Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214           

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin., 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

Tik referendumu gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Referendumą skelbia Seimas.

Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais (visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu).

Referendume turi teisę dalyvauti Lietuvos TSR piliečiai, sukakę 18 metų.

Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-496, 1994-06-15, Žin., 1994, Nr. 47-870 (1994-06-22); Žin., 1994, Nr. 48-0 (1994-06-24), i. k. 0941010ISTA000I-496

Piliečiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais. Kiekvienas pilietis referendume turi vieną balsą.

Referendumas yra tiesioginis. Piliečiai dalyvauja referendume betarpiškai ir asmeniškai.

Balsavimas vykdant referendumą yra slaptas, piliečių reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.

Negalima varžyti Lietuvos Respublikos piliečių teisių dalyvauti referendume dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-496, 1994-06-15, Žin., 1994, Nr. 47-870 (1994-06-22); Žin., 1994, Nr. 48-0 (1994-06-24), i. k. 0941010ISTA000I-496

Lietuvos Respublikos piliečiams ir nustatyta tvarka įregistruotoms politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiama teisė nekliudomai agituoti už pasiūlymą paskelbti referendumą, už įstatymo nuostatų ar svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų sprendimo, pateikiamo referendumui, priėmimą, taip pat prieš pasiūlymą paskelbti referendumą, prieš įstatymo nuostatų ar kitokio sprendimo priėmimą.

Šiai teisei įgyvendinti piliečiams, politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiamos patalpos susirinkimams ir mitingams, garantuojamos galimybės naudotis masinės informacijos priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Agitacijai politinės partijos, kitos politinės ir visuomeninės organizacijos, piliečiai gali skirti savo lėšų.

Krašto apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadovai, laisvės atėmimo vietų vadovai sudaro sąlygas politinių partijų ir politinių organizacijų referendumo organizavimo atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, pateikusiems pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo vietose referendumo klausimais.

Referendumo agitacija draudžiama likus mažiau kaip 24 valandoms iki referendumo pradžios ir referendumo dieną.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-575, 1994-07-20, Žin., 1994, Nr. 59-1161 (1994-08-03), i. k. 0941010ISTA000I-575

Referendumo komisijos referendumą rengia ir vykdo viešai. Apie visus referendumo organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) turi būti viešai pranešama paprastai ne vėliau kaip likus dviems dienoms iki renginių pradžios.

Referendumo komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rajonų, miesto ir apylinkių referendumo komisijų sudarymą ir sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, balsavimo ir referendumo rezultatus. Referendumo komisijų posėdžiuose, taip pat balsavimo metu ir skaičiuojant balsus balsavimo apylinkėje, nustatant balsavimo ir referendumo rezultatus turi teisę dalyvauti tam raštiškai įgalioti politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų stebėtojai.

Referendumui pateiktos įstatymų nuostatos ar svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai skelbiami masinės informacijos priemonėse.

Masinės informacijos priemonės informuoja apie referendumo rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja referendumo komisijos, taip pat gauti informaciją apie referendumo rengimą ir vykdymą.

Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys Lietuvos Respublikos piliečiui laisvai įgyvendinti savo teisę dalyvauti referendume, organizuoti agitaciją, taip pat referendumo komisijų nariai, valstybinių institucijų pareigūnai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, suklastoję referendumo dokumentus, tyčia neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą.

Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip 1/3 Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu.

Reikalavimas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi būti nurodyta siūlomos priimti įstatymo nuostatos ar svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas spręsti referendumui. Kiekvieną tokį reikalavimą – pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Piliečių parašai renkami piliečių parašų rinkimo lape, kuriame yra toks tekstas:

Aš, Lietuvos Respublikos pilietis (ė), patvirtinu, kad remiu reikalavimą paskelbti referendumą dėl... (pateikiamas visas referendumui teikiamų įstatymo nuostatų ar svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstas)

Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos piliečio paso numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

Piliečių parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos Respublikos Seimo narių, teikiančių pasiūlymą dėl referendumo paskelbimo, parašų autentiškumą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymas įteikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.

Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti nustatomas trijų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teisę turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kartu turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.

Iniciatyvinė grupė, remdamasi registracijos akto nuorašu, turi teisę daryti atitinkamus pranešimus spaudoje ir organizuoti piliečių parašų rinkimą.

Piliečių reikalavimus – pareiškimus dėl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per nustatytą terminą surinkus tris šimtus tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą, kurį kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Per tris mėnesius nesurinkus reikiamo Lietuvos Respublikos piliečių parašų skaičiaus, tolesnis parašų rinkimas nutraukiamas. Tuo pačiu klausimu vėl reikšti iniciatyvą dėl referendumo paskelbimo leidžiama ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi dokumentus dėl referendumo paskelbimo, per penkiolika dienų juos patikrina. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir savo išvada perduoda Lietuvos Respublikos Seimui.

