PRIEDAS Nr. 1
LR VRM 1991 m. rugsėjo 30 d. įsakymo
Nr. 417
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniosios teisės mokyklos
STATUTAS
1. Bendrieji nuostatai
1.1. Vilniaus aukštesnioji teisės mokykla (toliau – mokykla) yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specializuota mokymo įstaiga, turinti statute numatytas juridinio asmens teises.
Mokykla savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), Švietimo įstatymu, AM bendraisiais nuostatais, Vidaus reikalų ministerijos norminiais aktais ir šiuo statutu.
1.2. Svarbiausieji mokyklos uždaviniai:
1. Rengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus, turinčius aukštesnįjį teisinį išsilavinimą;
2. Organizuoti pradinį policininkų ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų mokymą;
3. Kelti vidaus reikalų įstaigų darbuotojų kvalifikaciją;
4. Auklėti klausytojus Lietuvos Respublikos įstatymų gerbimo, dorovės normų laikymosi, žmogaus teisių gynimo dvasia;
5. Padėti Policijos departamentui ir kitiems Vidaus reikalų ministerijos padaliniams palaikyti teisėtvarką Respublikoje;
6. Skleisti visuomenėje bei tarp vidaus reikalų įstaigų darbuotojų teisines ir kitas mokslo žinias;
Lietuvos VRM sudarytų sutarčių pagrindu mokykloje gali būti rengiami teisėtvarkos darbuotojai kitoms valstybėms.
1.3. Rengiamų pareigūnų specializaciją nustato mokyklos pedagogų susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir teisėsaugos organų poreikius bei uždavinius.
1.4. Mokoma valstybine kalba.
1.5. Mokykla nustato savo organizacinę valdymo struktūrą, patvirtintų etatų ir mokos fondo ribose, savarankiškai tvarko mokymo, ūkio ir finansų reikalus.
1.6. Mokykloje gali burtis pedagoginio personalo, tarnautojų ir klausytojų įvairios profesinės, kultūrinės, sporto organizacijos, išskyrus politines partijas ir politinius judėjimus.
1.7. Mokykla tvarkosi vidaus reikalų organų statutinės drausmės pagrindais.
2. Mokyklos struktūra ir valdymas.
2.1. Mokyklos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
2.1.1. Mokyklos valdymo organai: mokyklos viršininkas, pedagogų susirinkimas, mokyklos kolegija, mokyklos viršininko pavaduotojai, padėjėjas.
2.1.2. Mokyklos viršininką, jo pavaduotojus ir padėjėją skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
2.1.3. Mokyklos viršininkas:
1. vadovauja mokyklos veiklai, veikia jos vardu;
2. leidžia visiems mokyklos darbuotojams ir klausytojams privalomus įsakymus;
3. atsako už ugdymo strategiją ir keliamų mokyklai uždavinių įgyvendinimą;
4. atsako už švietimo ir kitų įstatymų, statutų, vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi;
5. atsako už finansinių lėšų panaudojimo tikslingumą, mokyklos materialinės bazės kūrimą ir tausojimą;
6. užtikrina veiklos viešumą ir demokratiškumą;
7. kontroliuoja ugdymo eigą ir mokyklos darbuotojų veiklą;
8. užtikrina palankias ir saugias sąlygas darbui ir studijoms;
9. įstatymo nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokyklos darbuotojus, savo kompetencijos ribose suteikia pareiginius ir specialius laipsnius, kvalifikacijos komisijos teikimu – kvalifikacijos kategoriją, suteikia atostogas, siunčia į komandiruotes, išleidžia į pensiją;
10. tvirtina struktūrinių padalinių vadovų pareigines funkcijas;
11. kviečia pedagogų susirinkimus ir jiems pirmininkauja;
12. priima ir šalina mokyklos klausytojus;
13. skatina ir skiria drausmines nuobaudas;
14. kasmet už mokyklos veiklą atsiskaito pedagogų susirinkime, prireikus ir ministerijos vadovybei.
