleisti iš pareigų rinktą, skirtą ar tvirtintą pareigūną,

jeigu jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų,

Aukščiausiosios Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos valdybos sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia.

 

     Sprendimą šiuo klausimu Taryba priima per septynias dienas

nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie tai praneša rajono

(apskrities) valdybai;

 

     3) viršaičio, mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros

asignavimų sumos nustatymas;

 

     4) žemės skyriams juridiniams ir fiziniams asmenims

įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.

 

     12 straipsnis. Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir

                    rajono (apskrities) miesto savivaldybių

                    valdymo organai

 

     1.  Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) viršaitį ir miesto

merą renka atitinkama Tarybu slaptu balsavimu Tarybos

įgaliojimų laikui.  Viršaičio, mero teikimu Taryba skiria

viršaičio, mero pavaduotoją.

 

     2. Viršaičiu, meru ir jų pavaduotojais gali būti ne

jaunesni kaip 21 metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie

moka valstybinę kalbą. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai

negali būti šios Tarybos deputatai.

 

     3. Savivaldybės valdymo organai veikia vadovaudamiesi

Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei

atitinkamos tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės

valdymo funkcijų įgyvendinimą.

 

     4. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai atsakingi ir

atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai.  Klausimą dėl šių

pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų

pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.

 

     Tais atvejais, kai viršaitis, meras ar jų pavaduotojai

nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos valdymo organų sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia, rajono (apskrities) valdyba gali reikalauti atleisti

šiuos pareigūnus iš pareigų, o atitinkama apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo reikalavimo gavimo sprendžia klausimą dėl

jų atleidimo iš pareigų. Kai apylinkės, gyvenvietės

(valsčiaus), miesto Taryba nesutinka su rajono (apskrities)

valdybos siūlymu, klausimą rajono (apskrities) valdybos teikimu

iš esmės sprendžia rajono (apskrities) Taryba.

 

     Viršaičio, mero ar jų pavaduotojų atleidimo iš pareigų

klausimą rajono (apskrities) valdybos teikimu iš esmės gali

spręsti rajono (apskrities) Taryba ir tais atvejais, kai

apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba nus-tatytu

laiku neapsvarsto rajono (apskrities) valdybos teikimo.

 

     Jeigu apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba

per septynias dienas nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš

pareigų, o rajono (apskrities) valdyba neatšaukia savo

reikalavimo, pareigūnas nušalinamas nuo pareigų iki klausimą iš

esmės išspręs rajono (apskrities) Taryba.

 

     Viršaitis, meras savo kompetencijos ribose leidžia

potvarkius ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi.

 

     Viršaitis, meras priima ir atleidžia iš pareigų savo

aparato darbuotojus, nustato jiems atlyginimus pagal Lietuvos

TSR Ministrų Tarybos patvirtintas atlyginimų schemas ir

neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

 

     13 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės

                    revizijos komisija

 

     Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios

pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

 

     Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras

vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.

 

       IV skyrius. AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

 

     14 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės

                    organai

 

     1. Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:

     valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;

     valdymo organai - rajono (apskrities) valdytojas ir jo

vadovaujama valdyba bei respublikos miesto meras ir jo

vadovaujama valdyba;

     revizijos komisija.

     2. Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos

organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR rajono

(apskrities) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai.

 

     15 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės

                    Taryba

 

     Rajono (apskrities), respublikos miesto Taryba vykdo šio

įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik

sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip pat šie klausimai:

 

       1) (išbrauktas)

 

     2) rajono (apskrities) valdytojo ir miesto mero rinkimas,

jų pavaduotojų ir sekretoriaus skyrimas ir atleidimas iš

pareigų; rajono (apskrities), miesto valdybos sudėties

tvirtinimas ir keitimas; skyrių ir kitų padalinių sudarymas, jų

kompetencijos nustatymas; vadovų tvirtinimas, išskyrus įstatymų

numatytus atvejus;

 

     3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimas prieš

terminą atleisti iš pareigų rinktą, skirtą ar tvirtintą

pareigūną, jeigu jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų,

Aukščiausiosios Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendimų arba juos šiurkščiai pažeidžia.