Jeigu randa dokumentuose neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai praneša iniciatyvinei grupei ir nustato iki penkiolikos dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą laiką šie trūkumai pašalinami, reikalavimas dėl referendumo paskelbimo toliau nagrinėjamas bendra tvarka. Jeigu pažeistas iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių parašų arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta rimtų įstatymo pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą paskelbti referendumą ir praneša apie tai iniciatyvinei grupei bei Lietuvos Respublikos Seimui. Šį sprendimą piliečių iniciatyvinė grupė turi teisę per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-643, 1994-11-08, Žin., 1994, Nr. 89-1716 (1994-11-18), i. k. 0941010ISTA000I-643

Nr. VIII-1048, 1999-02-09, Žin., 1999, Nr. 19-512 (1999-02-24), i. k. 0991010ISTAIII-1048

Nr. VIII-1940, 2000-09-19, Žin., 2000, Nr. 85-2577 (2000-10-11), i. k. 1001010ISTAIII-1940

Jeigu aptinkama, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Taip pat parašai neįskaitomi, jeigu piliečių parašų rinkimo lape neįrašyti visi šiame įstatyme nustatyti duomenys arba jie nurodyti neteisingai.

Lietuvos Respublikos Seimas, gavęs tinkamai įformintą piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad šie dokumentai atitinka šį įstatymą, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausimą artimiausiame Seimo posėdyje, kuriame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statute nustatyta tvarka.

Seimas gali konstatuoti, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tačiau tai nėra pagrindas neskelbti referendumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214            

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin., 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

Šiame straipsnyje numatytų terminų eiga sustabdoma laikotarpiu tarp Lietuvos Respublikos Seimo sesijų.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendumą nurodoma referendumo vykdymo data, referendumui pateikiamos įstatymo nuostatos ar konkretus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nutarimo priėmimo dienos.

Referendumą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo:

Vyriausioji rinkimų komisija:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-571, 1997-12-09, Žin., 1997, Nr. 117-3011 (1997-12-24), i. k. 0971010ISTAVIII-571

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus arba referendumą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-758, 1995-01-12, Žin., 1995, Nr. 7-144 (1995-01-20), i. k. 0951010ISTA000I-758

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus dėl referendumo Seimas svarsto skubos arba ypatingos skubos tvarka.

Miestų, rajonų referendumo komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija tokiais pačiais terminais ir tvarka kaip apygardų komisijas pagal Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnį.

Miestų, rajonų referendumo komisija:

Apylinkių referendumo komisijos sudaromos Seimo rinkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apylinkės referendumo komisija:

Piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašai sudaromi, tikslinami ir skundžiami tokia pačia tvarka kaip rinkėjų sąrašai pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 25–36 straipsnius.

Referendumo komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.

Pasibaigus balsavimui, apylinkės referendumo komisijos, miestų, rajonų referendumo komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo.

Visų referendumo komisijų visi posėdžiai yra vieši. Niekas neturi teisės rengti neviešų referendumo komisijų posėdžių.

Nuo referendumo komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams draudžiama bet kokia forma vykdyti referendumo agitaciją ar kitaip bandyti paveikti piliečių valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.

Politinės partijos ir kitos politinės ar visuomeninės organizacijos įgaliotiniai referendumo komisijų sprendimus, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:

Pilietis, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių pilietis negali įgyvendinti savo teisės dalyvauti referendume (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. VIII-1048, 1999-02-09, Žin., 1999, Nr. 19-512 (1999-02-24), i. k. 0991010ISTAIII-1048

Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-643, 1994-11-08, Žin., 1994, Nr. 89-1716 (1994-11-18), i. k. 0941010ISTA000I-643

Nr. VIII-1048, 1999-02-09, Žin., 1999, Nr. 19-512 (1999-02-24), i. k. 0991010ISTAIII-1048

Kai vienu metu skelbiami ir vykdomi du ar keli referendumai, šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytos komisijos yra bendros visiems vienu metu skelbiamiems referendumams.

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti referendumo komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti referendumo komisijų pateiktus prašymus ir duoti referendumo komisijai motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams darbams referendumo komisija gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

Vietos savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti referendumo komisijoms patalpas bei įrengimus referendumui rengti ir vykdyti.

Referendumo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą referendumo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

Referendumo komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose ir dėl savo veiklos referendumo komisijose negaunantiems darbo užmokesčio, valstybė išmoka vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą

Referendumo komisijų pirmininkus ir narius iš jų pareigų komisijoje gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.

Prireikus naujas referendumo komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Balsavimo pažymėjimų, balsavimo biuletenių, vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų referendume naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų, antspaudų pavyzdžius bei formas, taip pat jų užpildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo biuletenyje įrašomas kreipimosi į pilietį tekstas ir atsakymo variantai: „Taip“ ir „Ne“.