2.2. Pedagogų susirinkimas.
2.2.1. Pedagogų susirinkimas yra mokyklos savivaldos organas.
Pedagogų susirinkimą sudaro mokyklos viršininkas, jo pavaduotojai ir padėjėjas, ciklų ir kursų vadovai, dėstytojai, o sprendžiant ūkinius, finansinius bei socialinius klausimus, dalyvauja visi darbuotojai.
2.2.3. Pedagogų susirinkimui vadovauja mokyklos viršininkas.
2.3. Mokyklos kolegija.
2.3.1. Laikotarpiu tarp pedagogų susirinkimų savivaldybos organas yra mokyklos kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos narių skaičių nustato ir juos renka pedagogų susirinkimas, dalyvaujant nemažiau 2/3 pedagogų, paprasta balsų dauguma.
2.3.2. Kolegijos veiklos kadenciją nustato pedagogų susirinkimas.
2.3.3. Kolegijos sudėtis: mokyklos viršininkas, pavaduotojai ir padėjėjas, ciklų ir kursų vadovai, dėstytojai, klausytojų tarybos atstovai.
2.3.4. Kolegija išrenka pirmininką, pritarus 2/3 jos narių.
2.3.5. Kolegija vieną kartą per mokslo metus už savo veiklą atsiskaito pedagogų susirinkimui.
2.3.6. Mokyklos kolegija:
1. teikia pasiūlymus pedagogų susirinkimui;
2. numato mokyklos pedagoginės veiklos strategiją;
3. sprendžia svarbiausius mokymo ir auklėjimo klausimus;
4. derina mokymo planus ir programas, ciklų darbą;
5. svarsto pedagogų kvalifikacijos kėlimo, padalinių, mokymo kabinetų steigimo ir panaikinimo klausimus;
6. kontroliuoja finansinių-ūkinių lėšų panaudojimo tikslingumą;
7. svarsto personalinius klausimus. Mokyklos viršininkas, pavaduotojai, ciklų ir kursų vadovai informuoja mokyklos kolegiją apie savo veiklą;
8. turi mokyklos statuto keitimo bei papildymo iniciatyvos teisę.
2.3.7. Pedagogų susirinkimo bei mokyklos kolegijos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant 2/3 jų narių ir įsigalioja mokyklos viršininkui paskelbus atitinkamus įsakymus.
2.4. Atskiroms mokyklos veiklos sritims vadovauja:
2.4.1. Ugdymo organizavimui – viršininko pavaduotojas mokymui. Jis privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą.
2.4.2. Viršininko pavaduotojas mokymui:
1. atsako už mokymo koordinavimą ir organizavimą mokykloje;
2. kontroliuoja mokymo programų vykdymą ir jų suderinamumą;
3. organizuoja pedagoginį-metodinį darbą, rūpinasi jaunų pedagogų adaptacija;
4. teikia organizacinę pagalbą pedagogams, norintiems kelti kvalifikaciją;
5. rūpinasi mokymo priemonėmis bei pedagogų darbo vietos paruošimu;
6. organizuoja pedagogų kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą;
7. kontroliuoja ciklų vadovų ir kitų jiems pavaldžių darbuotojų veiklą;
2.5. Mokyklos viršininko pavaduotoju tarnybai skiriamas asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir karinės tarnybos patirtį.
2.5.1. Viršininko pavaduotojas tarnybai:
1. atsako už vidaus tvarkos taisyklių ir statutinių reikalavimų laikymąsi, tarnybą, kovinį bei fizinį ugdymą, ginkluotę ir specialiąsias priemones;
2. kontroliuoja ir koordinuoja darbą kursuose, teikia organizacinę bei metodinę pagalbą kursų vadovams, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu;
3. organizuoja vidaus tarnybą mokykloje bei tarnybą VRM palaikant viešąją tvarką;
4. koordinuoja kovinį bei fizinį ugdymą, teikia šiais klausimais metodinę pagalbą ciklų ir kursų vadovams;
5. analizuoja drausmę, teikia mokyklos kolegijai šiuo klausimu rekomendacijas;
6. atsako už vidaus tvarką vasaros stovykloje jos funkcionavimo metu;
7. dalyvauja parenkant darbuotojus kursų vadovų, fizinio ir kovinio ugdymo ciklo dėstytojų bei budėtojų pareigoms, kuriuos skiria mokyklos viršininkas.