 

     Sprendimą šiuo klausimu Taryba priima per dešimt dienų nuo

reikalavimo gavimo dienos ir apie tai praneša Lietuvos

Respublikos Vyriausybei;

 

     4) Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo, Tarybos

sekretoriato, valdybos bei jos skyrių ir kitų padalinių bendros

asignavimų sumos nustatymas; Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo, valdytojo, mero, jų pavaduotojų ir sekretoriaus,

Tarybos sekretoriato darbuotojų atlyginimų nustatymas pagal

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir

neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

 

     16 straipsnis. Panaikintas

 

     17 straipsnis. Rajono (apskrities) valdytojas ir

                    respublikos miesto meras

 

     1. Rajono (apskrities) valdytoją, respublikos miesto merą

renka atitinkama Taryba slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų

laikui ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rajono

(apskrities) valdytojo, miesto mero teikimu Taryba skiria

valdytojo, mero pavaduotojus ir sekretorių.

 

     2.  Rajono (apskrities) valdytoju, miesto meru, jų

pavaduotojais ir sekretoriumi gali būti ne jaunesni kaip 25

metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie turi aukštąjį

išsilavinimą ir moka valstybinę kalbą.

 

     Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras, jų

pavaduotojai ir sekretorius negali būti šios Tarybos deputatai.

Jie atsakingi ir atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą

dėl šių pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio

deputatų pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.

 

     Tais atvejais, kai rajono (apskrities) valdytojas, miesto

meras, jų pavaduotojai ir sekretorius nevykdo Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų

arba juos šiurkščiai pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

gali reikalauti atleisti šiuos pareigūnus iš pareigų, o Taryba

ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo reikalavimo gavimo

sprendžia klausimą dėl jų atleidimo iš pareigų.  Kai Taryba

nesutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimu,

klausimą Vyriausybės teikimu iš esmės sprendžia Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

 

     Neatidėliotinais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė

gali kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą dėl savivaldybių pareigūnų

įgaliojimų laikino sustabdymo nedelsiant arba jų atleidimo iš

pareigų.

 

     3.  Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras

kompetencijos ribose leidžia potvarkius ir kontroliuoja, kaip

jie vykdomi.

 

     18 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos

                    miesto valdyba

 

     1. Rajono (apskrities), miesto valdyba yra kolegialus

valdymo organas, į kurį įeina rajono (apskrities) valdytojas,

miesto meras, jų pavaduotojai, sekretorius, taip pat nariai,

kuriuos valdytojo, mero teikimu tvirtina Taryba savo įgaliojimų

laikui. Valdybos nariai negali būti šios Tarybos deputatai.

 

     2. Rajono (apskrities), miesto valdybos darbą organizuoja

ir posėdžius šaukia rajono (apskrities) valdytojas, miesto

meras.

 

     Valdybos sprendimai įgyvendinami valdytojo, mero

potvarkiais. Kilus nesutarimams tarp valdytojo, mero ir

valdybos, ginčą sprendžia savivaldybės Taryba.

 

     3. Valdymo funkcijas konkrečiose srityse įgyvendina

skyriai ir kiti padaliniai, kurių vadovus skiria ir atleidžia

valdyba išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

     Jeigu šių padalinių vadovai nevykdo Lietuvos Respublikos

įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų arba juos

šiurkščiai pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali

reikalauti juos atleisti iš pareigų. Šiuos reikalavimus rajono

(apskrities), miesto valdyba apsvarsto ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo jų gavimo.  Tais atvejais, kai rajono

(apskrities), miesto valdyba nesutinka su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės reikalavimu atleisti pareigūną iš pareigų, šį

klausimą Vyriausybė teikia svarstyti rajono (apskrities),

miesto Tarybai, kuri jį apsvarsto ne vėliau kaip per dvylika

dienų nuo Vyriausybės teikimo gavimo rajono (apskrities),

miesto valdyboje.

 

     Jeigu rajono (apskrities), miesto valdyba arba Taryba per

dvylika dienų nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš pareigų,

o Vyriausybė neatšaukia savo reikalavimo, pareigūnas

atleidžiamas Vyriausybės nutarimu.

 

 

     4. Savivaldybės valdymo organai veikia vdovaudamiesi

Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei

atitinkamos Tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės

funkcijų įgyvendinimą.

 

     19 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos

                    miesto revizijos komisija

 

     1. Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios

pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

 

     2. Revizijos komisija kontroliuoja, kaip valdytojas, meras

ir valdyba vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų bei

Tarybos sekretoriato finansinę veiklą.