Jeigu referendumui pateikta keletas įstatymo nuostatų, dėl kiekvienos nuostatos balsuojama atskirai vienu biuleteniu.

Jei vienu metu vykdomi du ar keli referendumai, kiekvieno jų balsavimo biuleteniai turi būti skirtingos spalvos.

Balsavimo biuletenio formą bei jo užpildymo pavyzdį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Referendumo biuleteniai ir vokai referendumo apylinkėms ir pašto skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki referendumo.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose referendumo biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami piliečiams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki referendumo.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už referendumo biuletenių ir vokų balsavimui paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

Numeruotus balsavimo pažymėjimus išduoda apylinkių referendumo komisijos.

Balsavimo pažymėjime nurodoma:

Balsavimo pažymėjimai įteikiami piliečiams tokia pačia tvarka kaip rinkėjų pažymėjimai pagal Seimo rinkimų įstatymo 31 straipsnį.

27 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

28 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas

28¹ straipsnis. Balsavimo pradžia

28² straipsnis. Piliečio asmenybės nustatymas

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin., 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29 straipsnis. Balsavimo tvarka

29¹ straipsnis. Balsavimo paštu, diplomatinėse atstovybėse, laivuose, gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose tvarka

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin., 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29² straipsnis. Neteko galios nuo 1996-09-13

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin. 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29³ straipsnis. Neteko galios nuo 1996-09-13

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin. 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29⁴ straipsnis. Neteko galios nuo 1996-09-13

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin. 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29⁵ straipsnis. Neteko galios nuo 1996-09-13

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin. 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

29⁶ straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

29⁷ straipsnis. Referendumo biuletenių apskaita referendumo apylinkėse

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1505, 1996-08-22, Žin., 1996, Nr. 86-2044 (1996-09-13), i. k. 0961010ISTA00I-1505

Apylinkės referendumo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi referendumo biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, piliečių pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal referendumo sąrašus nustatomas referendumo apylinkėje gyvenančių ir turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių skaičius. Piliečių, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal piliečių parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusiųjų referendumo apylinkėje piliečių skaičius nustatomas pagal apylinkės referendumo balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių referendume piliečių skaičius nustatomas pagal apylinkių referendumo balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau negu jų buvo išduota piliečiams, komisija imasi priemonių išaiškinti priežastis.

Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus referendumo biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti referendumo biuleteniai:

Jei referendumo apylinkės komisijoje yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai referendumo komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

Kiekvienoje referendumo apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:

Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota piliečiams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo referendumo komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

Negaliojančiais biuleteniais laikomi:

Sprendimą dėl referendumo biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės referendumo komisija.

Apylinkės referendumo komisija visus referendumo biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, referendumo sąrašus ir kitus referendumo dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono referendumo komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.

Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti referendumo dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.

Miesto, rajono referendumo komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus referendumo dokumentus iš visų referendumo apylinkių.

Pagal referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, referendumo biuletenius ir kitus referendumo dokumentus miesto, rajono referendumo komisija nustato:

Šie duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos pasirašo miesto, rajono referendumo komisijos pirmininkas ir nariai.

Miestų, rajonų referendumo komisijos visus dokumentus, gautus iš referendumo apylinkių, referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus referendumo dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po referendumo pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija referendumo rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio įstatymo 31² straipsnyje nurodytus dokumentus.

Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti referendumo biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais referendumo apylinkių, miestų, rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos referendumo rezultatams, gali pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas laikomi referendumo priimtais, jeigu per referendumą jiems pritarė daugiau kaip pusė įtrauktų į sąrašus piliečių.

Jeigu referendume dalyvavo mažiau kaip pusė į sąrašus įtrauktų piliečių, referendumas laikomas neįvykusiu.

Skaičiuojant balsus referendumo apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant referendumo rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių bei visuomeninių organizacijų paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės informacijos priemonių atstovai.

Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas referendumo komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti referendumo komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie referendumo komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais referendumo dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai referendumo komisijai.

Galutinius referendumo rezultatus ne vėliau kaip per 4 dienas po referendumo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai baigėsi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos sprendimų išnagrinėti, valstybės archyvui perduoda nuolat saugoti referendumo apylinkių, miestų, rajonų referendumo komisijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos protokolus. Piliečių, dalyvavusių referendume, sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija saugo 5 metus.

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos įstatymų skelbimo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatų ar kito sprendimo priėmimo data laikoma referendumo diena.

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo.

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas referendumu.

Jeigu prireikia skubiai padaryti referendumu priimtose Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatose ar kitame sprendime pakeitimus, jie gali būti padaryti taip pat Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu 2/3 visų Lietuvos Respublikos Seimo narių dauguma.

Per 3 mėnesius šie pakeitimai turi būti pateikiami tvirtinti referendumui.