2.6. Darbui su kadrais vadovauja viršininko padėjėjas, jis ir kadrų skyriaus viršininkas. Šioms pareigoms skiriamas darbuotojas, turintis aukštąjį humanitarinį išsilavinimą ir pedagoginio ar teisėsaugos darbo patirtį.
2.6.1. Mokyklos viršininko padėjėjas kadrams, kadrų skyriaus viršininkas:
1. atsako už pedagogų, tarnautojų ir darbininkų parinkimą, mokymo organizavimą, auklėjimą;
2. bendradarbiaudamas su Respublikos VRM kadrų valdyba, policijos komisariatais, organizuoja kandidatų į klausytojus atranką, teikia pasiūlymus priėmimo komisijai;
3. sprendžia klausytojų socialinius ir buitinius klausimus, organizuoja absolventų paskirstymą, analizuoja mokyklos auklėtinių profesinę veiklą, teikia mokyklos kolegijai pasiūlymus ugdymo tobulinimui;
4. kontroliuoja vidaus tvarkos taisyklių, darbo ir statutinės drausmės laikymąsi;
5. atsako už klubo veiklą, raštinės bei mašinraščio biuro darbą, savalaikį laiškų ir pareiškimų nagrinėjimą.
2.7. Ciklas.
2.7.1. Ciklas – tai vienos ar kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų dėstytojai, mokymo kabinetų, laboratorijų personalas. Cikle turi būti ne mažiau kaip 5 nariai. Ciklo veikloje privalo dalyvauti policijos komisariatų ir kitų teisėsaugos organų, mokymo bei mokslo įstaigų atstovai.
1. organizuoja ir vykdo mokymo, metodinį ir auklėjamąjį darbą;
2. rengia mokslo disciplinų teminius planus, programas, metodinę medžiagą, mokymo priemones, teikia pasiūlymus dėl mokymo proceso tobulinimo;
3. siūlo mokyklos viršininkui kandidatus ciklo viršininko vyresniojo dėstytojo pareigoms;
2.7.3. Ciklo veiklai vadovauja jo viršininkas. Jis reguliariai rengia ciklo posėdžius ir jiems pirmininkauja.
2.7.4. Cikle gali būti sudaromos dalykų komisijos. Jų veiklai vadovauja vyresnieji dėstytojai.
3. Pedagogų personalas.
3.1. Mokyklos pedagogų personalą sudaro:
2. mokyklos viršininko pavaduotojai ugdymui, tarnybai ir padėjėjas kadrams;
4. vyresnieji dėstytojai;
6. dėstytojai metodininkai;
7. dėstytojai stažuotojai.
3.2. Vyresniuoju dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pedagoginio darbo patirtį.
3.3. Dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir polinkį pedagoginiam darbui.
3.4. Dėstytoju metodininku gali būti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir sugebantis teikti metodinę pagalbą dėstytojams.
3.5. Asmuo dėstytojo stažuotojo pareigoms gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
3.6. Kvalifikacijos reikalavimus pedagogų personalui nustato mokyklos kolegija ir tvirtina mokyklos viršininkas. Dėstytojų etatai užimami konkurso tvarka.
3.7. Iki 30 proc. dėstytojų etatų leidžiama užimti antraeilininkams – teisėsaugos organų, kitų mokymo ir mokslo įstaigų darbuotojams.
3.8. Dėstytojų pedagoginį krūvį nustato mokyklos kolegija, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta mokymo organizavimo instrukcija.
3.9. Mokyklos viršininkas, jo pavaduotojai, padėjėjas ir kiti vadovaujantys darbuotojai turi teisę dėstyti. Už tai jiems apmokama pagal dėstytojo darbo apmokėjimo normatyvus.
3.10. Kiekvienas pedagogų personalo narys privalo dirbti metodinį ir auklėjamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją ir profesinį lygį.
4. Mokymas.
4.1. Mokymas mokykloje vyksta sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, kultūros ir švietimo ministerijų norminiais aktais pagal VRM patvirtintus mokymo planus bei mokymo programas. Mokymo planus sudaro mokymo skyrius.