 

    V skyrius. VIETOS SAVIVALDYBIŲ EKONOMINIS PAGRINDAS

 

     20 straipsnis. Savivaldybės ekonominis pagrindas

 

     1. Savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro atitinkamos

savivaldybės nuosavybė, savivaldybei priskirto vietinio ūkio

objektai, vietinių biudžetų, nebiudžetinės ir kitos

savivaldybės organų lėšos.

 

     2. Savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės

vietiniam ūkiui nepriskirtos įmonės (susivienijimai) ir

organizacijos moka savivaldybei privalomų įmokų į biudžetą

dalį.

 

     Juridinio asmens teises turinčios įmonės (susivienijimai),

organizacijos privalomų įmokų į biudžetą dalį savivaldybei

sumoka nustatyta tvarka ir už pavaldžius nesavarankiškus

struktūrinius vienetus. Šios lėšos mokamos tai savivaldybei,

kurios teritorijoje yra šie vienetai.

 

     3. Savivaldybės teises į jos teritorijoje esančią žemę,

vandens telkinius, miškus ir kitus gamtos išteklius nustato

Lietuvos TSR įstatymai.

 

     21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

 

     1. Savivaldybės nuosavybė - tai turtas, priklausantis

savivaldybei, kurį jos vardu valdo, naudoja ir disponuoja

atitinkama Taryba arba kiti jos įgalioti juridiniai ar fiziniai

asmenys, o operatyvinį valdymą atlieka atitinkama valdyba.

 

     Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo

teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui, taip pat savivaldybės

turto apsaugai kontroliuoti steigiama Tarybos kontrolės

tarnyba, kurios veiklą reglamentuoja įstatymai.

 

     2. Savivaldybės nuosavybės teisės objektai gali būti šie:

komunalinis butų fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir

įrenginiai, savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis

kapitalas, infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus

vertybinius popierius investuotas savivaldybės kapitalas.

 

     3. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:

 

     1) perduodant savivaldybei įsatymo nustatyta tvarka

valstybinės nuosavybės objektus;

 

     2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;

 

     3) sudarant sandorius ir kitais įstatymo numatytais

būdais.

 

     4. Įgyvendindama nuosavybės teisę, savivaldybės Taryba:

 

     1) steigia įmones, įstaigas ir organizacijas, kurioms gali

perduoti turtą valdyti įstatymo nustatyta tvarka;

 

     2) (išbrauktas)

 

     3) disponuoja jai priklausančiu turtu kitais įstatymo

numatytais būdais.

 

     5. Savivaldybė turi pirmumo teisę įsigyti įstatymo

nustatyta tvarka jos teritorijoje esančius visuomeninius

pastatus, įrengimus ir kitus objektus, kurie gali būti

panaudoti vietinio ūkio reikalams.

 

     22 straipsnis. Vietinis ūkis

 

     1.  Vietinis ūkis - tai savivaldybės teritorijoje

veikiančios įvairių nuosavybės formų įmonės ir organizacijos,

tenkinančios daugiausia vietos gamybinius bei gyventojų

socialinius poreikius.  Jų veiklą įstatymo nustatyta tvarka

reguliuoja savivaldybės Taryba.

 

     2. Savivaldybės vietiniam ūkiui paprastai priskiriamos

pramonės, žemės ūkio, statybos, statybos ir remonto,

komunalinio, butų ūkio, transporto, kelių, melioracijos

įrenginių eksploatavimo ir statybos, prekybos, ryšių, buitinio

gyventojų aptarnavimo, komunalinių ir socialinių objektų

projektavimo, gamtosaugos ir miškonaudos, liaudies švietimo,

kultūros ir kinofikacijos, sveikatos apsaugos ir gydomosios

profilaktikos, kūno kultūros ir sporto, socialinės rūpybos ir

kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paskirties įmonės,

įstaigos ir organizacijos.

 

     3. Įmones, įstaigas ir organizacijas vietiniam ūkiui

priskiria Lietuvos TSR Ministrų Taryba, atsižvelgdama į

savivaldybių siūlymus.  Vietinio ūkio įmones, įstaigas ir

organizacijas priskirti aukštesniajam reguliavimo lygiui be

savivaldybės sutikimo negalima.

 

     23 straipsnis. Savivaldybės finansiniai ištekliai

 

     1. Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės

biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos.

 

     2. Kiekviena savivaldybė kasmet savarankiškai sudaro ir

tvirtina savo biudžetą.

