I
Dėl Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 117 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijos 1 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 117 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjo manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos pažeisti slapto balsavimo imperatyvą, nes tuo atveju, kai yra iškeltas tik vienas kandidatas, balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsavimo biuletenyje neturi nieko išbraukti ir neužeina į slapto balsavimo kabiną. Ginčijamu teisiniu reguliavimu balsuojantiesiems „prieš“ ir „už“ sudaromos nevienodos sąlygos balsuoti – vieniems reikia išbraukti pavardę kandidato, prieš kurį balsuojama, kitiems nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų. Taip sudaroma galimybė kontroliuoti balsuojančiojo balsavimo turinį.
3. Seimas 1998 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo statutą „Dėl Statuto pakeitimo“, kurio 1 straipsniu Seimo statutą (1994 m. vasario 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) išdėstė nauja redakcija. Seimo statutas (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – ir Seimo statutas) įsigaliojo 1999 m. vasario 1 d.
4. Seimo statuto 117 straipsnyje „Balsavimo biuleteniai“, kurio 6 dalį ginčija pareiškėjas, nustatyta:
„1. Slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas.
2. Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“ arba „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“.
3. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo arba vieno pareigūno atleidimo.
4. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės.
5. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
6. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.
7. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ar neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau, negu renkama pareigūnų, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys.
8. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami.
9. Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.
10. Balsavimo biuleteniai saugomi Seimo archyve iki Seimo kadencijos pabaigos.“
Taigi Seimo statuto 117 straipsnyje nustatyta, kokie biuleteniai turi būti naudojami balsuojant Seime slaptai ar atvirai (1 dalis) ir kas juose turi būti įrašyta (2, 4, 5 dalys), kaip turi būti balsuojama biuleteniuose darant atitinkamus žymėjimus (6 dalis), kaip skaičiuojami (7–9 dalys), kur ir kiek laiko saugomi balsavimo biuleteniai (10 dalis).
5. Pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas žymėjimo balsavimo biuletenyje būdas, kurio, išreikšdamas savo valią, turi laikytis balsuojantis Seimo narys. Pagal Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalį balsuojantysis, siekdamas išreikšti savo valią, balsavimo biuletenyje turi išbraukti pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.
6. Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies nuostatą aiškinant kartu su to paties straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad slapto arba atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas, pažymėtina, kad Seimas turi patvirtinti tokį slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį, kad balsuojantysis biuletenyje turėtų galimybę išbraukti pavardes kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja, arba teiginius, kurie jam nepriimtini.
7. Pažymėtina, kad Seimo statutas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas teisinis reguliavimas keičiamas nebuvo.
8. Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas ir kitų Seimo statuto nuostatų, kuriomis nustatyti balsavimo būdai ir tvarka, kontekste.
9. Seimo statuto 118 straipsnio „Klausimų pateikimas balsuoti“ 1 dalyje yra nustatyta: „Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“.“
Taigi Seimo statuto 118 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kaip balsavimo biuletenyje turi būti pateikiami klausimai balsuoti dėl vieno teiginio arba dėl dviejų alternatyvių teiginių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai balsuojama dėl vieno teiginio, balsuojančiajam pateikiama keletas pasirinkimų: balsuoti „už“, „prieš“ arba susilaikyti. Tais atvejais, kai balsuojama dėl dviejų alternatyvių teiginių, balsuojantysis privalo pasirinkti vieną iš jų.
10. Pagal pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje, aiškinamą kartu su Seimo statuto 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė balsuoti už keliamą kandidatą ar teiginį, balsuoti prieš arba susilaikyti.
Taigi Seimo statuto 117 straipsnio 1, 6 dalyse, 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja pareigą Seimui prieš balsavimą patvirtinti tokį balsavimo biuletenio pavyzdį, kad tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, būtų sudaryta galimybė balsuoti už keliamą kandidatą ar teiginį, prieš keliamą kandidatą ar teiginį arba susilaikyti, kad balsuojantysis, reikšdamas savo valią, turėtų galimybę pasirinkti ir balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam priimtinas.
Šios konstitucinės justicijos byloje pažymėtina, kad nors, kaip minėta, pareiškėjai teigia, jog balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsavimo biuletenyje neturi nieko išbraukti, jis neginčija Seimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas balsavimo biuletenio pavyzdys. Taigi atitinkamo Seimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas balsavimo biuletenio pavyzdys, atitiktis Konstitucijai nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.
11. Seimo statuto 115 straipsnio „Slaptas balsavimas“ (2000 m. spalio 10 d., 2010 m. kovo 25 d. redakcijos) 6 dalyje nustatyta: „Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.“
12. Pagal Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta, kad balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, aiškinamą kartu su Seimo statuto 115 straipsnio (2000 m. spalio 10 d., 2010 m. kovo 25 d. redakcijos) 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kai balsuojama slaptai, balsuojančiajam, norinčiam balsavimo biuletenyje išbraukti pavardes kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja, ar teiginius, kurie jam nepriimtini, turi būti sudaryta galimybė tai padaryti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus pagal Seimo statuto 115 straipsnio (2000 m. spalio 10 d., 2010 m. kovo 25 d. redakcijos) 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės.
13. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
14. Pareiškėjo manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos pažeisti slapto balsavimo imperatyvą, balsuojantiesiems „už“ ir „prieš“ sudaromos nevienodos sąlygos balsuoti ir kontroliuoti balsuojančiojo balsavimo turinį, taip pažeidžiant Konstitucijos 1 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Pažymėtina, kad, kaip minėta, kiti pareiškėjo – Seimo narių grupės pateikti argumentai yra susiję su ginčijamo Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo taikymu.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai); jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai).
15. Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai, inter alia tai, kad valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
16. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
17. Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 25 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
18. Pagal Konstitucijos 76 straipsnį vienos iš valstybės valdžios institucijų – Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje suformuluota blanketinė norma, leidžianti Seimui pačiam nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūras, Seimo struktūrinių padalinių kompetenciją, jų tarpusavio santykius, taip pat reglamentuoti kitus Seimo funkcionavimo klausimus (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d. nutarimas). Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta Seimo diskrecija šioje srityje; kartu pažymėtina, kad Seimas, nustatydamas savo struktūrą ir darbo tvarką, negali pažeisti Konstitucijos principų ir normų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
19. Minėta, kad pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas žymėjimo balsavimo biuletenyje būdas, kurio, išreikšdamas savo valią, turi laikytis balsuojantis Seimo narys. Taigi šioje nuostatoje Seimas, pasinaudodamas Konstitucijos jam suteikta diskrecija nustatyti savo darbo tvarką, nustatė, kaip balsuojančio Seimo nario pasirinkimas turi būti pažymimas balsavimo biuletenyje.
Minėta ir tai, kad pagal Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalį, aiškinamą kartu su kitomis Seimo statuto nuostatomis, tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam, norinčiam išreikšti savo valią, turi būti sudaryta galimybė balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam yra priimtinas; tais atvejais, kai balsuojama slaptai, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus pagal Seimo statuto 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės.
20. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijama Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalimi, aiškinama kartu su kitomis Seimo statuto nuostatomis, yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos kontroliuoti balsuojančiojo valią.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