4.2. Mokytis į mokyklą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai pagal VRM departamentų ir policijos komisariatų nukreipimus.
4.2.1. Mokymosi trukmė priklauso nuo profilio bei formų, ir nustatoma tokia:
1. dieniniame skyriuje, suteikiant baigusiems aukštesniosios pakopos profiliuoto teisininko kvalifikaciją – 2 metai ir 9 mėnesiai;
2. pradinio parengimo ir perkvalifikavimo skyriuje – nuo 3 iki 10 mėnesių;
3. kvalifikacijos kėlimo skyriuje – nuo 1,5 iki 6 mėnesių.
Suderinus su Vidaus reikalų ministerija mokykla gali nustatyti ir kitokią mokymo trukmę.
4.2.2. Klausytojai, sėkmingai baigę studijas dieniniame skyriuje ir išlaikę valstybinius egzaminus, gauna aukštesniosios mokyklos baigimo bendro pavyzdžio diplomą.
Valstybiniams egzaminams sudaroma komisija, kurios pirmininką skiria Respublikos vidaus reikalų ministras.
4.2.3. Pradinio parengimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo skyrių klausytojams, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus, išduodamas atitinkamas pažymėjimas.
Egzaminavimui mokyklos viršininko įsakymu sudaroma egzaminų komisija.
5. Klausytojai.
5.1. Dieninio skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, konkursinių egzaminų tvarka priimti į mokyklą mokytis stacionare pagal aukštesniosios teisės mokyklos programą.
5.5. Pradinio rengimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo skyrių klausytojai yra policijos pareigūnai, vidaus reikalų sistemos padalinių eiliniai ir puskarininkiai, karininkai, asmenys, paskirti karininkų pareigoms, kuriems dar nesuteiktas specialusis laipsnis, o taip pat tarnautojai ir asmenys, esantys policijos rezerve.
5.3. Klausytojų specializaciją mokykla suderina su Vidaus reikalų ministerija.
5.4. Mokymosi metu klausytojai aprūpinami bendrabučiu. Dieninio skyriaus klausytojai gauna stipendiją. Kitiems klausytojams mokama alga pagal pareigas, į kurias jie buvo paskirti iki atvykimo į mokyklą. Nemokamas maitinimas klausytojams nesuteikiamas.
5.5. Klausytojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų organų Drausmės statutas, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutas, Policijos statutas ir Vidaus tvarkos taisyklės.
5.6. Mokyklos klausytojų aukščiausias savivaldos organas yra klausytojų susirinkimas. Laikotarpiu tarp klausytojų susirinkimų savivaldos organas yra klausytojų taryba. Tarybą renka ir jos narių skaičių numato klausytojų susirinkimas.
1. rengia tarybos veiklos nuostatus, kuriuos tvirtina klausytojų susirinkimas. Nuostatai neturi prieštarauti mokyklos statutui;
2. dalyvauja rengiant vidaus tvarkos taisykles;
3. patariamojo balso teise sprendžia studijų ugdymo proceso klausimus;
4. organizuoja klausytojų laisvalaikį;
6. Mokyklos turtas ir lėšos.
6.1. Lėšos mokyklai išlaikyti yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jos įtraukiamos į Vidaus reikalų ministerijos sąmatą.
6.2. Mokykloje vedama buhalterinė apskaita, sudaromos ketvirtinės ir metinės ataskaitos, kurios pateikiamos Vidaus reikalų ministerijai.
6.3. Mokyklos finansinę ūkinę veiklą kontroliuoja Vidaus reikalų ministerijos finansų tarnyba.
6.4. Pastatai, statiniai, įrengimai, inventorius ir kitas mokyklos turtas yra Respublikos nuosavybė ir turi būti naudojamas tiktai pagal paskirtį.
6.5. Uniformą, ginklus, šaudmenis, specialią techniką, ryšių priemones bei kitus mokymo procesui būtinus reikmenis skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
6.6. Mokykla gali turėti ir papildomų lėšų iš ūkinės veiklos bei gaunamų iš kitų įstaigų ir organizacijų pagal sutartis už teikiamas paslaugas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS VILNIAUS AUKŠTESNIOJI
TEISĖS MOKYKLA
______________