 

     3. Valstybės ir vietinių biudžetų, taip pat skirtingų

pakopų savivaldybių biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos TSR

biudžetinės sandaros ir Lietuvos TSR mokesčių įstatymai.

 

     4. Žemesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos

formojamos iš įstatymu priskirtų pajamų šaltinių ir iš

valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal aukštesniosios

Tarybos nustatytus stabilius normatyvus, taip pat iš dotacijų.

 

     5. Aukštesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos

formuojamos iš įstatymu paskirtų pajamų šaltinių bei iš

valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal įstatymo

nustatytus normatyvus, taip pat iš dotacijų.

 

     6. Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvai

nustatomi ir dotacijos teikiamos remiantis patvirtinta jų

skaičiavimo metodika.  Tais atvejais, kai vetinių biudžetų

pajamos ar išlaidos atskaitymų ilgalaikių normatyvų galiojimo

laikotarpiu keičiasi dėl Respublikos ar savivaldybės

valstybinės valdžios ir valdymo organų priimtų sprendimų,

pasikeitimų sumos kompensuojamos.  Kompensacijų dydis

tarpusavyje derinamas.  Abieju pakopų savivaldybių biudžetų

pajamos, papildomai gautos vykdant biudžetą, taip pat išlaidų

ekonomija lieka savivaldybėms.

 

     7. Abiejų pakopų savivaldybės gali nustatyta tvarka kaupti

ir naudoti nebiudžetines lėšas ir fondus. Nebiudžetiniai fondai

gali būti sudaromi iš įmonių, organizacijų ir gyventojų

savanoriškų įnašų, privalomų įmokų už vietinius gamtos

išteklius, gamtosaugos pažeidimus, padarytą žalą, baudų už

administarcinius teisės pažeidimus ir iš kitų lėšų.

 

     8.  Savivaldybė gali naudotis banko kreditais, imti

paskolas, leisti akcijas ir rengti loterijas.

 

     24 straipsnis.Pagrindinės socialinės ekonominės

                   savivaldybių valdybų teisės

 

     1. Tik valdybos sprendžia dar ir šiuos klausimus:

 

     1) rengia teritorijos ekonominės ir socialinės raidos

pagrindines kryptis, ilgalaikes (penkmečio) programas ir

prognozes, atsižvelgdamos į gamybinius pajėgumus, finansinius

ir darbo išteklius, socialinius ir finansinius normatyvus;

 

     2) derina ir aprobuoja įmonių, nepriklausomai nuo jų

statuso, veiklos projektus statybos, darbo jėgos, vietinių

žaliavų ir antrinių išteklių, žemės, vandens ir miško

naudojimo, gamtos apsaugos, gyventojų aptarnavimo ir kitose

savivaldybės kompetencijos srityse;

 

     3) rengia ir teikia siūlymus dėl gamybinių jėgų išvystymo

ir išdėstymo ilgalaikių schemų, rengia ir tvirtina miestų ir

gyvenviečių plėtojimo ir naujų kūrimo generalines schemas,

organizuoja jų įgyvendinimą, padeda rengti ir vykdyti

respublikines programas;

 

     4) (išbrauktas)

 

     5) išduoda leidimus ūkinei veiklai, registruoja įmones,

įstaigas, organizacijas, ūkius ir bendroves; nustato visų

objektų teritorijoje statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos,

pastatų ir teritorijos užstatymo, architektūros bei landšafto

formavimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

 

     6) sprendžia visų socialinės ir gamybinės infrastruktūros

objektų projektavimo ir statybos klausimus, gali vykdyti

vieningo užsakovo funkciją;

 

     7) skirsto centralizuotai formuojamus išteklius vietinio

ūkio įmonėms, organizacijoms bei gyventojams, paskirsto

papildomas biudžeto lėšas;

 

     8) skiria žemės sklypus, vykdo žemės naudojimo ir

apsaugos, žemėtvarkos valstybinį valdymą bei kontrolę ir

sprendžia kitus klausimus įstatymo nustatyta tvarka;

 

     9) kartu su kitais valstybės organais rengia ir įgyvendina

gyventojų gelbėjimo ir liaudies ūkio apsaugos priemones

avarijų, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais;

 

     10) nustato ūkinės veiklos teritorijoje gamtosaugos bei

gamtonaudos reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie

įgyvendinami. Jeigu nesilaikoma šių reikalvimų, gali sustabdyti

ūkinę veiklą;

 

     11) sustabdo arba nutraukia maisto produktų ir liaudies

vartojamų prekių gamybą ir jų realizavimą, jei nesilaikoma

sanitarijos ir standartų reikalavimų;

 

     12) teikia siūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo,

organizuoja jų apsaugą ir padeda nustatyti naudojimo taisykles;

 

     13) skelbia vietinės reikšmės saugomas teritorijas,

valstybinius architektūros, gamtos, istorijos ir kultūros

paminklus; organizuoja valstybinių paminklų apskaitą ir vykdo

jų apsaugą;

 

     14) koordinuoja ir reguliuoja savo teritorijoje socialinės

infrastruktūros objektų išdėstymą, struktūrą ir veiklą, nustato

jų eksploatavimo tvarką ir sprendžia gyventojų aprūpinimo

gyvenamuoju plotu klausimus;

 

     15) (išbrauktas)

 

     16) reguliuoja darbo išteklių paskirstymą, migracijos

procesus, organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, darbuotojų

perkvalifikavimą ir rengimą;

 

     17) reguliuoja nustatyta tvarka kainas ir tarifus už visų

teritorijoje esančių įmonių teikiamas gyventojams paslaugas,

vietinio ūkio įmonių teikiamas paslaugas kitoms organizacijoms

ir produkcijos, gaminamos vietinio ūkio įmonėse, kainas;

 

     18) (išbrauktas)

 

     19) (išbrauktas)

 

     20) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina iš biudžeto

išlaikomų įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondą;

 

     21) prireikus sudaro sutartis ir bendradarbiavimo

susitarimus su nevietinio ūkio įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio firmomis bei

užsienio vietinės valdžios ir valdymo organais;

 

     22) rengia ir įgyvendina priemones gyventojų pajamoms ir

išlaidoms subalansuoti;

 

     23) nustatyta tvarka sudaro ir naudoja valiutinius fondus;

 

     24) organizuoja valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių

teisių ir laisvių bei juridinių ir fizinių asmenų turto

apsaugą, kelių eismo priežiūrą; vadovauja pavaldiems vidaus

reikalų organams bei priešgaisrinės apsaugos tarnyboms.

 

     2. Šiame straipsnyje įtvirtintas socialines ekonomines

teises skirtingų pakopų savivaldybių valdymo organams nustato

kiti įstatymai.

 

     VI skyrius. VIETOS SAVIVALDOS TEISINĖS GARANTIJOS

 

     25 straipsnis. Bendrieji savivaldos teisinių garantijų

                    klausimai

 

     1. Savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant

kompetencijos, yra privalomi visoms jos teritorijoje esančioms

įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir

gyventojams. Už jų nevykdymą gali būti taikomos Lietuvos TSR

įstatymų nustatytos poveikio priemonės.

 

     2. Įstatymo nustatytos savivaldybių teisės negali būti

varžomos ar ribojamos, išskyrus valstybinio būtinumo atvejus,

numatytus Lietuvos TSR įstatymų.

 

     3. Savivaldybės organai savo kompetenciją įgyvendina

savarankiškai. Tarpusavio susitarimu jie gali perduoti dalį

savo teisių (kartu su būtinais joms įgyvendinti ištekliais)

kitos pakopos savivaldybėms arba kitiems organams, jeigu toks

perdavimas numatytas įstatyme.

 

     4. Įstatymo nustatytas funkcijas savivaldybės organams

galima perduoti tik valstybės organo ir savivaldybės organo

sutartimi.

 

     26 straipsnis. Savivaldybės teisių įgyvendinimo

                    užtikrinimas

 

     1. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais

susijusius reikalus svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie

apie tai privalo pranešti savivaldybei.  Savivaldybės Taryba

teikia savo pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti

aukštesnieji valstybės organai.

 

     2. Savivaldybės Taryba, atsižvelgdama į gyventojų

interesus, turi teisę;

 

     1) sustabdyti juridinių asmenų, esančių jos teritorijoje,

sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR

įstatymams ar savivaldybės organų sprendimams, kol šį klausimą

išnagrinės kompetentingas valstybės organas.  Tais atvejais,

kai juridinio asmens sprendimo vykdymas buvo sustabdytas

neteisėtai ir dėl to padaryta žala, savivaldybei gali būti

taikoma materialinė atsakomybė;

 

     2) panaikinti jos teritorijoje statomų objektų suderinimą

bei sprendimus dėl žemės skyrimo statybai arba uždrausti

statybą tais atvejais, kai statytojas ar žemės naudotojas

pažeidžia sudarytas su savivaldybės organais sutartis arba

Lietuvos TSR įstatymus.

 

     Tarp Tarybos sesijų savivaldybės valdymo organas gali

sustabdyti šių sprendimų vykdymą, vėliau pateikdamas savo

sprendimą tvirtinti Tarybos sesijoje;

 

     3) reikalauti papildomos ekologinės ar kitos būtinos

ekspertizės arba ją organizuoti statomiems ir veikiantiems

objektams bei naudojamoms technologijoms;

 

     4) įstatymo nustatyta tvarka savo teritorijoje padidinti

gyvenamosios aplinkos apsaugos reikalavimus ir taikyti už jų

pažeidimą ekonomines sankcijas.

 

     27 straipsnis. Savivaldybės organų aktų užginčijimas

 

     1. Savivaldybės valdymo organų veiklos teisėtumą prižiūri

prokuratūros organai bei kontroliuoja kiti tam įgalioti

valstybės organai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas

regione gali sustabdyti ir užprotestuoti atitinkamoje taryboje

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybėje savivaldybės valdymo

organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar

poįstatyminių aktų.

 

     Savivaldybės valdymo organų ir pareigūnų sprendimus gali

panaikinti atitinkama Taryba.

 

     2. Juridiniai ir fiziniai asmenys savivaldybės valdymo

organų ir pareigūnų sprendimus bei veiksmus turi teisę įstatymo

nustatyta tvarka skųsti liaudies teismui, arbitražui arba

atitinkamai Tarybai, o prieštaraujančius įstatymui Tarybos

sprendimus - aukštesniajai Tarybai.

 

     3. Žemesniosios pakopos savivaldybės Tarybos turi teisę

užprotestuoti Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje

aukštesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus

klausimais, kurie priskirti žemesniosios pakopos savivaldybės

išimtinei kompetencijai.

 

     4. Aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba turi teisę

sustabdyti žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus,

jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams.  Kilus ginčui,

klausimą galutinai sprendžia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

 

     5.  Lietuvos TSR Ministrų Taryba turi teisę užprotestuoti

Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios pakopos

savivaldybės Tarybos sprendimus, jeigu jie prieštarauja

Lietuvos TSR įstatymams.

 

       Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę sustabdyti ir

panaikinti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų

sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar poįstatyminių

aktų. Kilus ginčui, galutinį sprendimą priima Seimas.

 

     28 straipsnis. Savivaldybės Tarybos paleidimas

 

     1. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir jos valdymo

organų veikla sustabdyta šiais atvejais:

 

     1) kai savivaldybės organai vykdo veiksmus,

prieštaraujančius Lietuvos TSR Konstitucijai;

 

     2) kai savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos

TSR įstatymus arba piliečių konstitucines teises, nepaisydami

kompetentingų Lietuvos TSR valstybinių organų reikalavimų

nutraukti neteisėtus veiksmus.

 

     2. Savivaldybės Taryba paleidžiama motyvuotu Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, kuris primamas remiantis

specialiai sudarytos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

deputatų komisijos išvada.

 

     3. Paleidus savivaldybės Tarybą, Lietuvos TSR

Aukščiausioji Taryba priima vieną iš šių sprendimų:

 

     1) per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos

savivaldybės Tarybos rinkimus, pavedant valdymo funkcijas

įgyvendinti specialiam Vyriausybės įgaliotiniui;

 

     2) sustabdyti atitinkamos savivaldybės teritorijoje vietos

savivaldos įstatymų galiojimą ir įvesti administracinį valdymą

iki vienerių metų pagal specialius Lietuvos TSR įstatymus.

 

     Esant reikalui, administracinis valdymas gali būti

pratęstas.

 

     4. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir tuo atveju,

kai ji ne mažiau kaip tris kartus iš eilės nesusirenka į sesiją

įstatymo nustatytos minimalios sudėties.

 

     Siūlymą dėl savivaldybės Tarybos paleidimo Lietuvos TSR

Aukščiausiajai Tarybai teikia savivaldybės Tarybos pirmininkas.

 

     Šiuo atveju Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima

sprendimą per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos

savivaldybės Tarybos rinkimus.

 

 

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo Pirmininkas                          A. BRAZAUSKAS

 

 

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo Sekretorius                           L. SABUTIS

 

Vilnius, 1990 m. vasario 12 d.

Nr. XI-3676

_